Kalb\u0117ti apie savo lig\u0105 jie vengia. Ir tik gydytojo kabinete nedr\u0105siai prisipa\u017e\u012fsta, kad negali sulaikyti \u0161lapimo. "\u0160ia liga moterys serga du kartus da\u017eniau nei vyrai. \u0160i b\u0117da kamuoja ne tik vyresnes, bet neretai ir visai jaunas moteris", – sak\u0117 gydytoja ginekolog\u0117 Rosita Aniulien\u0117, vadovaujanti Kauno medicinos universiteto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikos Moter\u0173 konsultacijai ir skirianti daug d\u0117mesio \u0161lapimo nelaikymo gydymui. Gydytoja R.Aniulien\u0117, jau konsultavusi ir gyd\u017eiusi t\u016bkstan\u010dius bei operavusi \u0161imtus moter\u0173, paai\u0161kino, kad \u0161lapimo nelaikymo b\u0117dos, atsi\u017evelgiant \u012f jo prie\u017eastis, gydomos medikamentais, fizioterapijos proced\u016bromis, operacijomis arba botulino toksino injekcijomis. <\/p>\n
Pj\u016bvis – tik keli\u0173 milimetr\u0173 <\/p>\n
Moterys, kurios negali \u0161lapimo sulaikyti esant fiziniam kr\u016bviui, pavyzd\u017eiui, b\u0117gdamos, kos\u0117damos, \u010diaud\u0117damos, juokdamosi, \u0161okdamos, keldamos sunkius daiktus, per lytin\u012f akt\u0105, gydomos operacija, kuri vadinama minimaliai invazine TVT operacija. Per \u0161i\u0105 operacij\u0105 padaromas vos 5–10 mm pj\u016bvis ir \u0161lapl\u0117 atstatoma \u012f fiziologin\u0119 pad\u0117t\u012f. Toki\u0173 operacij\u0173 efektyvumas siekia beveik 95 proc. Gydytoja R.Aniulien\u0117 prie\u0161 ketverius metus pirmoji Lietuvoje prad\u0117jo taikyti dar naujesn\u012f chirurgin\u012f gydymo b\u016bd\u0105 – TVT-O operacijas. J\u0173 efektyvumas toks pat kaip ir TVT operacij\u0173, ta\u010diau \u0161lapl\u0117 \u012f fiziologin\u0119 pad\u0117t\u012f atstatoma grei\u010diau. \u0160i operacija trunka ma\u017edaug 20 minu\u010di\u0173. Po operacijos retai pasitaiko komplikacij\u0173, o pacient\u0117s namo gali i\u0161vykti jau po paros. <\/p>\n
Gelbsti fizioterapijos proced\u016bros <\/p>\n
Vadinamoji dirgli \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 – da\u017enas \u0161lapinimasis dien\u0105 ir daugiau nei por\u0105 kart\u0173 nakt\u012f – gydoma medikamentais ir fizioterapijos proced\u016bromis.
\nPer proced\u016bras \u0161lapl\u0117 stimuliuojama \u012fvairi\u0173 da\u017eni\u0173 elektrin\u0117mis bangomis. Tokio gydymo kursas – 10–15 proced\u016br\u0173, kurias pacientui reikia kartoti du kartus per metus. \u0160is gydymas yra efektyvus, bet negarantuoja, kad r\u016bpes\u010di\u0173 d\u0117l \u0161lapimo nelaikymo kamuojamas \u017emogus visi\u0161kai pasveiks. <\/p>\n
Gydo botulino toksinu <\/p>\n
\u0160lapinimosi sutrikim\u0173 kamuojamiems ligoniams gali pad\u0117ti ne tik vaistai ar operacija, bet ir pats naujausias gydymo metodas – botulino toksino injekcijos.
\nGydymo botulino toksinu proced\u016bra kainuoja 700–1000 lit\u0173, nes jos nekompensuoja Valstybin\u0117 ligoni\u0173 kasa. Pacientui tenka susimok\u0117ti u\u017e vaistus ir speciali\u0105 adat\u0105. \u0160i\u0105 proced\u016br\u0105 reikia kartoti kas 6–12 m\u0117nesi\u0173 vis\u0105 gyvenim\u0105. Da\u017eniausiai botulino toksino suleid\u017eiama \u012f dirgli\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, kai nepadeda 2–3 m\u0117nesius taikytas gydymas vaistais. Prie\u0161 tai atliekami \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s tyrimai – \u012fvertinama, ar normali jos talpa, ar n\u0117ra inkst\u0173 patologijos, \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos. Botulino toksinas suleid\u017eiamas specialia adata per cistoskop\u0105 – special\u0173 optin\u012f prietais\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ap\u017ei\u016brai i\u0161 vidaus – \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u012f. Taip i\u0161 dalies paraly\u017eiuojamas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumuo, suma\u017e\u0117ja \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s aktyvumas ir palengv\u0117ja \u0161lapinimasis. Gydymo botulino toksinu negalima taikyti n\u0117\u0161\u010dioms ar k\u016bdik\u012f maitinan\u010dioms moterims, taip pat sergant \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ar \u0161lapimo tak\u0173 u\u017edegimu.
