{"id":12727,"date":"2009-03-31T18:00:00","date_gmt":"2009-03-31T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-03-31T18:00:00","modified_gmt":"2009-03-31T18:00:00","slug":"arterines-hipertenzijos-chronoterapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/arterines-hipertenzijos-chronoterapija\/12727\/","title":{"rendered":"Arterin\u0117s Hipertenzijos Chronoterapija"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Doc.dr. Vincas LAPINSKAS<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

CIRKADINIAI IR KITI BIOLOGINIAI RITMAI<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017dmogaus (ir gyv\u016bn\u0173) organizmo funkcijos cikli\u0161kai ir d\u0117sningai svyruoja (biologinis laikrodis). Biologinius ritmus ir j\u0173 \u012ftak\u0105 organizmui nagin\u0117ja mokslas, vadinamas chronobiologija. Ritmai, kai organizmo funkcij\u0173 svyravimas d\u0117sningai kartojasi per par\u0105 (24 val.), vadinami cirkadiniais (lot. \u201ecirca\u201c \u2013 ma\u017edaug, \u201edies\u201c \u2013 diena, para). Tokiu ritmu kei\u010diasi \u017emogaus k\u016bno temperat\u016bra, pulsas, arterinis kraujosp\u016bdis, hormon\u0173 sekrecija, skrand\u017eio sul\u010di\u0173 gamyba, l\u0105steli\u0173 dauginimasis ir daugelis kit\u0173 (apie 100!) funkcij\u0173. Pavyzd\u017eiui, antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s hormon\u0173 sekrecija did\u017eiausia b\u016bna anksti ryte; skrand\u017eio sul\u010di\u0173 \u2013 vidurnakt\u012f; nakt\u012f taip pat daugiau i\u0161skiriama augimo hormono ir kt. (1 pav.) <\/i>(1). Termin\u0105 \u201ecirkadiniai ritmai\u201c 1959 m. pasi\u016bl\u0117 chronobiologijos t\u0117vu vadinamas amerikietis Francas<\/p>\n

<\/span> Halbergas. Manoma, kad cirkadinius ritmus (ir ne tik juos) reguliuoja vir\u0161kry\u017eminis branduolys (nucleus suprachiasmaticus)<\/i>, esantis pagumburyje. \u0160is branduolys susij\u0119s su regos nervais, tod\u0117l, suprantama, cirkadini\u0173 ritm\u0173 reguliacijai daugiausia reik\u0161m\u0117s turi dienos \u0161viesa.<\/p>\n

<\/span> Jau yra duomen\u0173, kad kiekviena l\u0105stel\u0117 turi vidin\u012f biologin\u012f laikrod\u012f. Pagrindinis mediatorius, per kur\u012f organizmas reguliuoja cirkadinius ritmus, yra epifiz\u0117s hormonas melatoninas \u2013 jis i\u0161siskiria tik nakt\u012f (kai tamsu) (2).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\"Arterin\u0117s<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1 pav. \u017dmogaus organizmo funkcij\u0173 cirkadinis kitimas per par\u0105<\/p>\n

<\/b><\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ARTERINIO KRAUJOSP\u016aD\u017dIO CHRONOBIOLOGIJA<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017dmogaus kraujosp\u016bdis d\u0117sningai svyruoja per par\u0105 (cirkadinis ritmas) (2 pav.) <\/i>(3). \u012eprastomis s\u0105lygomis arterinis kraujosp\u016bdis (AKS) nakt\u012f suma\u017e\u0117ja ma\u017edaug 10\u201320 proc., palyginti su dienos AKS. Labiausiai AKS suma\u017e\u0117ja apie vidurnakt\u012f, 3\u20135 val. ryto ima gana staigiai did\u0117ti ir did\u017eiausias b\u016bna apie 7 val. ryto (d\u0117l to rytinis kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas dar vadinamas \u201erytine banga\u201c (angl. morning surge<\/i>)). Rytinis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio pakilimas n\u0117ra tiesiogiai susij\u0119s su prabudimu ar atsik\u0117limu. \u0160\u012f pakilim\u0105 lemia padid\u0117jusi katecholamin\u0173, antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s hormon\u0173, taip pat angiotenzino II, renino sekrecija \u2013 tai nulemia kraujagysli\u0173 tonuso padid\u0117jim\u0105 ir kt. poky\u010dius (4). Tuo pat metu padid\u0117j\u0119s kraujo kre\u0161umas, trombocit\u0173 agregacija ir suma\u017e\u0117j\u0119s plazmos fi brinolizinis aktyvumas lemia tai, kad daugelis arterin\u0117s hipertenzijos komplikacij\u0173 (insultas, miokardo infarktas<\/a>, aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s, pilvo aortos aneurizmos ply\u0161imas ir kt.) \u012fvyksta ryte. Beje, rytinis kraujosp\u016bd\u017eio pakilimas didele dalimi lemia ir kairiojo skilvelio hipertrofi jos, \u0161irdies nepakankamumo, albuminurijos progresavim\u0105 (5). Manoma, kad rytinis kraujosp\u016bd\u017eio pakilimas yra daug svarbesnis kardiovaskulin\u0117s rizikos veiksnys nei \u201eklinikinis\u201c kraujosp\u016bdis (4, 6). Net t\u0173, kuri\u0173 arterin\u0117 hipertenzija, atrodyt\u0173, yra veiksmingai kontroliuojama, rytinis kraujosp\u016bd\u017eio pakilimas da\u017enai b\u016bna \u017eymus, bet neretai lieka nepasteb\u0117tas<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

