{"id":12837,"date":"2009-03-12T20:00:00","date_gmt":"2009-03-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-03-12T20:00:00","modified_gmt":"2009-03-12T20:00:00","slug":"rysys-tarp-lyties-ir-demencijos-vystymosi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/rysys-tarp-lyties-ir-demencijos-vystymosi\/12837\/","title":{"rendered":"Ry\u0161ys tarp lyties ir demencijos vystymosi"},"content":{"rendered":"

Straipsnyje aptariami kraujagyslin\u0117s demencijos vystymosi klausimai, daugiau d\u0117mesio skiriant naujausiems tyrimams, kuriuose buvo kreipiamas d\u0117mesys \u012f su lytimi susijusius veiksnius. Ap\u017evelgiamos rizikos ma\u017einimo priemon\u0117s, profilaktikos svarba ir gydymas. Demencijos rizikos veiksniai<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Demencijos tema yra itin svarbi psichiatrams ir neurologams. Viena da\u017eniausi\u0173 demencij\u0173 vyresniame am\u017eiuje – kraujagyslin\u0117 demencija (KD), ta\u010diau \u012fvairi\u0173 autori\u0173 pateikiamo duomenys apie jos paplitim\u0105 gerokai skiriasi (nurodoma, kad Vakar\u0173 \u0161alyse svyruoja nuo 8 proc. iki 25 proc. tarp vis\u0173 demencij\u0173). To prie\u017eastis – skirtingi KD diagnozavimo kriterijai ir tai, kad KD terminas neapibr\u0117\u017eia vienintel\u0117s ir specifi\u0161kos ligos patofiziologine prasme, o apima skirtingas cerebrovaskulines ligas su sunkiu kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu, be to, skiriasi j\u0173 eiga ir prognoz\u0117. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pagrindin\u0117 KD prie\u017eastis yra insultas, ypa\u010d KD rizik\u0105 didina dauginiai smegen\u0173 insultai. Ta\u010diau KD prie\u017eastis gali b\u016bti ir autoimuniniai vaskulitai (sistemin\u0117 raudonoji vilklig\u0117<\/a>, granulomatozinis angitas); infekciniai vaskulitai (neurosifilis, Laimo liga<\/a>); nespecifin\u0117s vaskulopatijos (po\u016bm\u0117 arteriosklerozin\u0117 encefalopatija – Binswangerio liga), intracerebrin\u0117s kraujosruvos (arterin\u0117 hipertenzija, amiloidin\u0117 angiopatija), subarachnoidin\u0117 kraujosruva, subdurin\u0117 hematoma.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Demencija atsiranda daug da\u017eniau, kai yra rizikos veiksni\u0173. Svarbus am\u017eius – kuo vyresnis \u017emogus, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad i\u0161sivystys KD; kiti svarb\u016bs rizikos veiksniai: arterin\u0117 hipertenzija, nedidelis i\u0161silavinimas, koronarin\u0117 \u0161irdies liga, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, cukrinis diabetas, r\u016bkymas, hipercholesterolemija<\/a>, nutukimas<\/a>. Taip pat yra pasteb\u0117jim\u0173, kad svarbus demencijos (tiek kraujagyslin\u0117s, tiek AL) rizikos veiksnys – depresija<\/a>.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pastaraisiais metais didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 kelia su lytimi susijusi\u0173 veiksni\u0173 \u012ftaka \u012fvairi\u0173 lig\u0173 vystymuisi.<\/font><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tyrimai, nagrin\u0117j\u0119 nuo lyties priklausomus veiksnius<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Nusta\u010dius, kurie rizikos veiksniai sukelia lengvo pa\u017einimo sutrikimo (LPS) per\u0117jim\u0105 \u012f demencij\u0105, galima geriau suprasti, kuriems pacientams gydymas yra itin svarbus, kad i\u0161vengt\u0173 b\u016bkl\u0117s blog\u0117jimo – demencijos. LPS yra b\u016bkl\u0117, kuri padidina rizik\u0105 susirgti demencija. Ar rizikos veiksniai vyrams ir moterims skiriasi?