{"id":12748,"date":"2009-03-22T20:00:00","date_gmt":"2009-03-22T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-03-22T20:00:00","modified_gmt":"2009-03-22T20:00:00","slug":"visa-tiesa-apie-gimdos-kaklelio-erozija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/visa-tiesa-apie-gimdos-kaklelio-erozija\/12748\/","title":{"rendered":"Visa tiesa apie gimdos kaklelio erozij\u0105"},"content":{"rendered":"

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> yra antra pagal da\u017enum\u0105 ir tre\u010dia pagal mirtingum\u0105 moter\u0173 v\u0117\u017ein\u0117 liga pasaulyje. Lietuvoje situacija n\u0117ra kitokia, netgi prie\u0161ingai – sergamumas gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu yra did\u017eiausias, palyginti su visa Europa. Ta\u010diau v\u0117\u017eys neatsiranda per valand\u0105, kelias dienas ar net kelis m\u0117nesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas \u017emogui laiko pat\u012f save nugal\u0117ti. Apie galim\u0105 v\u0117\u017eio atsiradim\u0105 persp\u0117ja tam tikros b\u016bkl\u0117s. Tod\u0117l b\u016btina jas nustatyti ir gydant u\u017ekirsti keli\u0105 v\u0117\u017eiui. B\u016btent apie \u0161ias b\u016bkles ir kalb\u0117sime.<\/p>\n

Gimdos kaklelio \u017eaizda (erozija) – visuomen\u0117je pla\u010diai vartojamas terminas. \u0160i s\u0105voka yra plati, nes gali apimti ir gimdos kaklelio ektopij\u0173, ir gimdos kaklelio epitelio displazij\u0105 ar kit\u0105 ikiv\u0117\u017ein\u0119 b\u016bkl\u0119. Kad tapt\u0173 \u0161iek tiek ai\u0161kiau, pakalbinome Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikos gydytoj\u0105 docent\u0105 Broni\u0173 DOM\u017d\u0104. <\/p>\n

Kas tai yra gimdos kaklelio erozija ir ar teisingai \u0161is terminas vartojamas?<\/span> <\/p>\n

Kaip \u017einome, gimda yra neporinis vidinis moters lytinis organas, esantis apatin\u0117je pilvo dalyje. Vir\u0161utin\u0117 pla\u010dioji gimdos dalis pereina \u012f siaur\u0105 apatin\u0119 dal\u012f – gimdos kaklel\u012f, kurio viduje yra gimdos kaklelio kanalas. Gimdos kaklelis sudarytas i\u0161 dviej\u0173 epitelio tip\u0173: vienas j\u0173 daugiasluoksnis plok\u0161\u010dias epitelis, \u0161viesiai rausvos spalvos. Cilindrinis epitelis dengia gimdos kaklelio kanal\u0105, jis yra ry\u0161kesn\u0117s raudonos spalvos. Vieta, kur susisiekia \u0161ios dvi skirting\u0173 epiteli\u0173 r\u016b\u0161ys, vadinama jungtimi. \u0160i\u0173 epiteli\u0173 pakitimai arba buvimas „ne jiems skirtoje vietoje“ gali nesukelti joki\u0173 specifini\u0173 simptom\u0173 arba ilgainiui progresuoti iki v\u0117\u017eio. <\/p>\n

Tam tikros b\u016bkl\u0117s moters organizme nesukelia joki\u0173 simptom\u0173 ir tikrai n\u0117ra ligos, bet gali tur\u0117ti didesn\u0119 \u012ftak\u0105 vystantis gimdos kaklelio epitelio pakitimams. Metaplazija – procesas, kurio metu cilindrinis epitelis transformuojasi \u012f daugiasluoksn\u012f plok\u0161\u010di\u0105 epitel\u012f, ektopija – cilindrinio epitelio i\u0161\u0117jimas i\u0161 gimdos kaklelio kanalo. Esant \u0161ioms b\u016bkl\u0117ms galimi ikiv\u0117\u017einiai pakitimai, vadinami displazijomis. <\/p>\n

Matome, kad \u0161ias skirtingas b\u016bkles sieja tik bendra pasirei\u0161kimo vieta – gimdos kaklelis, taigi n\u0117ra teisinga \u0161i\u0105 pakitim\u0173 visum\u0105 vadinti bendru terminu – „gimdos kaklelio erozija“. <\/p>\n