CIRKADINI\u0172 RITM\u0172 POKY\u010cIAI SERGANT \u012eVAIRIOMIS LIGOMIS<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nors cirkadiniai ritmai yra vidin\u0117 organizmo savyb\u0117, j\u0105 gali veikti ir aplinkos veiksniai. Kelion\u0117se kei\u010diantis laiko juostoms, da\u017enai nei\u0161simiegant, susirgus \u012fvairiomis ligomis (\u012fskaitant arterin\u0119 hipertenzij\u0105), taip pat organizmui senstant, veikiant narkotikams (\u012fskaitant alkohol\u012f) ir kitais atvejais cirkadiniai ritmai gali pasikeisti (1).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sergantiems arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, inkst\u0173, \u0161irdies ar kitomis ligomis neretai arterinis kraujosp\u016bdis nakt\u012f nesuma\u017e\u0117ja \u2013 tai papildomas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tokiems pacientams apib\u016bdinti n\u0117ra sugalvota lietuvi\u0161ko termino, pagal angl\u0173 kalbos \u017eod\u012f jie vadinami \u201enondiperiais\u201c (\u201enekrintan\u010diais\u201c, angl. non-dippers<\/i>) arba neturin\u010diais laikrod\u017eio, nes normal\u0173 cirkadin\u012f ritm\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 (angl. dippers<\/i>) AKS nakt\u012f \u012fprastai suma\u017e\u0117ja. Tarp sergan\u010di\u0173 arterine hipertenzija, kai yra organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimas, \u201enekrintantys\u201c sudaro apie 30 proc., o tarp pagyvenusi\u0173 ligoni\u0173 \u2013 net 50 proc. \u201eNekrintan\u010di\u0173\u201c pacient\u0173 \u017eymiai daugiau tarp juodaod\u017ei\u0173 (7). Gydymas vaistais nuo hipertenzijos gali ne tik normalizuoti arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, bet ir atkurti normal\u0173 cirkadin\u012f ritm\u0105 (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kita vertus, nakt\u012f kraujosp\u016bdis gali suma\u017e\u0117ti labai stipriai (angl. overdipper, extreme dipper<\/i>). Tokiems \u201estipriai krintantiems\u201c pacientams labiau gresia naktinis i\u0161eminis insultas, i\u0161emin\u0117 aki\u0173 liga ir kaul\u0173 l\u016b\u017eiai atsik\u0117lus i\u0161 lovos (d\u0117l alpimo, kur\u012f lemia ortostatin\u0117 hipotenzija). Taip pat yra pacient\u0173, kuriems arterinis kraujosp\u016bdis nakt\u012f, u\u017euot suma\u017e\u0117j\u0119s, padid\u0117ja. Tokie pacientai vadinami \u201ekylan\u010diais\u201c (angl. risers <\/i>arba revert dippers<\/i>). Jiems insulto, \u012fskaitant mirtin\u0105 ir hemoragin\u012f, rizika 4\u201310 kart\u0173 didesn\u0117 negu \u201enormaliai krintantiems\u201c. Juos taip pat daug da\u017eniau i\u0161tinka staigi \u0161irdies mirtis (4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Taigi nustatyti cirkadin\u012f \u201eprofi l\u012f\u201c arterine hipertenzija sergan\u010diam pacientui yra labai svarbu. Tam geriausiai tinka 24 val. kraujosp\u016bd\u017eio steb\u0117sena ar bent jau rytinio AKS matavimas (geriausiai j\u012f matuoti tik prabudusiam ir dar lovoje gulin\u010diam \u017emogui). Paciento cirkadiniam \u201eprofiliui\u201c nustatyti vertinamas skirtumas tarp rytinio ir vakarinio kraujosp\u016bd\u017eio<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

