Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo (AKS) padid\u0117jimas sunkaus fizinio darbo, nervin\u0117s \u012ftampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterin\u0117 hipertenzija, kaip liga, diagnozuojama tik \u012frod\u017eius, kad ji yra ilgalaik\u0117, t.y. jei, kartotinai matuojant kraujosp\u016bd\u012f, jis b\u016bna nuolat padid\u0117j\u0119s. AKS link\u0119s pla\u010diai skirtis tiek t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105, tiek ir skirtingomis dienomis. Tod\u0117l diagnoz\u0117 turi remtis keliais kraujosp\u016bd\u017eio matavimais, atliktais skirtingu metu. Apie tai, kaip kraujosp\u016bdis kinta, nuo ko tai priklauso ir kokie yra jo sekimo principai, konsultuoja Vilniaus universiteto ligonini\u0173 Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117 Jolita BADARIEN\u0116.<\/p>\n
Veiksniai, nulemiantys kraujosp\u016bd\u017eio kitim\u0105 paros laikotarpiu<\/span> <\/p>\n Arterinio kraujo spaudimo kitim\u0105 dvide\u0161imt keturi\u0173 valand\u0173 laikotarpiu lengvai galima nustatyti matuojant j\u012f vis\u0105 par\u0105 dien\u0105 kas penkiolika, nakt\u012f – kas trisde\u0161imt minu\u010di\u0173. Dienos metu AKS pokytis priklauso nuo protin\u0117s ir fizin\u0117s veiklos. Nakt\u012f nat\u016braliai kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117ja beveik penkiolika procent\u0173 tiems, kurie dienos metu buvo aktyv\u016bs, ir penkis procentus tiems, kurie visas dvide\u0161imt keturias valandas praleido lovoje. <\/p>\n Tai vadinama biologiniu arterinio kraujosp\u016bd\u017eio kitimu. Beje, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad daugiausia \u0161irdies sutrikim\u0173 (miokardo infarkt\u0173, smegen\u0173 infarkt\u0173) i\u0161tinka rytais, ma\u017edaug per pirm\u0105 valand\u0105 po prabudimo. Kraujosp\u016bdis ir r\u016bkymas bei alkoholis<\/span> <\/p>\n Nikotinas gali padidinti tiek sistolin\u012f, tiek diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, ir \u0161is poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisde\u0161imties minu\u010di\u0173. Reguliariai r\u016bkant – ma\u017edaug vien\u0105 pakel\u012f per dien\u0105 – net ir nesergan\u010diam hipertonija arterinio kraujo spaudimas b\u016bna nuolat padid\u0117j\u0119s. Neabejotinas arterin\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas. Taip atsitinka ne d\u0117l to, kad \u017emogus daugiau nei kiti patiria streso, bet tod\u0117l, kad jis skirtingai nei kiti \u012f j\u012f reaguoja. <\/p>\n Gana seniai, dar kai pirm\u0105 kart\u0105 buvo pamatuotas kraujosp\u016bdis (1733 m.), jau buvo suvokiama, kad \u016bminis stresas gali padidinti kraujosp\u016bd\u012f. Stresas aktyvina simpatin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105, ir d\u0117l to kyla kraujo spaudimas. <\/p>\n Kaip matuoti AKS?<\/span> <\/p>\n Kaip taisyklingai tur\u0117t\u0173 b\u016bti matuojamas kraujo spaudimas, yra nurodyta ir 2007 m. Europos kardiolog\u0173 draugijos Arterin\u0117s hipertenzijos gydymo rekomendacijose (European Heart Journal. 