{"id":12683,"date":"2009-04-18T18:00:00","date_gmt":"2009-04-18T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-04-18T18:00:00","modified_gmt":"2009-04-18T18:00:00","slug":"piktybiniu-naviku-kontrole-prevencijos-ankstyvos-diagnostikos-ir-gydymo-svarba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/piktybiniu-naviku-kontrole-prevencijos-ankstyvos-diagnostikos-ir-gydymo-svarba\/12683\/","title":{"rendered":"Piktybini\u0173 navik\u0173 kontrol\u0117: prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo svarba"},"content":{"rendered":"

Piktybini\u0173 navik\u0173 kontrol\u0117: prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo svarba<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 t\u016bkst. nauj\u0173 susirgim\u0173 onkologin\u0117mis ligomis. Tai rei\u0161kia, kad kasdien beveik 50 \u017emoni\u0173 i\u0161girsta v\u0117\u017eio diagnoz\u0119, o onkologini\u0173 ligoni\u0173 skai\u010dius m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra apie 70 t\u016bkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 mir\u010di\u0173 (apie 8 t\u016bkst.) sudaro mirtys nuo v\u0117\u017eio.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gr\u0117sminga onkologin\u0117 situacija Lietuvoje ver\u010dia rimtai susir\u016bpinti ne tik gydytojus onkologus, bet ir tuos pareig\u016bnus, kuri\u0173 rankose valstyb\u0117s politikos, sveikatos politikos bei jos finansavimo svertai. B\u016btina, kad onkologija Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos \u0161ali\u0173, b\u016bt\u0173 laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. B\u016btina daugiau d\u0117mesio skirti profilaktin\u0117ms patikros programoms. Kaip vyksta piktybini\u0173 navik\u0173 kontrol\u0117, t.y. prevencija, ankstyva diagnostika ir gydymas?<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Nacionalin\u0117s sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojas Romualdas Gurevi\u010dius:<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Be jokios abejon\u0117s, profilaktika \u2013 geriausia investicija \u012f sveikat\u0105. Profilaktika gali b\u016bti pirmaprad\u0117, pirmin\u0117, antrin\u0117 ir tretin\u0117. Pirm\u0173j\u0173 dviej\u0173 objektas \u2013 visa populiacija, paskutini\u0173j\u0173 \u2013 pavieniai \u017emon\u0117s ar j\u0173 grup\u0117s. Ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad \u0161iuo metu sprend\u017eiant v\u0117\u017eio problem\u0105 daug pasiekta, dalis piktybini\u0173 navik\u0173 vis dar yra mirtini. D\u0117l tos prie\u017easties paliatyvusis gydymas nepraranda svarbos. Ta\u010diau gyvenimas rodo, kad profilaktika ir paliatyvusis gydymas vis dar ignoruojami, nors net 43 proc. atvej\u0173 v\u0117\u017eio galima i\u0161vengti, taip pat smarkiai galima palengvinti ir sergan\u010diojo kan\u010dias. \u017dinoma, kad tre\u010ddal\u012f v\u0117\u017eio atvej\u0173 galima i\u0161gydyti, jeigu liga bus nustatyta anksti. Ta\u010diau praktikoje i\u0161 inercijos daugiau d\u0117mesio skiriama gydymui, pamir\u0161tant, kad brangus specifinis gydymas da\u017eniausiai efektyvus<\/p>\n

<\/span> tik ankstyvose ligos stadijose. Suprantamos did\u017eiul\u0117s onkolog\u0173 pastangos siekti ger\u0173 i\u0161gyvenamumo rezultat\u0173, ta\u010diau jie niekada nebus geri, jeigu netur\u0117sime gerai organizuotos antrin\u0117s onkologini\u0173 lig\u0173 profilaktikos.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacija numato tokius pagrindinius v\u0117\u017eio kontrol\u0117s principus:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 \u201eI\u0161 vir\u0161aus \u017eemyn\u201c \u2013 v\u0117\u017eio problemos k\u0117limas kaip galima auk\u0161tesniu politiniu lygiu.