(4).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

SKIRTINGO VAIST\u0172 VEIKSMINGUMO \u012eVAIRIU PAROS METU PRIE\u017dASTYS<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kaip jau min\u0117ta, cirkadinius ritmus reguliuoja centriniai mechanizmai (vir\u0161kry\u017eminis pagumburio branduolys) ir autonominis kiekvienos l\u0105stel\u0117s laikrodis. Arterinio kraujosp\u016bd\u017eio svyravim\u0105 lemia vazoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 sekrecija, l\u0105steli\u0173 jautrumo pakitimai ir pan. Antra vertus, skirting\u0105 vaist\u0173 aktyvum\u0105 lemia vaist\u0173 biotransformacijos ir eliminacijos procesus kepenyse ar inkstuose reguliuojan\u010di\u0173 ferment\u0173 aktyvumo poky\u010diai. Ta\u010diau, nepaisant vaist\u0173 koncentracijos ir veikimo trukm\u0117s svyravimo \u012fvairiu paros metu, sunorminti arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f (\u012fskaitant rytin\u0119 \u201ebang\u0105\u201c) yra lemiamas ir pagrindinis tikslas (8).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

CIRKADINIAI RITMAI IR VAIST\u0172 SKYRIMO LAIKAS (CHRONOFARMAKOLOGIJA)<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Yra duomen\u0173, kad skiriami tinkamu paros metu vaistai nuo hipertenzijos ne tik labiau suma\u017eina arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, bet ir sukelia ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 (9). \u012evair\u016bs autoriai skirtingai klasifi kuoja chronoterapijai vartojamus vaistus. Vieni si\u016blo juos skirstyti \u012f nespecifi nius (beta adrenoblokatoriai, kalcio kanal\u0173 blokatoriai, diuretikai) ir specifi – nius (AKF inhibitoriai, angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai, tiesioginiai renino inhibitoriai ir kt.) (10\u201312). Be to, \u0161iuo metu jau sukurtos ir vartojamos ilgo veikimo (chronoterapin\u0117s) vaist\u0173 nuo hipertenzijos (verapamilio, diltiazemo) formos, kurios turi kelis aktyvumo pikus (13).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Optimaliam vaisto skyrimo laikui (vakare ar ryte) nustatyti b\u016btini kry\u017eminiai lyginamieji klinikiniai tyrimai, t. y. viena pacient\u0173 grup\u0117 turi b\u016bti gydoma rytine, o kita \u2013 vakarine vaisto doze. Deja, toki\u0173 tyrim\u0173 yra labai nedaug. Toliau ap\u017evelgiami duomenys apie \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 nuo hipertenzijos grupi\u0173 skyrimo \u012fvairiu paros metu veiksmingum\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Angiotenzino ir renino koncentracija plazmoje b\u016bna did\u017eiausia ryte, taigi, teori\u0161kai AKF inhibitori\u0173 ir angiotenzino receptori\u0173 blokatori\u0173 reik\u0117t\u0173 skirti vakare (9). Tokiu atveju labia svarbu skirti ilgai (ne trumpiau kaip 12 val.) veikian\u010di\u0173 ir turin\u010di\u0173 pakankam\u0105 duob\u0117s ir vir\u0161\u016bn\u0117s santyk\u012f (t. y. >50\u2013 66 proc.) vaist\u0173 arba ilgo veikimo vaist\u0173 form\u0173. Skiriant trumpai veikian\u010di\u0173 \u0161i\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173, gali tekti doz\u0119 padalyti \u012f dvi dalis \u2013 rytin\u0119 ir vakarin\u0119 (\u0161i taisykl\u0117 galioja ir vis\u0173 kit\u0173 grupi\u0173 vaistams nuo hipertenzijos). Dar svarbiau yra nustatyti paciento kraujosp\u016bd\u017eio cirkadin\u012f profil\u012f (krintantis ar nekrintantis). To ne\u017einant galima net pakenkti, pavyzd\u017eiui, pernelyg suma\u017einti naktin\u012f kraujosp\u016bd\u012f \u201estipriai krintan\u010diam\u201c pacientui (tai gali gr\u0117sti naktiniu insultu ir pan.) (4, 14). Toki\u0173 atvej\u0173 apra\u0161yta senyvus hipertenzija sergan\u010dius pacientus gydant spirapriliu (15). Kaip jau min\u0117ta, lengviausia paciento cirkadin\u012f profil\u012f nustatyti atliekant AKS steb\u0117sen\u0105. Ne toks tikslus, bet daug paprastesnis b\u016bdas \u2013 matuoti kraujosp\u016bd\u012f ryte.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Arterin\u0117s<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/b><\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Taigi, AKF inhibitori\u0173 logi\u0161ka skirti vakare<\/b>, nes anksti ryte padid\u0117ja renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas. Be to, teigiama, kad j\u0173 skiriant vakare suma\u017e\u0117ja nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173, ypa\u010d kosulio, da\u017enis (9, 16). Didesnes kaip 20 mg enalaprilio dozes rekomenduojama skirti per du kartus (ryte ir vakare) (10), dar trumpiau veikian\u010dio kaptoprilio b\u016btina skirti iki 3 kart\u0173 per dien\u0105. Angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB, AT<\/span>1 <\/span>receptori\u0173 antagonistai) taip pat kaip AKF inhibitoriai slopina renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvum\u0105. Literat\u016bros duomenimis, ARBrekomenduojama skirti vakare <\/b>(telmisartano, valsartano, irbesartano ir kt.; olmesartano galima skirti tiek ryte, tiek ir vakare, (4, 11\u201312, 17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Alfa adrenoblokatoriai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u0160iuo metu alfa adrenoblokatoriai n\u0117ra pirmiausia pasirenkami vaistai arterinei hipertenzijai gydyti. Ta\u010diau \u0161ios grup\u0117s vaistai pla\u010diai vartojami gerybinei prostatos hiperplazijai (GPH) gydyti, o toki\u0173 problem\u0173 da\u017eniausiai turi vyresni pacientai. Jie taip pat da\u017enai serga ir hipertenzija (18\u201319). Nustatyta, kad tarp sergan\u010di\u0173 GPH yra gana nema\u017eai \u201enekrintan\u010di\u0173\u201c pacient\u0173, tad ir rytini\u0173 kardiovaskulini\u0173 komplikacij\u0173 rizika jiems didesn\u0117 (4). <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

