{"id":12666,"date":"2009-04-26T18:00:00","date_gmt":"2009-04-26T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-04-26T18:00:00","modified_gmt":"2009-04-26T18:00:00","slug":"subklinikinis-inkstu-pazeidimas-nepriklausomas-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-rizikos-veiksnys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/subklinikinis-inkstu-pazeidimas-nepriklausomas-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-rizikos-veiksnys\/12666\/","title":{"rendered":"Subklinikinis inkst\u0173 pa\u017eeidimas \u2013 nepriklausomas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys"},"content":{"rendered":"

Doc. Marius Miglinas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Nefrologijos centro vadovas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Ry\u0161ys tarp inkst\u0173 ir \u0161irdies lig\u0173 \u2013 labai svarbi ir kar\u0161tai diskutuojama pastaruosius dvejus metus tema. Galime did\u017eiuotis, kad po inkst\u0173 transplantacijos \u017emon\u0117s gr\u012f\u017eta \u012f visavert\u012f gyvenim\u0105, ta\u010diau yra ir problem\u0173. \u017dinoma, kad dializuojami pacientai gyvena trumpiau, o rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis jiems 20 kart\u0173 didesn\u0117. Pagrindin\u0117 pacient\u0173, kuriems atliekamos dializ\u0117s, problema \u2013 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, kurios sudaro apie 50 proc. \u0161i\u0173 ligoni\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Naujesni pastar\u0173j\u0173 met\u0173 teiginiai \u2013 kad net i\u0161 pa\u017ei\u016bros sveikoje populiacijoje ma\u017e\u0117jant glomerul\u0173 filtracijos grei\u010diui \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo rizika did\u0117ja.<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Atsiranda nauj\u0173 rizikos veiksni\u0173<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis did\u0117ja proporcingai inkst\u0173 disfunkcijos laipsniui, o, inkst\u0173 glomerul\u0173 filtracijos grei\u010diui priart\u0117jus prie 60 ml\/min., pasiekiama kritin\u0117 riba, kai \u0161i rizika ima did\u0117ti itin spar\u010diai. Nereikia n\u0117 inkst\u0173 nepakankamumo, net subtiliausi inkst\u0173 poky\u010diai, tokie kaip mikroalbuminurija, didina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 (1 pav.). Taip pat atsiranda ir visi\u0161kai kitoki\u0173 specifini\u0173 inkst\u0173 funkcijos sutrikimo rizikos veiksni\u0173. \u012edomu tai, kad ir nesant inkst\u0173 funkcijos sutrikimo, bet i\u0161sivys\u010dius \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligai, atsiranda ir atvirk\u0161tinis ry\u0161ys, t.y. \u0161iems pacientams did\u0117ja tikimyb\u0117 ateityje susirgti inkst\u0173 ligomis.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Subklinikinis<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Visa tai atsispindi ir Europos hipertenzijos draugijos gair\u0117se, kuri\u0173 did\u017eiausia naujov\u0117 ta, kad sergantiesiems arterine hipertenzija reikia rutini\u0161kai ne tik matuoti kreatinino kiek\u012f kraujyje, bet ir apskai\u010diuoti glomerul\u0173 filtracijos greit\u012f. Kitas labai svarbus momentas \u2013 mikroalbuminurijos nustatymas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u012evair\u016bs tyrimai apytiksliai rodo, kad kas penktam pacientui, kuriam pasirei\u0161kia hipertenzija, gali b\u016bti mikroalbuminurija. Ir neabejotinai mikroalbuminurija tiek diabetikams, tiek nesergantiems diabetu yra susijusi su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis; j\u0173 da\u017enis proporcingai did\u0117ja, did\u0117jant mikroalbuminurijai. L\u0117tinio inkst\u0173 nepakankamumo prie\u017eastys \u2013 endotelio l\u0105steli\u0173 disfunkcija, kraujagysli\u0173 \u012fjautrinimas bei oksidacinis stresas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Dar vienas rizikos veiksnys, sukeliantis inkst\u0173 ligas, d\u0117l kurio buvo daug diskutuojama \u012fvairiuose mokslo \u017eurnaluose, \u2013 anemija. Pacientams, kuriems l\u0117tin\u0117s ligos suk\u0117l\u0117 anemij\u0105, gali b\u016bti skiriama eritropoetino. Eritropoetinas \u2013 tai hormonas, reguliuojantis eritroidini\u0173 l\u0105steli\u0173 proliferacij\u0105. Manoma, kad, vartojant \u0161io rekombinantiniu b\u016bdu