{"id":12598,"date":"2009-05-09T18:00:00","date_gmt":"2009-05-09T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-11-03T09:46:09","modified_gmt":"2017-11-03T09:46:09","slug":"tiesiosios-zarnos-vezio-diagnostikos-ir-gydymo-naujoves-praktiniai-specialistu-komentarai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/tiesiosios-zarnos-vezio-diagnostikos-ir-gydymo-naujoves-praktiniai-specialistu-komentarai\/12598\/","title":{"rendered":"Tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio diagnostikos ir gydymo naujov\u0117s: praktiniai specialist\u0173 komentarai"},"content":{"rendered":"

Gydytojams kelia nerim\u0105 did\u0117jantis sergamumas kolorektaliniu v\u0117\u017eiu. Lietuvoje kiekvienais metais u\u017eregistruojama daugiau kaip 1400 nauj\u0173 \u0161ios ligos atvej\u0173. Pagal sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 tarp vis\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eys u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105. Kita vertus, kolorektaliniai navikai laikomi vienais i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinamojo trakto navik\u0173. Kovo m\u0117nuo skirtas \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eio problemoms aptarti. Kokia situacija Lietuvoje?<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Prof. Dainius Pavalkis<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kauno medicinos universiteto klinik\u0173 (KMUK) Chirurgijos klinikos<\/span><\/i><\/p>\n

Koloproktologijos sektoriaus vadovas:<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Kreipiasi per v\u0117lai<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u017dmon\u0117s vengia tirti \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f ir, kol nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, \u012f gydytoj\u0105 nesikreipia. \u017darnyno v\u0117\u017eys iki 50 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 grup\u0117je pasitaiko retai. I\u2013II stadijos \u017earnyno v\u0117\u017eys yra nustatomas 31 proc. ligoni\u0173. Kaimo vietov\u0117se ankstyvoji diagnostika yra prastesn\u0117. Taigi ma\u017edaug pus\u0117\u00a0tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio<\/a> atvej\u0173 diagnozuojama v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173, kai gydymas<\/span><\/p>\n

nebe toks veiksmingas. Nusta\u010dius ankstyv\u0105 tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio stadij\u0105 ir parenkant naujausius gydymo b\u016bdus, lig\u0105 \u012fmanoma gydyti efektyviau. Tod\u0117l, siekiant kuo anks\u010diau \u0161i\u0105 lig\u0105 nustatyti, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamos profilaktin\u0117s patikros. Lietuvoje jau daug met\u0173 kalbama apie\u00a0storosios \u017earnos v\u0117\u017eio<\/a> ankstyvosios diagnostikos program\u0105. Tikim\u0117s, kad \u0161iemet ji pagaliau startuos. Programos tikslas \u2013 kuo anks\u010diau nustatyti lig\u0105, tod\u0117l tur\u0117t\u0173 b\u016bti vykdoma rizikos susirgti tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eiu grup\u0117s \u017emoni\u0173 patikra, t.y. atliekami special\u016bs testai \u2013 i\u0161mat\u0173 tyrimas slaptam kraujavimui nustatyti.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Optimaliausi diagnostikos tyrimai<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Remiantis naujausiomis pasaulin\u0117mis rekomendacijomis, optimaliausi tyrimai tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio stadijai nustatyti yra endorektalinis ultragarsas ir magnetinis rezonansas. Taip pat kartu gali b\u016bti atliekamas ir daugiasluoksnis kompiuterinis tomografijos tyrimas. Endorektalinis ultragarsas \u2013 tai pla\u010diausiai prie\u0161 operacij\u0105 naudojamas tyrimo metodas tiesiosios \u017earnos naviko dyd\u017eiui ir i\u0161plitimui \u012fvertinti. Tai vienas i\u0161 tiksliausi\u0173 diagnostikos metod\u0173, nustatant naviko peraugimo \u012f tiesiosios \u017earnos sienel\u0117s gyl\u012f (T stadija).<\/span><\/p>\n

Kol kas diskutuojama ir n\u0117ra vieningos nuomon\u0117s, kur\u012f i\u0161 \u0161i\u0173 tyrim\u0173 \u2013 endorektalin\u012f ultragars\u0105, magnetin\u012f rezonans\u0105 ar daugiasluoksn\u0119 kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 \u2013 laikyti auksiniu standartu. Pvz., ankstyvoms ligos stadijoms nustatyti prana\u0161esnis yra endorektalinis ultragarsas. Jeigu navikas didesnis, \u0161\u012f tyrim\u0105 reik\u0117t\u0173 derinti su magnetiniu rezonansu arba kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimu. Nuo \u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 ir priklauso, kaip pacientas bus gydomas iki operacijos. Jeigu nustatoma I v\u0117\u017eio stadija, ligonis i\u0161 karto operuojamas. Jeigu II\u2013III ligos stadija \u2013 skiriama spindulin\u0117 terapija su ar be chemoterapijos. Gydymo iki operacijos tikslas \u2013 suma\u017einti augl\u012f, tada tik\u0117tini geresni operacijos rezultatai.<\/span><\/p>\n

