{"id":12856,"date":"2009-03-05T20:00:00","date_gmt":"2009-03-05T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-03-05T20:00:00","modified_gmt":"2009-03-05T20:00:00","slug":"ryte-skauda-galva-pasimatuokite-kraujospudi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ryte-skauda-galva-pasimatuokite-kraujospudi\/12856\/","title":{"rendered":"Ryte skauda galv\u0105? Pasimatuokite kraujosp\u016bd\u012f!"},"content":{"rendered":"

<\/span><\/p>\n

 Sveikas zmogus<\/p>\n<\/p>\n

Did\u017eiausias skai\u010dius miokardo infarkt\u0173 \u012fvyksta rytin\u0117mis valandomis. D\u0117l to kaltinamas rytinis kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, jis net vadinamas rytine hipertenzija. „Naktinio ir rytinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas yra nepageidautinas ir pavojingas rei\u0161kinys“, – sako doc. \u017daneta Petrulionien\u0117, Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117.<\/p>\n

Nakt\u012f kraujosp\u016bdis turi ma\u017e\u0117ti<\/strong><\/p>\n

<\/p>\n

Rytin\u0117 hipertenzija – tai per didelis kraujosp\u016bdis \u017emogui atsibudus. Rytin\u0117 hipertenzija yra tuomet, kai kraujosp\u016bdis vir\u0161ija 140\/90 mm Hg. Pasak docent\u0117s Petrulionien\u0117s, jeigu kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas ryte yra labai akivaizdus ir tai yra da\u017enas rei\u0161kinys, tuomet \u017emogui padid\u0117ja rizika patirti miokardo infarkt\u0105.<\/p>\n

„Pagal rytin\u012f kraujosp\u016bd\u012f mes galime spr\u0119sti ir apie nakties kraujosp\u016bd\u012f. Jei ryte kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, galime \u012ftarti ne tik rytin\u0119, bet ir naktin\u0119 hipertenzij\u0105. Tai dar blogiau“, – ai\u0161kino gydytoja kardiolog\u0117. Sveiko \u017emogaus arterinis kraujosp\u016bdis did\u017eiausias dienos metu. Kai fizi\u0161kai ir proti\u0161kai dirbama, judama, tuomet dieninis kraujosp\u016bdis b\u016bna didesnis nei naktinis. Taip ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>\n

Miegant sveiko \u017emogaus kraujosp\u016bdis tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti. Vis\u0105 nakt\u012f jis privalo b\u016bti ma\u017eesnis nei dien\u0105. Ta\u010diau yra tam tikras procentas \u017emoni\u0173, kuriems u\u017emigus kraujosp\u016bdis nesuma\u017e\u0117ja, jis i\u0161lieka padid\u0117j\u0119s. Labai nedideliam procentui kraujosp\u016bdis nakt\u012f i\u0161lieka toks pats auk\u0161tas, koks buvo dien\u0105. Ypa\u010d retais atvejais kraujosp\u016bdis miegant gali b\u016bti netgi auk\u0161tesnis.<\/p>\n

D\u0117l ryto kaltinkite vakar\u0105<\/strong><\/p>\n

\u0160iais metais Europos kardiolog\u0173 draugija ir Hipertenzijos draugija i\u0161leido labai svarb\u0173 dokument\u0105 – naujas arterin\u0117s hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gaires. \u0160iose rekomendacijose yra keletas naujien\u0173. Viena i\u0161 j\u0173 – pacientas kraujosp\u016bd\u012f tur\u0117t\u0173 matuoti ne tik pas gydytoj\u0105, bet ir kuo da\u017eniau namuose. „Taip pat \u0161iemet labai rekomenduojama matuoti kraujosp\u016bd\u012f ankstyv\u0105 ryt\u0105, tik atsibudus. Rytinis kraujosp\u016bdis suteikia labai daug informacijos apie padid\u0117jusi\u0105 rizik\u0105, apie galim\u0105 naktin\u012f padid\u0117jim\u0105 ir apie vaist\u0173 tinkamum\u0105“, – sako kardiolog\u0117.<\/p>\n

Jeigu pacientas gydomas tinkamai, paros metu netur\u0117t\u0173 b\u016bti dideli\u0173 kraujosp\u016bd\u017eio \u0161okin\u0117jim\u0173. Kadangi dauguma kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173 yra ilgai veikiantys, veikia kelet\u0105 valand\u0173, kai kurie net vis\u0105 par\u0105, tod\u0117l tinkami intervalai tarp vaist\u0173 vartojimo tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti optimalaus kraujosp\u016bd\u017eio i\u0161laikym\u0105 vis\u0105 par\u0105. „Did\u017eiausia pacient\u0173 klaida – vaist\u0173 geriama tik tada, kai nustatomas padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. Tuomet jiems skauda galv\u0105 ir jie tai jau\u010dia. Jeigu kraujosp\u016bdis ryte yra auk\u0161tas, vadinasi, buvo nepakankama vakarinio vaisto doz\u0117. Auk\u0161tas rytinis kraujosp\u016bdis turi b\u016bti ma\u017einamas reguliuojant vakare vartojam\u0173 vaist\u0173 dozes“, – kalb\u0117jo doc. \u017daneta Petrulionien\u0117.<\/p>\n

