{"id":12651,"date":"2009-04-13T18:00:00","date_gmt":"2009-04-13T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-04-13T18:00:00","modified_gmt":"2009-04-13T18:00:00","slug":"sirdies-infarktas-klastingesnis-ir-baisesnis-uz-vezi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sirdies-infarktas-klastingesnis-ir-baisesnis-uz-vezi\/12651\/","title":{"rendered":"\u0160irdies infarktas \u2013 klastingesnis ir baisesnis u\u017e v\u0117\u017e\u012f"},"content":{"rendered":"
Ne v\u0117\u017eys, o \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos nusine\u0161a daugiausia gyvybi\u0173. Ta\u010diau sunegalavus kardiologo konsultacijos reikia laukti ma\u017eiausiai m\u0117nes\u012f, kai kuri\u0173 tyrim\u0173 – nuo trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 iki pusme\u010dio ar netgi metus.<\/div>\n
 <\/div>\n
Registruoja kitiems metams<\/strong><\/div>\n
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vyr. slaugytoja Laima Braknien\u0117 patvirtino: \u0161iuo metu ligoniai registruojami 2010 m. sausiui. Tiek laiko teks laukti tyrim\u0173, kurie yra patys informatyviausi ir absoliu\u010diai visi atliekami per vien\u0105 dien\u0105.<\/div>\n
Ilgos ligoni\u0173 eil\u0117s ir Vilniaus gydymo \u012fstaigose. Gal d\u0117l to j\u0173 veng\u0117 Lietuvos kariuomen\u0117s vadas generolas Valdas Tutkus? Ta\u010diau nesigydant generolo vos nei\u0161tiko \u0161irdies infarktas. Nuo \u0161ios gr\u0117smingos ligos pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 V.Tutk\u0173 i\u0161gelb\u0117jo Vilniaus Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 medikai.<\/div>\n
"Pajutus skausmus kr\u016btin\u0117je b\u016btina skub\u0117ti pas gydytojus. A\u0161 per savo kvail\u0105 galv\u0105 to nedariau", – savikriti\u0161kos i\u0161vados pri\u0117jo legendin\u0117 aktor\u0117 Regina Varnait\u0117, patyrusi \u0161irdies infarkt\u0105.<\/div>\n
\u0160iandien aktor\u0117 jau\u010diasi gerai ir reguliariai lankosi pas gydytojus, klauso j\u0173 nurodym\u0173.<\/div>\n
Ta\u010diau kaip i\u0161laukti metus tiems, kurie nori pasitikrinti \u0161lyjan\u010di\u0105 sveikat\u0105? Vyr. slaugytoja L.Braknien\u0117 patikino, kad ligoniai, ypa\u010d gyvenantys toli nuo Kauno ir prastai besijau\u010diantys, i\u0161kart po gydytojo konsultacijos dar t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 nukreipiami tyrimams. Nusta\u010dius sveikatai pavojingus po\u017eymius, tyrimai t\u0119siami be eil\u0117s. Kardiologijos klinikos Kardiologijos ambulatorijos vadovas profesorius Rimvydas \u0160lapikas atsakingai patvirtino, kad ilgose eil\u0117se laukia tik tie ligoniai, kurie serga l\u0117tin\u0117mis ligomis ir kurios progresuoja labai l\u0117tai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Tarsi gim\u0119s antr\u0105kart<\/strong><\/div>\n
Jonavos rajono gyventojas Edgaras Vasiliauskas susirgo staiga, jei nevertintume to, kad retkar\u010diais kr\u016btin\u0119 perverdavo diegliai. "Nudiegdavo ir praeidavo. Galvojau, gal nuo ataug\u0173", – sak\u0117 32-ej\u0173 met\u0173 vyras.<\/div>\n