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Glaudus bendradarbiavimas (partneryst\u0117) tarp vis\u0173 sveikatos sektori\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 \u201eI\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173\u201c \u2013 ypa\u010d svarbus pacient\u0173 organizacij\u0173 ir kit\u0173 \u201espaud\u017eian\u010di\u0173\u201c grupi\u0173 vaidmuo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pagal PSO rekomendacijas, \u0161iuo metu \u017einomos tik 3 veiksmingos antrin\u0117s profilaktikos priemon\u0117s. Tai gimdos kaklelio v\u0117\u017eio programa, skirta 30\u201360 met\u0173 am\u017eiaus moterims (patikra turi b\u016bti kartojama kas 3\u20135 metai). Antroji \u2013 kr\u016bties v\u0117\u017eio mamografin\u0117s patikros programa, skirta 50\u201369 m. moterims (patikra turi b\u016bti kartojama kas dvejus metus). Ir tre\u010dioji \u2013 storosios \u017earnos kontrol\u0117s programa, kurios metu 1\u20132 kartus per metus turi b\u016bti tiriamas pasl\u0117ptas kraujavimas<\/a> i\u0161matose 50\u201374 m. am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. I\u0161 ties\u0173 organizuota patikra \u2013 veiksminga priemon\u0117, ta\u010diau prioritetas tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas pirminei profilaktikai. Nauda atliekant organizuotas patikras pasiekiama tik tada, kai pavyksta i\u0161tirti ne ma\u017eiau kaip 70 proc. tikslin\u0117s grup\u0117s \u017emoni\u0173.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Piktybini\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u0160iuo metu m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra tam tikra kolizija s\u0105vokose, kuri i\u0161kreipia pagrindin\u0119 mint\u012f, buvusi\u0105 originale. Turiu omenyje organizuotos patikros (angl. screening<\/i>) s\u0105vok\u0105, kuri da\u017eniausiai vadinama papras\u010diausiai \u201epatikra\u201c. Tai visi\u0161kai \u201edeformuoja\u201c originalo prasm\u0119, kadangi neteisingas vertimas, sutapatinant j\u012f su patikromis, atliekamomis poliklinikose. \u0160ios antrin\u0117s profilaktikos proced\u016bros (angl. screening<\/i>) tikslas \u2013 ie\u0161koti ligos populiacijoje, kuri subjektyviai nejau\u010dia ligos simptom\u0173 ar jie nepasirei\u0161kia. Tai ne tik diagnostinis testas<\/a>, o visa veiksm\u0173 seka (sistema), lygiagre\u010diai atliekant efektyvumo vertinim\u0105, kokyb\u0117s kontrol\u0119, d\u0117l ko turi ma\u017e\u0117ti gyventoj\u0173 mirtingu- mas, ger\u0117ti pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 ir t.t. To ne\u012fsis\u0105monin\u0119, visada nesuprasime, kas vyksta ir kas turi vykti i\u0161 tikr\u0173j\u0173.<\/p>\n

<\/span> Optimizm\u0105 kelia tai, kad atsirado gimdos kaklelio v\u0117\u017eio pirmin\u0117s profilaktin\u0117s galimyb\u0117s. \u0160iuo metu yra sukurtos dvi vakcinos nuo \u017dPV 16 ir \u017dPV 18 ir viena vakcina nuo \u017dPV 6 ir \u017dPV 11.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Naujausi tyrimai rodo, kad skiepijimas 70 proc. padeda i\u0161vengti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio moterims, kurios netur\u0117jo kontakto su HPV virusais. Taigi skiepijimas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio veiksmingas tik prie\u0161 pirmus lytinius santykius, t.y. ankstyvoje paauglyst\u0117je. Be to, vakcina veiksminga tik 5 metus. Kas toliau \u2013 dar n\u0117ra \u017einoma, vyksta tyrimai. Kita optimizm\u0105 kelianti naujiena \u2013 pagerinus spindulinio gydymo kokyb\u0119 Vakar\u0173 Europoje i\u0161gyvenamumas tur\u0117t\u0173 padid\u0117ti 5 proc., o Ryt\u0173 Europos kra\u0161tuose \u2013 net 15 proc.