Apie du tre\u010ddalius \u017emoni\u0173 blogai miega arba yra patyr\u0119 miego sutrikim\u0173. Medikai tvirtina, kad gana da\u017enai sunku u\u017emigti tiems, kurie dien\u0105 nuolat pervargsta. Ir dirbdami ne fizin\u012f, bet protin\u012f darb\u0105. Besilaikantys re\u017eimo, „neperkaitinantys“ savo smegen\u0173 \u017emon\u0117s nemiga beveik nesiskund\u017eia. O \u012ftemptai dirbantieji ir tinkamai nepailsintieji neretai vis\u0105 nakt\u012f prasivarto lovoje. Nuolatin\u0117 nemiga i\u0161sekina, tod\u0117l pails\u0117ti b\u016btina. <\/p>\n
Nualinamas organizmas
\nMiegas – viena pagrindini\u0173 s\u0105lyg\u0173, kad \u017emogus jaust\u0173si \u017evalus, darbingas. Miegant pailsi ir nerv\u0173, ir kitos organizmo sistemos. Jei \u017emogus sunkiau u\u017emiega, per ma\u017eai miega, o atsik\u0117l\u0119s jau\u010diasi nepails\u0117j\u0119s, galima numanyti esant nemig\u0105. Ji diagnozuojama, jei atsigulus neu\u017emiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 6 val., ir \u0161ie simptomai trunka ne trumpiau nei tris savaites. Nevert\u0117t\u0173 jaudintis d\u0117l vien\u0105 nakt\u012f trunkan\u010dios nemigos. Tai gali b\u016bti sukelto streso ar emocin\u0117s \u012ftampos padarinys. Jei kit\u0105 nakt\u012f galima i\u0161simiegoti u\u017e pra\u0117jusi\u0105j\u0105, vadinasi, tai normalu. Nemiga kur kas da\u017eniau skund\u017eiasi veikl\u016bs \u017emon\u0117s – gr\u012f\u017e\u0119 \u012f namus jie negali atsikratyti darbo r\u016bpes\u010di\u0173. Prisideda ir \u012fvairios buities problemos. Neretai d\u0117l darbo aukojamos brangios nakties poilsio valandos. Jei tai t\u0119siasi ilgokai, sutrinka \u0161irdies ritmas, padid\u0117ja kraujosp\u016bdis, gali i\u0161tikti insultas. Be to, nusilpsta imunin\u0117 sistema. D\u0117l nuolatinio miego tr\u016bkumo organizmas nebesugeba kovoti su lig\u0173 suk\u0117l\u0117jais. Nemiga gali b\u016bti ankstyvas depresijos po\u017eymis. Kai \u017emogus nei\u0161simiega arba miegas n\u0117ra visavertis, smegen\u0173 sistemoje atsiranda sutrikim\u0173. Labai da\u017enai b\u016bna taip, kad nemiga t\u0119siasi apie metus, o tada pradeda ry\u0161k\u0117ti kiti depresijos simptomai – valgymo sutrikimai, nuotaikos svyravimai, svorio kritimas. <\/p>\n
Miego sutrikimai<\/a> <\/p>\n Miego trukm\u0117 neturi reik\u0161m\u0117s, nors teigiama, kad vidutini\u0161kai reikia miegoti a\u0161tuonias valandas. Ta\u010diau vienas \u017emogus gali puikiai jaustis vis\u0105 gyvenim\u0105 miegodamas po \u0161e\u0161ias valandas, kitas – po de\u0161imt. Bet miego trukm\u0117s pakitimas, pavyzd\u017eiui, vis\u0105 gyvenim\u0105 miegojus kasnakt po devynias valandas staiga pradedama miegoti po septynias, jau yra kritinis. Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, jei penkerius metus miegama dviem valandomis trumpiau, nei reikia organizmui pails\u0117ti, du su puse karto padid\u0117ja mirtingumo rizika. Yra trys miego sutrikimo tipai: sunku u\u017emigti, nakt\u012f da\u017enai atsibundama ir nubundama labai anksti. Bet kuris i\u0161 j\u0173 kenkia sveikatai. Miego sutrikimai<\/a> atsiranda d\u0117l pervargimo, neurozi\u0173, i\u0161gyvenim\u0173, koki\u0173 nors lig\u0173. Da\u017enai negali u\u017emigti susijaudin\u0119s, d\u0117l ko nors i\u0161gyvenantis, kupinas \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 \u017emogus. Kartais atrodo, kad tereikia pad\u0117ti galv\u0105, ir pasinersi \u012f sapn\u0173 pasaul\u012f, bet atsigulus niekaip negali sud\u0117ti bluosto. Tai b\u016bdinga protin\u012f