\n
Gyd. onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 Teres\u0117 Pipirien\u0117-\u017delvien\u0117<\/span><\/i><\/b><\/p>\n Vilniaus universiteto Onkologijos instituto chemoterapijos skyriaus vadov\u0117<\/span><\/i><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Pasaulyje storosios \u017earnos v\u0117\u017eys u\u017eima tre\u010di\u0105j\u0105 viet\u0105 pagal sergamum\u0105, ir tai sudaro ma\u017edaug 9\u201310 proc. vis\u0173 naujai nustatom\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 [1]. Europos S\u0105jungoje \u2013 antras pagal da\u017enum\u0105 po kr\u016bties v\u0117\u017eio. Lietuvoje \u2013 tai penktas tarp da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 navik\u0173. Paskutiniais Lietuvos v\u0117\u017eio registro duomenimis, 2001\u20132007 m. per metus u\u017eregistruojama vidutini\u0161kai 1560 nauj\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173 (8\u201310 proc. vis\u0173 navik\u0173) [4].<\/span><\/strong><\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Medikus ypa\u010d neramina labai didelis mir\u0161tamumas nuo kolorektalinio v\u0117\u017eio. Per metus pasaulyje nuo kolorektalinio v\u0117\u017eio mir\u0161ta daugiau nei pus\u0117 milijono \u017emoni\u0173, Lietuvoje \u2013 55\u201360 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173, tai sudaro 11 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173 nuo v\u0117\u017eio [4]. Kaip ir daugelis kit\u0173 navik\u0173, kolorektalinis v\u0117\u017eys da\u017eniau diagnozuojamas esant III\u2013IV stadijai, o tai ypa\u010d ma\u017eina i\u0161gyvenamum\u0105 (lentel\u0117). Be laiku nustatytos diagnoz\u0117s, pasak onkolog\u0173, egzistuoja ir tradici\u0161kai neigiamas psichologinis aspektas: \u017emon\u0117s var\u017eosi tirti \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f.<\/span> <\/b><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Etiopatogenez\u0117<\/span><\/b><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Kolorektalinio v\u0117\u017eio biologija yra viena geriausiai i\u0161studijuot\u0173. \u012evardijama keletas i\u0161orini\u0173 bei vidini\u0173 aplinkos veiksni\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 naviko augimui:<\/b><\/span><\/p>\n 1. Polipai. <\/span><\/b>Gaubtin\u0117s \u017earnos polipai, kuri\u0173 daug\u0117ja metams b\u0117gant, didina gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eio rizik\u0105. Yra skiriamos \u012fvairiausios histologin\u0117s polip\u0173 formos, apskai\u010diuoti j\u0173 piktybi\u0161kumo potencialai, optimaliausi gydymo metodai. Iki 80 proc. Kolorektalinio v\u0117\u017eio prasideda i\u0161 gerybini\u0173 polip\u0173. Tai patvirtina tai, jog dauguma kolorektalini\u0173 navik\u0173 yra adenokarcinomos [3].<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n 2. Mitybos ypatumai. <\/span><\/b>Seniai pasteb\u0117ta, kad kolorektalinis v\u0117\u017eys da\u017eniau b\u016bna tiems, kurie valgo daug riebalinio maisto ir ma\u017eai skaidulinio (vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, gr\u016bd\u0173). Eksperimentiniai tyrimai su gyv\u016bnais parod\u0117, jog jautiena sukelia, o rugi\u0173 s\u0117lenos apsaugo nuo \u017earnyno polip\u0173 formavimosi. Keletas i\u0161 tyrim\u0173 parod\u0117, jog gausus kalcio vartojimas ma\u017eina gaubtin\u0117s \u017earnos polip\u0173 ir v\u0117\u017eio rizik\u0105.<\/span><\/p>\n Tiesiosios ir riestin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eys da\u017eniau pasitaiko daug alkoholio (ypa\u010d alaus) vartojantiems vyrams.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n 3. U\u017edegimin\u0117s \u017earnyno ligos. <\/span><\/b>Vidutini\u0161kai 1 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu anks\u010diau yra sirg\u0119 l\u0117tiniu opiniu kolitu. V\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizika priklauso nuo ligos trukm\u0117s: 10 met\u0173 sergant aktyvia forma \u2013 rizika siekia 2 proc., 20 met\u0173 \u2013 8 proc., 30 met\u0173 \u2013 18 proc. [1]. Krono liga taip pat \u012fvardijama kaip vienas i\u0161 rizikos veiksni\u0173, ta\u010diau menkesnis nei opinis kolitas. Sergant Krono liga, v\u0117\u017eio rizika padid\u0117ja 1,5\u20132 kartais.