Medikai pastebi, jog vis daugiau sergama endokrinin\u0117mis ligomis. \u012evair\u016bs endokrininiai sutrikimai daro did\u017eiul\u0119 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 psichikai, \u0161irdies bei apskritai viso organizmo veiklai. Kod\u0117l sutrinka \u017emogaus endokrinin\u0117 sistema ir kaip i\u0161vengti \u0161i\u0173 problem\u0173, kalbam\u0117s su \u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s gydytoja endokrinologe Au\u0161ra Sirutavi\u010diene. <\/p>\n
Ma\u017eos liaukos sutrikimas sukelia didel\u012f pavoj\u0173 Dabar ypa\u010d plinta skydliauk\u0117s ligos<\/a>, kuriomis moterys serga keturis kartus da\u017eniau nei vyrai. Gydytoja sako, jog sergant \u0161is ma\u017eytis drugelio formos organas, reguliojantis vis\u0105 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, neb\u016btinai turi padid\u0117ti ar skaud\u0117ti. Skydliauk\u0117s poky\u010di\u0173 gali b\u016bti ir tuomet, kai nejau\u010diame joki\u0173 po\u017eymi\u0173, tod\u0117l sulaukus 35-eri\u0173 rekomenduojama atlikti skydliauk\u0117s hormon\u0173 ir echoskopinius tyrimus kas penkerius metus. „Neretai b\u016bna, jog \u017emogus turi 10 mazg\u0173 skydliauk\u0117je, ta\u010diau tai netrikdo normalaus jos darbo. Tokiu atveju nereikalingas joks gydymas, u\u017etenka atid\u017eiai sekti susiklos\u010diusi\u0105 situacij\u0105, – sako gydytoja. \u2013 Kur kas didesni\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 gali sukelti ma\u017eos skydliauk\u0117s intensyvus darbas.” Retesn\u0117s, ta\u010diau pavojingesn\u0117s Venkite streso Neu\u017eleiskite savo lig\u0173 Nors nema\u017ea dalis endokrinini\u0173 lig\u0173 yra paveldimos, ta\u010diau endokrininius sutrikimus s\u0105lygoja ir m\u016bs\u0173 neatsakingas po\u017ei\u016bris \u012f mitybos re\u017eim\u0105 bei gyvenimo b\u016bd\u0105, tod\u0117l tinkamai subalansav\u0119 savo mityb\u0105, reguliuodami savo k\u016bno mas\u0119, palaikydami pakankam\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105, i\u0161saugosite savo sveikat\u0105 ir i\u0161vengsite aib\u0117s lig\u0173. Migl\u0117 REME\u0160KEVI\u010cI\u016aT\u0116 „\u0160iauliai plius”<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Medikai pastebi, jog vis daugiau sergama endokrinin\u0117mis ligomis. \u012evair\u016bs endokrininiai sutrikimai daro did\u017eiul\u0119 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 psichikai, \u0161irdies bei apskritai viso organizmo veiklai. Kod\u0117l sutrinka \u017emogaus endokrinin\u0117 sistema ir kaip i\u0161vengti \u0161i\u0173 problem\u0173, kalbam\u0117s su \u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s gydytoja endokrinologe Au\u0161ra Sirutavi\u010diene.
„\u017dmogaus organizm\u0105 valdo trys pagrindin\u0117s sistemos: nerv\u0173, kraujotakos ir endokrinin\u0117, – sako endokrinolog\u0117. \u2013 Nuo j\u0173 darnios veiklos priklauso kiekvieno m\u016bs\u0173 organo darbas. Endokrinin\u0117 sistema ypatinga tuo, kad visus organus veikia savo specifiniais hormonais, kurie i\u0161 liauk\u0173 i\u0161skiriami \u012f krauj\u0105. Endokrinini\u0173 lig\u0173 spektras labai platus, da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios \u2013 diabetas, pasirei\u0161kiantis nuo angliavandeni\u0173 sutrikimo iki itin sunki\u0173 jo form\u0173, osteoporoz\u0117<\/a>, nutukimas<\/a>, metabolinis sindromas<\/a>, skydliauk\u0117s ligos<\/a>.” Gydytoja sako, jog ka\u017ekod\u0117l \u017emon\u0117s nelink\u0119 galvoti, kad nutukimas<\/a> yra liga, ta\u010diau tai, anot medik\u0117s, itin rimtas med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimas. Nutukimo kriterijai nustatomi remiantis k\u016bno mas\u0117s indeksu, gaunamu \u017emogaus k\u016bno mas\u0119 kilogramais padalijus i\u0161 \u016bgio metrais kvadratu. Jeigu KMI vir\u0161ija 25, tai vadinama antsvoriu. Kai KMI didesnis nei 30 \u2013 tai nutukimas<\/a>, o indeksui \u0161oktel\u0117jus iki 40 ar net daugiau \u017emogaus gyvybei gr\u0119sia pavojus. Ne veltui b\u016btent KMI yra pagrindins kriterijus, kuriuo remiamasi taikant visi\u0161kai neseniai atsiradus\u012f chirurgin\u012f nutukimo gydymo metod\u0105. Kai nutukimas<\/a> dar n\u0117ra patologinis, jo gydymas paprastesnis, ta\u010diau esant endokrinin\u0117s sistemos sutrikimo po\u017eymiams nutukimo gydymas yra kur kas sud\u0117tingesnis. <\/p>\n
