{"id":12724,"date":"2009-04-02T18:00:00","date_gmt":"2009-04-02T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-04-02T18:00:00","modified_gmt":"2009-04-02T18:00:00","slug":"letine-zarnu-isemija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/letine-zarnu-isemija\/12724\/","title":{"rendered":"L\u0117tin\u0117 \u017earn\u0173 i\u0161emija"},"content":{"rendered":"

Jolanta VILKAIT\u0116<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

VU Medicinos fakultetas<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Konsultavo Asta DUK\u0160TAIT\u0116, Dileta RUTKAUSKAIT\u0116<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u012eVADAS<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

L\u0117tin\u0117 \u017earn\u0173 i\u0161emija yra reta diagnoz\u0117. Tikslus sergamumas n\u0117ra \u017einomas, nes liga da\u017enai b\u016bna lengvos eigos ir tokie pacientai nesikreipia \u012f gydytojus. Apytikslis sergamumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti 7,2 atvejo 100 000 gyventoj\u0173 per metus. JAV ap\u017evelgus dvide\u0161imties met\u0173 literat\u016bros duomenis, rasta 330 apra\u0161yt\u0173 atvej\u0173. Ta\u010diau manoma, kad dauguma klinikini\u0173 atvej\u0173 nediagnozuojami ir l\u0117tin\u0117s \u017earn\u0173 i\u0161emijos paplitimas yra \u017eymiai didesnis. Tai patvirtina autopsij\u0173 duomenys: pacientams, kurie skund\u0117si pilvo skausmais, 30 proc. atvej\u0173 nustatyta pasaito arterij\u0173 stenoz\u0117.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pirmasis l\u0117tin\u0119 \u017earn\u0173 i\u0161emij\u0105 apra\u0161\u0117 Antonio Hodgsonas XV am\u017eiuje. Iki XIX am\u017eiaus \u0161ia tema jau buvo sukaupta daug \u017eini\u0173. XX am\u017eiuje mokslin\u0117je medicinos literat\u016broje pasirod\u0117 daug straipsni\u0173, nagrin\u0117jan\u010di\u0173 \u017earn\u0173 i\u0161emijos diagnostik\u0105 ir gydym\u0105. 1901 m. Schnitzleis apra\u0161\u0117 pacient\u0105, kuris daug met\u0173 skund\u0117si pilvo skausmu po valgio. \u0160iam pacientui buvo nustatytos aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s ir trombai vir\u0161utin\u0117je pasaito arterijoje (a. mesenterica superior)<\/i>. \u012evertinus tokius radinius, prieita<\/p>\n

<\/span> prie i\u0161vados, kad pilvo skausm\u0105 po valgio l\u0117m\u0117 \u0161ios kraujagysl\u0117s spind\u017eio susiaur\u0117jimas. XX am\u017eiaus viduryje Dunphy i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad \u017earn\u0173 i\u0161emij\u0105 sukelia pilvo arterij\u0173 ateroskleroz\u0117<\/a>. 1958 m. Shaw ir Maynard apra\u0161\u0117 pirm\u0105 trombo pa\u0161alinimo i\u0161 a. mesenterica sup. <\/i>atvej\u012f.<\/p>\n

<\/span> Pati savaime l\u0117tin\u0117 \u017earn\u0173 i\u0161emija retai sukelia mirt\u012f. Ta\u010diau pasaito arterij\u0173 ateroskleroz\u0117s komplikacijos \u2013 \u016bmin\u0117 tromboz\u0117<\/a> ar embolija \u2013 da\u017enai baigiasi mirtimi.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Generalizuota ateroskleroz\u0117<\/a> pilvo organ\u0173 arterijas pa\u017eeid\u017eia tiek pat da\u017enai kaip vainikines ir kitas periferines arterijas. Pasaito arterij\u0173 poky\u010di\u0173 nustatyta 18 proc. vyresni\u0173 kaip 65 met\u0173 pacient\u0173. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys ateroskleroz\u0119 ir \u017earn\u0173 i\u0161emij\u0105 yra:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 r\u016bkymas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 hipertenzija;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 cukrinis diabetas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 dislipidemija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vyraujantys klinikiniai po\u017eymiai ir simptomai:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 pilvo skausmas epigastriumo ir bambos srityje pavalgius;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 svorio ma\u017e\u0117jimas<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 baim\u0117 valgyti (po valgio atsiranda pilvo skausmas!).