2007). <\/p>\n Kadangi, kaip apra\u0161yta anks\u010diau, kraujo spaudimui b\u016bdingi gana dideli spontani\u0161ki svyravimai, tod\u0117l arterin\u0117s hipertenzijos diagnoz\u0117 tur\u0117t\u0173 remtis keletu kraujo spaudimo matavim\u0173, atlikt\u0173 per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. Jei kraujo spaudimas padid\u0117j\u0119s nedaug, matavimus reik\u0117t\u0173 kartoti kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, kad kraujo spaudimas b\u016bt\u0173 \u012fvertintas kuo tiksliau. Jei spaudimas yra padid\u0117j\u0119s labiau, yra organ\u0173 pa\u017eeidim\u0173, didel\u0117 ar labai didel\u0117 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, kartotinius matavimus reik\u0117t\u0173 atlikti per trumpesn\u012f laik\u0105 (kelias dienas ar savaites). Paprastai arterin\u0117s hipertenzijos diagnozei pagr\u012fsti reikia bent dviej\u0173 trij\u0173 apsilankym\u0173 pas gydytoj\u0105 metu atlikt\u0173 kraujo spaudimo matavim\u0173 (bent 2 matavimai vieno apsilankymo metu). Sunkiais atvejais diagnoz\u0117 gali b\u016bti patvirtinta ir per pirm\u0105j\u012f apsilankym\u0105. <\/p>\n Kraujo spaudimas gali b\u016bti matuojamas gydytojo ar slaugytojos gydymo \u012fstaigoje, paties paciento ar jo artim\u0173j\u0173 namuose ar 24 val. automati\u0161kai. <\/p>\n Kasdieniniam kraujosp\u016bd\u017eio matavimui reikia ramiai pas\u0117d\u0117ti penkias minutes, sulenkus rank\u0105. Ranka turi b\u016bti pad\u0117ta ant stalo \u0161irdies lygyje. Pirmiausia kraujosp\u016bdis turi b\u016bti i\u0161matuotas abiejose rankose. Jeigu kraujosp\u016bdis skirtingas abiejose rankose, tolimesni kraujosp\u016bd\u017eio matavimai turi b\u016bti atlikti rankoje, kurioje AKS didesnis. Ma\u017eesnis kraujosp\u016bdis kair\u0117je rankoje b\u016bdingas pacientams, kuriems pasirei\u0161kia poraktin\u0117s arterijos apvogimo sindromas. Taip pat kraujosp\u016bd\u017eio skirtum\u0173 gali b\u016bti pacientams po smegen\u0173 infarkto paraly\u017eiuotoje gal\u016bn\u0117je. <\/p>\n Yra keletas prietais\u0173 (dauguma oscilometriniai), skirt\u0173 kraujo spaudimui matuoti automati\u0161kai kasdienio gyvenimo s\u0105lygomis. Tokie matavimai suteikia informacijos apie vidutin\u012f visos paros spaudim\u0105, kraujo spaudim\u0105 tam tikru paros metu (ryte, dien\u0105 ar nakt\u012f). Nors \u0161i informacija neatstoja \u012fprastinio kraujo spaudimo matavimo, ta\u010diau suteikia papildomos klinikin\u0117s informacijos, nes, atlikus klinikinius tyrimus, i\u0161ai\u0161k\u0117jo, kad gydymo \u012fstaigoje nustatytas kraujo spaudimas tik i\u0161 dalies susij\u0119s su 24 val. namuose matuojamu kraujo spaudimu. Taip pat nustatyta, kad namuose matuojamas kraujo spaudimas labiau atspindi organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimus bei gydymo nulemtus poky\u010dius nei gydymo \u012fstaigoje nustatytas spaudimas. Patvirtinta, kad namuose i\u0161matuotas kraujo spaudimas labiau atspindi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos veikl\u0105 ir galimus jos sutrikimus ir kad jis padeda tiksliau \u012fvertinti gydymo poveik\u012f. Ar galima matuoti kraujo spaudim\u0105 atsistojus?<\/span> <\/p>\n Taip, galima. Rekomenduojama arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 matuoti staiga atsistojus arba ma\u017eiausiai dvi minutes pastov\u0117jus, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus ir\/ar cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Daugumai \u017emoni\u0173, staiga pakeitus poz\u0105 i\u0161 gulimos \u012f stovim\u0105, sistolinis kraujo spaudimas keliais milimetrais suma\u017e\u0117ja, o diastolinis kraujo spaudimas keliais milimetrais gyvsidabrio stulpelio padid\u0117ja. <\/p>\n Visiems, kuri\u0173 kraujo spaudimas auk\u0161tas, rekomenduojama koreguoti gyvensen\u0105:<\/span> <\/p>\n • mesti r\u016bkyti; \n <\/p>\n Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo (AKS) padid\u0117jimas sunkaus fizinio darbo, nervin\u0117s \u012ftampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterin\u0117 hipertenzija, kaip liga, diagnozuojama tik \u012frod\u017eius, kad ji yra ilgalaik\u0117, t.y. jei, kartotinai matuojant kraujosp\u016bd\u012f, jis b\u016bna nuolat padid\u0117j\u0119s. AKS link\u0119s pla\u010diai skirtis tiek t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105, tiek ir skirtingomis dienomis. Tod\u0117l diagnoz\u0117 turi remtis keliais kraujosp\u016bd\u017eio matavimais, atliktais skirtingu metu. Apie tai, kaip kraujosp\u016bdis kinta, nuo ko tai priklauso ir kokie yra jo sekimo principai, konsultuoja Vilniaus universiteto ligonini\u0173 Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117 Jolita BADARIEN\u0116.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[723,275,825,1106,430,712,125,991],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12623","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterines","tag-diagnoze","tag-kraujo-spaudimas","tag-kraujo-spaudimui","tag-kraujospudis","tag-mmhg","tag-rukymas","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12623","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12623"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12623\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12623"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12623"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12623"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12623"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12623"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nKraujosp\u016bd\u017eio kitimas priklauso nuo dienos ritmo, nuo \u017emogaus aktyvumo, net nuo aplinkos temperat\u016bros. Pavyzd\u017eiui, \u0161iek tiek auk\u0161tesnis jis b\u016bna \u017eiem\u0105, ypa\u010d liesiems asmenims (skirtumas gali siekti net de\u0161imt mmHg). <\/p>\n
\nKraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimo procentas nakties metu suma\u017e\u0117ja senstant arba jei yra cukrinis diabetas tiek vyrams, tiek moterims. Didesnis suma\u017e\u0117jimas nakt\u012f b\u016bdingas r\u016bkantiesiems, kadangi nakt\u012f n\u0117ra nikotino poveikio – miegantis \u017emogus tiesiog negali r\u016bkyti. Prabudus AKS nat\u016braliai padid\u0117ja. <\/p>\n
\nKartais AKS kitimus gali paveikti labai ma\u017ei gyvenimo veiksniai. Pavyzd\u017eiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padid\u0117ti pokalbio metu, po nemigo nakties ar i\u0161sipl\u0117tus \u0161lapimo p\u016bslei. <\/p>\n
\nArterinio kraujo spaudimo padid\u0117jim\u0105 skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali b\u016bti viena i\u0161 arterin\u0117s hipertenzijos i\u0161sivystymo prie\u017eas\u010di\u0173. <\/p>\n
\nNamuose kraujo spaudim\u0105 reik\u0117t\u0173 sekti 24 val., kad b\u016bt\u0173 gauta informacijos tiek apie dienos, tiek apie nakties kraujo spaudimo poky\u010dius, skirtumus tarp dienos ir nakties kraujo spaudimo, rytin\u012f kraujo spaudimo padid\u0117jim\u0105 bei svyravimus per par\u0105. <\/p>\n
\n• ma\u017einti svor\u012f;
\n• riboti alkoholio vartojim\u0105;
\n• didinti fizin\u012f aktyvum\u0105;
\n• suma\u017einti druskos vartojim\u0105;
\n• daugiau vartoti vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, ma\u017einti so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 kiek\u012f kasdieniniame maiste.
\n <\/p>\n