D\u0117l sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaug\u0117ja gliukoz\u0117s ir i\u0161sivysto cukrinis diabetas. Anot endokrinolog\u0117s, da\u017eniau pasitaiko antro tipo diabetas, kuriuo paprastai serga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Didelis gliukoz\u0117s kiekis ilgainiui pa\u017eeid\u017eia kraujagysles ir nervus. „Tai itin rimta komplikacija, – sako gydytoja, – sutrikdanti daugelio organ\u0173, ypa\u010d gal\u016bni\u0173 kraujotak\u0105. Esant p\u0117dos jutiminiams sutrikimams, \u017emogus, u\u017elip\u0119s ant a\u0161traus daikto, nejau\u010dia skausmo. Sutrinka jutimai ir \u0161irdyje, tod\u0117l sergantys diabetu asmenys, vystantis aterosklerozei, kuri ir sukelia infarkt\u0105 bei insult\u0105, da\u017eniausiai nejau\u010dia skausmo \u0161irdies plote. Dusulys<\/a> yra pagrindinis simptomas, kuriuo jie skund\u017eiasi.” <\/p>\n
Endokrinin\u0117s ligos ne tik sud\u0117tingos, bet ir itin klastingos. Anot endokrinolog\u0117s, \u017emogus gali nugyventi gyvenim\u0105 n\u0117 ne\u012ftardamas, kad turi endokrinin\u012f sutrikim\u0105. „Tur\u0117jau pacient\u0119, ilgai kentusi\u0105 sutrikusi\u0173 lytini\u0173 hormon\u0173 pasekmes, – pasakoja gydytoja. – Kreiptis \u012f gydytoj\u0105, jai buvo g\u0117da. Deja, kuo liga labiau u\u017et\u0119sta, tuo ma\u017eesn\u0117 tikimyb\u0117 j\u0105 i\u0161gydyti. Atlikus tyrimus paai\u0161k\u0117jo, kad moteris serga virilizmu. Padidintas vyri\u0161ko hormono testosterono kiekis moters kraujyje gali pasireik\u0161ti veido ar visos odos spuoguotumu ar net vyri\u0161k\u0173 i\u0161orini\u0173 lytini\u0173 organ\u0173 atsiradimu.”
Adisono liga \u2013 tai l\u0117tin\u0117, daugel\u012f met\u0173 besit\u0119sianti liga, kurios klinikiniai simptomai i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik tuomet, kai sunaikinama 90 proc. antinks\u010di\u0173 \u017eiev\u0117s. „Sirgdamas \u0161ia liga \u017emogus nejau\u010dia nieko ypatingo, – sako endokrinolog\u0117. \u2013 J\u012f vargina silpnumas bei \u017eemas kraujosp\u016bdis, tod\u0117l \u017emogus kantriai gyvena toliau, manydamas, jog jam taip jau Dievo duota.” Anot gydytojos, Adisono liga gali pasireik\u0161ti kaip antinks\u010di\u0173 nepakankamumas<\/a>, ta\u010diau pasitaiko ir atvirk\u0161tinis variantas, kai antinks\u010di\u0173 augliukas, kur\u012f, beje, n\u0117ra paprasta rasti, yra pagrindin\u0117 prie\u017eastis, kod\u0117l \u017emog\u0173 kamuoja auk\u0161tas kraujosp\u016bdis. Nenusta\u010dius tikrosios prie\u017easties, \u017emogus b\u016bna gydomas nuo hipertenzijos. Radus ir i\u0161operavus augl\u012f, kraujosp\u016bdis normalizuojasi. <\/p>\n
Anot gydytojos, endokrinin\u0117s sistemos harmoningai veiklai ypa\u010d pavojingi emociniai sukr\u0117timai bei stresas. I\u0161gyvenant didel\u0119 \u012ftamp\u0105, \u012f krauj\u0105 pl\u016bsta pagrindiniai streso hormonai \u2013 adrenalinas ir kortizolis, ypa\u010d neigiamai veikiantys nerv\u0173 sistemos bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 veikl\u0105. Tuo metu, kai \u017emogus nejau\u010dia streso, adrenalinas padeda organizmui pails\u0117ti per trumpas miego valandas, grei\u010diau m\u0105styti bei jud\u0117ti, degina riebal\u0173 atsargas. \u0160io hormono d\u0117ka, b\u016bdami kritin\u0117je situacijoje, neprarandame blaivaus proto ir nenuleid\u017eiame