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Neretai ligonis b\u016bna persirg\u0119s miokardo infarktu, smegen\u0173 kraujagysli\u0173 ligomis, serga periferini\u0173 arterij\u0173 liga.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"L\u0117tin\u0117<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Patogenez\u0117<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

I\u0161eminis \u017earnos pa\u017eeidimas \u012fvyksta tuo metu, kai d\u0117l hipoperfuzijos \u017earnos negauna deguonies ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Hipoperfuzija priklauso nuo daugelio veiksni\u0173: bendros hemodinamikos b\u016bkl\u0117s, ateroskleroz\u0117s laipsnio, kolateralin\u0117s kraujotakos, neurologini\u0173, humoralini\u0173, vietini\u0173 kraujagysli\u0173 tonus\u0105 reguliuojan\u010di\u0173 mechanizm\u0173 ir tam tikr\u0173 l\u0105stel\u0117s apykaitos produkt\u0173, susidaran\u010di\u0173 prie\u0161 i\u0161emizuoto \u017earnos segmento reperfuzij\u0105 ir po jos. \u017darn\u0173 kraujotakai ir deguonies suvartojimui suma\u017e\u0117jus iki 75 proc., po 12 valand\u0173, \u017ei\u016brint \u012f \u017earnos sienel\u0119 pro \u0161viesos mikroskop\u0105, patologini\u0173 poky\u010di\u0173 nematoma.<\/p>\n

<\/span> Taip yra tod\u0117l, kad ramyb\u0117s metu tik 1\/5 vis\u0173 pasaito kapiliar\u0173 funkcionuoja ir esant reikalui (i\u0161emija) lik\u0119s kapiliar\u0173 tinklas pradeda funkcionuoti, taip pagerindamas deguonies tiekim\u0105 \u017earnos sienelei.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Stambi\u0173 pasaito arterij\u0173 okliuzija arba hipoperfuzija sukelia transmuralin\u0119 (gangrenin\u0119) i\u0161emij\u0105, o \u016bmin\u0117 intramuralini\u0173 arterij\u0173 okliuzija \u2013 da\u017eniausiai tik intramuralin\u0119 (ne gangrenin\u0119) i\u0161emij\u0105. Abiem atvejais galimos i\u0161imtys, kurios priklauso nuo okliuzijos ar hipoperfuzijos sunkumo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017darnos gleivin\u0117 yra metaboli\u0161kai aktyviausia i\u0161 vis\u0173 \u017earnos sienel\u0117s sluoksni\u0173. \u010cia poky\u010diai d\u0117l i\u0161emijos tampa matomi anks\u010diausiai. Per 10 min. nuo i\u0161emijos prad\u017eios atsiranda ultrastrukt\u016brini\u0173 l\u0105steli\u0173 poky\u010di\u0173. \u012evykus stambi\u0173 pasaito arterij\u0173 okliuzijai, suma\u017e\u0117ja arterinis spaudimas distaliau susiaur\u0117jimo, tod\u0117l greitai atsiveria kolateralin\u0117s arterijos ir kraujotaka vyksta tol, kol spaudimas arterijose, esan\u010diose \u017eemiau okliuzijos, b\u016bna ma\u017eesnis u\u017e sistemin\u012f. Po keli\u0173 valand\u0173 nuo i\u0161emijos prad\u017eios prasideda i\u0161emizuotos \u017earnos arterij\u0173 konstrikcija. Vazospazmas b\u016bdingas ir okliuzinei, ir ne okliuzinei i\u0161emijai. Padid\u0117jus spaudimui i\u0161emizuotos \u017earnos arterij\u0173 baseine, suma\u017e\u0117ja kolateralin\u0117 kraujotaka. U\u017etrukus kraujotakos nepakankamumui \u017earnose, vazokonstrikcija tampa negr\u012f\u017etama ir i\u0161lieka net pa\u0161alinus i\u0161emijos prie\u017east\u012f. Kokie mechanizmai sukelia vazospazm\u0105, neai\u0161ku, bet manoma, kad j\u012f gali sukelti endotelinas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017darnos pa\u017eeidimas \u012fvyksta