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n 4. Paveldimumas. <\/span><\/b>Genetinis paveldimumas yra labai svarbus kolorektalinio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizikos veiksnys. 15 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 kolorektaliniu v\u0117\u017eiu turi pirmos eil\u0117s giminai\u010di\u0173, taip pat sergan\u010di\u0173 kolorektaliniu v\u0117\u017eiu. Pacientams turintiems pirmos eil\u0117s giminai\u010di\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161ios lokalizacijos naviku, kolorektalinio v\u0117\u017eio rizika padid\u0117ja du kartus. \u0160eimin\u0117 adenomatozin\u0117 polipoz\u0117, kai pacientai paveldi APC (lot. Adenomatosi\u00a0 <\/span>polyposis coli<\/i>) tumoro supresoriaus geno mutacijos kopij\u0105, yra reta patologija, ta\u010diau taip pat didinanti rizik\u0105 susirgti kolorektaliniu v\u0117\u017eiu. Kitas paveldimas genetinis sindromas \u2013 \u0161eiminis nepolipozinis storosios \u017earnos v\u0117\u017eys, sudarantis 1\u20135 proc. storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173, i\u0161sivysto d\u0117l paveldim\u0173 DNR mutacij\u0173 [1].<\/span><\/p>\n Senstant (vyresniems nei 50 m. \u017emon\u0117ms) rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu did\u0117ja. Taip atsitinka d\u0117l ret\u0173 genetini\u0173 mutacij\u0173 \u017earn\u0173 epitelio l\u0105stel\u0117se. Vyresnis am\u017eius ir ma\u017eesnis folat\u0173 vartojimas susij\u0119s su K-ras <\/i>onkogeno mutacijomis, kurios da\u017eniausiai aptinkamos esant kolorektaliniam v\u0117\u017eiui.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n 5. R\u016bkymas. <\/span><\/b>2\u20133 kartus padidina kolorektalinio v\u0117\u017eio rizik\u0105. R\u016bkymas didina storosios \u017earnos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105 d\u0117l 5-lipoksigenaz\u0117s sukeltos angiogenez\u0117s.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n 6. <\/span><\/b>Moterims, postmenopauz\u0117s metu vartojusioms pakei\u010diam\u0105j\u0105 hormon\u0173 terapij\u0105 (PHT)<\/b>, ma\u017eesn\u0117 rizika i\u0161sivystyti \u0161ios lokalizacijos navikui. Pomenopauzinio am\u017eiaus moterims, kurios niekada nevartojo PHT, palyginti su tokio pat am\u017eiaus, mitybos ypatumais ir socialin\u0117s klas\u0117s premenopauzinio periodo moterimis, yra didesn\u0117 rizika susirgti gaubtin\u0117s, bet ne tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eiu [1, 3].<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Klinika<\/span><\/b><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys gali nesukelti joki\u0173 simptom\u0173 kelerius metus. Simptomatika priklauso nuo v\u0117\u017eio lokalizacijos, tipo, dyd\u017eio ir sukelt\u0173 komplikacij\u0173. Pagrindiniai kolorektalinio v\u0117\u017eio simptomai yra:<\/span><\/p>\n Skund\u017eiasi 15 proc. ligoni\u0173 [3]. Ligonis gali sk\u0173stis nepaai\u0161kinamai dideliu nuovargiu, svorio netekimu, pilnumo jausmu \u017earnyne po tu\u0161tinimosi. Ap\u010diuopos metu gali b\u016bti nustatomas kepen\u0173 padid\u0117jimas, pilvo sienos \u012fsitempimas, ascitas. Klinikinius po\u017eymius nulemia ir naviko lokalizacija, t.y. kurioje pus\u0117je i\u0161aug\u0119s darinys. De\u0161in\u0117s pus\u0117s storosios \u017earnos navikai b\u016bna didesni, link\u0119 kraujuoti, sukeliantys pilvo skausmus ir anemij\u0105 \u2013 silpnum\u0105, nuovargio poj\u016bt\u012f, ry\u0161k\u0173 svorio netekim\u0105. Kair\u0117s pus\u0117s \u2013 ma\u017eesni, sukeliantys dalin\u0119 ar visi\u0161k\u0105 \u017earn\u0173 obstrukcij\u0105.