{"id":12746,"date":"2009-03-22T20:00:00","date_gmt":"2009-03-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-03-22T20:00:00","modified_gmt":"2009-03-22T20:00:00","slug":"mityba-tamsiausia-medicinos-sritis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/mityba-tamsiausia-medicinos-sritis\/12746\/","title":{"rendered":"Mityba – \u201etamsiausia\u201c medicinos sritis?"},"content":{"rendered":"

\n„Pa\u017ei\u016br\u0117kite, kas pasidar\u0117 m\u016bs\u0173 maistui. Chemikai kuria med\u017eiagas, kad b\u016bt\u0173 skaniau, gra\u017eiau atrodyt\u0173, ilgiau i\u0161silaikyt\u0173, o yra \u0161venta fiziologin\u0117 taisykl\u0117: bet kokia svetima med\u017eiaga, patekusi \u012f \u017emogaus organizm\u0105, turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f”, – sak\u0117 L\u017d profesor\u0117 Domicel\u0117 Mikalauskait\u0117.„Pa\u017ei\u016br\u0117kite, kas pasidar\u0117 m\u016bs\u0173 maistui. Chemikai kuria med\u017eiagas, kad b\u016bt\u0173 skaniau, gra\u017eiau atrodyt\u0173, ilgiau i\u0161silaikyt\u0173, o yra \u0161venta fiziologin\u0117 taisykl\u0117: bet kokia svetima med\u017eiaga, patekusi \u012f \u017emogaus organizm\u0105, turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f”, – sak\u0117 L\u017d profesor\u0117 Domicel\u0117 Mikalauskait\u0117.<\/font>
\n\u00a0<\/p>\n

Mokslinink\u0117 neneig\u0117, kad yra ir ger\u0173 maisto pried\u0173, ta\u010diau sudarant leistin\u0173 vartoti med\u017eiag\u0173 s\u0105ra\u0161us atsakomyb\u0117s ir i\u0161manymo vis d\u0117lto tr\u016bksta.<\/p>\n

„Gird\u017eiu per radij\u0105: tokia ir tokia med\u017eiaga i\u0161braukiama i\u0161 papildom\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161o d\u0117l kancerogeninio veikimo. Pasiimu t\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 ir\u017ei\u016briu, kas tai per med\u017eiaga, sukelianti v\u0117\u017e\u012f, – pasakojo mitybos \u017einov\u0117. – Raudoni da\u017eai. K\u0105 gal\u0117jo jais da\u017eyti? Turb\u016bt nealkoholinius g\u0117rimus, m\u0117s\u0105, de\u0161ras… Argi nereik\u0117t\u0173 teisti u\u017e tokius dalykus? Bet kaip teisi nei\u0161man\u0117lius. Tie, kurie klauso, – irgi nei\u0161man\u0117liai. Kaip kitaip, liaudi\u0161kai kalbant, juos pavadinsi?!”<\/p>\n

B\u016btinos visos <\/b><\/p>\n

Prof. D.Mikalauskait\u0117 – Lietuvos mitybos korif\u0117jaus akademiko Vlado La\u0161o mokin\u0117. Jis pra\u0117jusio am\u017eiaus ketvirt\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f mitybos klausimais tobulinosi Vokietijoje pas pasaulinio masto mokslinink\u0105 Max\u0105 Rubner\u012f, tyrus\u012f \u017emogaus energijos apykait\u0105. Gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Vokietijos V.La\u0161as prad\u0117jo tyrin\u0117ti Lietuvos gyventoj\u0173 mityb\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n
\n
D.Mikalauskait\u0117 dar student\u0117 1945 metais \u012fsitrauk\u0117 \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f.<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

