\u017dinomi rizikos veiksniai <\/p>\n
"Sunkiai gal\u0117tume tiksliai pasakyti, kuris \u017emogus susirgs insultu, o kuris ne, ta\u010diau rizikos veiksniai, kurie didina tikimyb\u0119 susirgti insultu, yra gerai \u017einomi. Tai antsvoris, kasdien\u0117 \u012ftampa, nejudrus gyvenimo b\u016bdas, auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, cholesterolio kiekio padid\u0117jimas kraujyje. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniai yra beveik tokie patys", – ai\u0161kino Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytojas neurologas Dalius Jatu\u017eis. Pagal kraujotakos sutrikimo pob\u016bd\u012f insultas yra skirstomas \u012f hemoragin\u012f, kai ply\u0161us kraujagyslei ar jos i\u0161sipl\u0117timui – aneurizmai, kraujas i\u0161silieja \u012f smegenis, ir i\u0161emin\u012f, kurio prie\u017eastis – u\u017esikim\u0161usi smegen\u0173 kraujagysl\u0117. I\u0161eminio insulto atveju \u012f smegenis nepatenka reikiamas kiekis kraujo, smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s badauja ir \u017e\u016bsta. Taip nutinka ma\u017edaug a\u0161tuoniems i\u0161 de\u0161imties insult\u0105 patiriantiems \u017emon\u0117ms. <\/p>\n
Svarbiausios – pirmosios valandos <\/p>\n
Hemoraginis insultas da\u017eniau i\u0161tinka pakilus kraujosp\u016bd\u017eiui – susijaudinus, patyrus psichologin\u012f \u0161ok\u0105 ar po sunkaus fizinio darbo. Be to, jis vis da\u017eniau diagnozuojamas jauniems pacientams, kurie vartoja narkotikus. Beveik pus\u0117 i\u0161emini\u0173 insult\u0173 \u012fvyksta miegant, pavyzd\u017eiui, ryt\u0105 nor\u0117damas nusiskusti vyras pastebi, kad negali pakelti rankos. Art\u0117jant insultui gali prad\u0117ti \u016b\u017eti ausyse ir skaud\u0117ti galv\u0105. \u017dmogus jau\u010dia silpnum\u0105, j\u012f pykina, parausta veidas. "Ypa\u010d pavojinga, kai \u017emogus pajunta, jog staiga blogai mato viena akimi, kai jam nutirpsta arba nusilpsta vienos k\u016bno pus\u0117s gal\u016bn\u0117s arba jis nesugeba i\u0161tarti \u017eod\u017ei\u0173, sutrinka koordinacija jam pinasi lie\u017euvis. \u0160ie \u016bm\u016bs simptomai leid\u017eia \u012ftarti, kad sutriko galvos smegen\u0173 kraujotaka. D\u0117l \u0161ios ligos \u017emogui gresia rimtas pavojus", – sak\u0117 neurologas. I\u0161tikus insultui, vaist\u0173, kuriuos b\u016bt\u0173 galima skirti namie, n\u0117ra. Reik\u0117t\u0173 kuo skubiau ve\u017eti j\u012f \u012f ligonin\u0119. "Jei \u017emogus diabetikas, dar galima pamatuoti gliukoz\u0117s kiek\u012f jo kraujyje. Staiga suma\u017e\u0117jus gliukoz\u0117s kiekiui, \u017emogui neretai pasirei\u0161kia pana\u0161\u016bs \u012f insulto simptomai. Jam gali pritemti s\u0105mon\u0117, aptirpti viena k\u016bno pus\u0117", – tikino D.Jatu\u017eis. Gydytojas pabr\u0117\u017e\u0117, kad teikiant pagalb\u0105 itin svarbus laikas. Did\u017eiosios ligonin\u0117s jau turi moderni\u0173 vaist\u0173, kurie i\u0161tirpdo kre\u0161ulius, u\u017ekim\u0161usius kraujagysles. Ta\u010diau \u0161\u012f gydymo b\u016bd\u0105 galima taikyti tik per pirm\u0105sias tris valandas, kai atsiranda simptomai. Tod\u0117l labai svarbu \u012fsid\u0117m\u0117ti, kada pasirod\u0117 pirmieji insulto simptomai. "V\u0117liau nebepavyksta atkim\u0161ti kraujagysl\u0117s. O jei ir pavyksta, smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s pa\u017eeidimo zonoje jau b\u016bna \u017euvusios, tod\u0117l \u017emogus gali likti ne\u012fgalus", – sak\u0117 D.Jatu\u017eis. <\/p>\n