I\u0161 vis\u0173 alfa adrenoblokatori\u0173 chronoterapijos po\u017ei\u016briu tirtas tik doksazosinas (SR ir GITS farmacin\u0117s formos). Nustatyta, kad nak\u010diai skiriamas doksazosinas \u201enekrintantiems\u201c pacientams veiksmingiau suma\u017eina rytin\u012f kraujosp\u016bd\u017eio pakilim\u0105 nei skiriamas ryte. Tuo tarpu \u201ekrintantiems\u201c pacientams doksazosinas ma\u017eai veik\u0117 naktin\u012f kraujop\u016bd\u012f (20). \u0160iuos poky\u010dius galima paai\u0161kinti tuo, kad normaliai alfa adrenoreceptori\u0173 tonusas nakt\u012f ma\u017e\u0117ja ir j\u0173 jautrumas papildomai blokadai vaistais yra nedidelis. Rytinis kraujosp\u016bd\u017eio pakilimas i\u0161 dalies siejamas su simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos (t\u0173 pa\u010di\u0173 alfa adrenoreceptori\u0173) tonuso padid\u0117jimu. Tokiems ligoniams vakarinis doksazosino skyrimas veiksmingai suma\u017eina gr\u0117sming\u0105 rytin\u012f kraujosp\u016bd\u017eio pakilim\u0105 (4, 21). Skiriant \u0161ios grup\u0117s vaist\u0173, negalima u\u017emir\u0161ti ortostatin\u0117s hipotenzijos pavojaus: tai gresia ne tik da\u017enesniais griuvimais ir kaul\u0173 l\u016b\u017eiais ryte, bet ir i\u0161emin\u0117mis komplikacijomis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Beta adrenoblokatoriai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Literat\u016bros duomenimis, \u0161ios grup\u0117s vaistai kiek veiksmingiau ma\u017eina dienos AKS nei naktin\u012f (22). Be to, beta adrenoblokatoriai gali ma\u017einti melatonino gamyb\u0105 nakties metu: su tuo siejami \u0161ios grup\u0117s vaist\u0173 sukeliami miego sutrikimai<\/a>. Nustatyta, kad tik nebivololis ir karvedilolis neveikia melatonino gamybos (23). Remiantis kai kuriais tyrimais, karvedilolio geriau skirti vakare (tai b\u016bt\u0173 galima paai\u0161kinti papildomomis alfa adrenoreceptorius blokuojan\u010diomis jo savyb\u0117mis) (24). Visi kiti \u0161ios grup\u0117s vaistai da\u017eniausiai skiriami ryte. \u010cia reikt\u0173 pamin\u0117ti, kad lipofi lini\u0173 beta adrenoblokatori\u0173 (pvz., propranololio, nebivololio) rezorbcija ir maksimali koncentracija kraujo plazmoje yra didesn\u0117 juos skiriant ryte (25).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Centrinio veikimo vaistai nuo hipertenzijos<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Alfa-2 adrenoreceptori\u0173 arba imidazolino receptori\u0173 agonist\u0173 \u012fprasta skirti vakare, ne tik d\u0117l j\u0173 CNS slopinan\u010dio poveikio, bet ir tod\u0117l, kad farmakodinamin\u0117mis savyb\u0117mis jie pana\u0161\u016bs \u012f alfa adrenoblokatorius: ma\u017eina simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvum\u0105, kuris did\u017eiausias b\u016bna ryte. Deja, d\u0117l santykinai trumpo veikimo (rilmenidino pusin\u0117s eliminacijos periodas \u2013 8 val., moksonidino \u2013 2 val.) didesn\u0117s \u0161i\u0173 vaist\u0173 doz\u0117s skiriamos 2 ar net 3 kartus. Rilmenidino gamintojas nurodo, kad vaistas skiriamas 1 kart\u0105 ryte, o jei poveikis nepakankamas \u2013 ryte ir vakare. Antra vertus, moksonidino poveikis yra daug ilgesnis, nei b\u016bt\u0173 galima tik\u0117tis d\u0117l trumpo pusin\u0117s jo eliminacijos periodo: yra duomen\u0173, kad jis kaupiasi CNS (26).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB)<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

