{"id":12643,"date":"2009-04-15T18:00:00","date_gmt":"2009-04-15T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-04-15T18:00:00","modified_gmt":"2009-04-15T18:00:00","slug":"kaip-issaugoti-sveikata-per-krize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-issaugoti-sveikata-per-krize\/12643\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161saugoti sveikat\u0105 per kriz\u0119?"},"content":{"rendered":"
Kok\u012f televizijos kanal\u0105 be\u012fsijungtum, kok\u012f spaudos leidin\u012f beatsiverstum, pagrindin\u0117 tema dabar visur ta pati – kriz\u0117. \u017dinoma, vis\u0105 pasaul\u012f u\u017egriuv\u0119s sunkmetis yra aktualus kiekvienam, ta\u010diau kur gali atvesti tokia \u017einiasklaidos priemoni\u0173 isterija d\u0117l ekonomin\u0117s kriz\u0117s, \u017eino tik medikai. Ir jie jau skambina pavojaus varpais.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kai kuri\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, vien tik gruod\u017eio m\u0117nes\u012f susirgim\u0173 hipertonin\u0117 liga, gastritu, skrand\u017eio opalige atvej\u0173 padaug\u0117jo dvigubai. Infarkt\u0173 ir insult\u0173 per pirmuosius por\u0105 2009-\u0173j\u0173 m\u0117nesi\u0173 taip pat u\u017eregistruota dukart daugiau.<\/div>\n
Suprantama, kaltos d\u0117l to ne tik nuolatin\u0117s kalbos apie kriz\u0119, bet ir negailestinga tikrov\u0117: t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 neteko darbo, stabili\u0173 pajam\u0173, vilties tur\u0117ti daugiau ar ma\u017eiau apr\u016bpint\u0105 ir prognozuojam\u0105 ateit\u012f. Tokie dalykai negali nedaryti \u012ftakos sveikatai.<\/div>\n
Gydytojai terapeutai teigia pasteb\u0117j\u0119 keist\u0105 dalyk\u0105: anot j\u0173, da\u017eniausiai infarktus ir insultus patiria ne atleistieji i\u0161 darbo ar d\u0117l finans\u0173 kriz\u0117s praradusieji dideles pinig\u0173 sumas (tokiems \u017emon\u0117ms paprastai „\u012fsijungia“ tam tikras apsauginis mechanizmas, suteikiantis impuls\u0105 veikti, ie\u0161koti i\u0161eities), o tie, kurie su nerimu laukia, kada jiems taip nutiks. T.y. \u017emogus gyvena taip pat, kaip ir iki ekonomin\u0117s kriz\u0117s, ta\u010diau kas ryt\u0105 eidamas \u012f darb\u0105 tikisi rasti ant darbo stalo prane\u0161im\u0105 apie atleidim\u0105, o gr\u012f\u017e\u0119s namo suka galv\u0105, kaip i\u0161saugoti savo kuklias santaupas. Gyvenimas tokioje nuolatin\u0117je \u012ftampoje ir tampa rimt\u0173 sveikatos b\u0117d\u0173 prie\u017eastimi.<\/div>\n
Medik\u0173 vertinimu, net 70 procent\u0173 vis\u0173 lig\u0173 i\u0161provokuoja b\u016btent negatyvo laukimas. Kai \u017emogus yra tokios b\u016bkl\u0117s, jo rank\u0173, koj\u0173 ir nugaros raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvumas padid\u0117ja 5–6 kartus. Taip pat pada\u017en\u0117ja kv\u0117pavimas, greit\u0117ja \u0161irdies plakimas, pakyla arterinis kraujosp\u016bdis, i\u0161siskiria didelis kiekis adrenalino. Pagreit\u0117jusi med\u017eiag\u0173 apykaita siaubingu grei\u010diu i\u0161naudoja organizmo i\u0161teklius – i\u0161 esm\u0117s, organizmas ima valgyti pats save. K\u016bnas tarsi ruo\u0161iasi atremti fizin\u012f puolim\u0105, kurio grei\u010diausiai nebus.<\/div>\n
Taip jau \u017emogus sukurtas: emocij\u0173 ir neigiam\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 mums sukeltos traumos da\u017enai tampa pavojingesn\u0117s u\u017e tikras fizines traumas. \u017dinoma, neretai tai b\u016bna i\u0161skirtinai psichologinio pob\u016bd\u017eio problemos, kurias i\u0161spr\u0119sti tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti psichoterapeutas. B\u016btent jis tur\u0117t\u0173 i\u0161mokyti liautis galvoti vien apie kriz\u0119. Ta\u010diau jeigu \u0161ios srities specialisto konsultacijoms neturite nei laiko, nei l\u0117\u0161\u0173, galite i\u0161bandyti kelis paprastus, laiko patikrintus medik\u0173 patarimus kaip \u012fveikti kriz\u0119 savo j\u0117gomis.<\/div>\n
 <\/div>\n