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Siekiant apr\u0117pti visus piktybini\u0173 navik\u0173 kontrol\u0117s aspektus, kiekvienoje \u0161alyje rengiamos Nacionalin\u0117s v\u0117\u017eio kontrol\u0117s programos. M\u016bs\u0173 \u0161alyje veikia Lietuvos nacionalin\u0117 kovos su v\u0117\u017eio liga programa (toliau \u2013 Programa), kuri siekia 20 proc. padidinti ankstyvosios stadijos diagnozuot\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 ir tiek pat procent\u0173 suma\u017einti v\u0117lyvosios stadijos v\u0117\u017eio atvej\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u012egyvendinant \u0161i\u0105 program\u0105 bei siekiant pagerinti ankstyv\u0105 v\u0117\u017eio diagnostik\u0105, svarbiausias vaidmuo teikiamas pirminiam ambulatoriniam asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros lygiui. Kokios \u0161iuo metu problemos kamuoja pirmin\u0119 grand\u012f? Vis dar svarbia problema i\u0161lieka tai, kad liga nustatoma v\u0117lyvos stadijos. Taip pat stokojama kokyb\u0117s u\u017etikrinimo sistemos diagnostikoje, tr\u016bksta \u0161iuolaikin\u0117s \u012frangos, gydytoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f ligon\u012f n\u0117ra holistinis.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Piktybini\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"Piktybini\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Vykdant atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio program\u0105 i\u0161ai\u0161k\u0117jo tokios problemos: n\u0117ra analizuojamas programos veiksmingumas, tr\u016bksta specialist\u0173 ir mamograf\u0173, d\u0117l to ken\u010dia paslaugos prieinamumas. Programos \u012fsipareigojimas \u2013 suma\u017einti mirtingum\u0105 nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio 15 proc. Vykdant gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencijos program\u0105, siekiama, kad sergamumas \u0161ia liga suma\u017e\u0117t\u0173 30 proc., o mirtingumas \u2013 15 proc.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Prostatos v\u0117\u017eio ankstyvos diagnostikos programa prad\u0117ta vykdyti 2006 m. sausio 1 d. Buvo paskai\u010diuota, kad 50\u201375 m. am\u017eiaus vyr\u0173 Lietuvoje yra apie 380 t\u016bkst. Programos tikslas \u2013 per 5 metus i\u0161tirti 80 proc. u\u017eplanuotos populiacijos.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vykdant \u0161i\u0105 program\u0105 taip pat buvo pasteb\u0117ta, kad n\u0117ra efektyvumo vertinimo sistemos. Be to, jokioje pasaulio \u0161alyje PSA testas<\/a> n\u0117ra rekomenduojamas kaip rutinin\u0117 proced\u016bra, d\u0117l to, kad jis n\u0117ra specifinis v\u0117\u017eiui. Tiesa, 40 proc. piktybini\u0173 navik\u0173, kurie aptinkami esant padid\u0117jusiai PSA koncentracijai, yra neap\u010diuopiami, ta\u010diau net 25 proc. V\u0117\u017eio randama, kai \u0161is testas<\/a> normalus. Digitalinio tyrimo testo rezultatai taip pat labai vidutiniai \u2013 jautrumas 70 proc., specifi\u0161kumas \u2013 50 proc.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Paskutinis multicentrinis i\u0161gyvenamumo tyrimas nustat\u0117, kad 1995\u20132003 m. ma\u017eiausiai susirgim\u0173 prostatos v\u0117\u017eiu skai\u010dius did\u0117jo \u0160kotijoje (25 proc.) ir Norvegijoje (39 proc.), kitose \u0161alyse jis buvo didesnis nei 50 proc. Vienintel\u0117je Lietuvoje \u0161is padid\u0117jimas siek\u0117 200 proc. Tai parodo, kad naujai i\u0161ai\u0161kint\u0173 prostatos v\u0117\u017eio atvej\u0173 skai\u010dius per pastaruosius metus smarkiai i\u0161augo. Ta\u010diau labai<\/p>\n