Kiekvienas kra\u0161tas turi savo mitybos normas. Sovietme\u010diu Ministr\u0173 tarybos potvarkiu buvo sudaryta komisija Lietuvos gyventoj\u0173 mitybos normoms nustatyti. Komisijos pirmininku paskirtas V.La\u0161as, sekretore – D.Mikalauskait\u0117. Jai teko visi organizaciniai ir derinimo su vald\u017eios \u012fstaigomis darbai. Vis d\u0117lto buvusios Soviet\u0173 S\u0105jungos respublikos savo mitybos normas reng\u0117 neilgai, tik kelerius metus. Lietuvoje komisija taip pat buvo panaikinta. Maskva pareng\u0117 bendras mitybos nuostatas, o atskiroms respublikoms jos buvo pritaikomos atsi\u017evelgiant \u012f geografin\u0119 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n

„Juk \u017emogui visko reikia – jo organizmas sudarytas i\u0161 maisto med\u017eiag\u0173. Jis maitinasi, nes i\u0161 t\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 gauna energij\u0105 gyvybin\u0117ms funkcijoms palaikyti, dirba, vaik\u0161to. Nesimaitint\u0173 – i\u0161 bado mirt\u0173. Ir visos pa\u017eintos maisto med\u017eiagos yra b\u016btinos. Jei bent vienos tr\u016bksta, pavyzd\u017eiui, kurio nors vitamino, \u017emogus serga, kokia nors b\u0117da atsiranda. Kitas dalykas, jeigu ko nors esama per daug, – irgi blogai. Pavyzd\u017eiui, riebal\u0173. Taigi mitybos normos visiems yra b\u016btinos”, – kalb\u0117jo mokslinink\u0117.<\/p>\n

Paprastai mitybos normos skirstomos \u012f k\u016bdiki\u0173, vaik\u0173, jaunuoli\u0173, jaun\u0173 suaugusi\u0173j\u0173, suaugusi\u0173j\u0173 ir pagyvenusi\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 nuo ma\u017edaug 70 met\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f numatytas normas, kiek kurios maisto med\u017eiagos reikia m\u016bs\u0173 organizmui, nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir dar vieno dalyko – \u017emon\u0117s yra skirtingi.<\/p>\n

Tamsiausia sritis <\/b><\/p>\n

Mityba, pasak D.Mikalauskait\u0117s, labai sud\u0117tinga sritis ir, palyginti su kitomis medicinos sritimis, ko gero, ma\u017eiausiai i\u0161tirta. Tiesiog nebuvo priemoni\u0173 pa\u017einti, tod\u0117l \u017emon\u0117s daugel\u012f am\u017ei\u0173 s\u0117m\u0117si \u017eini\u0173 i\u0161 gyvenimo patirties.<\/p>\n

Jau nuo medicinos t\u0117vo Hipokrato laik\u0173, ma\u017edaug IV \u0161imtme\u010dio prie\u0161 Krist\u0173, fiksuojamas tas pa\u017einimas, o atskiros maisto med\u017eiagos, pavyzd\u017eiui, mineralin\u0117s druskos, buvo i\u0161tirtos tik XVII-XVIII am\u017eiuje. Angliavandeni\u0173, riebal\u0173, kit\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 normos prad\u0117tos pa\u017einti XVIII \u0161imtmetyje. Taip pat ir baltym\u0173, ta\u010diau j\u0173 sud\u0117tin\u0117s amino r\u016bg\u0161tys atpa\u017eintos visai neseniai – 1918 metais. Dabar, pra\u0117jus ma\u017eiau nei \u0161imtui met\u0173, jos jau \u017einomos, skirstomos \u012f grupes, tad galima pasakyti, kas darosi \u017emogaus organizmui, jei kurios nors tr\u016bksta ar yra per daug.<\/p>\n

Vitaminai atrasti pa\u010dioje XVIII am\u017eiaus pabaigoje, o kiekvienas j\u0173 pa\u017eintas – dar v\u0117liau. Tarkim, dabar jau vis\u0173 gerai \u017einomas vitaminas C atrastas tik XX am\u017eiaus tre\u010di\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f. Vengr\u0173 mokslininkams u\u017e \u0161\u012f atradim\u0105 buvo skirta Nobelio premija.<\/p>\n