Rytinis kraujosp\u016bdis – geras prana\u0161as<\/strong><\/p>\n

Jeigu \u017emogui dar nediagnozuota arterin\u0117 hipertenzija, bet ryte jis jau\u010dia padid\u0117jus\u012f spaudim\u0105, tai yra \u017eenklas, kad arterin\u0117 hipertenzija vystosi. \u017dmogus tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ir i\u0161siai\u0161kinti, ar neserga arterin\u0117s hipertenzijos liga. „Dien\u0105 po konflikto, po cigaret\u0117s, kavos puodelio, emocinio sukr\u0117timo kraujosp\u016bdis gali pa\u0161okti, tai yra normalu. Bet sveikam \u017emogui anksti ryte kraujosp\u016bdis neturi b\u016bti padid\u0117j\u0119s“, – sak\u0117 gydytoja kardiolog\u0117.<\/p>\n

Vienas i\u0161 po\u017eymi\u0173, kad ryte j\u016bs\u0173 kraujosp\u016bdis pakil\u0119s – prabusti skaudama galva. Kartais galvos skausmas priver\u010dia prabusti labai anksti, 4–5 val. ryto. Pasak doc. \u017danetos Petrulionien\u0117s, tokiais atvejais labai verta pasimatuoti kraujosp\u016bd\u012f namuose, nes po keli\u0173 valand\u0173 at\u0117jus \u012f gydytojo kabinet\u0105, jis gali jau b\u016bti normalus.<\/p>\n

Tam tikrai daliai \u017emoni\u0173 rytais pasirei\u0161kia kitokie simptomai, bylojantys apie padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f:<\/p>\n

· spaud\u017eia pakau\u0161\u012f,<\/p>\n

· sunkumas galvoje,<\/p>\n

· galvos svaigimas<\/a>,<\/p>\n

· mirg\u0117jimas akyse,<\/p>\n

· pykinimas.<\/p>\n

Paradoksalu, bet tam tikra dalis \u017emoni\u0173 visai nieko nejau\u010dia. Jie tiesiog toleruoja auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f. Docent\u0117 Petrulionien\u0117 sergantiesiems arterine hipertenzija ar turintiems polink\u012f sirgti \u0161ia liga pataria tur\u0117ti namuose kraujosp\u016bd\u017eio matuokl\u012f ir prabudus kas ryt\u0105 pasimatuoti kraujo spaudim\u0105.<\/p>\n

Pripa\u017einta, kad kraujosp\u016bd\u012f bei rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis ma\u017eina \u0161ios priemon\u0117s:<\/p>\n

1. metimas r\u016bkyti,<\/p>\n

2. k\u016bno mas\u0117s suma\u017einimas,<\/p>\n

3. saikingesnis alkoholio vartojimas,<\/p>\n

4. fiziniai pratimai,<\/p>\n

5. saikingesnis druskos vartojimas,<\/p>\n

6. gausesnis vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojimas bei saikingesnis so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir kit\u0173 riebal\u0173 vartojimas.<\/p>\n

Kraujosp\u016bd\u017eio matavimas namuose<\/strong><\/p>\n

Savaranki\u0161kas kraujosp\u016bd\u017eio matavimas namuose gali suteikti informacijos apie kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161mes skirtingomis dienomis. \u0160i\u0173 reik\u0161mi\u0173 neveikia „balto chalato fenomenas“, jos padeda numatyti organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173 progresavim\u0105 ir \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0173 rizik\u0105 geriau nei kraujosp\u016bd\u017eio, matuoto gydytojo kabinete, reik\u0161m\u0117s. Tod\u0117l kraujosp\u016bd\u012f matuoti namuose prie\u0161 gydym\u0105 ir jo metu rekomenduojama ir tod\u0117l, kad \u0161i nebrangi proced\u016bra padeda pacientams laikytis gydymo re\u017eimo.<\/p>\n

Kaip matuoti kraujosp\u016bd\u012f namuose<\/strong><\/p>\n

· Naudokite tinkamus matuoklius. Jie turi b\u016bti pripa\u017einti medik\u0173.<\/p>\n

· Matavimo metu patariama laikyti rank\u0105 \u0161irdies lygyje.<\/p>\n

· Siekdami i\u0161vengti matavimo sunkum\u0173 ir klaid\u0173, naudokite pusiau automatinius prietaisus vietoj gyvsidabrinio sfigmomanometro.<\/p>\n

· Matuokite kraujosp\u016bd\u012f s\u0117d\u0117dami, prie\u0161 tai pails\u0117j\u0119 kelias minutes, geriausiai ryte ir vakare.<\/p>\n

· Atsiminkite, kad kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161m\u0117s matuojant namuose yra ma\u017eesn\u0117s nei matuojant gydytojo kabinete. Matuojant namuose 130–135\/85 mm Hg reik\u0161m\u0117s apytiksliai atitinka 140\/90 mm Hg reik\u0161mes matuojant gydytojui.<\/p>\n

· Pateikite jus pri\u017ei\u016brin\u010diam kardiologui u\u017era\u0161ytus matavimo rezultatus.<\/p>\n

· Savaranki\u0161kai nekeiskite gydymo re\u017eimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

<\/span><\/p>\n

Did\u017eiausias skai\u010dius miokardo infarkt\u0173 \u012fvyksta rytin\u0117mis valandomis. D\u0117l to kaltinamas rytinis kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, jis net vadinamas rytine hipertenzija. „Naktinio ir rytinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas yra nepageidautinas ir pavojingas rei\u0161kinys“, – sako doc. \u017daneta Petrulionien\u0117, Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytoja kardiolog\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,723,1589,431,430,1588,1590,984,54,1587],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12856","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-gydytojo-kabinete","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-kraujospudzio-matavimas","tag-kraujospudzio-matavimas-namuose","tag-matavimas","tag-rezimo","tag-rytinis-kraujospudis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12856","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12856"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12856\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12856"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12856"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12856"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12856"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12856"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}