darb\u0105 dirbantiems \u017emon\u0117ms, ypa\u010d tiems, kurie netinkamai planuoja savo dienos re\u017eim\u0105. Ilgainiui atsiranda \u012fsitikinimas, kad u\u017emigti galima tik esant ypatingoms s\u0105lygoms, pavyzd\u017eiui, turi b\u016bti visi\u0161kai tylu. Kuo labiau sutelkiamas d\u0117mesys \u012f tai, tuo didesnis jautrumas atsiranda. Tada net menkiausias kreb\u017edesys neleid\u017eia sumerkti aki\u0173. <\/p>\n Reikia pails\u0117ti <\/p>\n Kaip i\u0161vengti bemiegi\u0173 nakt\u0173? Vis\u0173 pirma darbus b\u016btina paskirstyti taip, kad likt\u0173 laiko pails\u0117ti, kad nereik\u0117t\u0173 iki vidurnak\u010dio s\u0117d\u0117ti prie kompiuterio ar tvarkytis namuose. Dirbti nakt\u012f atrodo lengviau – niekas netrukdo. Bet u\u017e t\u0105 ramyb\u0119 tenka brangiai mok\u0117ti – i\u0161sekinama nerv\u0173 sistema. Taigi reikia laiku pails\u0117ti. Ypa\u010d naudinga vakare ramiai pasivaik\u0161\u010dioti. Ta\u010diau tai daryti b\u016btina ne tod\u0117l, kad taip rekomenduoja medikai, bet d\u0117l to, kad pa\u010diam malonu. Kitaip rezultato n\u0117ra ko tik\u0117tis. Prie\u0161 einant gulti negalima dirbti \u012ftempto protinio darbo, ypa\u010d jei jautri nerv\u0173 sistema. Patartina paklausyti ramios muzikos, galima megzti, siuvin\u0117ti, paskaityti lengvo turinio knyg\u0105, pa\u017ei\u016br\u0117ti ne\u012ftempto siu\u017eeto film\u0105. Reikia atminti, kad miegas susij\u0119s su s\u0105lyginiu refleksu, tod\u0117l kiekvienas turi stengtis gultis tuo pa\u010diu laiku. Atsigulus negalima galvoti, kad prab\u0117gs dar viena kankinama naktis. Mokslininkai tai vadina „laukimo neuroze“. \u017dmogus \u012fsitemp\u0119s laukia, kad gal\u0117t\u0173 u\u017emigti, ilgai vartosi, ir tik pary\u010diui vargiai pavyksta u\u017esn\u016bsti. Tokiais atvejais patartina vyti \u0161alin mintis apie mieg\u0105, atsipalaiduoti, ramiai ir giliai kv\u0117puoti. Tai – neblogas poilsis. Kaip parod\u0117 tyrimai, tada smegen\u0173 biosrov\u0117s primena tas, kurios atsiranda \u017emogui miegant. Verta prisiminti, kad nelaukiamas miegas aplanko grei\u010diau. <\/p>\n Dvi faz\u0117s <\/p>\n Pagrindin\u0117 miego funkcija – sureguliuoti smegen\u0173 veikl\u0105 ir j\u0105 atkurti. Miegant visi organai ilsisi, dirba tik smegenys. Normalus miegas susideda i\u0161 l\u0117tojo ir aktyviojo. Tos faz\u0117s kas 30–40 min. kei\u010diasi. Ir tai per nakt\u012f kartojasi 5–6 kartus. Per l\u0117t\u0105j\u012f mieg\u0105 apie 25 proc. l\u0117t\u0117ja \u0161irdies ritmas, ma\u017e\u0117ja k\u016bno temperat\u016bra, ma\u017eiau sunaudojama deguonies. Per aktyvi\u0105j\u0105 miego faz\u0119 sapnuojama. Sapnai atlieka svarbi\u0105 nerv\u0173 sistemos funkcij\u0105 – tarsi apibendrina per dien\u0105 gaut\u0105 informacij\u0105. B\u016btent per aktyvi\u0105j\u0105 miego faz\u0119 atgaminama tai, kas atsitiko, i\u0161gyvenami patirti \u012fsp\u016bd\u017eiai ir \u012fvairios konfliktin\u0117s situacijos. Padeda u\u017emigti <\/p>\n Kaip grei\u010diau u\u017emigti? Teigiama, kad tie, kuriuos kamuoja nemiga, pirmenyb\u0119 tur\u0117t\u0173 teikti augaliniam maistui ir pieno produktams. Tik nereikia prie\u0161 einant miegoti prisivalgyti. Ta\u010diau alkanas \u017emogus vargu ar u\u017emigs, tod\u0117l patartina i\u0161gerti stiklin\u0119 kefyro ar sukrimsti obuol\u012f. Nerekomenduojama antroje dienos pus\u0117je gerti stiprios kavos, arbatos, tonizuojam\u0173j\u0173 g\u0117rim\u0173, valgyti \u0161okolado. Negalima ilgai gul\u0117ti ver\u010diant save u\u017emigti. Jei