Taigi naviko i\u0161plitimo \u012fvertinimas yra svarbus prognozuojant ir planuojant gydym\u0105 individualiai kiekvienam pacientui ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gydymo metodo \u2013 tik chirurginio ar kombinuoto kartu su spinduliniu ar chemospinduliniu gydymu \u2013 pasirinkim\u0105.<\/span><\/p>\n

\u0160iuo metu n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161ku, koks gydymas \u2013 spindulinis ar jo derinys su chemoterapija \u2013 yra veiksmingiausias. Skirtingose \u0161alyse pirmenyb\u0117 teikiama skirtingoms gydymo schemoms. Pavyzd\u017eiui, \u0160vedijoje yra daugiau trumpo kurso spindulin\u0117s arba vadinamosios stambiafrakcijin\u0117s terapijos (gydymo kursas \u2013 5 kartus po 5 Gy) \u0161alinink\u0173.<\/span><\/p>\n

\u0160vedijoje atlikt\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, tokia terapija suma\u017eina recidyv\u0173 da\u017en\u012f ir \u0161iek tiek pailgina i\u0161gyvenamum\u0105. Tuo tarpu, Olandijos tyrim\u0173 duomenimis, i\u0161gyvenamumo pager\u0117jimo taikant toki\u0105 terapij\u0105 nebuvo, ta\u010diau recidyv\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo. Taigi \u0161iose \u0161alyse gydant II ir III stadijos tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f skiriama trump\u0173 spinduli\u0173 terapija, o, nusta\u010dius didesn\u012f ar v\u0117lesn\u0117s stadijos augl\u012f, taikoma chemoterapijos ir spindulinio gydymo derinys. Tuo tarpu kitose \u0161alyse, pvz., Norvegijoje, ankstyvoms v\u0117\u017eio stadijoms iki operacijos jokio gydymo neskiriama, o v\u0117lesn\u0117ms \u2013 chemospindulin\u0117 terapija. JAV \u2013 v\u0117l kitoks po\u017ei\u016bris.<\/span><\/p>\n

Lietuvoje taip pat \u0161iuo klausimu kol kas vieningos nuostatos n\u0117ra. \u0160iuo metu KMUK Koloproktologijos sektoriuje vykdomas klinikinis tyrimas, kurio metu lyginamas spindulinio gydymo ir radioterapijos kartu su chemoterapija veiksmingumas (tyrim\u0105 atlieka doktorantas Tadas Latkauskas). I\u0161tirta apie 80 ligoni\u0173, planuojama \u2013 apie 100. Preliminar\u016bs rezultatai rodo, kad abu tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymo re\u017eimai iki operacijos yra efektyv\u016bs, ligoniai juos toleruoja gerai ir operacijos metu nustatome suma\u017e\u0117jusius navikus. D\u0117l to atsiranda daugiau galimybi\u0173 atlikti sfinkterius i\u0161saugan\u010dias operacijas ir nesuformuoti dirbtin\u0117s i\u0161ang\u0117s visam ligonio gyvenimui.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Operacijos galimyb\u0117s<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Nusta\u010dius lig\u0105, beveik visais atvejais reikalinga operacija. Chirurginis tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymas taip pat turi kelet\u0105 kryp\u010di\u0173. Pastaruoju metu pla\u010diai kalbama apie laparoskopines tiesiosios \u017earnos navik\u0173 operacijas, diskutuojama, ar jos veiksmingos. Taigi prieita prie i\u0161vados, kad vis d\u0117lto laparoskopijos rezultatai ne prastesni negu atviros operacijos, o pj\u016bviai \u2013 ma\u017eesni, ligoniai grei\u010diau atsigauna, d\u0117l to laparoskopin\u0117s operacijos saugios, sukelian\u010dios ma\u017eiau komplikacij\u0173. KMUK Koloproktologijos sektoriuje per metus atliekama apie 120 tiesiosios \u017earnos navik\u0173 \u0161alinimo operacij\u0173, i\u0161 j\u0173 ma\u017edaug ketvirtadal\u012f sudaro ma\u017eai invazin\u0117s laparoskopin\u0117s operacijos.<\/span><\/p>\n