tiek d\u0117l hipoksijos, tiek d\u0117l reperfuzijos. Jei i\u0161emija trunka trumpai, pa\u017eeidim\u0105 daugiausia lemia kraujotakos atk\u016brimas, o jei i\u0161emija u\u017etrunka ilgai \u2013hipoksija. Reperfuzinis pa\u017eeidimas \u012fvyksta d\u0117l reaktyvi\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 (superoksido, vandenilio peroksido, hidroksilo) poveikio. \u0160ie aktyv\u016bs radikalai pa\u017eeid\u017eia l\u0105stel\u0117s membran\u0105, fermentus, branduolio r\u016bg\u0161tis, receptorius, d\u0117l to sutrinka l\u0105stel\u0117s veikla.\u00a0<\/span>Esant audinio i\u0161emijai ir reperfuzijai, aktyvius deguonies radikalus skatina susidaryti fermentas ksantino oksidaz\u0117, kuri normaliai organizme dalyvauja branduolio r\u016bg\u0161\u010di\u0173 degradacijos procese ir veikia kaip dehidrogenaz\u0117. Purin\u0173 oksidacijos metu \u0161io fermento elektron\u0173 akceptorius b\u016bna ne deguonis, bet nikotinamidadenindinukleotidas. Tod\u0117l laisv\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 nesusidaro. I\u0161emijos metu ksantino dehidrogenaz\u0117 virsta \u012f ksantino oksidaz\u0119 ir skatina susidaryti aktyvius deguonies radikalus. Ksantino oksidaz\u0117s slopinimas alopurinoliu suma\u017eina reperfuzijos metu padid\u0117jus\u012f kraujagysli\u0173 pralaidum\u0105 ir epitelio l\u0105steli\u0173 nekroz\u0119.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kitas aktyvi\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 \u0161altinis yra neutrofilai. Reperfuzijos metu susidar\u0119 oksidantai skatina leukotrieno B4 ir trombocitus aktyvinan\u010dio faktoriaus, kurie aktyvina neutrofil\u0173 adhezij\u0105 ir migracij\u0105, gamyb\u0105 ir atsipalaidavim\u0105. Tokie leukocitai, i\u0161skirdami proteazes, sukelia endotelio, smulki\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 metu deguonies radikal\u0173 ri\u0161ikliai (superoksiddismutaz\u0117, dimetilsulfoksidas), ksantino oksidaz\u0117s inhibitoriai ir med\u017eiagos, kurios slopina leukocit\u0173 adhezij\u0105 ir migracij\u0105, suma\u017eino reperfuzin\u012f i\u0161emizuoto organo pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pirmasis \u017earn\u0173 atsakas \u012f i\u0161emij\u0105 yra suaktyv\u0117jusi peristaltika. D\u0117l to pacientas junta stipr\u0173 pilvo skausm\u0105, o poky\u010di\u0173 nustatoma tik \u017earnos gleivin\u0117je. I\u0161emijai u\u017etrukus, peristaltika silpn\u0117ja, \u017earnos gleivin\u0117s pralaidumas did\u0117ja, d\u0117l to \u012fvyksta bakterij\u0173 translokacija, pa\u017eeidimas i\u0161plinta per vis\u0105 sienel\u0119 ir gali prasid\u0117ti peritonitas. \u017earnos arterija \u2013 u\u017etikrina kraujotak\u0105 distalin\u0117je skersin\u0117s \u017earnos dalyje, nusileid\u017eiamojoje gaubtin\u0117s \u017earnos dalyje ir tiesiojoje \u017earnoje. Blu\u017eniniame gaubtin\u0117s \u017earnos kampe Riolano lankas ir kra\u0161tin\u0117 Drumondo arterija sujungia a. mesenterica superior <\/i>ir a. mesenterica inferior <\/i>baseinus. \u0160ios arterijos u\u017etikrina kolateralin\u0119 kraujotak\u0105 ir yra labai svarbios apsaugai nuo i\u0161emijos. Ta\u010diau 30 proc. \u017emoni\u0173 kolateralin\u0117s arterijos b\u016bna silpnai i\u0161sivys\u010diusios arba j\u0173 visai neb\u016bna, tod\u0117l blu\u017eniniame gaubtin\u0117s \u017earnos linkyje da\u017enesnis i\u0161eminis pa\u017eeidimas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai i\u0161emijos metu nuken\u010dia nusileid\u017eiamoji gaubtin\u0117s \u017earnos dalis, bet pa\u017eeid\u017eiamos ir kitos gaubtin\u0117s \u017earnos dalys. Procentinis pasiskirstymas b\u016bt\u0173 toks: kylamoji gaubtin\u0117s \u017earnos dalis \u2013 12 proc., skersin\u0117 gaubtin\u0117s \u017earnos dalis ir blu\u017eninis linkis \u2013 17 proc., tik blu\u017eninis linkis \u2013 11 proc., nusileid\u017eiamoji gaubtin\u0117s \u017earnos dalis ir riestin\u0117 \u017earna \u2013 40 proc., tiesioji \u017earna \u2013 6 proc.