ne\u012fstengiama u\u017emigti, der\u0117t\u0173 keltis ir kuo nors u\u017esiimti. Organizm\u0105 labiau i\u0161vargina ne tiek pati nemiga, kiek nerimas d\u0117l jos. Galima pagul\u0117ti kur\u012f laik\u0105 neu\u017esiklojus. Kai pasidarys \u0161alta, u\u017esitraukiama antklod\u0117 – apims malonus \u0161ilumos jausmas, ir \u017emogus u\u017emigs. Taip pat veikia ir pasivaik\u0161\u010diojimas po kambar\u012f basomis apie 10 minu\u010di\u0173. <\/p>\n iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apie du tre\u010ddalius \u017emoni\u0173 blogai miega arba yra patyr\u0119 miego sutrikim\u0173. Medikai tvirtina, kad gana da\u017enai sunku u\u017emigti tiems, kurie dien\u0105 nuolat pervargsta. Ir dirbdami ne fizin\u012f, bet protin\u012f darb\u0105. Besilaikantys re\u017eimo, „neperkaitinantys“ savo smegen\u0173 \u017emon\u0117s nemiga beveik nesiskund\u017eia. O \u012ftemptai dirbantieji ir tinkamai nepailsintieji neretai vis\u0105 nakt\u012f prasivarto lovoje. Nuolatin\u0117 nemiga i\u0161sekina, tod\u0117l pails\u0117ti b\u016btina.
\nDaugelis medik\u0173 tvirtina, kad sapnuojami ko\u0161marai veikiau parodo, koks jautrus yra \u017emogus, o ne persp\u0117ja apie galimus pavojus. Su am\u017eiumi kinta miego trukm\u0117. Subrendusiam \u017emogui pakanka 6–8 val. miego, o pagyvenusi\u0173j\u0173 miegas da\u017enai sutrikdomas prabudim\u0173. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173 yra ta, kad metams b\u0117gant \u017emon\u0117s tampa jautresni triuk\u0161mui. Taip pat da\u017enai mieg\u0105 sutrikdo ir ligos, tokios kaip miego apn\u0117ja<\/a> (kv\u0117pavimo sustojimai miegant), periodini\u0173 gal\u016bni\u0173 judesi\u0173 liga, kr\u016btin\u0117s angina<\/a> ir kitos somatin\u0117s ligos, pasirei\u0161kian\u010dios nakt\u012f. Taip pat kinta ne tik bendra miego trukm\u0117, bet ir l\u0117tojo bei aktyviojo miego santykis. Sulaukusiesiems 60–75 met\u0173, ypa\u010d vyrams, pastebimas l\u0117tojo miego suma\u017e\u0117jimas. <\/p>\n
\nU\u017emigti padeda \u0161ilto pieno ar vandens su medumi stiklin\u0117, mieg\u0105 gerinan\u010dios \u017eoleli\u0173 arbatos – tinka valerijon\u0173 \u0161aknys, sukat\u017eol\u0117s, melisos, gudobeli\u0173 \u017eiedai, apyni\u0173 spurgai ar j\u0173 mi\u0161iniai. Atsipalaiduoti padeda vonia su spygliuo\u010di\u0173 ekstraktu ar j\u016bros druska. Vandens temperat\u016bra turi b\u016bti ne auk\u0161tesn\u0117 nei 37 laipsniai, o proced\u016bros trukm\u0117 – 10–15 minu\u010di\u0173. Paskui reikia i\u0161kart gulti. Jei n\u0117 viena priemon\u0117 nepad\u0117jo, nemigos prie\u017eastis gali b\u016bti rimtesn\u0117, tad b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105. <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[141,107,85,1592,1593,1477,1594],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12852","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-insultas","tag-miegas","tag-miego","tag-miego-sutrikimai","tag-miego-trukme","tag-nemiga","tag-nervu-sistema"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12852","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12852"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12852\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12852"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12852"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12852"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12852"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12852"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}