{"id":12626,"date":"2009-04-30T18:00:00","date_gmt":"2009-04-30T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-04-30T18:00:00","modified_gmt":"2009-04-30T18:00:00","slug":"arteriju-standumas-ir-jo-mazinimas-lercanidipinu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/arteriju-standumas-ir-jo-mazinimas-lercanidipinu\/12626\/","title":{"rendered":"Arterij\u0173 standumas ir jo ma\u017einimas Lercanidipinu"},"content":{"rendered":"

\u012eVADAS<\/font><\/span><\/h2>\n

Paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f daugeliu tyrim\u0173 \u012frodyta, kad sutrikus aortos funkcijai did\u0117ja did\u017ei\u0173j\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika, \u012fskaitant \u0161irdies ir l\u0117tines inkst\u0173 ligas, insult\u0105. Vis daugiau kalbama apie did\u017ei\u0173j\u0173 ir vidutinio dyd\u017eio arterij\u0173 pa\u017eeidim\u0105 vyresniame am\u017eiuje, lemiant\u012f pulsinio spaudimo padid\u0117jim\u0105 ir mikrocirkuliacijos sutrikim\u0105. Visiems gerai \u017einoma, kad senstant did\u0117ja arterinis kraujosp\u016bdis (AKS), ypa\u010d sistolinis. Ta\u010diau nuo am\u017eiaus priklauso sistolinio AKS pasiskirstymas per vis\u0105 arterij\u0173 med\u012f: jauname am\u017eiuje centrinis sistolinis AKS (stambiose arterijose) yra daug ma\u017eesnis nei periferinis (smulkiose arterijose), o vyresniame am\u017eiuje centrinis AKS padid\u0117ja labiau ir tampa beveik toks pat kaip ir periferinis. Did\u017eiosios arterijos atlieka 2 pagrindines funkcijas (1). Pirmiausia jos padeda kraujui i\u0161 \u0161irdies patekti \u012f audinius. Taip u\u017etikrinami metaboliniai organizmo poreikiai. \u0160iai funkcijai u\u017etikrinti turi b\u016bti pakankamas vidutinis arterinis kraujosp\u016bdis. Be to, did\u017eiosios arterijos turi elastini\u0173 savybi\u0173, jos padeda u\u017elaikyti krauj\u0105 aortoje sistol\u0117s metu, kai susitraukia \u0161irdis, ir perstumti \u0161\u012f kraujo t\u016br\u012f \u012f audinius diastol\u0117s metu. Taip u\u017etikrinama pastovi, nepertraukiama audini\u0173 ir organ\u0173 perfuzija. Ta\u010diau senstant, kai vystosi stambi\u0173j\u0173 arterij\u0173 kalcifi kacija, \u0161i funkcija da\u017enai sutrinka. Sen\u0117jimo sukelta kraujagysli\u0173 kalcifi kacija \u017einoma nuo devynioliktojo am\u017eiaus (2, 3).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Senstant arterij\u0173 sienel\u0117je kaupiasi kalcis ir fosforas, ta\u010diau nedaug\u0117ja natrio, kalio ar magnio (4). Be to, \u0161is procesas pa\u017eeid\u017eia i\u0161imtinai arterijas, o ne venas (5\u20137). Arterij\u0173 kalcifi kacij\u0105 skatina padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. Blumentalis ir kiti (8) nustat\u0117, kad hipertenzija sergantiems pacientams kraujagysli\u0173 kalcifikacija prasideda anks\u010diau nei sveikiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kraujagysli\u0173 kalcifikacija gali prasid\u0117ti lokaliai intimoje, aterosklerozin\u0117je plok\u0161tel\u0117je, ta\u010diau gali ir difuzi\u0161kai i\u0161plisti viduriniame sluoksnyje (difuzin\u0117 elastokalcinoz\u0117) (9).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ELASTOKALCINOZ\u0116S MECHANIZMAI<\/font><\/span><\/h2>\n