<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iais metais baigto tyrimo metu ai\u0161kinantis, kaip nuo lyties priklauso LPS per\u0117jimas \u012f demencij\u0105, buvo 4 metus steb\u0117ti apie 7 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, 65 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni (vidutinis am\u017eius buvo 74 metai, pus\u0117 tirt\u0173j\u0173 buvo moterys). 42 proc. tirt\u0173j\u0173 b\u016bkl\u0117 atitiko LPS diagnostinius kriterijus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Po ketveri\u0173 met\u0173 189 asmenims buvo diagnozuota demencija, kita dalis atitiko LPS kriterijus, o dar kitos pus\u0117s pa\u017eintin\u0117s funkcijos buvo nesutrikusios. Pasteb\u0117ta, kad 8 proc. vyr\u0173 ir 6 proc. moter\u0173, kuriems buvo LPS, susirgo demencija. Tuo tarpu 39 proc. moter\u0173 ir 36 proc. tirt\u0173 vyr\u0173 pa\u017eintin\u0117s funkcijos atsinaujino. Net 58 proc. moter\u0173 po 4 met\u0173 buvo diagnozuotas LPS. Daugelis tyrim\u0173 jau \u012frod\u0117, kad kuo vyresnis pacient\u0173 am\u017eius, tuo didesn\u0117 rizika susirgti demencija. Vyrams, kuriems buvo nustatyta APOE\u03b54 alel\u0117, buvo net tris kartus didesn\u0117 rizika, kad LPS pereis \u012f demencij\u0105, ir du kartus didesn\u0117 rizika buvo tiems, kuriems anamnez\u0117je buvo diagnozuotas insultas, \u017eemesnis i\u0161silavinimo lygis ir sunkumai, susij\u0119 su kasdienine veikla. Moterims rizika, kad LPS pereis \u012f demencij\u0105, buvo tris kartus didesn\u0117, jei jos tur\u0117jo sutikim\u0173 kasdienin\u0117je veikloje, bei du kartus didesn\u0117 rizika, jei buvo nustatyta APOE\u03b54 alel\u0117, \u017eemesnis i\u0161silavinimas ar subklinikin\u0117 depresija<\/a>. Net dvigubai didesn\u0117 demencijos tikimyb\u0117 buvo moterims, kurios vartojo anticholinerginius blokatorius. Pasak tyr\u0117j\u0173, \u0161io tyrimo tr\u016bkumas buvo, kad \u017emon\u0117s buvo steb\u0117ti gana trump\u0105 laik\u0105, nebuvo atsi\u017evelgta \u012f LPS potipius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kitame tyrime dalyvavo daugiau nei \u0161e\u0161i t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, kurie buvo vyresni nei 65 met\u0173 am\u017eiaus ir kuriems nenustatyta demencija. Buvo vertintos kognityvin\u0117s funkcijos, tikslinama demencijos diagnoz\u0117 bei ie\u0161komi klinikiniai ir socialiniai rizikos veiksniai. Tyrimas truko 4 metus. 42 proc. buvo nustatytas LPS. Pasteb\u0117ta, kad \u0161iems \u017emon\u0117ms buvo labiau b\u016bdingi depresijos simptomai bei daugelis j\u0173 vartojo aticholinerginius blokatorius. Pasteb\u0117ta, kad LPS sirgusi\u0173 vyr\u0173 buvo didesnis k\u016bno mas\u0117s indeksas, jie sirgo diabetu ar insultu, o moterims buvo daugiau subjektyvi\u0173<\/o:p><\/span><\/p>\n

nusiskundim\u0173 sveikata, jos buvo socialiai izoliuotos ir varginamos nemigos. Vyrams ry\u0161kiausi rizikos, kad LPS pereis \u012f demencij\u0105, veiksniai buvo APOE\u03b54 alel\u0117, insultas, \u017eemas i\u0161silavinimas, pasunk\u0117jusi kasdienin\u0117 veikla ir am\u017eius. Moterims rizikos veiksniai buvo pasunk\u0117jusi kasdienin\u0117 veikla, APOE\u03b54 alel\u0117, subklinikin\u0117 depresija<\/a>, \u017eemas i\u0161silavinimas ir anticholinergini\u0173 blokatori\u0173 vartojimas, am\u017eius. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f insultu persirgusius vyrus ir moteris, kurioms pasirei\u0161kia depresin\u0117 simptomatika ir kurios vartoja anticholinerginius blokatorius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Ar demencija b\u016bdingesn\u0117 vyrams?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Anks\u010diau tyr\u0117jai teig\u0117, kad vyr\u0173 pa\u017einimo sutrikimas pasi\u017eymi lengvesne eiga ir n\u0117ra skirtumo,<\/o:p><\/span><\/p>\n