Gali sukelti ir r\u016bkymas<\/span> <\/p>\n

Pakitim\u0173 atsiradimui turi \u012ftakos nema\u017eai veiksni\u0173, vienas i\u0161 svarbesni\u0173 – \u017emogaus papilomos virusas. Jau apie 30 met\u0173 \u017einoma, kad \u017emogaus papilomos virusas gali sukelti ikiv\u0117\u017eines genitalij\u0173 ligas, tarp j\u0173 ir gimdos kaklelio. \u017dmogaus papilomos virusas taip pat turi did\u017eiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui. <\/p>\n

Yra nustatyta, kad gimdos kaklelio epitelio pakitimai yra da\u017eniau nustatomi moterims, kurios vartoja geriamuosius kontraceptikus su didesne estrogen\u0173 koncentracija.
\nBeveik kiekviena r\u016bkanti moteris \u017eino apie cigare\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiui, bet ar daug i\u0161 j\u0173 gird\u0117jo, kad r\u016bkan\u010dios moterys yra priskiriamos gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizikos grupei? Taip yra d\u0117l cigare\u010di\u0173 d\u016bmuose esan\u010di\u0173 kancerogen\u0173, kurie i\u0161siskiria pro gimdos kaklelio epitel\u012f. <\/p>\n

Nepamir\u0161kime ir genetini\u0173 veiksni\u0173, – jie taip pat atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f.
\nTam tikr\u0173 autori\u0173 duomenimis, neigiamos \u012ftakos gali tur\u0117ti praeityje persirgtos lyti\u0161kai plintan\u010dios ligos<\/a>, tokios kaip herpes viruso infekcija, chlamidioz\u0117 ar trichomonos sukeltas u\u017edegimas. <\/p>\n

Po\u017eymi\u0173 gali ir neb\u016bti<\/span> <\/p>\n

Esant ikiv\u0117\u017einiams ar net ankstyviems v\u0117\u017einiams gimdos kaklelio epitelio pakitimams, moteris nejau\u010dia joki\u0173 specifini\u0173 ar nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 simptom\u0173 ir retai kuri kreipiasi \u012f gydytojus. Tod\u0117l yra labai svarbi profilaktin\u0117 ginekologin\u0117 ap\u017ei\u016bra, kurios metu gydytojas nesunkiai pasteb\u0117s gimdos kaklelyje vykstan\u010dius poky\u010dius bei nustatys \u0161i\u0173 pakitim\u0173 laipsn\u012f. <\/p>\n

Nedidelei moter\u0173 daliai \u0161ie pakitimai gali pasireik\u0161ti pagaus\u0117jusiomis, gleivingomis, gelsvai pilk\u0161vomis i\u0161skyromis. Kartais gali atsirasti nedaug kraujo po lytini\u0173 santyki\u0173 ar ginekologini\u0173 tyrim\u0173. Pastebimas polinkis da\u017eniau sirgti u\u017edegimin\u0117mis ligomis. <\/p>\n

Svarbiausia diagnostikos dalis – profilaktin\u0117 patikra<\/span> <\/p>\n

Kaip jau min\u0117jome, labai svarbi yra profilaktin\u0117 ap\u017ei\u016bra, jos metu gydytojas pasteb\u0117s esan\u010dius gimdos kaklelio pakitimus ir gal\u0117s spr\u0119sti apie gydymo taktik\u0105.
\nVienas tyrimo b\u016bd\u0173 – kolposkopija. Jos metu su specialiai pritaikytu instrumentu, vadinamu kolposkopu, yra ap\u017ei\u016brimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitim\u0173 vieta.
\nToliau atliekamas citologinis tyrimas, dar vadinamas Pap testu, tai vienas pagrindini\u0173 tyrim\u0173. Jo metu \u0161epet\u0117liu ar mentele imamos gimdos kaklelio pavir\u0161in\u0117s l\u0105stel\u0117s ir u\u017ededamos ant specialaus stiklelio, kuris, tinkamai paruo\u0161us, siun\u010diamas \u012f laboratorij\u0105, ten yra vertinami pakitimai. \u0160io tyrimo metu yra nustatomos pakitusios l\u0105stel\u0117s. Kadangi citologinio tyrimo rezultatai neretai gali b\u016bti klaidingai teigiami, b\u016btina atlikti biopsij\u0105 ir histologin\u012f med\u017eiagos tyrim\u0105. Biopsijos metu imamas ma\u017eas gabal\u0117lis audinio ir atliekamas histologinis tyrimas. <\/p>\n