„J\u016brininkai masi\u0161kai sirgdavo skorbutu, buvo manoma, jog tai yra infekcin\u0117 liga. Kiek \u0161imt\u0173 met\u0173 pra\u0117jo, kol paai\u0161k\u0117jo, kad prie\u017eastis – vitamino C stoka. Reik\u0117jo j\u012f pirmiausia atrasti, – pasakojo mokslinink\u0117. – Daug kas atrandama pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais. Pavyzd\u017eiui, tik XX am\u017eiuje buvo atrastos maistin\u0117s skaidulos. Juk kone pus\u0117 \u017emoni\u0173 sirgdavo obstipacija<\/a> – viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu. Prisimenu, buvau tik prad\u0117jusi dirbti, ir gydytojai steb\u0117davosi, kas \u010dia yra. Ma\u017edaug prie\u0161 60 met\u0173 atrastos maistin\u0117s skaidulos dabar jau gerai pa\u017e\u012fstamos, nors dar ne visais at\u017evilgiais.”<\/p>\n

Be pa\u0161alini\u0173 <\/b><\/p>\n

Chemijos ir fizikos moksl\u0173 pa\u017eanga, moderni mokslin\u0117 \u012franga atv\u0117r\u0117 nauj\u0173 mitybos pa\u017einimo keli\u0173, nes buvo sukurti \u017emogaus organizme vykstan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos proces\u0173 tyrimo metodai, leid\u017eiantys pa\u017einti l\u0105stel\u0117s ir pa\u010di\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 molekulin\u0117s strukt\u016bros poky\u010di\u0173 veikim\u0105. Galima nustatyti kraujo med\u017eiagas ir spr\u0119sti apie j\u0173 pakitimus, o juk visa kraujo sud\u0117tis, pasak D.Mikalauskait\u0117s, yra susijusi su maisto med\u017eiagomis. Kaip ir visas \u017emogaus organizmas.<\/p>\n

„\u017dinoma, tai did\u017eiulis pliusas, bet atsirado ir klaid\u0173 d\u0117l nepa\u017einimo. Paimkime cukr\u0173, pagal chemin\u0119 sud\u0117t\u012f – sacharoz\u0119. Ji vir\u0161kinimo trakte suskaldoma \u012f gliukoz\u0119 ir fruktoz\u0119, \u012f krauj\u0105 patenka tik kaip tos suvir\u0161kintos dalys, – ai\u0161kino mokslinink\u0117. – O pabandykite \u012f\u0161virk\u0161ti \u012f krauj\u0105 sacharoz\u0117s – pa\u0161alina su \u0161lapimu. Organizmui sacharoz\u0117 yra svetima, ji tampa sava, kai suskyla.<\/p>\n

Kitas dalykas – vaistai. I\u0161tisos laboratorijos met\u0173 metus dirba, kol suranda tiksling\u0105 j\u0173 veikim\u0105. Kiek darbo \u012fdedama, kol nauji vaistai patvirtinami. Ta\u010diau, kad ir kokios grie\u017etos b\u016bt\u0173 taisykl\u0117s, visi medikamentai, net geriausi, turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f. Ir kas darosi – kyla nauj\u0173 b\u0117d\u0173 d\u0117l tokio didelio vaist\u0173 paplitimo. O kas atsitiko atsiradus maisto priedams? Tie, kurie juos si\u016blo, ne\u017eino visko. Sumai\u0161\u0117 – skaniau. Sakysim, ima paprastus dalykus, pavyzd\u017eiui, kai kurias amino r\u016bg\u0161tis, prideda natrio, amoniako. Sukuria ger\u0105 skon\u012f, ta\u010diau tokio junginio organizme n\u0117ra, ir jis turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f.”<\/p>\n