<\/p>\n

Patarimas Nr.1: valgykite daugiau citrusini\u0173 vaisi\u0173<\/div>\n

<\/strong><\/p>\n

 <\/div>\n
Stipriausias gamtoje \u017einomas antidepresantas – tai vitaminas C. Psichologai atliko ne vien\u0105 special\u0173 eksperiment\u0105, kurio metu i\u0161siai\u0161kino, jog \u017eiurk\u0117ms kasdien duodant po 200 mg vitamino C j\u0173 organizmai beveik visi\u0161kai liaujasi gamin\u0119 streso hormonus.<\/div>\n
Tod\u0117l i\u0161 ryto vietoj arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f didinan\u010dios kavos puodelio ir gastrit\u0105 „pri\u0161aukti“ galin\u010dio sauso sumu\u0161tinio ver\u010diau i\u0161gerkite stiklin\u0119 apelsin\u0173 sul\u010di\u0173 (idealiu atveju – \u0161vie\u017ei\u0173) arba suvalgykite vaisi\u0173 salot\u0173 i\u0161 obuoli\u0173, apelsin\u0173 ir medaus.<\/div>\n
Neturite laiko ruo\u0161ti pusry\u010dius? Tuomet pakeliui \u012f darb\u0105 nepamir\u0161kite nusipirkti citrusini\u0173 vaisi\u0173 – ir patys pasilepinsite, ir kolegas nuo streso apsaugosite.<\/div>\n
 <\/div>\n

<\/p>\n

Patarimas Nr.2: negerkite kavos vieni<\/div>\n

<\/strong><\/p>\n

 <\/div>\n
Per piet\u0173 pertraukas organizuokite koleg\u0173 „\u017eygius“ \u012f artimiausi\u0105 kavin\u0119. Arba atsine\u0161kite \u012f darb\u0105 keliais sumu\u0161tiniais daugiau ir pasidalykite jais su bendradarbiais (geriausia suvalgyti juos gryname ore, jei yra tokia galimyb\u0117, o ne kiekvienas prie savo kompiuterio). Nauda i\u0161 to bus dviguba: pirmiausia – pramank\u0161tinsite nuo ilgo s\u0117d\u0117jimo sustingusius raumenis, antra – pakeista aplinka ir kolegi\u0161kumas pagerins j\u016bs\u0173 emocin\u0119 bei psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119.<\/div>\n
Psichologai \u012frod\u0117, jog kai nervingi pervarg\u0119 \u017emon\u0117s geria kav\u0105 (arba arbat\u0105) vieni, tai dar labiau didina j\u0173 dirglum\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n

<\/p>\n

Patarimas Nr.3: \u012fsigykite baseino abonement\u0105<\/div>\n

<\/strong><\/p>\n

 <\/div>\n
Kriz\u0117s i\u0161kankintiems \u017emon\u0117ms gydytojai primygtinai rekomenduoja vandens terapij\u0105 – net jei d\u0117l baseino abonemento teks atsisakyti kokio nors materialaus pirkinio.<\/div>\n
\u012erodyta, jog vien tik \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f vanden\u012f padeda primir\u0161ti problemas ir atsipalaiduoti. Pasak psichoanalitik\u0173, taip yra d\u0117l to, kad vanduo m\u016bs\u0173 pas\u0105mon\u0117je asocijuojasi su tuo palaimingu periodu, kur\u012f praleidome motinos \u012fs\u010diose. Taigi kassavaitinis apsilankymas baseine yra beveik \u0161imtaprocentin\u0117 apsauga nuo ni\u016bri\u0173 min\u010di\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n

<\/p>\n

Patarimas Nr.4: pasidarykite… aus\u0173 masa\u017e\u0105<\/div>\n

<\/strong><\/p>\n

 <\/div>\n
Vargu ar kas nors pastebi, kad \u012f pagalb\u0105 s\u0105mon\u0117s netekusiems \u017emon\u0117ms atskub\u0117j\u0119 medikai da\u017enai jiems trina ausis. I\u0161 \u0161alies tai galb\u016bt atrodo juokingai. Ta\u010diau amerikie\u010diai mokslininkai jau kadaise \u012frod\u0117, jog toks aus\u0173 masa\u017eas gerina kraujotak\u0105 smegenyse, padeda suma\u017einti \u012ftamp\u0105 ir net didina darbingum\u0105.<\/div>\n
\u0160velniai suimkite aus\u0173 lezgelius ir pamasa\u017euokite pir\u0161tais po penkis kartus. Kraujas ims grei\u010diau tek\u0117ti \u012f smegenis, jos gaus daugiau deguonies ir nuotaika i\u0161 karto taps geresn\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n

<\/p>\n

Patarimas Nr.5: para\u0161ykite roman\u0105 apie save!<\/div>\n

<\/strong><\/p>\n

 <\/div>\n
Jeigu slogios mintys neleid\u017eia u\u017emigti arba u\u017egri\u016bva kas ryt\u0105, vos pramerkus akis, imkite \u012f rankas pie\u0161tuk\u0105, popieri\u0173 ir – pirmyn! Ra\u0161ykite apie visk\u0105, kas jums kelia nerim\u0105, – geriausia, anot psicholog\u0173, pirmuoju asmeniu ir esamuoju laiku. Paskui perra\u0161ykite istorij\u0105 taip, kaip nor\u0117tum\u0117te, kad ji baigt\u0173si. Svarbiausia, kad pasakojimas b\u016bt\u0173 pozityvus!<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kok\u012f televizijos kanal\u0105 be\u012fsijungtum, kok\u012f spaudos leidin\u012f beatsiverstum, pagrindin\u0117 tema dabar visur ta pati – kriz\u0117. \u017dinoma, vis\u0105 pasaul\u012f u\u017egriuv\u0119s sunkmetis yra aktualus kiekvienam, ta\u010diau kur gali atvesti tokia \u017einiasklaidos priemoni\u0173 isterija d\u0117l ekonomin\u0117s kriz\u0117s, \u017eino tik medikai. Ir jie jau skambina pavojaus varpais.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[205],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12643","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gydytojai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12643","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12643"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12643\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12643"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12643"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12643"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12643"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12643"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}