KKB skirstomi \u012f dihidropiridininius ir nedihidropiridininius. Priminsime, kad hipertenzijai gydyti vartotinos tik ilgai veikian\u010dios nedihidropiridinini\u0173 kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 (verapamilio, diltiazemo) formos. Trumpo veikimo \u0161i\u0173 vaist\u0173 doz\u0117s skiriamos tik dozei parinkti (kaip antiaritmikai), paprastai 2 ar 3 kartus per dien\u0105. Ilgo veikimo verapamilio ir diltiazemo formos paprastai skiriamos 2 kartus per dien\u0105 \u2013 ryte ir vakare. Vienas pirm\u0173j\u0173 sukurt\u0173 chronoterapini\u0173 preparat\u0173 \u2013 verapamilis COER-24 (angl. Controlled onset extended release<\/i>; Lietuvoje neregistruotas) (27). Chronoterapin\u0117s verapamilio ir diltiazemo formos skiriamos vakare, nes labiau suma\u017eina rytin\u012f arterinio kraujosp\u016bd\u017eio pakilim\u0105 nei skiriamos ryte (28\u201329). Ilgo veikimo (SR, GITS ar OROS) nifedipino formas taip pat rekomenduojama skirti vakare (10\u201312). Ypating\u0105 chronoterapin\u0119 nifedipino form\u0105 (CR) galima skirti ryte (pabudus) (30). \u0160i chronoterapin\u0117 forma turi du veikliosios med\u017eiagos atpalaidavimo pikus (ankstyv\u0105j\u012f ir v\u0117lyv\u0105j\u012f).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