Atlikus \u0161iuos tris tyrimus, moteris tikrai gal\u0117s b\u016bti rami d\u0117l savo sveikatos, \u017einoma, jei kita ginekologin\u0117 ap\u017ei\u016bra nebus po keleri\u0173 ar daugiau met\u0173. <\/p>\n

Gydymas. Kiekvienu atveju kitoks<\/span> <\/p>\n

Gydymo taktika priklauso nuo daugelio veiksni\u0173: pa\u010dios moters savijautos, am\u017eiaus, ar moteris yra gimd\u017eiusi ir, \u017einoma, nuo gimdos kaklelio pakitim\u0173 laipsnio.
\nJeigu yra nedidelio laipsnio pakitim\u0173, moteris yra stebima. B\u016btinas reguliarus citologinio tepin\u0117lio kartojimas, stebinti, ar pakitimai progresuoja. Pacientei taip pat patariama i\u0161sitirti, ar n\u0117ra \u017emogaus papilomos viruso. Pakitimams progresuojant, gali b\u016bti gydoma tokiais b\u016bdais: pakitusi vieta u\u017e\u0161aldoma specialiu prietaisu naudojant skyst\u0105 azot\u0105, i\u0161garinama lazeriu, re\u010diau prideginama. <\/p>\n

Nusta\u010dius didelio laipsnio pakitimus, – gydoma. Gali b\u016bti i\u0161pjaunamas gimdos kaklelis (diatermokonizacija) – pakit\u0119s plotas i\u0161pjaunamas specialiu elektrodu arba jis pa\u0161alinamas chirurginiu skalpeliu (konizacija). <\/p>\n

Pasirinkus vien\u0105 ar kit\u0105 gydymo b\u016bd\u0105, pacient\u0117 tur\u0117t\u0173 reguliariai lankytis pas gydytoj\u0105, kad \u0161is gal\u0117t\u0173 steb\u0117ti jos b\u016bkl\u0119 ir nuspr\u0119sti apie gydymo efektyvum\u0105.
\nPabaigus paskirt\u0105 gydym\u0105, nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti gydytoj\u0173 ginekolog\u0173, kadangi pakitimai gali atsinaujinti. Tod\u0117l savimi besir\u016bpinanti moteris netur\u0117t\u0173 pamir\u0161ti profilaktin\u0117s ap\u017ei\u016bros bent kart\u0105 per metus!
\n <\/p>\n

Eva \u010cERNIAVSKAJA<\/div>\n

\n <\/p>\n

"Sveikas \u017emogus"<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra antra pagal da\u017enum\u0105 ir tre\u010dia pagal mirtingum\u0105 moter\u0173 v\u0117\u017ein\u0117 liga pasaulyje. Lietuvoje situacija n\u0117ra kitokia, netgi prie\u0161ingai – sergamumas gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu yra did\u017eiausias, palyginti su visa Europa. Ta\u010diau v\u0117\u017eys neatsiranda per valand\u0105, kelias dienas ar net kelis m\u0117nesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas \u017emogui laiko pat\u012f save nugal\u0117ti. Apie galim\u0105 v\u0117\u017eio atsiradim\u0105 persp\u0117ja tam tikros b\u016bkl\u0117s. Tod\u0117l b\u016btina jas nustatyti ir gydant u\u017ekirsti keli\u0105 v\u0117\u017eiui. B\u016btent apie \u0161ias b\u016bkles ir kalb\u0117sime.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1645,1642,1646,506,1644,1643,125,95,8],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12748","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-cilindrinis-epitelis","tag-erozija","tag-gimdos-kaklelio-erozija","tag-gimdos-kaklelio-vezio","tag-gimdos-kaklelis","tag-kaklelio-erozija","tag-rukymas","tag-vezys","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12748","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12748"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12748\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12748"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12748"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12748"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12748"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12748"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}