Prof. D.Mikalauskait\u0117 steb\u0117josi ir higienos specialist\u0173, kurie tvirtina leistin\u0173 maisto pried\u0173 s\u0105ra\u0161us, nera\u0161tingumu ir neatsakingumu. B\u016btent d\u0117l tokio neatsakingumo, pasak jos, \u012f m\u016bs\u0173 maist\u0105 priberiama visko. Pavyzd\u017eiui, neai\u0161ku, kas dedama \u012f \u0161vie\u017ei\u0105 var\u0161k\u0119, kad neprar\u016bgt\u0173, nes jos vartojimo laikas – 15 dien\u0173.<\/p>\n

„Kad ir k\u0105 paim\u010diau, vis pro lup\u0105 pa\u017ei\u016briu, koks tas E. Pagal sud\u0117t\u012f, atrodyt\u0173, toki\u0173 med\u017eiag\u0173 organizme yra, bet tokio junginio – ne, – pabr\u0117\u017e\u0117 mokslinink\u0117. – Atskiros med\u017eiagos atrodo nekaltos, o kai sujungiamos \u012f jungin\u012f, kokio organizme n\u0117ra, – b\u0117da. Ir did\u017eiausia atsakomyb\u0117 u\u017e tuos dalykus turi kristi tiems, kurie leid\u017eia tokius priedus. Dabar gird\u017eiu i\u0161 medik\u0173, kad i\u0161brauk\u0117 E622, E631. Vie\u0161ai neskelbia, bet bus, vadinasi, ma\u017eiau. Ir vis d\u0117lto tai negerai. Reik\u0117t\u0173 labai atsakingai tvirtinti tuos pried\u0173 s\u0105ra\u0161us.”<\/p>\n

\u017dinoma, prekybininkai, did\u017eiuliai prekybos centrai suinteresuoti, kad maisto produktai kuo ilgiau i\u0161silaikyt\u0173 nesuged\u0119, ir chemikai pasi\u016blo toki\u0173 med\u017eiag\u0173, ta\u010diau jos, pasak prof. D.Mikalauskait\u0117s, turi atitikti \u017emogaus organizmo reikalavimus. Pa\u0161alini\u0173 med\u017eiag\u0173, kuri\u0173 n\u0117ra \u017emogaus organizme, netur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n

Per daug – per ma\u017eai <\/b><\/p>\n

Maisto produkt\u0173 chemizavim\u0105 mokslinink\u0117 vadino did\u017eiausia \u0161iuolaikin\u0117s \u017emonijos b\u0117da mitybos srityje, bet yra labai daug ir kit\u0173 problem\u0173. Pavyzd\u017eiui, viena j\u0173 susijusi su lipidais, \u017emogaus organizme esan\u010diais riebalais. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais jie buvo sugrupuoti ir jau \u017einomos atskir\u0173 riebal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 normos, kiek \u017emogui reikia so\u010di\u0173j\u0173, neso\u010di\u0173j\u0173, polineso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n

„Kiekviena med\u017eiaga, nesvarbu, riebalai, baltymai ar vitaminai, jei jos per daug, i\u0161kreipia santyk\u012f, kuris reikalingas organizmui. Kaip ir kiekvienos tr\u016bkumas, – kalb\u0117jo prof. D.Mikalauskait\u0117. – Tam, kad organizme b\u016bt\u0173 i\u0161laikyti normal\u016bs santykiai, reikia tuos normalius santykius gauti su maistu. Vieni maisto produktai turi daugiau vienokios med\u017eiagos, kiti – kitokios. \u010cia jau specialist\u0173 u\u017edavinys, o \u017emon\u0117s i\u0161 gyvenimo patirties ma\u017edaug orientuojasi.”<\/p>\n