Su juo kalb\u0117jom\u0117s Kauno klinik\u0173 Kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje tre\u010di\u0105 dien\u0105 po infarkto. Lovoje gul\u0117j\u0119s prie medicinos aparat\u016bros \u012fvairiais vamzdeliais prijungtas vyras \u0161ypsojosi ir vadino save laim\u0117s k\u016bdikiu. Jis vis\u0173 pirma d\u0117kingas savo vaikyst\u0117s draugui, kuris t\u0105 pirm\u0105j\u012f baland\u017eio \u0161e\u0161tadien\u012f buvo pasikviet\u0119s \u012f sve\u010dius. Draugas gyvena Kaune. Pas j\u012f apsinakvoj\u0119s Edgaras pary\u010diais pabudo nuo skausmo kr\u016btin\u0117je. Draugo t\u0117tis dav\u0117 vaist\u0173: \u0161irdies la\u0161\u0173, table\u010di\u0173. Ta\u010diau skausmas nesiliov\u0117 ir draugo t\u0117tis, pats patyr\u0119s infarkt\u0105, nusprend\u0117 i\u0161kviesti greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105.<\/div>\n
E.Vasiliauskas gyvena kaime, keliolika kilometr\u0173 nuo Jonavos. Jei neb\u016bt\u0173 vie\u0161\u0117j\u0119s pas draug\u0105, b\u016bt\u0173 buv\u0119s namuose tik su septynmete dukra. "Ji greitosios tikrai neb\u016bt\u0173 i\u0161kvietusi, \u0161i neb\u016bt\u0173 taip greitai atva\u017eiavusi kaip Kaune", – retrospektyviai situacij\u0105 vertino E.Vasiliauskas.<\/div>\n
Kardiologijos intensyvios terapijos skyriaus vadov\u0117 Giedr\u0117 Bak\u0161yt\u0117 patvirtino, kad Jonavos ligonin\u0117je tikrai n\u0117ra vis\u0173 galimybi\u0173 i\u0161gelb\u0117ti ligon\u012f, patyrus\u012f infarkt\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kol siaur\u0117ja, neskauda<\/strong><\/div>\n
\u012e Kauno klinik\u0173 Kardiologijos intensyvios terapijos skyri\u0173 per metus patenka apie 700–800 ligoni\u0173, kuriems diagnozuojamas \u0161irdies infarktas. Centr\u0173, galin\u010di\u0173 tai nustatyti naujausiu koronarografijos metodu ir juo suteikti efektyvi\u0105 pagalb\u0105, Lietuvoje n\u0117ra daug: Vilniaus Santari\u0161ki\u0173 ir Kauno klinikose, Vilniaus \u0161irdies chirurgijos centre, dar Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose ir Panev\u0117\u017eyje. Gerai, kai ligonis atve\u017eamas tiesiai \u012f tok\u012f centr\u0105.<\/div>\n
Pusei vis\u0173 i\u0161emine \u0161irdies liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161irdies infarktas yra pirmasis \u0161ios ligos po\u017eymis. Vadinasi, tai – u\u017edelsto veikimo bomba. Ji sprogsta, kai l\u0117tai besikem\u0161an\u010dios kraujagysl\u0117s visi\u0161kai u\u017eanka. Iki to laiko nieko neskauda.<\/div>\n
 <\/div>\n
Infarktas i\u0161tiko 18-met\u012f<\/strong><\/div>\n
Vienintel\u0117 s\u0105lyga i\u0161vengti lig\u0173, jas aptikti ankstyvojoje stadijoje yra profilaktika. \u0160irdies infarkt\u0105 diagnozuojantis tyrimas – koronarografija n\u0117ra labai skausmingas, palyginti su ply\u0161tan\u010dio \u0161irdies raumens keliamu skausmu. Baisiausia, kad \u0161is tyrimas ir gydymas gali b\u016bti pav\u0117luotas: d\u0117l ply\u0161imo apmirus 40 proc. kairiojo \u0161irdies skilvelio, tikimyb\u0117 i\u0161gelb\u0117ti \u017emogaus gyvyb\u0119 yra labai ma\u017ea. Ilgiausias laikotarpis, kai dar galima pad\u0117ti, – 12 valand\u0173 nuo skausmo prad\u017eios.<\/div>\n
"Jei v\u0117liau ir i\u0161pl\u0117sime u\u017esikim\u0161usi\u0105 kraujagysl\u0119, raumuo jau bus \u017euv\u0119s, \u0161irdis kraujo nepumpuos", – paai\u0161kino Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Intervencin\u0117s kardiologijos sektoriaus vadovas profesorius Ram\u016bnas Navickas. Ir prid\u016br\u0117, kad gali b\u016bti dar baisesni\u0173 pasekmi\u0173: jei d\u0117l \u017euvusio raumens skleid\u017eiam\u0173 toksin\u0173 prisid\u0117s sklivelio virp\u0117jimas, \u017emog\u0173 i\u0161tiks klinikin\u0117 mirtis. "O kiek \u017emoni\u0173 pas mus moka gaivinti?" – retori\u0161kai paklaus\u0117 profesorius.<\/div>\n