kiek serga moter\u0173 ar vyr\u0173. Ta\u010diau \u0161i\u0173 met\u0173 Amerikos neurologijos akademijos konferencijoje mokslininkai padar\u0117 viening\u0105 i\u0161vad\u0105, kad arba demencija grei\u010diau progresuoja moterims, arba l\u0117\u010diau vyrams. Tebevykstan\u010diame tyrime (Myo Clinic Study of Aging<\/i>) dalyvauja 490 moter\u0173 ir 596 vyr\u0173, kuri\u0173 am\u017eius yra nuo 70 iki 79 met\u0173, o 80–89 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je yra 512 moter\u0173 ir 452 vyr\u0173. Grup\u0117 specialist\u0173 (medicinos slaugytoja, \u0161eimos gydytojas, neurologas bei psichiatras) stebi pacientus, tiria atmint\u012f, funkcionavimo galimybes, kalb\u0105 ir vizualin\u012f-erdvin\u012f m\u0105stym\u0105. 16 procent\u0173 tiriam\u0173j\u0173 buvo diagnozuota LPS, 74 proc. tirt\u0173j\u0173 pa\u017eintin\u0117s funkcijos buvo nesutrikusios, o 10 proc. Sirgo demencija. I\u0161 beveik 2000 tirt\u0173 asmen\u0173 nesirgusi\u0173 demencija 51 proc. buvo vyr\u0173 ir 47 proc. su \u017eemesniu nei viduriniu i\u0161silavinimu, pus\u0117 pacient\u0173 buvo 80–89 m. am\u017eiaus ir kiek daugiau nei pus\u0117 buvo ved\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tyrimas buvo prad\u0117tas 2004 m. ir planuojama j\u012f t\u0119sti iki 2010 m. \u0160is tyrimas skiriasi nuo kit\u0173, nes yra daug pacient\u0173, kuri\u0173 pa\u017eintin\u0117s funkcijos yra \u012fvertintos iki diagnozuojant LPS, pacientai yra \u012fvair\u016bs, o ne tik besigydantys neurologijos ar psichiatrijos klinikose ir tod\u0117l labiau atspindi bendr\u0105j\u0105 populiacij\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pasteb\u0117ta, kad 70 met\u0173 am\u017eiaus vyrams rizika susirgti LPS yra apie 10 proc. ir staiga \u0161okteli<\/o:p><\/span><\/p>\n

iki 40 proc. sulaukusiems 85 met\u0173. Tuo tarpu moterims rizika susirgti did\u0117jo tolygiau ir l\u0117\u010diau,<\/o:p><\/span><\/p>\n

o sulaukus 85 met\u0173 ji i\u0161augo tik apie 20 proc. Kai buvo apdoroti visi gauti duomenys atsi\u017evelgiant ir \u012f i\u0161silavinim\u0105, \u0161eimynin\u012f status\u0105, persirgtas kitas ligas, pasteb\u0117ta, kad moterims LPS buvo kiek ma\u017eiau b\u016bdingas, ta\u010diau sergamumas demencija buvo labai pana\u0161us \u012f vyr\u0173. Sergamumas LPS skyr\u0117si ma\u017edaug 16 proc. Tai, kad LPS labiau serga vyrai, o sergamumas demencija yra pana\u0161us pasiskirstant pagal lyt\u012f, buvo \u012fdomus atradimas, kaip teig\u0117 mokslininkai. Paai\u0161kinimas \u0161iems duomenims gal\u0117t\u0173 b\u016bti skirtingi rizikos veiksniai vidutinio am\u017eiaus grup\u0117je, kurie skiriasi nuo vyresnio am\u017eiaus grup\u0117s, progresavimo i\u0161 LPS \u012f demencij\u0105 santykis ir mirtingumas sergan\u010di\u0173j\u0173 LPS grup\u0117je. Kadangi i\u0161liko daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173 ir neai\u0161kum\u0173, planuojama dar papildomai \u012ftraukti per 1000 asmen\u0173 ir t\u0119sti tyrim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Rizikos ma\u017einimas , profilaktika<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Lengvas pa\u017einimo sutrikimo atsiradimas yra stipriai veikiamas sociodemografini\u0173 ir klinikini\u0173 veiksni\u0173. Jam atsirasti yra daugyb\u0117 rizikos veiksni\u0173, kurie vyrams ir moterims da\u017enai skiriasi. Manoma, kad pagal am\u017ei\u0173 moter\u0173 susirgimas LPS pasiskirsto<\/o:p><\/span><\/p>\n

tolygiau, n\u0117ra ry\u0161kaus piko apie 85 metus, kaip pastebima vyrams. \u0160ie tyrimai skatina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f rizikos susirgti LPS bei demencija priklausomyb\u0119 nuo lyties. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f insultu persirgusius vyrus ir moterims, kurioms pasirei\u0161kia depresijos simptomai ir kurios vartoja anticholinerginius blokatorius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pirmin\u0117 KD demencijos profilaktika apima galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 profilaktikos<\/o:p><\/span><\/p>\n