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kitos b\u016bkl\u0117s, galin\u010dios sukelti l\u0117tin\u0119 \u017earn\u0173 i\u0161emij\u0105 yra:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 \u017eemas arterinis kraujosp\u016bdis;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 stazinis \u0161irdies nepakankamumas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 pilvo aortos disekcija;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 pasaito ven\u0173 tromboz\u0117<\/a>;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 kre\u0161\u0117jimo sutrikimai;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 kitos retos kraujagysli\u0173 ligos, kaip fi bromuskulin\u0117 displazija, arteritas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Diagnostika<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pirmiausia b\u016btina i\u0161samiai surinkti ligos ir gyvenimo anamnez\u0119, i\u0161siai\u0161kinti galimus rizikos veiksnius: r\u016bkym\u0105, hipertenzij\u0105, cukrin\u012f diabet\u0105, dislipidemij\u0105. Paprastai pacientai b\u016bna vyresni ir serga kitomis gretutin\u0117mis ligomis: staziniu \u0161irdies nepakankamumu, koronarine \u0161irdies liga, cukriniu diabetu, yra patyr\u0119 hipotenzijos epizod\u0173. Be \u012fprastos simptom\u0173 triados (pilvo skausmas pavalgius, svorio ma\u017e\u0117jimas, \u016b\u017eesys epigastriumo srityje), medicinos literat\u016broje nurodomi ir kiti simptomai: baim\u0117 bet ko valgyti, viduriavimas<\/a> ar viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, padid\u0117j\u0119s kepen\u0173 ferment\u0173 aktyvumas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Atlikus \u012fprastinius laboratorinius tyrimus, galima nustatyti antrin\u0119 anemij\u0105, leukopenij\u0105 ar limfopenij\u0105, hipoalbuminemij\u0105 d\u0117l blogos mitybos. D\u0117l viduriavimo gali sutrikti elektrolit\u0173 pusiausvyra. V\u0117lesn\u0117se i\u0161emijos stadijose gali padid\u0117ti biocheminiai \u017eymenys: kreatinkinaz\u0117, \u0161armin\u0117 fosfataz\u0117, laktatdehidrogenaz\u0117, diaminoksidaz\u0117, neorganinis fosfatas, D-laktatas. Pastarasis susidaro kaip bakterij\u0173 fermentini\u0173 reakcij\u0173 produktas, ypa\u010d gaubtin\u0117je \u017earnoje. Sveikam \u017emogui jo koncentracija serume b\u016bna labia ma\u017ea. Esant \u017earnos i\u0161emijai, padid\u0117ja sienel\u0117s pralaidumas, tod\u0117l daugiau Dlaktato patenka \u012f serum\u0105. Nustatyta, kad pacientams, kuriems buvo atliekama pilvo aortos aneurizmos operacija, D-laktato, kaip \u017eymens, jautrumas ir specifi\u0161kumas diagnozuojant i\u0161emin\u012f kolit\u0105 buvo atitinkamai 82 ir 77 proc.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u0160lapimo tyrimas gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti atmesti inkst\u0173 akmenlig\u0117s ar infekcijos diagnoz\u0119. Ap\u017evalgin\u0117 pilvo organ\u0173 rentgenograma n\u0117ra specifi nis tyrimas i\u0161eminiam kolitui diagnozuoti. \u0160is tyrimas padeda atmesti kitas urgentines pilvo organ\u0173 b\u016bkles: skrand\u017eio, \u017earnos sienel\u0117s perforacij\u0105, \u017earn\u0173 nepraeinamum\u0105. Tik 20 proc. pacient\u0173 b\u016bna specifi\u0161kesni\u0173 rentgenini\u0173 poky\u010di\u0173: nyk\u0161\u010dio atspaudo po\u017eymis (d\u0117l pogleivio edemos ir hemoragijos) ir sienel\u0117s sustor\u0117jimas; retai, pasiekus v\u0117lyv\u0105 i\u0161eminio kolito stadij\u0105, \u2013pneumoperitoneumas ir gaubtin\u0117s \u017earnos pneumatoz\u0117 (oras \u017earnos sienel\u0117je).