Dusulys<\/a>, silpnumas, diegliai kr\u016btin\u0117je yra pirmieji i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos simptomai. \u0160i liga prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius asocijavosi su senatve, ta\u010diau \u0161iandien jos pavadinim\u0105 jau turi \u017einoti ir jaunimas. Jauniausias Kauno kardiolog\u0173 pacientas, patyr\u0119s \u0161irdies infarkt\u0105, – 18 met\u0173. "\u0160irdies infarkt\u0105 diagnozuojame net dvide\u0161imtme\u010diams", – pastar\u0173j\u0173 met\u0173 darbo patirtimi dalijosi profesorius R.Navickas.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kardiograma parodo ne visk\u0105<\/strong><\/div>\n
Ar m\u016bs\u0173 \u0161alyje galima profilaktika? Norint i\u0161sitirti \u0161ird\u012f reikia nurodyti bent menkiausius simptomus. Jei \u0161eimos gydytojas bus geranori\u0161kas, paskirs kai kuriuos kraujo tyrimus, nusi\u0173s padaryti elektrokardiogram\u0105. "Ta\u010diau \u0161ie tyrimai ne visuomet parodo tikr\u0105j\u012f vaizd\u0105. Ligoniui esant ramyb\u0117s b\u016bsenos, da\u017eniausiai neparodo", – ai\u0161kino profesorius R.Navickas.<\/div>\n
I\u0161samesnius tyrimus gali paskirti tik kardiologas. Norint patekti pas j\u012f reikia \u0161eimos gydytojo siuntimo, kurio ra\u0161yti niekas neskuba. Galima pra\u0161yti, reikalauti. Gavus siuntim\u0105, u\u017esiregistravus ir laukus m\u0117nes\u012f arba du kardiologas paskirs arba nepaskirs velargometrij\u0105. Tai tyrimas, kai \u0161irdies veikla stebima ligoniui minant dvira\u010dio pedalus ar b\u0117gant judan\u010diu takeliu. Ta\u010diau ir \u0161io tyrimo rezultatams pasiekti gali sutrukdyti nuo fizinio kr\u016bvio padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis.<\/div>\n
Yra dar vienas tyrimas, vadinamas echoskopija. Nesant skausming\u0173 simptom\u0173 (ir neturint pa\u017e\u012fstam\u0173 medik\u0173) tenka laukti pus\u0119 met\u0173 bema\u017e visuose centruose, i\u0161skyrus privat\u0173 Vilniaus \u0161irdies chirurgijos centr\u0105. Jei per \u0161\u012f tyrim\u0105 paai\u0161k\u0117ja, kad \u0161irdis nesveika, atliekamas dar vienas – koronarografija. V\u0117l ma\u017eiausiai po pus\u0117s met\u0173, nes \u0161irdies ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173, – labai daug. Per \u0161\u012f tyrim\u0105 matomi visi kraujagysli\u0173 susiaur\u0117jimai, diagnozuojamas infarktas ir netgi suardomi kre\u0161uliai, u\u017ekim\u0161\u0119 kraujagysl\u0119.<\/div>\n
 <\/div>\n
I\u0161tiria ir i\u0161gydo<\/strong><\/div>\n
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikoje koronarografijos proced\u016bros atliekamos vis\u0105 par\u0105. Tirdami ligonius gydytojai su jais kalbasi, juokauja, ta\u010diau stebint \u0161i\u0105 proced\u016br\u0105 dingsta bet koks noras i\u0161sitirti savo \u0161irdies kraujagysles profilakti\u0161kai.<\/div>\n
