{"id":12886,"date":"2009-03-19T20:00:00","date_gmt":"2009-03-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-24T15:35:38","modified_gmt":"2016-03-24T15:35:38","slug":"virskinamaja-sistema-gali-isderinti-stresas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/virskinamaja-sistema-gali-isderinti-stresas\/12886\/","title":{"rendered":"Vir\u0161kinam\u0105j\u0105 sistem\u0105 gali i\u0161derinti stresas"},"content":{"rendered":"

Daugelis esame gird\u0117j\u0119, kad stresas veikia vir\u0161kinam\u0105j\u0105 sistem\u0105. Prisiminkime, kaip jaut\u0117m\u0117s paskutin\u012f kart\u0105, kai kalb\u0117jome prie\u0161 publik\u0105? \u201eDrugeliai\u201c plazd\u0117jo ne galvoje. Ne vienam gali kilti klausimas: o koks gi gali b\u016bti ry\u0161is tarp nervin\u0117s \u012ftampos ir vir\u0161kinamosios sistemos? Pasirodo, ry\u0161ys tikrai yra. \u201e\u017dmogui susid\u016brus su stresiniu faktoriumi, pradeda veikti apsaugin\u0117s reakcijos \u2013 organizmas pasiruo\u0161ia kovai ar pab\u0117gimui: da\u017eniau plaka \u0161irdis, pakyla arterinis kraujo spaudimas, i\u0161siple\u010dia vyzd\u017eiai, ma\u017e\u0117ja skrand\u017eio aktyvumas, did\u0117ja jo r\u016bg\u0161tingumas. Tuo metu daugiau kraujo tiekiama \u012f smegenis bei raumenis, ma\u017eiau krauju apr\u016bpinama oda, inkstai bei vidaus organai (l\u0117t\u0117ja vir\u0161kinimas)\u201c, \u2013 ai\u0161kino gydytojas gastroenterologas med. dr. Gediminas KIUDELIS. Jis atsak\u0117 ir \u012f kitus su tuo susijusius klausimus.<\/p>\n

Ar yra \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 ry\u0161\u012f tarp \u017emogaus nerv\u0173 ir vir\u0161kinamosios sistemos?<\/span> <\/p>\n

Taip, paskutini\u0173 met\u0173 tyrimai parod\u0117 kompleksin\u012f ry\u0161\u012f tarp smegen\u0173 ir vir\u0161kinamosios sistemos. Visas organizmas yra priklausomas nuo m\u016bs\u0173 nuotaik\u0173. Ta\u010diau mokslininkai nustat\u0117, jog labiausiai paveikiama vir\u0161kinamoji sistema. D\u0117l streso gali prad\u0117ti varginti r\u0117muo<\/a>, i\u0161sivystyti dirgliosios \u017earnos sindromas, sutrikti skrand\u017eio veikla, atsirasti funkcini\u0173 tul\u017eies p\u016bsl\u0117s sutrikim\u0173. Kai smegenys yra veikiamos streso, sukeliamas hormon\u0173 disbalansas \u2013 \u017emogaus organizme padaug\u0117ja kortizolio (\u201estreso hormono\u201c), kuris sutrikdo vir\u0161kinamosios sistemos veikl\u0105. Veikiant hormonams, kai kurie \u017emon\u0117s netenka apetito, kitiems pasirei\u0161kia prie\u0161inga reakcija \u2013 jie pradeda valgyti \u012fvair\u0173, da\u017enai kaloring\u0105, nesveik\u0105 maist\u0105. Netinkamai maitinantis, gali atsirasti skrand\u017eio opa. <\/p>\n

\u017dinoma, \u017emon\u0117s skirtingai reaguoja \u012f stresin\u0119 situacij\u0105, tod\u0117l sud\u0117tinga pasakyti, kaip tam tikra stresin\u0117 situacija paveiks \u017emog\u0173. Vis d\u0117lto yra keletas nuomoni\u0173. Trumpalaikis stresas gali sukelti skrand\u017eio skausmus, pykinim\u0105, viduriavim\u0105. Ilgalaik\u0117 \u012ftampa gali pasunkinti l\u0117tines ligas (dirgliosios \u017earnos sindrom\u0105, r\u0117men\u012f). <\/p>\n

Kokios b\u016bkl\u0117s gali pa\u016bm\u0117ti d\u0117l patiriamo streso?<\/span> <\/p>\n