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Jei \u012ftariama l\u0117tin\u0117 \u017earn\u0173 i\u0161emija, reik\u0117t\u0173 vengti rentgenokontrastinio tyrimo su oru arba su oru ir bariu, nes jis gali pasunkinti ligos eig\u0105, d\u0117l u\u017esilikusios kontrastin\u0117s med\u017eiagos negalima atlikti kit\u0173 radiologini\u0173 ir endoskopini\u0173 tyrim\u0173. J\u012f taikant, sunku atskirti kitas kolito formas: pseudomembranin\u012f kolit\u0105 ir \u017earn\u0173 u\u017edegim\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pilvo organ\u0173 kompiuterin\u0117 tomografija su angiografija \u2013 vienas svarbiausi\u0173 tyrim\u0173 pasaito kraujagysli\u0173 ir pilvo aortos sienel\u0117s pa\u017eeidimui nustatyti. Tai svarbus tyrimas, ai\u0161kinantis pilvo skausmo kilm\u0119.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Doplerinis sonografinis pilvo aortos ir jos \u0161ak\u0173 tyrimas taip pat informatyvus, vertinant pasaito kraujagysli\u0173 (a. mesenterica sup., a. mesenterica inf.) <\/i>pa\u017eeidim\u0105: nustatoma okliuzija, stenoz\u0117. \u0160is tyrimas gali b\u016bti vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173, prad\u0117jus tirti d\u0117l pilvo skausmo. Tyrimo tikslum\u0105 gali ma\u017einti i\u0161p\u016bstas pilvas d\u0117l duj\u0173 \u017earnose, taip pat didelis pilvinis nutukimas<\/a>.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pasaito kraujagysli\u0173 angiografi j\u0105 reikia atlikti, kai \u012ftariama \u016bmin\u0117 \u017earn\u0173 i\u0161emija, kylamosios gaubtin\u0117s \u017earnos dalies i\u0161emija, i\u0161eminis kolitas, bet kolonoskopijos metu nenustatoma gleivin\u0117s poky\u010di\u0173 ir reikia atmesti \u016bmin\u0119 plonosios \u017earnos i\u0161emij\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kiti re\u010diau atliekami tyrimai l\u0117tinei \u017earn\u0173 i\u0161emijai diagnozuoti yra magnetinio rezonanso tomografi ja, skenavimas naudojant ind\u017eiu \u017eym\u0117tus leukocitus, tonometrija (nustatoma suma\u017e\u0117j\u0119s \u017earnos spind\u017eio pH ir padid\u0117j\u0119s pCO<\/span>2<\/span>), kolonoskopija. Pastarasis tyrimas yra pakankamai jautrus ir specifi \u0161kas, diagnozuojant i\u0161emin\u012f kolit\u0105. Jo metu tiesiogiai matomi gleivin\u0117s poky\u010diai ir galima paimti biopsijos med\u017eiagos histologiniam tyrimui. Kol i\u0161emijos stadija pirmin\u0117, gleivin\u0117 atrodo bly\u0161ki, edemi\u0161ka, su i\u0161sibars\u010diusiais hiperemijos ploteliais. V\u0117liau d\u0117l pogleivio edemos ir kraujosruv\u0173 atsiranda melsvai juod\u0173 p\u016bsleli\u0173 arba mazgeli\u0173, i\u0161sigaubian\u010di\u0173 \u012f \u017earnos spind\u012f, kurie per 2\u20133 dienas nuo i\u0161emijos prad\u017eios i\u0161nyksta. I\u0161emijai b\u016bdingas gaubtin\u0117s \u017earnos vieno dry\u017eio po\u017eymis: kolonoskopijos metu matomas i\u0161ilgai \u017earnos einantis eriteminis ruo\u017eas su erozijomis ir i\u0161op\u0117jimais. Tai rodo lengvesn\u0119 ligos eig\u0105 nei \u017eiedinis i\u0161op\u0117jimas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Diferencin\u0117 diagnostika<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