Monitoriaus ekrane akivaizd\u017eiai matyti, kaip per kirk\u0161nies arterij\u0105 \u012fvestas kateteris keliauja iki \u0161irdies, nar\u0161o jos kraujagysles. \u0160ias proced\u016bras Lietuvoje atlieka tik 35 gydytojai. Per proced\u016br\u0105 stebima \u0161irdies veikla. "Ma\u017ea kas gali atsitikti", – pakomentavo ligon\u012f tyr\u0119s gydytojas Virgilijus Grinius. Jo kolega Dainius Audickas kitame \u012f operacin\u0119 pana\u0161iame kabinete tyr\u0117 kit\u0105 ligon\u012f. Abiem savo pacientams gydytojai diagnozavo susiaur\u0117jusias \u0161irdies kraujagysles. Per t\u0105 pa\u010di\u0105 proced\u016br\u0105 vienam ligoniui susiaur\u0117jimo viet\u0105 i\u0161pl\u0117t\u0117 balion\u0117liu, kur\u012f \u012fved\u0117 tuo pa\u010diu kateteriu. Kitam ligoniui i\u0161pl\u0117sti nepakako, nes toje pa\u010dioje vietoje ta pati kraujagysl\u0117 jau buvo pl\u0117sta prie\u0161 kelerius metus ir susitrauk\u0117. Dar per 15 min. trukusi\u0105 proced\u016br\u0105 \u012f kraujagysl\u0119 \u012fvestas plieninis vamzdelis – stentas. Jis saugos kraujagysl\u0119 nuo susiaur\u0117jimo. Kraujas tek\u0117s laisvai.<\/div>\n

\nRam\u016bnas Navickas<\/strong><\/div>\n
Profesorius, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Intervencin\u0117s kardiologijos sektoriaus vadovas<\/strong><\/div>\n
Koronarografija – vienas tiksliausi\u0173 metod\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms nustatyti. Kitaip metodas dar vadinamas angiografija, arba zondavimu. Koronarografijos proced\u016bra atliekama per \u0161launies arba rankos arterijas. Pacientas paguldomas ant specialaus stalo, \u012f b\u016bsim\u0105 punkcijos viet\u0105 suleid\u017eiama nuskausminam\u0173j\u0173 vaist\u0173 ir \u012f \u0161launies arba rankos arterij\u0105 \u012fstumiamas keli\u0173 milimetr\u0173 skersmens kateteris (zondas). Jis atsargiai nustumiamas aorta iki \u0161irdies kraujagysli\u0173. Pro kateter\u012f suleid\u017eiama kontrastin\u0117s med\u017eiagos ir specialiame ekrane i\u0161ry\u0161k\u0117ja \u0161irdies kraujagysli\u0173 vaizdai. Juos i\u0161analizavus tiksliai \u012fvertinama \u0161irdies kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0117. Jei reikia, kraujagysl\u0117s ple\u010diamos balion\u0117liu arba implantuojamas plieno, chromo arba kobalto stentas (tinklelis). Sprendim\u0105 priima tyrim\u0105 atliekantis gydytojas.<\/div>\n

\nAlicija Dranenkien\u0117<\/strong><\/div>\n
Docent\u0117, Vilniaus \u0161irdies chirurgijos centro kardiolog\u0117<\/strong><\/div>\n
Kai \u017emogus gimsta, jo kraujagysl\u0117s b\u016bna \u0161varios ir elastingos. Laikui b\u0117gant kraujagysli\u0173 sienel\u0117s kiet\u0117ja, jose atsiranda gelton\u0173 lipidini\u0173 juosteli\u0173, kurios formuojasi \u012f plok\u0161teles (var\u0161kin\u0117s mas\u0117s kraujagysli\u0173 sienel\u0117se). \u0160i liga pavadinta ateroskleroze. Aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, u\u017ekim\u0161damos vidutini\u0173 ir stambi\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 spind\u012f, sukelia deguonies bad\u0105 toki\u0173 svarbi\u0173 organ\u0173, kaip \u0161irdis (stenokardija), smegenys (atminties sutrikimai<\/a>, mikroinsultai), koj\u0173 (protarpinis \u0161lubumas, gangrena). Pilnai u\u017esikim\u0161us kraujagysl\u0117ms ar susidarius ant plok\u0161tel\u0117s pavir\u0161iaus kraujo kre\u0161uliams (trombams), gali i\u0161sivystyti infarktas, insultas ar i\u0161tikti staigi mirtis. Nustatyta, kad pagrindin\u012f vaidmen\u012f plok\u0161tel\u0117s atsiradime ir vystymesi vaidina padidintas cholesterolio kiekis kraujyje.<\/div>\n

