Dviej\u0173 pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 statistikos duomenimis nuo pirmojo miokardo infarkto mir\u0117 daugiau nei kas tre\u010dias 25-64 m. am\u017eiaus vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Tos pa\u010dios am\u017eiaus grup\u0117s ligoni\u0173, sirgusi\u0173 pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyr\u0173 mir\u0161tamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moter\u0173 – 37,7 proc. Nepaisant ger\u0117jan\u010dios diagnostikos ir gydymo, Kauno medicinos universiteto \u0160irdies,kr\u016btin\u0117s ir kraujagysli\u0173 chirurgijos klinikos vadovas bei Kardiologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Benetis \u012fsitikin\u0119s, kad gil\u0117janti ekonomin\u0117 kriz\u0117 ir did\u0117jantis nedarbas yra \u0161irdies infarkt\u0105 provokuojantys faktoriai, tod\u0117l sergamumas gali dar labiau padid\u0117ti. <\/p>\n
Pra\u0117jusiais metais Kauno medicinos universiteto \u0160irdies,kr\u016btin\u0117s ir kraujagysli\u0173 chirurgijos klinikoje buvo atlikta 1023 \u0161irdies operacijos. Pa\u010dios sud\u0117tingiausios i\u0161 j\u0173 patikimos Klinikos vadovui kardiochirurgijos virtuozui profesoriui Rimantui Bene\u010diui. Per trejus pastaruosius metus jis atliko 571 sud\u0117ting\u0105 \u0161irdies operacij\u0105 dirbtin\u0117s kraujo apytakos s\u0105lygomis. “Chirurginis gydymo metodas yra agresyvus, traumuojantis, keliantis nema\u017e\u0105 rizik\u0105, ta\u010diau neretai ji yra ma\u017eesn\u0117 nei gydymas vaistais”, – remdamasis statistikos duomenimis apibendrina profesorius Rimantas Benetis. <\/p>\n
Neretai chirurginis \u0161irdies lig\u0173 gydymo b\u016bdas b\u016bna vienintelis, juolab svarbu j\u012f pritaikyti nedelsiant, nepav\u0117luoti. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos nesukelia ilgalaikio skausmo, nuo j\u0173 mir\u0161tama staiga. Suomijoje, \u0160vedijoje, Pranc\u016bzijoje, JAV sergamumo \u0161irdies infarktu ir mirtingumo nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rodikliai ma\u017e\u0117ja, bet Ryt\u0173 Europos \u0161alyse toki\u0173 tendencij\u0173 dar n\u0117ra. Nuo 1971 m. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacini\u0173 tyrim\u0173 laboratorijos mokslininkai analizuoja kaunie\u010di\u0173 sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105 nuo miokardo infarkto. <\/p>\n
„Tyrimo metodika pagr\u012fsta Pasaulio sveikatos organizacijos ekspert\u0173 rekomendacijomis. Pagal j\u0105 kartotin\u0117s miokardo infarkto atakos tam pa\u010diam asmeniui, \u012fvykusios per pirm\u0105sias 28 paras nuo ligos prad\u017eios, buvo vertintos kaip vienas miokardo infarkto atvejis. \u0160ie atvejai buvo vertinti kaip mirtini, jei ligonis mir\u0161ta per pirm\u0105sias 28 paras nuo ligos prad\u017eios“, – paai\u0161kino Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacini\u0173 tyrim\u0173 laboratorijos ved\u0117jas profesorius Abdonas Tamo\u0161i\u016bnas. <\/p>\n
Vadovaujantis \u0161ia metodika nustatyta, kad 1983–2005 metais Kauno 25–64 met\u0173 vyr\u0173 vidutinis sergamumo pirmuoju miokardo infarktu rodiklis buvo 286,1, moter\u0173 – 69,2 i\u0161 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173. Vyr\u0173 sergamumas buvo vidutini\u0161kai 4 kartus didesnis nei moter\u0173. Ta\u010diau ilgainiui vyr\u0173 sergamumas pirmuoju miokardo infarktu ma\u017eai kito, o moter\u0173 reik\u0161mingai did\u0117jo, per metus – vidutini\u0161kai 1,5 proc. Vidutinis vyr\u0173 sergamumo kartotiniu miokardo infarktu rodiklis buvo net 6,5 karto didesnis nei moter\u0173. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius vyr\u0173 ir moter\u0173 sergamumas kartotiniu miokardo infarktu tur\u0117jo tendencij\u0105 did\u0117ti. <\/p>\n