D\u0117l dihidropiridinini\u0173 kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 skyrimo n\u0117ra vienos nuomon\u0117s. Kadangi greitai veikian\u010di\u0173 dihidropiridinini\u0173 KKB sukeliama hipotenzija gali aktyvinti simpatin\u0119 NS, manoma, kad juos reik\u0117t\u0173 vartoti ryte.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tyrimais nustatyta, kad amlodipino geriau skirti ryte (matyt, d\u0117l ilgo pusin\u0117s eliminacijos periodo) (31). Nitrendipino veiksmingumas nuo vartojimo laiko (ryte ar vakare) nepriklauso (32). Antra vertus, vakare skiriamas nitrendipinas ilgiau ma\u017eina arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f (33). Manoma, kad d\u0117l l\u0117to ir ilgo poveikio lerkanidipinas beveik nestimuliuoja simpatin\u0117s NS; gamintojas nurodo, kad vaist\u0105 reikia skirti bent 15 min. prie\u0161 valg\u012f (34).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Diuretikai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u0160lapim\u0105 varantys vaistai arterinei hipertenzijai gydyti tradici\u0161kai skiriami ryte. Yra duomen\u0173, kad skiriamas vakare po 5 mg (antihipertenzin\u0117 doz\u0117!) torazemidas labiau suma\u017eina ir didesniam pacient\u0173 skai\u010diui sunormina AKS (35). Diuretikai nekei\u010dia normalaus arterinio kraujosp\u016bd\u017eio ritmo, bet gydant jais daugiau \u201enekrintan\u010di\u0173\u201c pacient\u0173 tampa normaliai \u201ekrintan\u010diais\u201c (10).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Tiesioginiai renino inhibitoriai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

I\u0161 esam\u0173 tyrim\u0173 \u017einoma, kad aliskirenas neturi \u012ftakos AKS variabilumui. Skyrimo laikas \u2013 kart\u0105 per dien\u0105 tuo pa\u010diu paros metu (36).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Daugelis organizmo funkcij\u0173, \u012fskaitant arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, d\u0117sningai svyruoja paros metu. Staigiausiai kraujosp\u016bdis pakyla rytin\u0117mis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterin\u0117s hipertenzijos komplikacij\u0173. Sergantiems arterine hipertenzija (ypa\u010d komplikuota) naktinis arterinis kraujosp\u016bdis da\u017enai nesuma\u017e\u0117ja, pernelyg suma\u017e\u0117ja ar net padid\u0117ja, tai nulemia da\u017enesnes kardiovaskulines hipertenzijos komplikacijas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gydant arterine hipertenzija sergan\u010dius ligonius svarbu nustatyti cirkadin\u012f j\u0173 profi l\u012f, t. y. rytinio kraujosp\u016bd\u017eio pakilimo dyd\u012f (lyginant su vakariniu AKS). Jei \u012fmanoma, reik\u0117t\u0173 atlikti kraujosp\u016bd\u017eio steb\u0117sen\u0105 ir hipertenzijai gydyti skirti ilgai veikian\u010di\u0173 vaist\u0173, atsi\u017evelgti \u012f optimal\u0173 atskir\u0173 vaist\u0173 grupi\u0173 skyrimo (ar veikimo) laik\u0105 konkre\u010diu paros metu.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Gauta: 2009-02-11<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pateikta spaudai: 2009-02-28<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dmogaus (ir gyv\u016bn\u0173) organizmo funkcijos cikli\u0161kai ir d\u0117sningai svyruoja (biologinis laikrodis). Biologinius ritmus ir j\u0173 \u012ftak\u0105 organizmui nagin\u0117ja mokslas, vadinamas chronobiologija. Ritmai, kai organizmo funkcij\u0173 svyravimas d\u0117sningai kartojasi per par\u0105 (24 val.), vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ – ma\u017edaug, „dies“ – diena, para). Tokiu ritmu kei\u010diasi \u017emogaus k\u016bno temperat\u016bra, pulsas, arterinis kraujosp\u016bdis, hormon\u0173 sekrecija, skrand\u017eio sul\u010di\u0173 gamyba, l\u0105steli\u0173 dauginimasis ir daugelis kit\u0173 (apie 100!) funkcij\u0173. Pavyzd\u017eiui, antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s hormon\u0173 sekrecija did\u017eiausia b\u016bna anksti ryte; skrand\u017eio sul\u010di\u0173 – vidurnakt\u012f; nakt\u012f taip pat daugiau i\u0161skiriama augimo hormono ir kt. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,723,797,730,431,1195,93,7,1018,141,430,1669,114,1019,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12727","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-eliminacijos","tag-gits","tag-hipertenzija","tag-hipotenzija","tag-infarktas","tag-inhibitoriai","tag-inhibitoriai-angiotenzino","tag-insultas","tag-kraujospudis","tag-kraujospudzio-pakilimas","tag-nervu-sistemos","tag-receptoriu-blokatoriai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12727","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12727"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12727\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12727"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12727"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12727"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12727"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12727"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}