L\u0117tin\u0119 \u017earn\u0173 i\u0161emij\u0105 reik\u0117t\u0173 skirti nuo daugelio lig\u0173: pilvo organ\u0173, ypa\u010d skrand\u017eio, ir pirmini\u0173 \u017earn\u0173 navik\u0173, l\u0117tini\u0173 \u017earnyno u\u017edegim\u0173 (l\u0117tinio gastrito, cholangito, cholecistito, pankreatito, divertikulito, opinio ir pseudomembraninio kolito ir kt.), tul\u017eies p\u016bsl\u0117s akmenlig\u0117s, skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalig\u0117s, diafragmos i\u0161var\u017eos, inkst\u0173 akmenlig\u0117s ar u\u017edegimo (pvz., pielonefrito).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Gydymas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Esant l\u0117tiniam \u017earnyno kraujotakos nepakankamumui be \u016bmin\u0117s \u017earn\u0173 i\u0161emijos, da\u017eniausiai rekomenduojama revaskuliarizuoti dvi \u017ear\u0173 kraujagysles: truncus celiacus <\/i>ir a. mesenterica superior<\/i>, o proksimalinei jung\u010diai pasirenkama pilvin\u0117s dalies aorta arba bendroji klubin\u0117 arterija. Rekomenduojamos trys pagrindin\u0117s operacij\u0173 metodikos: perkutanin\u0117 transliuminalin\u0117 angioplastika (PTA), endarterektomija, apeinamasis \u0161untavimas autovena ar sintetiniu kraujagysli\u0173 protezu.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Endarterektomija buvo pirmasis apra\u0161ytas pasaito arterij\u0173 revaskuliarizacijos b\u016bdas. Jis naudotinas tik tais atvejais, kai reik\u0161ming\u0173 arterij\u0173 susiaur\u0117jim\u0173 yra tik \u017eiotyse ir prie\u0161 tai buvo nes\u0117kmingai bandoma atlikti PTA. Atliekant apeinam\u0105j\u012f \u0161untavim\u0105, rekomenduojama suformuoti anterogradin\u012f nuosruv\u012f nuo pilvo aortos vir\u0161 pilvinio kamieno (truncus coeliacus) <\/i>arba retrogradi\u0161kai nuo \u017eemiau inkst\u0173 esan\u010dios pilvo aortos dalies arba klubin\u0117s arterijos, naudojant autoven\u0105 arba sintetin\u012f kraujagysli\u0173 protez\u0105. Lyginant apeinam\u0173j\u0173 \u0161unt\u0173, suformuot\u0173 i\u0161 autovenos arba protezo, funkcionavimo ankstyvuosius rezultatus, nustatyta, kad jie pana\u0161\u016bs ir siekia atitinkamai 95 ir 89 proc.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

L\u0117tin\u0117 \u017earn\u0173 i\u0161emija yra reta diagnoz\u0117. Tikslus sergamumas n\u0117ra \u017einomas, nes liga da\u017enai b\u016bna lengvos eigos ir tokie pacientai nesikreipia \u012f gydytojus. Apytikslis sergamumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti 7,2 atvejo 100 000 gyventoj\u0173 per metus. JAV ap\u017evelgus dvide\u0161imties met\u0173 literat\u016bros duomenis, rasta 330 apra\u0161yt\u0173 atvej\u0173. Ta\u010diau manoma, kad dauguma klinikini\u0173 atvej\u0173 nediagnozuojami ir l\u0117tin\u0117s \u017earn\u0173 i\u0161emijos paplitimas yra \u017eymiai didesnis. Tai patvirtina autopsij\u0173 duomenys: pacientams, kurie skund\u0117si pilvo skausmais, 30 proc. atvej\u0173 nustatyta pasaito arterij\u0173 stenoz\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1008,76,1673,689,1674,137,634,157,1671,1672,1242,125,211],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12724","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterijos","tag-ateroskleroze","tag-bluzninis","tag-diagnostika","tag-gaubtines-zarnos-dalis","tag-ligonis","tag-migracija","tag-nutukimas","tag-okliuzija","tag-okliuzijos","tag-pilvo-skausmas","tag-rukymas","tag-sergamumas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12724","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12724"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12724\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12724"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12724"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12724"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12724"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12724"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}