KMUK koloproktologai pilnai \u012fdieg\u0119 visas \u0161iuolaikines tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio operacijas, ta\u010diau akademinis \u0161\u016bkis, kad mokslo niekada ne per daug, o mokytis niekada ne per v\u0117lu, taip pat susij\u0119s su operacinio gydymo rezultatais.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Metastazi\u0173 \u0161alinimo svarba<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Kaip jau min\u0117jau, svarbiausieji gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymo etapai yra operacija, tolim\u0173j\u0173 metastazi\u0173 \u0161alinimas, chemoterapini\u0173 vaist\u0173 prieinamumo u\u017etikrinimas. Daugelio klinikini\u0173 tyrim\u0173 ir \u012fvairi\u0173 analizi\u0173 rezultatai \u012frod\u0117, kad ligoniai, kuriems vienas po kito buvo skiriama vis\u0173 pa\u010di\u0173 veiksmingiausi\u0173 vaist\u0173, gyveno ilgiau, palyginti su pacientais, kuriems vaist\u0173 prieinamumas buvo ribotas.<\/span><\/p>\n

Tiesiosios ir gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eio gydymas \u2013 daugelio specialist\u0173 komandos darbo reikalaujanti patologija. Chirurgas su onkologu-chemoterapeutu, onkologu-radioterapeutu sprendimus turi priimti drauge.<\/span><\/p>\n

Gydant metastazavus\u012f gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, po pirminio naviko pa\u0161alinimo didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi ir \u012fvairios lokalizacijos metastazi\u0173 (pavieni\u0173 \u017eidini\u0173 kepenyse, plau\u010diuose ar kt.) operavimas.<\/span><\/p>\n

\u012erodyta, kad, radikaliai pa\u0161alinus pavienes tolim\u0105sias metastazes, pasveiksta 30\u201340 proc. ligoni\u0173. Tuo tarpu ligoniai, kuriems metastaz\u0117s gydomos tik chemoterapija, kad ir kokia ji veiksminga, visi\u0161kai nepasveiksta, o 5 metus ir ilgiau i\u0161gyvena tik apie 3 proc. pacient\u0173.<\/span><\/p>\n

\u0160i\u0173 dien\u0173 chemoterapijos tikslas \u2013 suma\u017einti metastazi\u0173 \u017eidinius tiek, kad juos b\u016bt\u0173 galima i\u0161operuoti. Antra operacija atliekama po tam tikro laiko, kai \u017emogus atsigauna po pirminio \u017earnyno naviko \u0161alinimo operacijos. Kontraindikacijos metastaz\u0117ms operuoti \u2013 nepalanki naviko lokalizacija, per daug \u017eidini\u0173, navikai labai dideli ir kt. Tokiu atveju skiriama chemoterapija. Galime pasid\u017eiaugti, kad Lietuvoje ligoniams prieinami visi pagrindiniai<\/span><\/p>\n

chemoterapijos vaistai \u2013 oksaliplatina, irinotekanas, kapecitabinas (Xeloda<\/i>), jau nekalbant apie tradicinius \u2013 5-fluorouracil\u0105. Situacija ypa\u010d pager\u0117jo 2007-aisiais, kai vaistai \u017earnyno v\u0117\u017eiui gydyti smarkiai atpigo. Taigi \u0161i\u0105 v\u0117\u017eio form\u0105 gydome gana<\/span><\/p>\n

s\u0117kmingai.<\/span><\/p>\n

Kita aktuali problema ta, kad kepen\u0173 ar plau\u010di\u0173 metastazes gali operuoti tik patyr\u0119 chirurgai dideliuose v\u0117\u017eio centruose.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Ateities perspekt yvos<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Labai tolimoje perspektyvoje storosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymo ateitis priklausys ne chirurgams, o genetikams, chemoterapeutams ir kitiems ma\u017eai invaziniais nechirurginiais b\u016bdais gydantiems specialistams.<\/span><\/p>\n

Jau dabar pasirodo dr\u0105si\u0173 bandym\u0173 neoperuoti ligoni\u0173 po chemospindulinio gydymo. Deja, rezultatai net nelygintini su chirurginio gydymo rezultatais, ta\u010diau prad\u017eioje visuomet b\u016bna sunku.<\/span><\/p>\n

O netolimoje perspektyvoje tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymo rezultatus lems visuomen\u0117s ir medik\u0173 mokymas, pagalbos koncentravimas tik keliose ligonin\u0117se, nauj\u0173 tobulesni\u0173 diagnostikos ir gydymo b\u016bd\u0173 paie\u0161ka.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Doc. K\u0119stutis Adamonis<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

KMUK Chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektorius:<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