Nors riebalai organizmui b\u016btini, kai j\u0173 per daug – negerai. \u017dinoma, nuolatinis riebal\u0173 perteklius ne tik nenaudingas, bet ir kenkia sveikatai. Prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius buvo pasteb\u0117ta, kad ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 perteklius ypa\u010d skatina ateroskleroz\u0119. Dabar, pasak mokslinink\u0117s, ai\u0161ku, jog pavojingiausi yra oksiduoti ma\u017eo tankio lipoproteinai. Oksidacijos procesai \u017emogaus organizme nuolat vyksta, bet jiems daro \u012ftak\u0105 gaunamos maisto med\u017eiagos. Pa\u010diame organizme vykstantis oksidacinis stresas (procesas, kai susidar\u0119 laisvieji deguonies radikalai atakuoja l\u0105steles ir sukelia da\u017enai negr\u012f\u017etam\u0173 pakitim\u0173, kenkia kraujagysl\u0117ms ir \u0161ird\u017eiai, gali b\u016bti v\u0117\u017eio prie\u017eastis) taip pat priklauso nuo vartojam\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 ir j\u0173 santykio. Nuo oksidacinio streso padeda saugotis sveika, subalansuota mityba. Sveikatinimas per mityb\u0105 pa\u017einus \u017emogaus organizme vykstan\u010dius procesus \u0161iuo metu ypa\u010d aktualus medicinai.<\/p>\n

Ma\u017eo tankio oksiduoti lipoproteinai padeda \u012fsiskverbti ir cholesteroliui. Jis reikalingas organizmui, bet kai cholesterolio per daug – jau \u017einoma, kas darosi.<\/p>\n

Maistas, kaip pasakojo prof. D.Mikalauskait\u0117, daro \u012ftak\u0105 \u017emogaus kraujuje cirkuliuojantiems lipidams ir med\u017eiag\u0173 apykaitos procesams, kurie vyksta visuose audiniuose ir l\u0105stel\u0117se. O audiniuose vykstantys oksidaciniai procesai taip pat atsispindi kraujo lipiduose. \u0160iuolaikinis mokslas jau numat\u0117, kad reik\u0117t\u0173 nustatyti kiekvieno \u017emogaus fenotip\u0105 – subjekto tip\u0105 pagal kraujuje cirkuliuojan\u010di\u0173 lipid\u0173 sud\u0117t\u012f. Tam, kad b\u016bt\u0173 galima nustatyti, kas vyksta l\u0105stel\u0117se, reikia tyrim\u0173 molekuliniu lygiu. Jie pasaulyje jau atliekami ir mitybos srityje. Cirkuliuojan\u010di\u0173 lipid\u0173 ir l\u0105steli\u0173 pakitimai, be abejo, priklauso nuo toki\u0173 veiksni\u0173 kaip genetika, aplinka, gyvenimo b\u016bdas, ta\u010diau jiems nepaprastai svarbi\u0105 reik\u0161m\u0119 turi ir mityba.<\/p>\n

„Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais buvo atrasti antioksidantai. Mokslininkai j\u0173 negal\u0117jo atrasti tol, kol nebuvo suprastas organizme vykstantis oksidacinis stresas, – sak\u0117 profesor\u0117. – Tai atsitiko tik XX am\u017eiaus pabaigoje. Dabar jau \u017einom\u0173 antioksidant\u0173 sunku suskai\u010diuoti, ir j\u0173 vis bus atrandama. Daugiausia augaliniame maiste: vaisiuose, uogose ir dar\u017eov\u0117se. Kitas dalykas – jau seniau \u017einomas \u017emogaus organizme tik vienos labai ma\u017eos smegen\u0173 liaukos gaminamas antioksidantas melatoninas. Atras ir daugiau. Tik apie maisto antioksidacin\u012f veikim\u0105 ir kalbama. Nepaprastai \u012fdomu, nes \u017emogaus organizmas dar nepa\u017eintas \u0161iuo po\u017ei\u016briu.”<\/p>\n

Keletas nauding\u0173 patarim\u0173 <\/b><\/p>\n

Kardiovaskulin\u0117s ligos (koronarin\u0117s ir reumatin\u0117s \u0161irdies ligos, hipertenzija, insultas) b\u016bdingos ir Lietuvos gyventojams, nuo j\u0173 daugiausia \u017emoni\u0173 mir\u0161ta. JAV \u0161irdies asociacijos pateiktuose papildytuose nurodymuose pabr\u0117\u017eiamos tokios kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 profilaktikos priemon\u0117s:<\/p>\n