Skrand\u017eio veiklos sutrikimas (nevir\u0161kinimas) \u2013 gurg\u0117jimas, skrand\u017eio skausmas ar deginimas. Galite jausti, kad skrandis pilnas, vargina \u0161leik\u0161tulys, v\u0117mimas ar raug\u0117jimas. Tai gali b\u016bti opalig\u0117s simptomai, ta\u010diau tai vargina ir daugel\u012f \u017emoni\u0173, kuriems op\u0173 nenustatyta. Gydytojai tai vadina funkcine dispepsija<\/a> arba vir\u0161kinimo sutrikimu. <\/p>\n

R\u0117muo<\/a> gali b\u016bti sukeltas daugelio prie\u017eas\u010di\u0173, tiek d\u0117l perteklin\u0117s skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties gamybos, tiek da\u017enai lepinantis nesveiku maistu ar padid\u0117jus sl\u0117giui pilvo ertm\u0117je. Nesvarbu, kokia prie\u017eastis, \u012ftampa neabejotinai pablogina simptomus. Mokslininkai mano, kad, paskatintas streso, r\u016bg\u0161tus skrand\u017eio turinys gali b\u016bti gr\u0105\u017einamas atgal \u012f stempl\u0119 arba ji tampa daug jautresn\u0117 skausmui. R\u0117mens grau\u017eimas \u012ftampos metu labiau vargina ir tod\u0117l, kad nekreipiame d\u0117mesio \u012f maisto kokyb\u0119, da\u017enai persivalgome. <\/p>\n

Opos da\u017eniausiai b\u016bna bakterin\u0117s kilm\u0117s. Kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 nuomone, \u012ftampa gali palaikyti infekcij\u0105, trikdydama skrand\u017eio r\u016bg\u0161\u010dios terp\u0117s ir apsaugin\u0117s sekrecijos pusiausvyr\u0105. Opalig\u0117s pagrindinis simptomais yra skausmas vir\u0161utin\u0117je vidurin\u0117je pilvo dalyje (grau\u017eiantis, maud\u017eiantis), i\u0161kart suma\u017e\u0117jantis i\u0161g\u0117rus skrand\u017eio r\u016bg\u0161t\u012f neutralizuojan\u010di\u0173 vaist\u0173. Skrandis \u012ftampos metu yra stimuliuojamas, tod\u0117l jo gleivin\u0117je suintensyv\u0117ja skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties sekrecija ir gali predisponuoti stresini\u0173 op\u0173 atsiradim\u0105. <\/p>\n

Viena da\u017eniausi\u0173 \u0161i\u0173 laik\u0173 vir\u0161kinamosios sistemos lig\u0173 \u2013 dirglios \u017earnos sindromas<\/a>. Tai funkcinis storojo \u017earnyno motorikos sutrikimas, pasirei\u0161kiantis \u017earnyno skausmais, viduriavimu arba viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu, p\u016btimu, diskomfortu pilve, \u0161leik\u0161tuliu, pykinimu. Tokia simptomatika skund\u017eiasi labai daug \u017emoni\u0173, ypa\u010d jauni ir vidutinio am\u017eiaus. Ji tiesiogiai susijusi su nerv\u0173 sistema, da\u017enai b\u016bna sergant depresija<\/a>, vegetodistonija<\/a>, neuroze, vargina labai jautrius \u017emones. Dirglios \u017earnos sindromas<\/a> da\u017enai pasirei\u0161kia streso, \u012ftampos metu. <\/p>\n

Opinis kolitas ir Krono liga. Tai u\u017edegimin\u0117s \u017earnyno ligos, kuri\u0173 prie\u017eastys n\u0117ra nulemtos streso. Ta\u010diau, sergant \u0161iomis ligomis, \u012ftampa gali pabloginti simptomus. <\/p>\n

Kaip i\u0161vengti nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173?<\/span> <\/p>\n

Pirmiausia, ai\u0161ku, reikt\u0173 pasistengti kiek \u012fmanoma vengti stres\u0173. J\u016bs galite kovoti su \u012ftampa gerai maitindamiesi, reguliariai sportuodami, pakankamai miegodami. Taip pat labai svarbu atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, tinkamai maitintis, nepiktnaud\u017eiauti neigiamai vir\u0161kinam\u0105j\u0105 sistem\u0105 veikian\u010diais vaistais. <\/p>\n