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Diagnostika<\/span><\/b><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Kaip ir vis\u0173 kit\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173, taip ir kolorektalinio v\u0117\u017eio atveju yra itin svarbi ankstyva diagnostika, ta\u010diau j\u0105 sunkina tai, kad ligos prad\u017eioje n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 specifini\u0173 simptom\u0173. Pradedant nuo paprast\u0173j\u0173 tyrim\u0173, b\u016btina pamin\u0117ti digitalin\u012f tiesios \u017earnos tyrim\u0105 bei slapto krau- jo i\u0161matose tyrim\u0105 (Hemocult<\/i>). Vyresniems nei 50 met\u0173 asmenims, Haemocult <\/i>test\u0105 rekomenduojama atlikti kas metus.<\/span><\/p>\n Kolonoskopija \u2013 \u201eauksinio standarto\u201c tyrimas nustatant kolorektalin\u012f v\u0117\u017e\u012f ir polipus, tyrimo tikslumas siekia 90 proc. ir daugiau [3]. Tai endoskopinis tyrimas, kai, naudojant ilg\u0105 instrument\u0105, ap\u017ei\u016brimas visas \u017earnynas, \u012fvertinama storosios \u017earnos gleivin\u0117 bei organo veikla. Tyrimo metu gali b\u016bti atlikta biopsija bei terapin\u0117s proced\u016bros (polipektomija).<\/span><\/p>\n Kompiuterin\u0117 tomografija \u2013 tikslus neinvazinis tyrimas, \u012fvertinantis pirmin\u012f navik\u0105 bei galimas metastases kepenyse ir plau\u010diuose.<\/span><\/p>\n Kiti galimi instrumentiniai tyrimai yra irigoskopija (tyrimas naudojant rentgeno spindulius ir kontrastin\u012f bario skyst\u012f), rektoskopija\/sigmoidoskopija (galima ap\u017ei\u016bra iki riestin\u0117s storosios \u017earnos dalies), endorektalinis ultragarsinis tyrimas (nustato naviko infiltracijos \u012f \u017earnos sienel\u0119 gyl\u012f), ta\u010diau jie nerekomenduojami kaip pirmaeiliai tyrimai [2, 3].<\/span><\/p>\n Pamin\u0117tinas vienas i\u0161 biologini\u0173 \u017eymen\u0173, t.y. karcinoembrioninis antigenas (KEA, angl. CEA). \u0160is \u017eymuo n\u0117ra specifinis, tod\u0117l v\u0117\u017eiui anksti diagnozuoti nenaudojamas. Ta\u010diau 70 proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 kolorektaliniu v\u0117\u017eiu, jis b\u016bna padid\u0117j\u0119s. Jei KEA b\u016bna padid\u0117j\u0119s prie\u0161 operacij\u0105 ir smarkiai suma\u017e\u0117ja po jos, tolesnis \u0161io \u017eymens steb\u0117jimas gali pad\u0117ti nustatyti ligos atkryt\u012f.<\/span><\/p>\n Nusta\u010dius navik\u0105 storojoje \u017earnoje, b\u016btina atlikti tyrimus, \u012fvertinan\u010dius v\u0117\u017eio i\u0161plitim\u0105 bei limfmazgi\u0173 b\u016bkl\u0119.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Gydymas<\/span><\/b><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Gydant kolorektalin\u012f v\u0117\u017e\u012f, atsi\u017evelgiama \u012f ligos stadij\u0105, paciento am\u017ei\u0173 ir sveikatos b\u016bkl\u0119, taikomi visi trys kombinuoto piktybini\u0173 navik\u0173 gydymo b\u016bdai \u2013 chirurginis, spindulinis ir chemoterapija. Pastaruoju metu chemoterapija s\u0117kmingai derinama su nauj\u0105ja biologine (taikini\u0173) terapija.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Spindulinis gydymas <\/span><\/b>\u2013 vietinis gydymo metodas, kai kolorektalinio v\u0117\u017eio ne\u012fmanoma pa\u0161alinti chirurginiu b\u016bdu. Radioterapija taikoma gydant tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, tuo tarpu spindulin\u0117s terapijos nauda gydant gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017e\u012f n\u0117ra gerai i\u0161tirta, tod\u0117l toks gydymas n\u0117ra taikomas. Chirurgi\u0161kai negydomiems ligoniams taikoma chemoterapija ir biologin\u0117 terapija.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n Chemoterapija<\/span><\/b>. \u0160iuo metu metastaziniam storosios \u017earnos v\u0117\u017eiui gydyti vartojami vaistai yra: 5 fluorouracilas (5-FU), kapecitabinas (Xeloda<\/i>), irinotekanas (Campto<\/i>), oksaliplatina (Eloxatin<\/i>). 