{"id":12595,"date":"2009-05-16T18:00:00","date_gmt":"2009-05-16T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-16T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-16T18:00:00","slug":"koks-reabilitacijos-lygis-tokia-ir-medicina","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/koks-reabilitacijos-lygis-tokia-ir-medicina\/12595\/","title":{"rendered":"Koks reabilitacijos lygis \u2013 tokia ir medicina"},"content":{"rendered":"

Sprend\u017eiant sveikatos problemas, tradici\u0161kai akcentuojamos trys medicinos prie\u017ei\u016bros dalys: profilaktika, lig\u0173 diagnostika ir gydymas, reabilitacija. Visos jos tarpusavyje susijusios ir vienodai svarbios, tod\u0117l ir finansuojamos tur\u0117t\u0173 b\u016bti tolygiai. Pa\u017eangiose pasaulio \u0161alyse taip ir yra, tuo tarpu Lietuvoje reabilitacijai teskiriama apie 3–4 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173. „Pasakyk, kokia yra reabilitacija \u0161alyje, ir a\u0161 pasakysiu, kokio lygio yra j\u016bs\u0173 medicina“ – \u0161is beveik prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f pasauliniame reabilitolog\u0173 kongrese Rio de \u017daneire nuskamb\u0117j\u0119s \u0161\u016bkis aktualus ir \u0161iandien. Taigi kokia reabilitacijos pad\u0117tis Lietuvoje? Kokios tendencijos vyrauja ir kokios problemos kamuoja m\u016bs\u0173 \u0161alies reabilitologus?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Apie tai – Kauno medicinos universiteto klinik\u0173 Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Aleksandras<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

KRI\u0160\u010cI\u016aNAS.<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Svarbus kriterijus − sveiko gyvenimo trukm\u0117<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 – bene svarbiausias gyventoj\u0173 sveikat\u0105 charakterizuojantis \u017eymuo. Atsi\u017evelgiant \u012f tai ir vertinant, kad gyvenimo trukm\u0117 susijusi ir su gyvenimo kokybe, visas \u0161alis galima b\u016bt\u0173 suskirstyti \u012f 3 grupes, kurias vaizd\u017eiai galima pavadinti limuzin\u0173, traukini\u0173 ir dvira\u010di\u0173 \u0161alimis. Limuzin\u0173 \u0161ali\u0173 gyventojai va\u017ein\u0117ja limuzinais ir gyvena ilgiausiai – j\u0173 vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 apie 85 m. (Kanada, \u0160vedija, Norvegija ir kt.). Traukini\u0173 \u0161alys – tai daugelis Europos \u0161ali\u0173, jose \u017emon\u0117s gyvena vidutini\u0161kai apie 75 m. Ir dvira\u010di\u0173 \u0161alys – Vietnamas, Kambod\u017ea, Tailandas ir pan. Juose \u017emon\u0117s vidutini\u0161kai gyvena tik 60 m. Ta\u010diau \u0161iuo metu ne ma\u017eiau svarbus yra dar vienas gyventoj\u0173 sveikatos \u017eymuo – tai vidutin\u0117 sveiko gyvenimo trukm\u0117. Jis parodo, kiek \u017emogus gyvena be lig\u0173 ir jos pasekmi\u0173. \u0160iuo metu i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse vidutin\u0117 sveiko gyvenimo trukm\u0117 siekia 55 metus. Taigi \u017emogus, kuris stengiasi gyventi sveikai, turi galimyb\u0119 ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161vengti l\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173. Ta\u010diau nepalank\u016bs aplinkos veiksniai (nesveika mityba, stresas, triuk\u0161mas, oro, vandens bei dirvo\u017eemio u\u017eter\u0161tumas, kenksmingos darbo s\u0105lygos ir t.t.) lemia, kad apie 55–60 gyvenimo metus \u017emogus pradeda sirgti viena ar kita l\u0117tine liga.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Esant nepalankiems aplinkos veiksniams, netinkamam gyvenimo b\u016bdui, – daug anks\u010diau. Neretai sveikatos katastrofa i\u0161tinka staiga: insultas, infarktas ar v\u0117\u017eys trenkia lyg perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus ir \u017emogus tampa ne\u012fgalus, nors \u012f tai einama de\u0161imtme\u010dius. K\u0105 daryti su \u017emon\u0117mis, kuriems jau v\u0117lu kalb\u0117ti apie profilaktik\u0105, laiku atlikt\u0105 diagnostik\u0105? Taigi, jeigu sveiko gyvenimo trukm\u0117 yra apie 55 m., tai limuzin\u0173 \u0161alyse dar apie 30 m. \u017emon\u0117s gyvena su traum\u0173 ir lig\u0173 pasekm\u0117mis. Tod\u0117l noriu pabr\u0117\u017eti, kad i\u0161 trij\u0173 min\u0117t\u0173 ir glaud\u017eiai tarpusavyje<\/o:p><\/span><\/p>\n