\nSiekiant i\u0161vengti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 b\u016btina<\/strong><\/div>\n
Sveikai maitintis, valgyti kuo \u012fvairesn\u012f maist\u0105 ir kuo daugiau dar\u017eovi\u0173, rupiai malt\u0173 gr\u016bd\u0173 produkt\u0173 ir duonos, \u017euvies, turin\u010dios daug \u017euv\u0173 tauk\u0173, liesos m\u0117sos ir lies\u0173 pieno produkt\u0173.<\/div>\n
Mank\u0161tintis, bent valand\u0105 per dien\u0105 praleisti gryname ore pasivaik\u0161\u010diojant, b\u0117giojant ar dirbant fizin\u012f darb\u0105.<\/div>\n
Ma\u017einti antsvor\u012f, jei k\u016bno mas\u0117s indeksas didesnis nei 25 kg\/m2 ir ypa\u010d jei didesnis nei 30 kg\/m2.<\/div>\n
Nepriaugti daugiau svorio, jei moter\u0173 juosmens apimtis – 80–88 cm, vyr\u0173 – 94–102 cm.<\/div>\n
Ma\u017einti svor\u012f, jei juosmens apimtis moterims daugiau kaip 88 cm, vyrams – daugiau kaip 102 cm.<\/div>\n
Ner\u016bkyti.<\/div>\n
M\u0105styti pozityviai, vengti streso.<\/div>\n
Pasitikrinti kraujosp\u016bd\u012f, o jam padid\u0117jus kreiptis \u012f gydytojus.<\/div>\n
Tikrintis sveikat\u0105 profilakti\u0161kai, atkreipiant d\u0117mes\u012f \u012f cholesterolio kiek\u012f kraujyje.<\/div>\n

\nSukre\u010dianti statistika<\/strong><\/div>\n
Dviej\u0173 pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 statistikos duomenimis nuo pirmojo miokardo infarkto mir\u0117 kas tre\u010dias 25–64 m. am\u017eiaus vyras (34,9 proc.) ir kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Tos pa\u010dios am\u017eiaus grup\u0117s ligoni\u0173, sirgusi\u0173 pakartotiniu miokardo infarktu, vidutinis vyr\u0173 mir\u0161tamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moter\u0173 – 37,7 proc.<\/div>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ne v\u0117\u017eys, o \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos nusine\u0161a daugiausia gyvybi\u0173. Ta\u010diau sunegalavus kardiologo konsultacijos reikia laukti ma\u017eiausiai m\u0117nes\u012f, kai kuri\u0173 tyrim\u0173 – nuo trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 iki pusme\u010dio ar netgi metus.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[205,93,141,276,360,504,918,711,137,791,1142,710,352,415,1733,350,470,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12651","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gydytojai","tag-infarktas","tag-insultas","tag-issitirti","tag-kardiologijos","tag-konsultacijos","tag-kraujagysle","tag-kraujagysles","tag-ligonis","tag-mases","tag-mirtis","tag-ploksteles","tag-profesorius","tag-profilaktika","tag-sirdies-infarktas","tag-sirdis","tag-terapijos","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12651","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12651"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12651\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12651"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12651"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12651"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12651"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12651"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}