pagaminto vaisto, ger\u0117ja l\u0117tin\u0117mis inkst\u0173 ligomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117, i\u0161gyvenamumas, ma\u017e\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacijos, infarkto rizika, ger\u0117ja revaskuliarizacija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Sartanai \u2013 gera gydymo praktika<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Renino-angiotenzino sistemos blokavimas laikomas gera medicinine praktika siekiant apsaugoti nuo inkst\u0173 lig\u0173 bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos. Rekomenduojama, kad, esant menkiausiems inkst\u0173 pa\u017eeidimo po\u017eymiams, b\u016bt\u0173 skiriami vaistai, blokuojantys renino-angiotenzino sistem\u0105. Vieni i\u0161 toki\u0173 vaist\u0173 \u2013 sartanai. Naujosiose gair\u0117se sartanai atspind\u0117ti kaip i\u0161skirtiniai vaistai, apsaugantys nuo inkst\u0173 pa\u017eeidimo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad sartanai, kaip ir AKFI, ma\u017eina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos komplikacij\u0173 da\u017enum\u0105. Tai pirmos eil\u0117s vaistai sergantiesiems 2 tipo cukrinio diabeto sukelta nefropatija. Gydant sartanais, ma\u017e\u0117ja insult\u0173 ir nauj\u0173 CD atvej\u0173 skai\u010dius, regresuoja \u0161irdies kairiojo skilvelio hipertrofija. Jie gerai toleruojami ir vartojami vieni ir kartu su kitais vaistais. Tyrimais \u012frodyta, kad olmesartanas ma\u017eina kraujagysli\u0173 rezistenti\u0161kum\u0105 pacientams, sergantiems 2 tipo CD, bei pagerina hemodinamik\u0105 inkst\u0173 kamuol\u0117li\u0173 viduje, o tai lemia mikroalbuminurijos ma\u017e\u0117jim\u0105. Gydant olmesartanu ma\u017e\u0117ja mikroalbuminurija bei inkst\u0173 pa\u017eeidimo rizika, ir tai susij\u0119 su inkst\u0173 morfologijos arba histologijos normalizavimusi.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Gydykime inkstus , kad apsaugotume \u0161ird\u012f<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

I\u0161 ties\u0173 renino-angiotenzino sistemos blokavimas \u2013 tai pirmas \u017eingsnis, kur\u012f turime \u017eengti, siekdami normalizuoti mikroalbuminurij\u0105 arba nedidelio laipsnio inkst\u0173 nepakankamum\u0105. Taip elgtis rekomenduoja ir Europos kardiolog\u0173 draugija, kviesdama atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f inkstus, apsaugoti juos nuo pa\u017eeidimo ir taip apsaugoti \u0161ird\u012f. \u0160i teorija \u2013 \u201eGydykime inkstus, kad apsaugotume \u0161ird\u012f\u201c \u2013 i\u0161kelta neseniai, ta\u010diau jau tikrinama atliekant klinikinius tyrimus. Vienas toki\u0173 \u2013 ROADMAP. \u0160io tyrimo tikslas \u2013 nustatyti, ar pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, kuriems yra normoalbuminurija, olmesartanas (40 mg), palyginti su placebu, suteiks kardiorenalin\u0119 apsaug\u0105, stabdydamas mikroalbuminurijos atsiradim\u0105. Atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 dvigubai aklame tyrime dalyvaujantiems 2200 pacient\u0173 skiriama placebo ir tiek pat olmesartano (2 pav.). Tyrimas dar nebaigtas, jo rezultat\u0173 nekantriai laukiama. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai parodys, kad, skiriant olmesartano, pavyks u\u017ekirsti keli\u0105 mikroalbuminurijai ir tai pad\u0117s i\u0161vengti inkst\u0173 pa\u017eeidimo, suma\u017e\u0117s infarkt\u0173 tikimyb\u0117 ir galiausiai pacientai gyvens ilgiau.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\"Subklinikinis<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Siekti kuo ma\u017eesnio AKS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pagrindinis tikslas gydant hipertenzij\u0105 pacientams, sergantiems inkst\u0173 ligomis, \u2013 siekti kuo ma\u017eesnio arterinio kraujo spaudimo (AKS), t.y. 120\/80 mmHg, nes \u012frodyta, kad inkst\u0173 ligos progresavimo greitis labai priklauso nuo pasiekto AKS lygio. Tod\u0117l \u0161iuo metu ie\u0161koma, kokius medikamentus derinti veiksmingiausia. Jeigu renino- angiotenzino sistem\u0105 blokuojan\u010di\u0173 vaist\u0173 skirti tiesiog privaloma, ie\u0161komas vaistas partneris, kuris pad\u0117t\u0173 dar labiau sul\u0117tinti inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Vienas toki\u0173 vaist\u0173 \u2013 