susijusi\u0173 medicinos dali\u0173 (profilaktika, lig\u0173 diagnostika ir gydymas, reabilitacija) reabilitacija itin aktuali vyresniajai kartai. Be abejo, ji labai svarbi ir sergan\u010diam vaikui ar jaunam \u017emogui, ta\u010diau daugiausia ir da\u017eniausiai reabilitacijos paslaug\u0173 prireikia brandaus am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kada pasirei\u0161kia \u012fvairios l\u0117tin\u0117s ligos ir kai turime i\u0161mokyti \u017emog\u0173 gyventi sergant tam tikra liga.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Diegiamas biopsichosocialinis sveikatos prie\u017ei\u016bros modelis<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSO), vienijanti 193 \u0161alis, pasi\u016bl\u0117 \u012fdiegti biopsichosocialin\u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros model\u012f, pagal kur\u012f teikiant pagalb\u0105 sergantiesiems \u012fvertinamos ne tik sveikatos sutrikim\u0173 prie\u017eastys, bet ir lig\u0173 pasekm\u0117s, kurias galima suma\u017einti pritaikant ligoniui aplink\u0105, technin\u0117s reabilitacijos priemones, darant \u012ftak\u0105 sergan\u010diojo elgsenai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tuo tikslu PSO 2001 m. i\u0161leido „Tarptautin\u0119 funkcionavimo, ne\u012fgalumo ir sveikatos klasifikacij\u0105“. Klasifikacijos tikslai:<\/o:p><\/span><\/p>\n

    \n
  • moksli\u0161kai pagr\u012fsti sveikatos padarini\u0173 supratim\u0105 ir tyrimus;<\/o:p><\/span><\/li>\n
  • pad\u0117ti surasti bendr\u0105 kalb\u0105 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistams, sveikatos prie\u017ei\u016bros darbuotojams ir ne\u012fgaliesiems, apra\u0161ant sveikatos b\u016bkli\u0173 padarinius;<\/o:p><\/span><\/li>\n
  • pad\u0117ti suprasti ne\u012fgalumo rei\u0161kini\u0173 \u012ftak\u0105 asmen\u0173 gyvenimui ir dalyvavimui visuomen\u0117je;<\/o:p><\/span><\/li>\n
  • kaupti duomenis apie egzistuojan\u010dius ir ne\u012fgali\u0173j\u0173 dalyvavim\u0105 skatinan\u010dius arba slopinan\u010dius veiksnius.<\/o:p><\/span><\/li>\n<\/ul>\n

    \u0160i klasifikacija papildo daugiau kaip 100 met\u0173 egzistuojan\u010di\u0105 „Tarptautin\u0119 statistin\u0119 lig\u0173 ir sveikatos klasifikacij\u0105“ (de\u0161imtoji redakcija, 1992 m.), kurioje \u012fvardijamos lig\u0173 prie\u017eastys, ta\u010diau nekalbama apie j\u0173 pasekmes konkre\u010diam asmeniui. Tarptautin\u0117 funkcionavimo, ne\u012fgalumo ir sveikatos klasifikacija formuoja nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f lig\u0173 ir traum\u0173 pasekmes, kurios vertinamos trimis aspektais, atsi\u017evelgiant \u012f aplinkos ir asmenyb\u0117s veiksnius. Pagal \u0161i\u0105 klasifikacij\u0105, vertinama, kokie yra:<\/o:p><\/span><\/p>\n