<\/span> neramina tai, kad \u0161alyje vis dar nefiksuojame mirtingumo nuo prostatos v\u0117\u017eio ma\u017e\u0117jimo, kuris Vakar\u0173 \u0161alyse, lygiagre\u010diai ankstyvos diagnostikos programoms, ma\u017e\u0117ja jau 5\u201310 met\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

M\u016bs\u0173 \u0161alyje vyraujan\u010dios tendencijos b\u016bdingos kitiems neturtingiems kra\u0161tams \u2013 profilaktikos programos finansuojamos neanalizuojant j\u0173 efektyvumo, neatsi\u017evelgiama \u012f nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 nuomon\u0119, n\u0117ra nepriklausomo medicinos technologij\u0173 vertinimo, d\u0117l ko taikomi \u012frodymais nepagr\u012fsti tyrimai.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Piktybini\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Turtingi kra\u0161tai sau to daryti neleid\u017eia. Veiksmingos kovos su v\u0117\u017eio liga programos tikslas \u2013 suma\u017einti v\u0117\u017eio plitim\u0105 bei pagerinti pacient\u0173 bei j\u0173 \u0161eim\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. \u0160ios programos \u0161erdinis elementas \u2013 panaudoti \u012frodymais pagr\u012fstas strategijas: efektyvi\u0105 pirmin\u0119 ir antrin\u0119 profilaktik\u0105, tarptautinius standartus atitinkan\u010dius gydymo b\u016bdus, kvalifikuot\u0105 ir profesionali\u0105 pagalb\u0105 gyvenimo pabaigoje. Neteisingas supratimas arba iliuzija, kad pagrindin\u0117 onkologin\u0117s pagalbos varomoji j\u0117ga \u2013 onkologai. Tai netiesa, gerai veikianti onkologin\u0117s pagalbos sistema daug kompleksi\u0161kesn\u0117, tai:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 aktyvi sveikatinimo veikla savivaldyb\u0117s lygiu (pirmin\u0117 profilaktika);<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 tinkam\u0105 onkologin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105 vykdanti budri ambulatorin\u0117 grandis, tinkamai vykdanti teisingas \u012frodymais pagr\u012fstas programas (antrin\u0117 profilaktika);<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 kvalifikuoti onkologai, efektyviai padedantys jau susirgusiam;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 veiksminga tretin\u0117 profilaktika (reabilitacija);<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 pavyzdinga onkologin\u0117s pagalbos vadyba (organizacija).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017durnalas \u201cGydymo menas\u201d<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 t\u016bkst. nauj\u0173 susirgim\u0173 onkologin\u0117mis ligomis. Tai rei\u0161kia, kad kasdien beveik 50 \u017emoni\u0173 i\u0161girsta v\u0117\u017eio diagnoz\u0119, o onkologini\u0173 ligoni\u0173 skai\u010dius m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra apie 70 t\u016bkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventoj\u0173 mir\u010di\u0173 (apie 8 t\u016bkst.) sudaro mirtys nuo v\u0117\u017eio.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[506,648,1715,415,615,538,381],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12683","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-onkologines","tag-paliatyvusis-gydymas","tag-profilaktika","tag-prostatos-vezio","tag-skiepijimas","tag-vakcina"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12683","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12683"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12683\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12683"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12683"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12683"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12683"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12683"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}