lerkanidipinas. Tai 3 kartos dihidropiridininis kalcio kanal\u0173 blokatorius (KKB), pasi\u017eymintis gana unikaliomis savyb\u0117mis, kai, ma\u017einant kraujosp\u016bd\u012f, nesutrikdoma inkst\u0173 hemodinamika. Dihidropiridininio KKB lerkanidipino inkst\u0173 apsauga \u012frodyta atlikus klinikin\u012f tyrim\u0105 ZAFRA (3 pav.). Tyrime dalyvavo 203 pacientai, kuriems kartu su baziniu gydymu AKF inhibitoriais papildomai buvo skiriama lerkanidipino. Tyrimas \u012frod\u0117, kad prie AKFI prid\u0117jus lerkanidipino proteinurija, o kartu ir inkst\u0173 pa\u017eeidimo progresavimo rizika, ma\u017e\u0117jo, taip buvo \u012frodyta, kad lerkanidipinas padeda ma\u017einti l\u0117tin\u012f inkst\u0173 nepakankamum\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kitas tyrimas DIAL klini\u0161kai \u012frodo lerkanidipino renoprotekcin\u012f veikim\u0105 arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kurie dar sirgo 2 tipo CD.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Subklinikinis<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Oksidacinio streso svarba<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tikslus mechanizmas, kod\u0117l l\u0117tinis inkst\u0173 nepakankamumas sukelia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacijas, dar n\u0117ra ai\u0161kus. Manoma, kad labai svarb\u0173 vaidmen\u012f vaidina padid\u0117j\u0119s oksidacinis stresas. Antioksidacini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis labai suma\u017e\u0117ja progresuojant inkst\u0173 funkcijos nepakankamumui. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, svarbus d\u0117mesys tenka kalcio kanalo blokatoriams, nes naujieji KKB pasi\u017eymi antioksidaciniu poveikiu. Lerkanidipino teigiamas antioksidacines savybes galima \u012fvertinti pagal 4 pav. S. Taddei ir kt. 3 m\u0117n. trukm\u0117s tyrimais \u012frod\u0117, kad gydant lerkanidipinu (10\u201320 mg\/p.) suma\u017e\u0117jo oksidacinio streso \u017eymen\u0173, padid\u0117jo plazmos antioksidacinis aktyvumas, sustipr\u0117jo bradikinino vazodilatacinis poveikis ir azoto oksido (NO) poveikis kraujagysl\u0117ms.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\"Subklinikinis<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

B\u016btina \u012fvertinti poveik \u012f arterij\u0173 standumui<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kas dar svarbu gydant sergan\u010diuosius inkst\u0173 ligomis \u2013 kad, esant net nedideliam inkst\u0173 pa\u017eeidimui, stand\u0117ja arterijos. Arterij\u0173 sieneli\u0173 standum\u0105 rodo pulsinis kraujosp\u016bdis. Padid\u0117j\u0119s pulso bangos sklidimo greitis tiesiogiai priklauso nuo arterij\u0173 sieneli\u0173 standumo. Didelis pulsinis kraujosp\u016bdis yra svarbus rizikos susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis veiksnys. Tyrimas \u012frod\u0117, kad mikroalbuminurija didina pulsin\u0117s bangos greit\u012f. \u012erodyta, kad kuo didesnis pulsin\u0117s bangos greitis, tuo ma\u017eesn\u0117 i\u0161gyvenamumo tikimyb\u0117.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pastaraisiais metais \u0161iai problemai aptarti rengiamos specialios konferencijos. Jose nagrin\u0117jami veiksniai, skatinantys kraujagysli\u0173 stand\u0117jim\u0105 pacientams, sergantiems inkst\u0173 ligomis. Arterij\u0173 sieneli\u0173 standumui labai svarb\u016bs lygieji raumenys. Kalbama, kad \u017emogus gali tapti tarsi akmuo, nes lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s pakei\u010dia savo fenotip\u0105 \u012f osteoblastus ir pradeda sintetinti ekstral\u0105stelinio matrikso komponentus kraujagysli\u0173 sienel\u0117je, ir tai sukelia stand\u0117jim\u0105. Yra ir kit\u0173 svarbi\u0173 dalyk\u0173, pvz., kolageno apykaitos sutrikimai. Jie lemia, kad arterinis medis praranda vien\u0105 svarbiausi\u0173 savo funkcij\u0173 \u2013 absorbuoti \u0161irdies pulsacij\u0105 ir u\u017etikrinti tolygi\u0105 kraujo t\u0117km\u0119 kapiliariniu tinklu. Stand\u0117jant kraujagysl\u0117ms, rei\u0161kiasi komplikacijos \u2013 insultai, inkst\u0173 nepakankamumas ir kt. Tod\u0117l gydydami savo pacientus turime atkreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f tai, ar yra poveikis kraujosp\u016bd\u017eiui, bet \u012fvertinti ir poveik\u012f arterij\u0173 stand\u0117jimui. M. Sabbatini ir kt. atliko tyrim\u0105, kurio metu buvo matuojamas kraujo spaudimas aortoje, stebima, kaip jis kei\u010diasi. Pulsinis spaudimas buvo matuojamas \u017easto arterijoje ir aortoje. Taigi klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad lerkanidipinas ma\u017eina arterij\u0173 standum\u0105 ir remodeliacij\u0105 kraujagysli\u0173 periferijoje, d\u0117l to ma\u017e\u0117ja pulsinis spaudimas, kas yra labai svarbu.