Kraujagysli\u0173 kalcifi kacijos mechanizmas pateiktas 1 paveiksle. <\/i>Tyrimais nustatyta, kad medijos (vidurinio sluoksnio) kalcifija yra susijusi su elastini\u0173 skaidul\u0173 ir elastino destrukcija (8, 10).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Arterij\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Daugelis mokslinink\u0173 eksperimentuodami su gyv\u016bnais nustat\u0117, kad cholesterolis skatina riebal\u0173 ruo\u017eeli\u0173, kurie kaupia kalc\u012f, susidarym\u0105 kraujagysl\u0117s sienel\u0117je (11 ,12). Taigi yra ry\u0161ys tarp cholesterolio susikaupimo kraujagysl\u0117s sienel\u0117je ir kalcifi kacijos. Nustatyta, kad sulaukus 70 met\u0173 aortoje kalcio kiekis b\u016bna 12 kart\u0173 didesnis nei vaikyst\u0117je (5). Pana\u0161iai did\u0117ja ir cholesterolio kiekis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kraujagysli\u0173 kalcifi kacij\u0105 taip pat skatina u\u017edegimas ir oksidacinis stresas (13, 14). Veikdami l\u0105stelinius ir nel\u0105stelinius procesus, jie skatina tarpl\u0105stelin\u0117s med\u017eiagos remodeliacij\u0105 ir kraujagysli\u0173 kalcifikacij\u0105 (1 pav.)<\/i>. Tyrimais nustatyta, kad C reaktyvusis baltymas (CRB) yra ai\u0161kiai susij\u0119s su miego arterij\u0173 aterosklerozin\u0117mis plok\u0161tel\u0117mis ir ateroskleroz\u0117s progresavimu, ta\u010diau ry\u0161ys su aortos kalcifikacija buvo silpnesnis (15). Taigi u\u017edegimas gali b\u016bti labai svarbus ateromos ir plok\u0161teli\u0173 kalcifi kacijai, ta\u010diau ne toks svarbus medijos kalcifi kacijos patogenezei.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Oksidacinis stresas reguliuoja kaul\u0173 morfogenetinio baltymo (BMP), kuris labai svarbus kraujagysli\u0173 kalcifi kacijai, aktyvum\u0105 (13), skatina kalcifi kuojan\u010di\u0173 kraujagysl\u0117s l\u0105steli\u0173 osteogenin\u0119 transformacij\u0105, gliukoz\u0117s apykaitos produkt\u0173 susidarym\u0105. Hiperglikemija yra stiprus nepriklausomas kraujagysli\u0173 kalcifi kacijos rizikos veiksnys (16). Sergant diabetu nustatomas kalcifi kacijos sukeltas arterij\u0173 standumo bei pulsinio spaudimo padid\u0117jimas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kraujagysli\u0173 kalcifikacij\u0105 skatina ir inkst\u0173 nepakankamumas. D\u0117l metabolizmo sutrikimo terminalin\u0117s stadijos inkst\u0173 nepakankamumo metu skatinama tiek difuzin\u0117 medijos, tiek aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s kalcifi kacija. Ureminiai toksinai ir didel\u0117 fosfat\u0173 koncentracija skatina osteopontino, \u0161armin\u0117s fosfataz\u0117s bei kit\u0173 faktori\u0173 i\u0161skyrim\u0105. Be to, skatinama u\u017edegimo veiksni\u0173, kaip antai CRB, gamyba.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sergantiems inkst\u0173 liga kraujagysli\u0173 kalcifikacija sukelia arterij\u0173 standumo padid\u0117jim\u0105 (1), o padid\u0117j\u0119s pulsinis spaudimas gali lemti smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Hemodializuojamiems pacientams<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

da\u017enai nustatomas baro refleks\u0173 jautrumo suma\u017e\u0117jimas, kur\u012f taip pat lemia kraujagysli\u0173 kalcifi kacija. Jos patogenezei labai svarbi pusiausvyra tarp kalcifikacijos aktyvintoj\u0173 ir slopintoj\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nustatyta daug kalcifikacijos slopintoj\u0173: matricos Gla baltymas, osteopontinas, pirofosfatas, beta gliukozidaz\u0117, fetuinas A, desminas, osteoprotegerinas (OPG) ir kiti. Hiperfosfatemija yra labai svarbus rizikos veiksnys, skatinantis arterij\u0173 kalcifikacij\u0105 ir didinantis inkst\u0173 nepakankamumu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 mir\u0161tamum\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ARTERIJ\u0172 STANDUMO TYRIMAI<\/font><\/span><\/h2>\n