      \n
    • k\u016bno funkcijos ir strukt\u016bros sutrikimai (sutrinka \u0161irdies, galvos smegen\u0173 veikla ir t.t.),<\/o:p><\/span><\/li>\n
    • individo veiklos sutrikimai (negali eiti, ne\u0161ti, kelti, apsitarnauti ir t.t.),<\/o:p><\/span><\/li>\n
    • individo dalyvavimo sutrikimai (negali dirbti, dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime ir t.t.).<\/o:p><\/span><\/li>\n<\/ul>\n

      \u0160i klasifikacija pabr\u0117\u017eia sergan\u010diojo ir jo aplinkos individualum\u0105, i\u0161ry\u0161kina ne tik ligos, bet ir sutrikdytas \u017emogaus veiklas, socialinius geb\u0117jimus. Nepaprastai svarbu, kad \u0161ioje klasifikacijoje i\u0161skiriamos penkios grup\u0117s aplinkos veiksni\u0173, kurie gali sunkinti ar lengvinti ligos pasekmes. Tai yra:<\/o:p><\/span><\/p>\n

        \n
          \n
        1. Gaminiai ir technika (t.y. bet kurio gaminio, \u012frankio, \u012frangos ar technikos pritaikymas ar specialus suk\u016brimas sergan\u010dio asmens funkcionavimui pagerinti).<\/o:p><\/span><\/li>\n
        2. Gamtin\u0117 ir \u017emogaus sukurta aplinka (\u017eem\u0117s pavir\u0161iaus ypatumai, pvz., klimatas, kalnai, kalvos, u\u017etvankos, socialin\u0117 infrastrukt\u016bra, laiptai).<\/o:p><\/span><\/li>\n
        3. Pagalba ir ry\u0161iai (\u0161eima, draugai, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai, pa\u0161alie\u010diai).<\/o:p><\/span><\/li>\n
        4. Nuostatos (susiformav\u0119 papro\u010diai, vertyb\u0117s, normos, po\u017ei\u016bris \u012f sergant\u012f ne\u012fgal\u0173j\u012f).<\/o:p><\/span><\/li>\n
        5. Paslaugos, sistemos ir politikos (teikiamos bendruomen\u0117s, regiono, \u0161alies, vyriausybini\u0173 ir nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173).<\/o:p><\/span><\/li>\n<\/ol>\n<\/ul>\n

          Pagal \u0161i\u0105 klasifikacij\u0105 taip pat rekomenduojama atsi\u017evelgti \u012f asmenyb\u0117s veiksnius, tokius kaip am\u017eius, lytis, i\u0161silavinimas, gyvenimo stilius ir pan.<\/o:p><\/span><\/p>\n

          \u0160ioje klasifikacijoje, kaip jau min\u0117jau, pabr\u0117\u017eiamas biopsichosocialinis po\u017ei\u016bris teikiant pagalb\u0105 sunkiems ligoniams. Biopsichosocialinio po\u017ei\u016brio \u012fgyvendinimas praktikoje galimas tik suk\u016brus veiksming\u0105 sunki\u0173 ligoni\u0173 ir ne\u012fgali\u0173j\u0173 reabilitacijos sistem\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

          Diegiamas biopsichosocialinis sveikatos prie\u017ei\u016bros modelis Reabilitacijos programa − individuali kiekvienam pacientui<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Medicinin\u0117 reabilitacija turi b\u016bti vystoma daugiaprofiliniuose stacionaruose, ambulatorijose, sanatorijose, namuose. Nema\u017eai \u0161ioje srityje yra padaryta, ta\u010diau kol kas, deja, medicinine reabilitacija gali pasinaudoti tik dalis ligoni\u0173, kuriems ji reikalinga. Reabilitacijos baz\u0117ms tr\u016bksta \u0161iuolaikin\u0117s reabilitacijos \u012frangos. Lietuvoje sunki\u0173 ligoni\u0173 ir ne\u012fgali\u0173j\u0173 reabilitacijos namuose neturime.<\/o:p><\/span><\/p>\n

          Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 prioritetas – ambulatorin\u0117 reabilitacija. I\u0161ties, tai pigesn\u0117s paslaugos, ta\u010diau ne visiems tinkamos, pvz., sunkios b\u016bkl\u0117s kaime gyvenan\u010diam \u017emogui \u0161i reabilitacijos r\u016b\u0161ys nepriimtina. Tod\u0117l vien ambulatorin\u0117s reabilitacijos pl\u0117tra apsiriboti negalime. Profesin\u0117 reabilitacija Lietuvoje \u017eengia tik pirmuosius \u017eingsnius. Esami profesin\u0117s reabilitacijos centrai<\/o:p><\/span><\/p>\n

          paj\u0117g\u016bs suteikti profesin\u0117s reabilitacijos paslaugas, kurios u\u017etikrint\u0173 prarast\u0173 darbini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 atgavim\u0105, lavinim\u0105 ar mokym\u0105 tik nedaugeliui ne\u012fgali\u0173j\u0173. Ne\u012fgali\u0173j\u0173 u\u017eimtumas Lietuvoje du tris kartus ma\u017eesnis, palyginti su Europos S\u0105jungos (ES) valstybi\u0173 vidurkiu. Labai svarbu, kad, vertinant sunki\u0173 ligoni\u0173 ne\u012fgalum\u0105, b\u016bt\u0173 pabr\u0117\u017eiama ne tai, ko jis negali, bet tai, k\u0105 jis gali atlikti, vengiant stigmatizacijos, didinant asmens savivert\u0119. Ne\u012fgalumo ekspertiz\u0119 Lietuvoje atlieka „Ne\u012fgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba“ atsi\u017evelgiant \u012f gydan\u010di\u0173 gydytoj\u0173, profesin\u0117s reabilitacijos ir kit\u0173 specialist\u0173 pateiktus dokumentus. Ta\u010diau neretai ne\u012fgalumas nustatomas nei\u0161naudojus vis\u0173 sunki\u0173 ligoni\u0173 reabilitacijos galimybi\u0173, nei\u0161vengiama subjektyvumo, esant neai\u0161kumams, n\u0117ra galimybi\u0173 atlikti i\u0161samesn\u012f i\u0161tyrim\u0105 tretinio lygio asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose. Svarbu, kad tais atvejais, kai d\u0117l sunki\u0173 lig\u0173 nustatomas ne\u012fgalumas, b\u016bt\u0173 sudaroma individuali reabilitacijos programa, kurios tikslas – maksimaliai padidinti asmens funkcin\u012f aktyvum\u0105. U\u017e tokios programos \u012fgyvendinim\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsakingas \u0161eimos gydytojas, o kontroliuoti j\u0105 tur\u0117t\u0173 Ne\u012fgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.<\/o:p><\/span><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Reabilitacij\u0105 gauna vienas i\u0161 trij\u0173<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Kadangi i\u0161 trij\u0173 ligoni\u0173 reabilitacijai galime si\u0173sti tik vien\u0105, negalima paneigti ir korupcijos galimybi\u0173. Ta\u010diau reabilitacijos paslaugas gauna visi sunk\u016bs ligoniai, po operacij\u0173, persirg\u0119 insultu, infarktu ir pan. O jeigu gydytojui tenka atrinkti vien\u0105 i\u0161 trij\u0173 ligoni\u0173, kuri\u0173 indikacijos reabilitacijai vienodos, tuomet jis turi atsi\u017evelgti \u012f paciento gyvenimo s\u0105lygas, aplink\u0105, ar yra artim\u0173j\u0173 ir pan.<\/o:p><\/span><\/p>\n

          I\u0161ties reabilitologams tenka susidurti su etikos problemomis, nes i\u0161tekli\u0173 tr\u016bkumas ver\u010dia nustatyti prioritetus. Resurs\u0173 stoka ir konkurencija d\u0117l j\u0173 sukelia konfliktus. Ir jeigu, kaip min\u0117jau, sunkios b\u016bkl\u0117s ligoniai gauna reabilitacijos paslaugas, tai sergantieji l\u0117tin\u0117mis ligomis \u0161ioje konkurencijoje neretai pralaimi, nes da\u017eniausiai tai b\u016bna vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, kuri\u0173 disfunkcijos l\u0117tin\u0117s, pa\u017eeidimai nebei\u0161nykstami ir i\u0161liekantys vis\u0105 gyvenim\u0105, o j\u0173 korekcija reikalauja daug laiko. D\u0117l toki\u0173 ligoni\u0173 reabilitacijos vis dar vyrauja klaidinga nuostata, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 gydymas yra brangus, neatsiperka, tod\u0117l n\u0117ra patrauklus ir t.t.<\/o:p><\/span><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Viena efektyviausi\u0173 \u016bkio \u0161ak\u0173<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