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pra\u0117jusiais metais pasibaigusio WISE tyrimo rezultatai rodo, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacijos labai susijusios su pulsiniu spaudimu. Did\u0117jant pulsiniam spaudimui, did\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173 skai\u010dius bei mir\u0161tamumas. Tuo tarpu naujieji KKB, tokie kaip lerkanidipinas, turi poveik\u012f kraujagysli\u0173 standumui, d\u0117l to suma\u017e\u0117ja bangos atspindis, pulsinis spaudimas aortoje ir ma\u017e\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacijos. D\u0117l to KKB vartojimas i\u0161auga.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Apibendrinimas<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Net ir nedidelis inkst\u0173 pa\u017eeidimas smarkiai susij\u0119s su kraujagysli\u0173 ligomis, tod\u0117l rekomenduojama gydyti vaistais, kurie kartu pasi\u017eymi teigiamu poveikiu \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemai bei apsaugo nuo inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0173. \u0160io tikslo galime pasiekti skirdami derini\u0173 \u2013 preparat\u0173, blokuojan\u010di\u0173 reninoangiotenzino sistem\u0105, ir kalcio kanalo blokatori\u0173. AKFI ir KKB derinys itin vertingas, nes sustiprina antihipertenzin\u012f poveik\u012f vartojant net ir ma\u017eesnes vaist\u0173 dozes. Be to, sumuojasi abiej\u0173 vaist\u0173 renoprotekcin\u0117s savyb\u0117s.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pareng\u0117 Natalija Voronaja<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u017durnalas \u201cGydymo menas\u201d<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ry\u0161ys tarp inkst\u0173 ir \u0161irdies lig\u0173 – labai svarbi ir kar\u0161tai diskutuojama pastaruosius dvejus metus tema. Galime did\u017eiuotis, kad po inkst\u0173 transplantacijos \u017emon\u0117s gr\u012f\u017eta \u012f visavert\u012f gyvenim\u0105, ta\u010diau yra ir problem\u0173. \u017dinoma, kad dializuojami pacientai gyvena trumpiau, o rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis jiems 20 kart\u0173 didesn\u0117. Pagrindin\u0117 pacient\u0173, kuriems atliekamos dializ\u0117s, problema – \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, kurios sudaro apie 50 proc. \u0161i\u0173 ligoni\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Naujesni pastar\u0173j\u0173 met\u0173 teiginiai – kad net i\u0161 pa\u017ei\u016bros sveikoje populiacijoje ma\u017e\u0117jant glomerul\u0173 filtracijos grei\u010diui \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo rizika did\u0117ja.<\/span><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[840,1725,431,802,1034,776,1727,430,703,780,986,328,1009,1726,1084,1728,110,991,717,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12666","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-filtracijos","tag-gydykime","tag-hipertenzija","tag-inkstu-nepakankamumas","tag-komplikacijos","tag-kraujagyslems","tag-kraujagysliu-ligu-komplikacijos","tag-kraujospudis","tag-lerkanidipinas","tag-mikroalbuminurija","tag-mikroalbuminurijos","tag-nepakankamumas","tag-olmesartanas","tag-pulsines-bangos","tag-pulsinis-spaudimas","tag-sergantiems-inkstu-ligomis","tag-sergantiesiems","tag-stresas","tag-tyrimo-rezultatai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12666","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12666"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12666\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12666"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12666"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12666"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12666"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12666"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}