priemones: AKS koregavimas, glikemijos kontrol\u0117, normali cholesterolio koncentracija. Antrin\u0117 profilaktika apima priemones, kuri\u0173 imamasi jau sergant galvos smegen\u0173 kraujotakos ligomis (rizikos veiksni\u0173 keitimas, gydymas vaistais, chirurginis gydymas).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Gydymo klausimai<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pagrindinis KD gydymo tikslas – pristabdyti jos progresavim\u0105 gydant pirmin\u0119 kraujagyslin\u0119 lig\u0105, taip pat koreguojant arterin\u0119 hipertenzij\u0105, cukrin\u012f diabet\u0105 ir hipercholesterolemij\u0105. Da\u017eniausiai skiriama trombocit\u0173 agregacijos inhibitori\u0173. Antiagregantai teigiamai veikia kognityvinius sutrikimus ir yra gera insulto profilaktikos priemon\u0117. Acetilsalicilo r\u016bg\u0161tis (aspirinas) slopina prostaglandin\u0173 tromboksano A<\/span>2 <\/span>sintez\u0119. Rekomenduojama paros doz\u0117 – 150–325 mg\/p. Kai netoleruojamas ar nepakankamai veiksmingas gydymas aspirinu, galima skirti tiklopidino (doz\u0117 – po 250 mg 2 kartus per par\u0105). Gana veiksmingas klopidogrelis, kuris yra saugesnis u\u017e tiklopidin\u0105 (doz\u0117 – 75 mg\/p. (suvartojant ryte). \u012erodyta, kad KD gydyti veiksmingi smegen\u0173 kraujotak\u0105 gerinantys – hemoreologiniai vaistai: vinpocetinas nicergolinas, pentoksifilinas, Ginkgo biloba <\/i>ekstraktas. Kognityviniams procesams gerinti taip pat skiriama racetam\u0173 grup\u0117s vaist\u0173 – piracetamo ir pramiracetamo (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taip pat svarbu pakeisti gyvensen\u0105; reikia koreguoti diet\u0105 – ma\u017einti riebal\u0173 ir didinti \u017euvies<\/o:p><\/span><\/p>\n

vartojim\u0105. Vartoti papild\u0173 – folio r\u016bg\u0161ties, vitamin\u0173 B<\/span>6<\/span>, B<\/span>12<\/span>, kad suma\u017e\u0117t\u0173 homocisteino kiekis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Apibendrinimas<\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kraujagysline demencija serga ir vyrai, ir moterys. Jos diagnoz\u0117 remiasi po\u017eymiais, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausi yra insultas ir ai\u0161kus jo ry\u0161ys laiko at\u017evilgiu su demencijos atsiradimu bei dauginiai infarktai \u017eiev\u0117je bei po\u017eievyje, kurie gali b\u016bti nustatomi neurovizualiniais tyrimais. Kraujagyslini\u0173 rizikos veiksni\u0173 i\u0161siai\u0161kinimas ir kontrol\u0117 – viena pagrindini\u0173 gydymo strategij\u0173, pailginan\u010di\u0173 ligoni\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. Nors KD laikoma nebei\u0161nykstama patologine b\u016bkle, bet tyrimai rodo, kad, tinkamai gydant, neretai KD neprogresuoja arba ligonio kognityvin\u0117s funkcijos ilgainiui gali netgi pager\u0117ti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Dr. Devika Gudien\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Garliavos \u0161eimos klinika,<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Gyd. Algirdas Pilkauskas<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kada ir koki\u0173 galvos smegen\u0173 sutrikim\u0173 prevencijai ar gydymo tikslu verta skirti nootrop\u0173?