Antra, vir\u0161kinamosios sistemos ligas, atsiradusias d\u0117l streso, reikia gydyti lygiai taip, kaip atsiradusias d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, laikantis gydytojo nurodym\u0173.
Kai kuriuos simptomus bei b\u016bkles, dar nevirtusias \u201erimtomis\u201c ligomis, galima gydytis patiems vaistais, parduodamais be recepto. Tik labai svarbu nepamir\u0161ti, kad vaistai \u2013 tik pagalbin\u0117 vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 slopinimo priemon\u0117. O geriausia profilaktika, kaip min\u0117ta, \u2013 sveika gyvensena. <\/p>\n

Sakykim, pajutus, kad \u201enevir\u0161kina\u201c, galima i\u0161gerti vir\u0161kinimo ferment\u0173, pavyzd\u017eiui, Mezym forte. Jie ne tik padeda i\u0161vengti nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173, u\u017etikrina geresn\u0119 viso \u017earnyno veikl\u0105. Preparato sud\u0117tyje yra pagrindini\u0173 vir\u0161kinimo ferment\u0173: lipaz\u0117s \u2013 riebal\u0173, amilaz\u0117s \u2013 angliavandeni\u0173 ir proteaz\u0117s \u2013 baltym\u0173 vir\u0161kinimui. Mezym forte papildo nat\u016braliai organizme esan\u010di\u0173 ferment\u0173 kiek\u012f ir taip pagerina vir\u0161kinim\u0105. <\/p>\n

Preparatas paprastai vartojamas po 2 tabletes valgio metu nekramtant ir u\u017egeriant vandeniu. Pajutus, kad \u201esustojo skrandis\u201c, vaisto galima i\u0161gerti bet kuriuo laiku. Esant reikalui, doz\u0119 galima didinti. <\/p>\n

Jei kaip atsakas \u012f stres\u0105 b\u016bd\u0173 paspart\u0117jo r\u016bg\u0161\u010di\u0173 gamyba skrandyje, j\u0105 nuslopinti galima skrand\u017eio sul\u010di\u0173 sekrecijai ma\u017einan\u010diais vaistais \u2013 H2 receptori\u0173 antagonistais, tokiais kaip ranitidinas (Raniberl<\/a>). \u0160io vaisto veiklioji med\u017eiaga \u2013 ranitidino hidrochloridas, kuris veiksmingai mal\u0161ina nemalon\u0173 r\u0117mens grau\u017eimo jausm\u0105. Tai ypa\u010d svarbu jau sergant dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opa, nepiktybine skrand\u017eio gleivin\u0117s opa, esant stempl\u0117s u\u017edegimui d\u0117l refliukso.<\/p>\n

Kalb\u0117josi gydytoja rezident\u0117 Migl\u0117 FRANCAIT\u0116<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

„Sveikas \u017emogus”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugelis esame gird\u0117j\u0119, kad stresas veikia vir\u0161kinam\u0105j\u0105 sistem\u0105. Prisiminkime, kaip jaut\u0117m\u0117s paskutin\u012f kart\u0105, kai kalb\u0117jome prie\u0161 publik\u0105? \u201eDrugeliai\u201c plazd\u0117jo ne galvoje. Ne vienam gali kilti klausimas: o koks gi gali b\u016bti ry\u0161is tarp nervin\u0117s \u012ftampos ir vir\u0161kinamosios sistemos? Pasirodo, ry\u0161ys tikrai yra. \u201e\u017dmogui susid\u016brus su stresiniu faktoriumi, pradeda veikti apsaugin\u0117s reakcijos \u2013 organizmas pasiruo\u0161ia kovai ar pab\u0117gimui: da\u017eniau plaka \u0161irdis, pakyla arterinis kraujo spaudimas, i\u0161siple\u010dia vyzd\u017eiai, ma\u017e\u0117ja skrand\u017eio aktyvumas, did\u0117ja jo r\u016bg\u0161tingumas. Tuo metu daugiau kraujo tiekiama \u012f smegenis bei raumenis, ma\u017eiau krauju apr\u016bpinama oda, inkstai bei vidaus organai (l\u0117t\u0117ja vir\u0161kinimas)\u201c, \u2013 ai\u0161kino gydytojas gastroenterologas med. dr. Gediminas KIUDELIS. Jis atsak\u0117 ir \u012f kitus su tuo susijusius klausimus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[61,21,1180,991,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12886","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-mezym","tag-sindromas","tag-skrandis","tag-stresas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12886","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12886"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12886\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12886"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12886"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12886"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12886"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12886"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}