Arterij\u0173 standum\u0105 padeda \u012fvertinti tam tikri tyrimai, kaip antai sistolinis kraujosp\u016bdis ar pulsinis kraujosp\u016bdis \u017easto arterijoje, centrinis pulsinis kraujosp\u016bdis, pulsin\u0117s bangos greitis, augmentacijos indeksas ir kiti. Tam tikros arterijos standumas da\u017eniausiai nustatomas naudojantis klasikine formule, kai sistolinisdiastolinis arterijos spind\u017eio pokytis padalijamas i\u0161 pulsinio kraujosp\u016bd\u017eio toje arterijoje (1). Ta\u010diau da\u017eniausiai arterij\u0173 standumas nustatomas tiriant pulsin\u0117s bangos greit\u012f (PBG): kuo didesnis pulsin\u0117s bangos greitis, tuo didesnis arterij\u0173 standumas. Tai yra auksinis arterij\u0173 standumo \u012fvertinimo metodas. Tam tikslui galima atlikti matavimus dviejose pavir\u0161in\u0117se arterijose \u2013 stipinin\u0117je (ar \u0161launies) ir miego. Programin\u0117 \u012franga apdoroja kiekvienos pulsin\u0117s bangos ir EKG bangos duomenis ir apskai\u010diuoja laiko skirtum\u0105 tarp R dantelio ir pulsin\u0117s bangos prad\u017eios. Remiantis laiko skirtumu ir atstumu tarp pulsin\u0117s bangos registravimo viet\u0173, apskai\u010diuojamas miego ir stipinin\u0117s (ar \u0161launies) arterij\u0173 pulsinis bangos greitis. Arterij\u0173 standumui \u012fvertinti da\u017enai naudojamas ir neinvazinis augmentacijos indekso (AIx) nustatymas. AIx atspindi sistemin\u012f arterij\u0173 standum\u0105. AIx apskai\u010diuojamas kaip skirtumas tarp antro ir pirmo sistolinio piko ir i\u0161rei\u0161kiamas pulsinio spaudimo procentu (2 pav.)<\/i>.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Arterij\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Taigi AIx yra ne tiesioginis miego arterij\u0173 standumo matmuo, bet tiesioginis centrin\u0117s bangos atspind\u017eio matmuo. Kadangi \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis turi \u012ftakos augmentacijos indeksui, da\u017enai \u0161\u012f matavim\u0105 reikia normalizuoti pagal \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f. Arterij\u0173 standumo ir AIx matavimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros. AIx dydis yra susij\u0119s su K\u0160L rizika (3 pav.)<\/i>.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ARTERIJ\u0172 STANDUMO MA\u017dINIMAS KALCIO KANAL\u0172 BLOKATORIUMI LERKANIDIPINU<\/font><\/strong><\/span><\/p>\n