\n——————————————————————————–
\nMoterys serga da\u017eniau <\/p>\n
Moterys d\u0117l \u0161lapimo nelaikymo ken\u010dia du kartus da\u017eniau negu vyrai. Lietuvoje toki\u0173 moter\u0173 – ma\u017edaug tre\u010ddalis milijono. \u0160i liga vargina kas antr\u0105 moter\u012f, perkopusi\u0105 50-met\u012f, kas penkt\u0105 gimd\u017eiusi\u0105 trisde\u0161imtmet\u0119 ir tik penktadalis moter\u0173 nepatiria \u0161ios nemalonios ligos poj\u016b\u010di\u0173, sulaukusios 80-ties met\u0173.
\nTyrimai rodo, kad moterys, sergan\u010dios \u0161lapimo nelaikymu, kreipiasi \u012f gydytoj\u0105 vidutini\u0161kai tik po trej\u0173 met\u0173. 8 proc. moter\u0173 kreipiasi po m\u0117nesio.
\n——————————————————————————–
\n\u0160lapimo nelaikymo tipai <\/p>\n
• Sl\u0117ginis \u0161lapimo nelaikymas: \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimas kosint, \u010diaudint, staigiai kei\u010diant pad\u0117t\u012f; da\u017eniau pasirei\u0161kia moterims pagimd\u017eius. iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kalb\u0117ti apie savo lig\u0105 jie vengia. Ir tik gydytojo kabinete nedr\u0105siai prisipa\u017e\u012fsta, kad negali sulaikyti \u0161lapimo. "\u0160ia liga moterys serga du kartus da\u017eniau nei vyrai. \u0160i b\u0117da kamuoja ne tik vyresnes, bet neretai ir visai jaunas moteris", – sak\u0117 gydytoja ginekolog\u0117 Rosita Aniulien\u0117, vadovaujanti Kauno medicinos universiteto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikos Moter\u0173 konsultacijai ir skirianti daug d\u0117mesio \u0161lapimo nelaikymo gydymui. Gydytoja R.Aniulien\u0117, jau konsultavusi ir gyd\u017eiusi t\u016bkstan\u010dius bei operavusi \u0161imtus moter\u0173, paai\u0161kino, kad \u0161lapimo nelaikymo b\u0117dos, atsi\u017evelgiant \u012f jo prie\u017eastis, gydomos medikamentais, fizioterapijos proced\u016bromis, operacijomis arba botulino toksino injekcijomis.
\n• Impulsyvus \u0161lapimo nelaikymas: nesugeba kontroliuoti \u0161lapinimosi atsiradus staigiam norui \u0161lapintis (nesp\u0117ja nub\u0117gti iki tualeto).
\n• Perteklinio \u0161lapimo nelaikymas: l\u0117tinis \u0161lapimo susilaikymas ar ma\u017ea \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, kai net ma\u017eas \u0161lapimo kiekis perpildo p\u016bsl\u0119 ir \u0161lapimas nevalingai i\u0161teka. Da\u017eniausia prie\u017eastis – navikin\u0117s ligos.
\n• Neurogeninis \u0161lapimo nelaikymas: kai d\u0117l neurologini\u0173 ar psichikos sutrikim\u0173 pacientas nesupranta ar nejau\u010dia noro \u0161lapintis. Gali b\u016bti po nugaros smegen\u0173 traum\u0173, esant periferin\u0117s ir centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos ligoms (demensija, Parkinsono, Alzheimerio liga<\/a>, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> ir kt.), \u012fgimtiems defektams.
\n• Pooperacinis \u0161lapimo nelaikymas. Da\u017eniausiai pasirei\u0161kia vyrams po prostatos pa\u0161alinimo operacijos.
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[247,893,896,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12846","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-operacija","tag-pusles","tag-slapinimasis","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12846","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12846"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12846\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12846"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12846"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12846"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12846"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12846"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}