          Kod\u0117l reik\u0117t\u0173 skirti daugiau d\u0117mesio reabilitacijai? Tod\u0117l, kad vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 ilg\u0117ja ir atitinkamai daug\u0117ja \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 l\u0117tin\u0117mis ligomis, bei ne\u012fgali\u0173j\u0173. Lietuvoje gyvenimo trukm\u0117s vidurkis – 69 m. (moteris gyvena 77 m., o vyrai – tik 65 m.). Pa\u017eangiose \u0161alyse, pvz., \u0160vedijoje, apie 14 proc. visos visuomen\u0117s sudaro ne\u012fgalieji, o, tarkim, Kamer\u016bne – apie 1,5 proc., nes apie 50 m. visi i\u0161mir\u0161ta. Be abejo, kiekvienoje \u0161alyje skiriasi ir ne\u012fgalumo kriterijai. Taigi ateityje \u0161i\u0173 paslaug\u0173 poreikis augs. Paskai\u010diuota, kad vienas piniginis vienetas, \u012fd\u0117tas<\/o:p><\/span><\/p>\n

          \u012f reabilitacijos sistem\u0105, atsiperka devynis kartus. Tod\u0117l pa\u017eangi\u0173 \u0161ali\u0173 draudimo kompanijos remia tokios sistemos k\u016brim\u0105. Tuo tarpu Lietuvoje reabilitacijai skiriama tik apie 3 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173 (2008 m. PSDF l\u0117\u0161os sudar\u0117 4,48 mlrd. Lt, o reabilitacijos dalis – 148 mln. Lt). Reabilitacijos paslaugos suteikiamos apie 80 t\u016bkst. ligoni\u0173, o poreikis yra du-tris kartus didesnis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

          Reabilitacija turi b\u016bti suvokiama kaip sud\u0117tinga ir \u012fvairiapus\u0117 teisini\u0173, medicinini\u0173, socialini\u0173, ekonomini\u0173, organizacini\u0173 ir kit\u0173 priemoni\u0173 sistema, padedanti \u017emon\u0117ms atgauti sutrikusias biosocialines funkcijas, kompensuoti jas ar prisitaikyti visuomen\u0117je. Investicijos \u012f toki\u0105 sistem\u0105 – tai investicijos \u012f nei\u0161vengiam\u0105 kiekvieno m\u016bs\u0173 ateit\u012f, kurios visada atsiperka.<\/o:p><\/span><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Darbas komandos principu<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Sergan\u010di\u0173j\u0173 ligoni\u0173 reabilitacija bus efektyvi, jei ji bus kompleksin\u0117, kada visos \u0161ios sistemos dalys bus tolygiai vystomos, o reabilitacijos pagalba bus teikiama specialist\u0173 komandos principu. \u0160i\u0105 komand\u0105 neretai sudaro 10–15 \u012fvairaus profilio specialist\u0173: fizin\u0117s ir medicinos reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, slaugytojas, logopedas, technini\u0173 reabilitacijos priemoni\u0173 taikymo specialistas, socialinis darbuotojas ir kt.<\/o:p><\/span><\/p>\n

          Suprantama, kad tokia pagalba sergantiesiems gana brangi, ta\u010diau jos ekonomin\u0117 nauda neabejotina, nes sutrump\u0117ja sunki\u0173 ligoni\u0173 gul\u0117jimo laikas stacionare; i\u0161vengiama sunki\u0173 komplikacij\u0173 (pragul\u0173, kontrakt\u016br\u0173, tromboembolini\u0173 ir kt.); ma\u017e\u0117ja vartojam\u0173 vaist\u0173 kiekis; pager\u0117ja psichologinis klimatas \u0161eimoje; ma\u017e\u0117ja b\u016btinos ligoni\u0173 slaugos apimtis; padid\u0117ja ligonio savaranki\u0161kumas ir gyvenimo visaverti\u0161kumas; dalis sergan\u010di\u0173j\u0173 gr\u012f\u017eta \u012f darb\u0105. Galiausiai ilg\u0117ja gyvenimo trukm\u0117 ir ma\u017e\u0117ja ligos pa\u016bm\u0117jim\u0173 ir pakartotini\u0173 hospitalizacij\u0173 da\u017enis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/p>\n