Tyrimai insulto rizikai \u012fvertinti <\/p>\n
Insulto rizika nustatoma \u012fvertinus gretutines ligas, insulto rizikos veiksnius, neurologin\u0119, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119, i\u0161tyrus galvos smegen\u0173 kraujagysles. Pastaruoju tikslu atliekami kaklo kraujagysli\u0173 tyrimai ultragarsu, o nusta\u010dius rimt\u0173 pa\u017eeidim\u0173 daroma angiografija. Prieinamiausi ir saugiausi – ultragarso tyrimai. Ultragarsu i\u0161tyrus kaklo kraujagysles galima aptikti ankstyviausius aterosklerozinius poky\u010dius ir imtis profilaktikos priemoni\u0173. \u0160ie tyrimai pirmiausia rekomenduojami asmenims, kuri\u0173 auk\u0161tas kraujosp\u016bdis ir padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis kraujyje, jie serga diabetu arba anks\u010diau tur\u0117jo kraujotakos sutrikim\u0173. "Bet kokia pasikartojanti kraujagysli\u0173 liga daugiau suluo\u0161ina nei pirmoji. Po insulto did\u0117ja tikimyb\u0117 susirgti \u0161irdies infarktu, nes kraujagysli\u0173 ligos yra glaud\u017eiai susijusios", – sak\u0117 gydytojas D.Jatu\u017eis.
\n——————————————————————————–
\nDa\u017eniausi insulto simptomai: <\/p>\n
*staigus reg\u0117jimo sutrikimas, apakimas viena arba abiem akimis;
\n*staiga nusilpusi arba nutirpusi viena k\u016bno pus\u0117;
\n*staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas;
\n*staigus kalbos, orientacijos sutrikimas;
\n*staigus pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime atsirad\u0119s galvos skausmas.
\n <\/p>\n
iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
"Sunkiai gal\u0117tume tiksliai pasakyti, kuris \u017emogus susirgs insultu, o kuris ne, ta\u010diau rizikos veiksniai, kurie didina tikimyb\u0119 susirgti insultu, yra gerai \u017einomi. Tai antsvoris, kasdien\u0117 \u012ftampa, nejudrus gyvenimo b\u016bdas, auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, cholesterolio kiekio padid\u0117jimas kraujyje. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniai yra beveik tokie patys", – ai\u0161kino Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytojas neurologas Dalius Jatu\u017eis. Pagal kraujotakos sutrikimo pob\u016bd\u012f insultas yra skirstomas \u012f hemoragin\u012f, kai ply\u0161us kraujagyslei ar jos i\u0161sipl\u0117timui – aneurizmai, kraujas i\u0161silieja \u012f smegenis, ir i\u0161emin\u012f, kurio prie\u017eastis – u\u017esikim\u0161usi smegen\u0173 kraujagysl\u0117. I\u0161eminio insulto atveju \u012f smegenis nepatenka reikiamas kiekis kraujo, smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s badauja ir \u017e\u016bsta. Taip nutinka ma\u017edaug a\u0161tuoniems i\u0161 de\u0161imties insult\u0105 patiriantiems \u017emon\u0117ms.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[141,711,430,243,140],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12736","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-insultas","tag-kraujagysles","tag-kraujospudis","tag-ligonines","tag-smegenu-lasteles"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12736"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12736\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12736"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12736"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}