* Pakankamai vartoti vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, ma\u017eiau valgyti riebal\u0173, atsisakyti riebi\u0173 pieno produkt\u0173, b\u016btini \u017euv\u0173, ypa\u010d \u0161iaurini\u0173 j\u016br\u0173, produktai, vartotini ank\u0161tiniai, pauk\u0161tiena ir liesesn\u0117 m\u0117sa.<\/p>\n

* Vartojamo maisto kiekis turi atitikti eikvojam\u0105 \u017emogaus energij\u0105. Jeigu k\u016bno svoris yra normalus – nebadauti ir nepersivalgyti; esant antsvoriui – jud\u0117ti daugiau nei paprastai.<\/p>\n

* Ma\u017einti cukraus su \u012fvairiais maisto produktais vartojim\u0105.<\/p>\n

* Ma\u017einti kaloringo maisto vartojim\u0105. Riboti riebalus. Ypa\u010d vengtinos so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys ir trans-riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys. J\u0173 \u0161altinis – hidrintas (apsaugotas nuo greitos oksidacijos) aliejus, margarinas ir produktai su jais. Kartu abiej\u0173 \u0161i\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 galima suvartoti ne daugiau kaip 10 proc. bendro riebal\u0173 kaloringumo. Asmenims, turintiems min\u0117t\u0173 lig\u0173 rizikos po\u017eymi\u0173, – iki 7 procent\u0173.<\/p>\n

* Ma\u017einti cholesterolio suvartojim\u0105 – leistina ne daugiau kaip 300 mg per dien\u0105, o turintiesiems min\u0117t\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173 – iki 200 mg.<\/p>\n

* Kasdien vartoti soj\u0173 baltym\u0173, kuriuose yra izoflavon\u0173, labai teigiamai veikian\u010di\u0173 lipid\u0173 apykait\u0105 ir saugan\u010di\u0173 nuo ateroskleroz\u0117s.<\/p>\n

* Cholesterolio pertekliui suma\u017einti trans-riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 turint\u012f maist\u0105 keisti gr\u016bdiniais maisto produktais ir neso\u010diosiomis riebal\u0173 r\u016bg\u0161timis, gaunamomis su \u017euvimis, dar\u017eov\u0117mis, ank\u0161tiniais ir rie\u0161utais.<\/p>\n

* Suma\u017einti natrio kiek\u012f: valgomosios druskos suvartoti ne daugiau kaip 6 g per dien\u0105. Su 6 g valgomosios druskos gaunama 2,4 g natrio. Be to, nema\u017eai natrio gaunama su gyvuliniais maisto produktais.<\/p>\n

* Pabr\u0117\u017eiamas ir pieno riebal\u0173 vartojimo ma\u017einimas, nes juose yra daug so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. Kai kurios j\u0173 labai skatina cholesterolio gaus\u0117jim\u0105 ir jo pertekliaus susidarym\u0105 organizme.<\/p>\n

* Cholesterolio pertekli\u0173 skatinan\u010di\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ypa\u010d daug yra atogr\u0105\u017e\u0173 augal\u0173 – kokoso rie\u0161ut\u0173, \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 palmi\u0173, palmi\u0173 branduoli\u0173 – aliejuje, tod\u0117l \u012fsp\u0117jama nevartoti jo gaminant konditerijos produktus.<\/p>\n