          Vystomos technologijos<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

          Viena sud\u0117tini\u0173 reabilitacijos dali\u0173 – reabilitacijos technologijos. D\u017eiaugiam\u0117s, kad \u012fsigijome naujausio modelio BIODEX aparat\u0105, kuris bus naudojamas s\u0105nari\u0173 ir raumen\u0173 funkcijoms \u012fvertinti. Taip pat KMUK vienintel\u0117s turi „vandens tak\u0105“, kuris yra nepakei\u010diamas po kelio \u010diurnos operacijos atkuriant fizines funkcijas. I\u0161ties technologijos labai daug lemia, jos labai svarbios, bet, \u017einoma, ir kainuoja.<\/o:p><\/span><\/p>\n

          Taip pat reabilitacijos srityje ple\u010diamos tokios technologijos, kaip poliarizuotos \u0161viesos, magneto, lazerio ir t.t. Vien pir\u0161tais tikrai nieko nepadarysime. Civilizuotose \u0161alyse apie 40 proc. gyventoj\u0173 naudoja technines reabilitacijos priemones. Lietuvoje tokias priemones naudoja apie 17 proc. B\u016btina pl\u0117sti tiek individualias technines reabilitacijos priemones<\/o:p><\/span><\/p>\n

          (savitarnai, jud\u0117jimui ir kt.), tiek visuotinio naudojimo (specialus transportas, specialios k\u0117d\u0117s, atramos, tur\u0117klai ir kt., special\u016bs telefonai, garso ar \u0161viesos signalizacijos).<\/o:p><\/span><\/p>\n

          M\u016bs\u0173 \u0161alyje \u0161i\u0173 priemoni\u0173 naudojim\u0105 riboja j\u0173 tr\u016bkumas, prastas estetinis vaizdas, nepatogus dydis ar svoris, motyvacijos stoka. Be to, jos greitai genda, l\u016b\u017eta, o sugedus n\u0117ra kur pataisyti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

           <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

          Kalb\u0117josi Natalija Vorona<\/span><\/i><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

          \u017durnalas "Gydymo menas"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

          Sprend\u017eiant sveikatos problemas, tradici\u0161kai akcentuojamos trys medicinos prie\u017ei\u016bros dalys: profilaktika, lig\u0173 diagnostika ir gydymas, reabilitacija. Visos jos tarpusavyje susijusios ir vienodai svarbios, tod\u0117l ir finansuojamos tur\u0117t\u0173 b\u016bti tolygiai. Pa\u017eangiose pasaulio \u0161alyse taip ir yra, tuo tarpu Lietuvoje reabilitacijai teskiriama apie 3–4 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173. „Pasakyk, kokia yra reabilitacija \u0161alyje, ir a\u0161 pasakysiu, kokio lygio yra j\u016bs\u0173 medicina“ – \u0161is beveik prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f pasauliniame reabilitolog\u0173 kongrese Rio de \u017daneire nuskamb\u0117j\u0119s \u0161\u016bkis aktualus ir \u0161iandien. Taigi kokia reabilitacijos pad\u0117tis Lietuvoje? Kokios tendencijos vyrauja ir kokios problemos kamuoja m\u016bs\u0173 \u0161alies reabilitologus?<\/span><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[689,93,141,607,415,612,1759,225,110,1151,417,95,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12595","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnostika","tag-infarktas","tag-insultas","tag-privalomojo-sveikatos","tag-profilaktika","tag-reabilitacija","tag-reabilitacijai","tag-salies","tag-sergantiesiems","tag-svarbios","tag-technologijos","tag-vezys","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12595","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12595"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12595\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12595"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12595"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12595"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12595"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12595"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}