Tyrimais nustatyta, kad kai kurie vaistai nuo hipertenzijos (AKF inhibitoriai, kalcio kanal\u0173 blokatoriai) ne tik suma\u017eina kraujosp\u016bd\u012f, bet ir padeda ma\u017einti arterij\u0173 standum\u0105 (1). 22 iki tol negydytiems vidutinio sunkumo arterine hipertenzija sergantiems pacientams (am\u017eius 46+6 m.; 72 proc. vyrai), kuriems nustatyta nedidel\u0117 elastokalcinoz\u0117, lygintas kalcio kanal\u0173 blokatoriaus lerkanidipino ir beta adrenoblokatoriaus atenololio poveikis arterij\u0173 standumui (18) skiriant gydym\u0105 6 m\u0117nesius. Vertintas kairio skilvelio standumas (K<\/span>LV<\/span>), doplerin\u0117s echokardiografijos b\u016bdu matuojant ankstyvos mitralinio prisipildymo bangos deceleracijos laik\u0105. Arterij\u0173 standumas i\u0161matuotas stipinin\u0117s arterijos pulso tonometrija. Taip pat tirti kolageno sintez\u0117s (prokolagenas I ir III; PIP ir PIIINP) ir skilimo (kolageno I C-terminalinis telopeptidas; CITP) \u017eymenys kraujyje, aldosterono ir transformuojan\u010dio augimo faktoriaus \u00df1 (TGF-\u00df1) koncentracija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Abiejose grup\u0117se kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117jo pana\u0161iai: lerkanidipino \u2013 nuo 161+20\/108+10 iki 133+9\/89+7 mm Hg (p<0,01); atenololio \u2013 nuo 163+13\/112+8 iki 131+15\/89+8 mm Hg (p<0,01). Abiejose grup\u0117se kolageno sintez\u0117s \u017eymen\u0173, aldosterono ir TGF-\u00df1 koncentracija reik\u0161mingai nepakito. Abiejose grup\u0117se 11 proc. suma\u017e\u0117jo kairiojo skilvelio (KS) mas\u0117. Ta\u010diau tik lerkanidipino grup\u0117je reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo arterij\u0173 standumas \u2013 augmentacijos indeksas nuo 23+9 proc. suma\u017e\u0117jo iki 12+12 proc. (p=0,01), o atenololio grup\u0117je nepakito (augmentacijos indeksas nuo 29+9 proc. suma\u017e\u0117jo iki 27+14 proc.). Abiejose grup\u0117se nekito K<\/span>LV<\/span>, ankstyvas KS diastolinis standumas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Taigi lerkanidipinas suma\u017eino arterij\u0173 standum\u0105 sergantiems arterine hipertenzija. Atenololis tokiu poveikiu nepasi\u017eym\u0117jo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/span><\/strong><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Daugel\u012f met\u0173, vertinant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, matuotas tik sistolinis (SKS) ir diastolinis kraujosp\u016bdis (DKS). Ta\u010diau SKS ir DKS yra tik auk\u0161\u010diausias ir \u017eemiausias kompleksin\u0117s ciklin\u0117s kraujo spaudimo kreiv\u0117s ta\u0161kai. Tod\u0117l, norint \u012fvertinti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, reik\u0117t\u0173 analizuoti vis\u0105 kraujo spaudimo kreiv\u0119. Did\u0117jant am\u017eiui, kei\u010diasi m\u016bs\u0173 kraujagysli\u0173 strukt\u016bra, jos stand\u0117ja, o tai lemia pulsin\u0117s bangos grei\u010dio aortoje ir spaudimo pulsacijos did\u0117jim\u0105. Centrin\u0117s hemodinamikos poky\u010diai lemia smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 strukt\u016bros ir funkcijos poky\u010dius, d\u0117l to did\u0117ja periferinis kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inimas, ma\u017e\u0117ja vazodilatacinis rezervas. Tai lemia mikrocirkuliacijos<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

sutrikim\u0105 ir organ\u0173-taikini\u0173, kaip antai \u0161irdis, smegenys, inkstai, pa\u017eeidim\u0105 (19). Tyrimais nustatyta, kad kai kurie vaistai nuo hipertenzijos ma\u017eina arterij\u0173 standum\u0105, o kartu \u2013 ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Vienas i\u0161 j\u0173 yra kalcio kanal\u0173 blokatorius lerkanidipinas, kuris, tyrimo duomenimis, ma\u017eina arterij\u0173 standum\u0105 sergantiems arterine hipertenzija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Taigi vyresniems pacientams, kuriems da\u017enai nustatomas padid\u0117j\u0119s arterij\u0173 standumas, svarbu skirti vaisto, ne tik ma\u017einan\u010dio kraujosp\u016bd\u012f, bet ir arterij\u0173 standum\u0105. Taip dar labiau suma\u017einama \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. E. RINK\u016aNIEN\u0116<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Gauta: 2009-03-18<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pateikta spaudai: 2009-03-31<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/font><\/em><\/span><\/h2>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f daugeliu tyrim\u0173 \u012frodyta, kad sutrikus aortos funkcijai did\u0117ja did\u017ei\u0173j\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika, \u012fskaitant \u0161irdies ir l\u0117tines inkst\u0173 ligas, insult\u0105. Vis daugiau kalbama apie did\u017ei\u0173j\u0173 ir vidutinio dyd\u017eio arterij\u0173 pa\u017eeidim\u0105 vyresniame am\u017eiuje, lemiant\u012f pulsinio spaudimo padid\u0117jim\u0105 ir mikrocirkuliacijos sutrikim\u0105. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1008,99,431,711,1148,430,703,1065,85,990,722,350,724,1091,991,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12626","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterijos","tag-arterine-hipertenzija","tag-hipertenzija","tag-kraujagysles","tag-kraujagysliu-ligu-rizika","tag-kraujospudis","tag-lerkanidipinas","tag-ligu-rizika","tag-miego","tag-mikrocirkuliacijos","tag-senstant","tag-sirdis","tag-sistolinis","tag-standumas","tag-stresas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12626"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12626\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12626"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12626"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}