Nuo pirmojo miokardo infarkto 1983-2005 m. mir\u0117 daugiau nei kas tre\u010dias 25-64 m. am\u017eiaus vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). D\u017eiugina tai, kad analizuojamu laikotarpiu kaunie\u010di\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173, susirgusi\u0173 pirmuoju miokardo infarktu, mir\u0161tamumas reik\u0161mingai ma\u017e\u0117jo, atitinkamai po 2 proc. ir 5 proc. per metus. Tos pa\u010dios am\u017eiaus grup\u0117s ligoni\u0173, sirgusi\u0173 pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyr\u0173 mir\u0161tamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moter\u0173 – 37,7 proc. Per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius vyr\u0173, sirgusi\u0173 pakartotinu miokardo infarktu, mir\u0161tamumas nuo \u0161ios ligos ma\u017e\u0117jo 2 proc. per metus, o moter\u0173 tur\u0117jo tendencij\u0105 ma\u017e\u0117ti 1,6 proc. per metus. <\/p>\n
„Naujausi\u0173 diagnostikos ir gydymo metod\u0173 d\u0117ka per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius buvo pasiektas mir\u0161tamumo nuo miokardo infarkto ma\u017e\u0117jimas, ta\u010diau i\u0161kilo nauja u\u017eduotis – \u0161irdies nepakankamumo gydymas siekiant, kad ger\u0117t\u0173 ligoni\u0173 sveikata, ilg\u0117t\u0173 gyvenimo trukm\u0117“, – toki\u0105 u\u017eduot\u012f sau ir kolegoms kelia profesorius R. Benetis. <\/p>\n
Sveikas gyvenimo b\u016bdas, rizikos faktori\u0173 eliminavimas – tai sveikatos saugojimo s\u0105lygos. Kardiochirurgijos profesorius R. Benetis pataria kiekvienam, pajutusiam menkiausius \u0161irdies negalavimus, pasitikrinti sveikat\u0105, o jau patyrusiems miokardo infarkt\u0105 tai daryti reguliariai.
\n <\/p>\n
iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dviej\u0173 pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 statistikos duomenimis nuo pirmojo miokardo infarkto mir\u0117 daugiau nei kas tre\u010dias 25-64 m. am\u017eiaus vyras (34,9 proc.) ir daugiau nei kas ketvirta moteris (27,8 proc.). Tos pa\u010dios am\u017eiaus grup\u0117s ligoni\u0173, sirgusi\u0173 pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyr\u0173 mir\u0161tamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moter\u0173 – 37,7 proc. Nepaisant ger\u0117jan\u010dios diagnostikos ir gydymo, Kauno medicinos universiteto \u0160irdies, kr\u016btin\u0117s ir kraujagysli\u0173 chirurgijos klinikos vadovas bei Kardiologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Benetis \u012fsitikin\u0119s, kad gil\u0117janti ekonomin\u0117 kriz\u0117 ir did\u0117jantis nedarbas yra \u0161irdies infarkt\u0105 provokuojantys faktoriai, tod\u0117l sergamumas gali dar labiau padid\u0117ti.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1512,360,137,352,211,1513],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12885","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-infarktu-rodiklis","tag-kardiologijos","tag-ligonis","tag-profesorius","tag-sergamumas","tag-vyru-sergamumas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12885","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12885"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12885\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12885"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12885"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12885"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12885"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12885"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}