5-FU \u0161iai ligai gydyti pla\u010diai vartojamas jau ilg\u0105 laik\u0105. 5-FU skiriamas \u012fvairiomis schemomis su kalcio folinatu (leukovorinu) (LV).<\/span><\/p>\n Negydomi ligoniai, apibendrintais duomenimis, gyvena (po metastazinio kolorektalinio v\u0117\u017eio diagnoz\u0117s nustatymo) vidutini\u0161kai 8 m\u0117n. Gydomi sen\u0105ja tradicine chemoterapija (5-FU\/LV deriniu)\u00a0 <\/span>10\u201312 m\u0117n. Prid\u0117jus naujesnius citostatikus (5-FU\/ LV + irinotekanas ar oksaliplatina) \u2013 14\u201319 m\u0117n. [3]. Visose schemose 5-FU galima pakeisti analogi\u0161ku preparatu tablet\u0117mis kapecitabinu (Xeloda<\/i>) \u2013 tai citostatik\u0173 grupei priklausantis preparatas. \u0160iuo medikamentu galima gydyti ambulatori\u0161kai. Remiantis pasaulio ir Lietuvos ne vieneri\u0173 met\u0173 gydymo Xeloda <\/i>patirtimi, galima daryti i\u0161vad\u0105, kad tai ne tik efektyvus, bet ir labai saugus gydymo metodas [3]. Ma\u017e\u0117ja navikas, piktybini\u0173 darini\u0173 sukelti simptomai ir skausmai. Gydymas gerai toleruojamas \u2013 neslenka plaukai, ma\u017eiau vir\u0161kinamojo trakto sutrikim\u0173. Yra tyrim\u0173, lyginusi\u0173 Xeloda <\/i>ir 5-FU\/LV efektyvum\u0105, \u012frodan\u010di\u0173 didesn\u012f Xeloda <\/i>efektyvum\u0105.<\/span><\/p>\n Prie 5-FU\/LV + irinotekanas ar oksaliplatina chemoterapijos schemos prid\u0117jus naujausi\u0105 biologin\u0117s terapijos preparat\u0105 bevacizumab\u0105 (Avastin) <\/i>\u2013 i\u0161gyvenamumas siekia daugiau negu 20 m\u0117n. [3]. Taigi<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/b><\/p>\n biologin\u0117 (taikini\u0173) terapija <\/span><\/b>\u2013 moderniausias ir laikomas perspektyviausiu piktybini\u0173 navik\u0173 gydymo b\u016bdas, selektyviai veikiantis subtiliausius v\u0117\u017einio proceso mechanizmus l\u0105steli\u0173 receptori\u0173 lygiu. \u0160iuo metu metastaziniam kolorektaliniam v\u0117\u017eiui gydyti patvirtinti trys \u0161ios grup\u0117s vaistai: bevacizumabas, cetuksimabas, panitumumabas. Adjuvantin\u0117s biologin\u0117s terapijos nauda kol kas ne\u012frodyta.<\/span><\/p>\n \u017durnalas „Gydymo menas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pasaulyje storosios \u017earnos v\u0117\u017eys u\u017eima tre\u010di\u0105j\u0105 viet\u0105 pagal sergamum\u0105, ir tai sudaro ma\u017edaug 9–10 proc. vis\u0173 naujai nustatom\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 [1]. Europos S\u0105jungoje – antras pagal da\u017enum\u0105 po kr\u016bties v\u0117\u017eio. Lietuvoje – tai penktas tarp da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 navik\u0173. Paskutiniais Lietuvos v\u0117\u017eio registro duomenimis, 2001–2007 m. per metus u\u017eregistruojama vidutini\u0161kai 1560 nauj\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173 (8–10 proc. vis\u0173 navik\u0173) [4].<\/font><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[689,1756,137,1168,173,1755,125,653,60,470,240,138,1758,1757,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12596","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-be-kategorijos","tag-diagnostika","tag-kolorektalinio-vezio","tag-ligonis","tag-paveldimumas","tag-plaukai","tag-polipai","tag-rukymas","tag-siekia","tag-terapija","tag-terapijos","tag-tiesiosios-zarnos","tag-vaistai","tag-vezio-rizika-padideja","tag-veziui-gydyti","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12596","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12596"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12596\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12596"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12596"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12596"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12596"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12596"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n