rank\u0173. Adrenalinas padeda numesti svorio, ta\u010diau ilgiau u\u017etrukus stresinei situacijai jis skatina svorio augim\u0105. Kortizolis didina gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje, kadangi gliukoz\u0119 gauname i\u0161 maisto, tod\u0117l streso metu vis\u0105 laik\u0105 norisi valgyti. Be to, esant nuolatinei \u012ftampai, suaktyv\u0117ja kortizolio pastangos juodai dienai kuo daugiau sukaupti riebal\u0173 atsarg\u0173. Nuo kortizolio pertekliaus padid\u0117ja rizika susirgti diabetu, ima berti veid\u0105, padid\u0117ja kraujosp\u016bdis. Did\u017eiulis d\u017eiaugsmas ar li\u016bdesys skatina adrenalino gamyb\u0105, o ilgai trunkantys nemalonumai \u2013 kortizolio. „Sutrikus \u0161iems mechanizmams, sutrinka ir viso organizmo balansas, – tvirtina endokrinolog\u0117. \u2013 Mes ypa\u010d ma\u017eai d\u0117mesio skiriame poilsiui. Kiek mes miegame? Dalis hormon\u0173 taip sustyguoti, jog tik poilsio metu, kai miegame, jie paruo\u0161ia organizm\u0105 rytdienai, kad paj\u0117gtume atlaikyti naujos dienos kr\u016bv\u012f.” <\/p>\n
Gydytoja sako, jog endokrinines ligas gali sukelti labai daug med\u017eiag\u0173, randam\u0173 dirvo\u017eemyje, vandenyje, u\u017eter\u0161tame ore, t. y. toje aplinkoje, kurios pakeisti mes negalime, tod\u0117l labai svarbu b\u016bti d\u0117mesingiems savo sveikatai, nuolat r\u016bpintis savimi, o susirgus nedelsti ir laiku kreiptis \u012f medikus. Kai kuri\u0173 rizikos veiksni\u0173 galima i\u0161vengti, tik, \u017einoma, profilaktik\u0105 reikia prad\u0117ti ne vos susirgus, bet dar esant sveikam. Diabeto profilaktikai labai svarbi dieta ir fizinis kr\u016bvis. Dieta rekomenduojama esant \u012fgimtam polinkiui sirgti \u0161ia liga arba nutukus. Pasak specialist\u0173, fizin\u0117 veikla yra veiksmingesn\u0117 u\u017e vaistus, ma\u017einan\u010dius cukraus kiek\u012f kraujyje. Osteoporoz\u0117s profilaktikai taip pat labai svarbi subalansuota mityba, kurioje b\u016bt\u0173 gausu vitamin\u0173, mineral\u0173, skaidul\u0173 ir baltym\u0173, o ypa\u010d \u2013 kalcio. Anot gydytojos, osteoporoz\u0117s profilaktik\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti ankstyvoje vaikyst\u0117je. „Atkreiptkite d\u0117mes\u012f \u012f tinkamai subalansuot\u0105 mityb\u0105 vaikui augant, – tvirtina gydytoja. – Ypa\u010d svarbu, kad formuojantis kaulams organizmas nejust\u0173 kalcio stygiaus. Nepamir\u0161kite ir fizinio kr\u016bvio, itin reikalingo tam, kad dirbt\u0173 raumenys ir augint\u0173 kaul\u0105.” Persitvarkius moteri\u0161kiems hormonams, nuo kuri\u0173 priklauso kaulin\u0117 apykaita, padid\u0117ja rizika susirgti osteoporoze, tod\u0117l klimakterinio am\u017eiaus moterims reik\u0117t\u0173 vartoti pakei\u010diam\u0105j\u0105 hormon\u0173 terapij\u0105, nes pakei\u010diamieji hormonai neleid\u017eia kalciui pasi\u0161alinti i\u0161 kaul\u0173. Pakei\u010diamoji terapija lytiniais hormonais svarbi turin\u010dioms menstruacij\u0173 sutrikim\u0173 bei patyrusioms ankstyvas gimdos ar kiau\u0161id\u017ei\u0173 operacijas moterims. <\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[879,400,430,157,24],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12878","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-adrenalinas","tag-diabetas","tag-kraujospudis","tag-nutukimas","tag-profilaktikai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12878","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12878"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12878\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12878"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12878"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12878"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12878"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12878"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}