* Deja, Lietuvoje atsirado vietin\u0117s gamybos maisto produkt\u0173, tarp j\u0173 ir pieno produkt\u0173, papildyt\u0173 palmi\u0173 aliejumi. Net esama sviesto, praturtinto raudon\u0173j\u0173 palmi\u0173 aliejumi. Tokiame aliejuje yra daug beta karotino (vitamino A provitamino), taip pat kit\u0173 karotinoid\u0173. Sviestas savaime yra vitamino A \u0161altinis ir jo nereikia vitaminizuoti raudon\u0173j\u0173 palmi\u0173 aliejumi ne vien d\u0117l riebal\u0173 priedo. Beta karotinas veikia kaip antioksidantas ma\u017eomis doz\u0117mis. Be to, vis\u0173 antioksidant\u0173 veikimas \u017emogaus organizme priklauso nuo \u012fvairi\u0173 s\u0105lyg\u0173, tarp j\u0173 ir nuo parcialinio deguonies sl\u0117gio. Ten, kur jis yra ma\u017eas (audiniuose), beta karotinas veikia kaip antioksidantas. Ten, kur jis didelis (plau\u010diuose), didel\u0117s beta karotino doz\u0117s veikia prie\u0161ingai – kaip prooksidantas ir skatina laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 susidarym\u0105. Jau prie\u0161 kelerius metus nustatyta, kad d\u0117l to didel\u0117s beta karotino doz\u0117s skatina plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio plitim\u0105.<\/p>\n

* D\u0117l alkoholio vartojimo kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 profilaktikai \u017einotina, jog tik labai ma\u017e\u0173 dozi\u0173 (vyrams – 20 ml, moterims – 10 ml) teigiamas veikimas yra trumpalaikis. Blogiausia, kad alkoholis itin skatina laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 susidarym\u0105 kepenyse.<\/p>\n

* Cholesterolio kiekio kraujo plazmos lipid\u0173 frakcijose steb\u0117jimas susij\u0119s su laboratoriniais tyrimais, ta\u010diau kiekvienam lengva steb\u0117ti savo k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 pagal formul\u0119: k\u016bno kilogramai dalijami i\u0161 \u016bgio, i\u0161reik\u0161to metrais kvadrate. Normalus k\u016bno mas\u0117s indeksas yra lygus 25.<\/p>\n

Milda Knie\u017eait\u0117\"Mityba<\/p>\n

Lietuvos zinios<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

"Pa\u017ei\u016br\u0117kite, kas pasidar\u0117 m\u016bs\u0173 maistui. Chemikai kuria med\u017eiagas, kad b\u016bt\u0173 skaniau, gra\u017eiau atrodyt\u0173, ilgiau i\u0161silaikyt\u0173, o yra \u0161venta fiziologin\u0117 taisykl\u0117: bet kokia svetima med\u017eiaga, patekusi \u012f \u017emogaus organizm\u0105, turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f", – sak\u0117 L\u017d profesor\u0117 Domicel\u0117 Mikalauskait\u0117."Pa\u017ei\u016br\u0117kite, kas pasidar\u0117 m\u016bs\u0173 maistui. Chemikai kuria med\u017eiagas, kad b\u016bt\u0173 skaniau, gra\u017eiau atrodyt\u0173, ilgiau i\u0161silaikyt\u0173, o yra \u0161venta fiziologin\u0117 taisykl\u0117: bet kokia svetima med\u017eiaga, patekusi \u012f \u017emogaus organizm\u0105, turi \u0161alutin\u012f poveik\u012f", – sak\u0117 L\u017d profesor\u0117 Domicel\u0117 Mikalauskait\u0117.<\/font>
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1651,1648,1647,141,1649,743,1265,1654,791,1650,567,991,138,1248,1653,1652],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12746","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-amziaus-pabaigoje","tag-antioksidantas","tag-chemikai","tag-insultas","tag-karotinas","tag-ligu-rizikos","tag-maisto-medziagos","tag-maisto-produktai","tag-mases","tag-mitybos-normos","tag-riebalai","tag-stresas","tag-vaistai","tag-vitaminai","tag-zmogaus-organizmas","tag-zmogaus-organizme"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12746","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12746"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12746\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12746"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12746"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12746"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12746"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12746"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}