Kada kreiptis \u012f gydytoj\u0105<\/span><\/b><\/p>\n

Da\u017eniausiai storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu susirg\u0119s \u017emogus pradeda sk\u0173stis naujai atsiradusiais vir\u0161kinimo sutrikimais, pilvo p\u016btimu, pasikeitusia i\u0161mat\u0173 forma, v\u0117liau pastebimas kraujas (tai ypa\u010d b\u016bdinga tiesiosios ar nusileid\u017eian\u010dios storosios \u017earnos v\u0117\u017eiui), o ypa\u010d kraujingos gleiv\u0117s i\u0161matose. Jei pacientas vyresnis nei 50 met\u0173 ir i\u0161matose pasirod\u0117 kraujas, pagal daugumos<\/span><\/p>\n

Europos \u0161ali\u0173 rekomendacijas reikalingas storosios \u017earnos i\u0161tyrimas. Bet kuriuo atveju, pasteb\u0117jus i\u0161matose krauj\u0105, reikt\u0173 nedelsiant kreiptis \u012f gydytojus \u2013 \u0161eimos gydytoj\u0105, koloproktolog\u0105, gastroenterolog\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

\u0160eimos gydytojo vaidmuo<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pagrindin\u0117 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio problema \u2013 ligos u\u017eleistumas, kuris sunkina gydym\u0105 ir blogina gydymo rezultatus. Tod\u0117l \u0161eimos gydytojai netur\u0117t\u0173 aklai, be specialisto konsultacijos, prad\u0117ti gydyti hemorojaus, nes pradin\u0117se stadijose tiek hemorojaus, tiek ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio simptomai pana\u0161\u016bs \u2013 kraujavimas<\/a> tu\u0161tinantis ir diskomfortas.<\/span><\/p>\n

\u0160eimos gydytoj\u0173 prie\u017ei\u016bra ligoni\u0173 po operacijos reikalinga, ta\u010diau n\u0117ra sud\u0117tinga. Ligoniai paprastai ir toliau stebimi toje \u012fstaigoje, kur buvo operuoti. Suprantama, kad \u0161eimos gydytojas turi steb\u0117ti bendr\u0105 ligonio b\u016bkl\u0119, nuolat atlikti kepen\u0173 ir pilvo echoskopij\u0105 ir plau\u010di\u0173 rentgenogramas. Taip pat tikslingas karcinoembrioninio (CEA) antigeno tyrimas kraujyje, kurio koncentracijos did\u0117jimas gali \u012fsp\u0117ti apie ligos atsinaujinim\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Kaip i\u0161vengti<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Didesn\u0119 nei vidutin\u0119 rizik\u0105 susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu turi ligoniai su tam tikru paveldimumu. Beveik visiems, kuriems diagnozuojama storosios \u017earnos polipoz\u0117, i\u0161sivysto storosios \u017earnos v\u0117\u017eys.<\/span><\/p>\n

Taip pat didesn\u0117 rizika susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu gresia ligoniams, gydytiems radioterapija d\u0117l gimdos kaklelio ar prostatos v\u0117\u017eio, bei tiems, kurie prie\u0161 tai sirgo storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu ir jau buvo pasveik\u0119.<\/span><\/p>\n

Be to, rizikos veiksniais, didinan\u010diais tikimyb\u0119 susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu, laikoma dieta, kurioje yra ma\u017eai l\u0105stelienos ir daug riebal\u0173, taip pat viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimai, u\u017edegimin\u0117s storosios \u017earnos ligos, tokios kaip nespecifinis opinis kolitas. Vienintel\u0117 \u017einoma \u0161ios v\u0117\u017eio formos profilaktikos priemon\u0117 \u2013 daug l\u0105stelienos turinti dieta. Suaugusiems rekomenduojama suvalgyti apie 30 g skaidul\u0173 per dien\u0105. Dideli skaidul\u0173 kiekiai yra s\u0117lenose, vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se, neskaldytuose gr\u016bduose, neskaldyt\u0173 gr\u016bd\u0173 duonoje ir kituose produktuose.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Natalija Voronaja<\/span><\/i><\/b><\/span><\/p>\n

\u017durnalas „Gydymo menas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gydytojams kelia nerim\u0105 did\u0117jantis sergamumas kolorektaliniu v\u0117\u017eiu. Lietuvoje kiekvienais metais u\u017eregistruojama daugiau kaip 1400 nauj\u0173 \u0161ios ligos atvej\u0173. Pagal sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 tarp vis\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eys u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105. Kita vertus, kolorektaliniai navikai laikomi vienais i\u0161 s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinamojo trakto navik\u0173. Kovo m\u0117nuo skirtas \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eio problemoms aptarti. Kokia situacija Lietuvoje?<\/span><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27342],"tags":[39,346,137,247,5972,6891,60,138,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12598","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-stilius","tag-dieta","tag-kraujas","tag-ligonis","tag-operacija","tag-pacientas","tag-situacija","tag-terapija","tag-vaistai","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12598","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12598"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12598\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12598"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12598"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12598"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12598"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12598"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}