<\/font><\/strong><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Doc. Gintaras Kaubrys<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikos Neurologijos centras:<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Lietuvoje registruoti 2 nootrop\u0173 grup\u0117s preparatai – piracetamas ir pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>). Pramiracetamo (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>), naujos kartos nootropo, indikacijos – senatviniai atminties ir d\u0117mesio sutrikimai bei senatvin\u0117 demencija. Yra duomen\u0173, kad pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) didina smegen\u0173 atsparum\u0105 kraujotakos nepakankamumui, tod\u0117l preparato rekomenduojama vartoti esant smegen\u0173 kraujotakos sutrikimams, ypa\u010d gerai jis veikia kalbos funkcijos normalizavim\u0105si pacientams, patyrusiems i\u0161emin\u012f insult\u0105, ir pan. Pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) gerina bendr\u0105 geb\u0117jim\u0105 mokytis, didina protin\u012f darbingum\u0105. Pramistaro taip pat tikslinga skirti vyresniems \u017emon\u0117ms, kuriems yra nustatytos pablog\u0117jusios atminties ir d\u0117mesio koncentracijos funkcijos. Pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) – racetam\u0173 grup\u0117s preparatas. Tai yra gama aminosviesto r\u016bg\u0161ties, kuri yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 neurotransmiteri\u0173 nerv\u0173 sistemoje, darinys. Manoma, kad neuron\u0173 funkcionavimas ger\u0117ja d\u0117l vaist\u0173 poveikio membranos takumui. Nors tikslus \u0161i\u0173 vaist\u0173 veikimo mechanizmas n\u0117ra \u017einomas, bet daroma prielaida, kad \u0161ie preparatai didina nerv\u0173 sistemos atsparum\u0105 hipoksijai bei kitiems \u017ealojantiems veiksniams.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pramistaras – naujos kartos vaistas, tod\u0117l manoma, kad veiksmingesnis nei piracetamas. Be to, patogesnis yra jo vartojimo b\u016bdas. Jeigu piracetamo \u012fprastin\u0117 doz\u0117 400 mg 2–3 kartus per par\u0105, v\u0117liau j\u0105 reikia didinti iki 3,2–4,8 g per par\u0105, o, esant \u017eievinei mioklonijai, – iki 20 g\/p. Tuo tarpu pramistaro vartojimas kur kas paprastesnis – jo skiriama du kartus per dien\u0105 (ryte ir vakare) po vien\u0105 600 mg tablet\u0119. Poveikis pastebimas po 1–2 gydymo m\u0117nesi\u0173 (4–8 sav.).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Doc. Gintaras Kaubrys<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas “Gydymo menas”<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Straipsnyje aptariami kraujagyslin\u0117s demencijos vystymosi klausimai, daugiau d\u0117mesio skiriant naujausiems tyrimams, kuriuose buvo kreipiamas d\u0117mesys \u012f su lytimi susijusius veiksnius. Ap\u017evelgiamos rizikos ma\u017einimo priemon\u0117s, profilaktikos svarba ir gydymas. Demencijos rizikos veiksniai<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[726,109,275,267,431,141,748,1200,157,259,415,125,211,138,727],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12837","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-blokatorius","tag-depresija","tag-diagnoze","tag-diagnozuota","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-kognityvines","tag-kraujagyslines","tag-nutukimas","tag-preparatai","tag-profilaktika","tag-rukymas","tag-sergamumas","tag-vaistai","tag-veiksmingas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12837","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12837"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12837\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12837"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12837"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12837"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12837"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12837"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}