Dar Hipokratas sak\u0117, kad viskas pasaulyje gali b\u016bti tiek nuodu, tiek ir vaistu. Skirtumas tik doz\u0117je. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie rentgeno spindulius. Jei bus pasirinkta teisinga ap\u0161vitos doz\u0117, poveikis gali b\u016bti gelb\u0117jantis. <\/p>\n
Tai, k\u0105 skyr\u0117 gydytojas <\/p>\n
\u012e klausim\u0105 „Ar \u017emogui pavojingas rentgenas?” gydytojai rentgenologai pasipiktin\u0119 atsako, kad toks tyrimas pavojingas tik tiems, kas j\u012f daro be medicinini\u0173 rekomendacij\u0173 – tai yra nesikreipdami \u012f gydytoj\u0105. Profilaktiniais tikslais mums b\u016btini tik du rentgeno tyrimai:kr\u016btin\u0117s l\u0105stos nuotrauka ir mamografija. Pirmoji – visiems, vyresniems kaip 15 met\u0173, kasmet, antroji – tik moterims, vyresn\u0117ms kaip 40 met\u0173, kart\u0105 \u012f du metus. Visi kiti paskyrimai – tik gydytojo nuo\u017ei\u016bra. \u0160iuolaikiniai skaitmeniniai rentgeno aparatai nuo savo pirmtak\u0173 skiriasi kaip \u017eem\u0117 ir dangus: tiek i\u0161ore, tiek ir gaunam\u0173 duomen\u0173 kokybe. Naujuose aparatuose ap\u0161vitos doz\u0117 yra \u0161iek tiek ma\u017eesn\u0117. Kaip atsiranda rentgenograma? Rentgeno spinduliai, nesutik\u0119 jokios kli\u016bties, pereina mink\u0161tuosius audinius ir paveikia fotojuostel\u0119 taip, kad ry\u0161kinant ji tampa juoda. Tuo tarpu kaulas spinduli\u0173 nepraleid\u017eia ir juos sugeria, tod\u0117l tose vietose, kur yra kaulas, i\u0161ry\u0161k\u0117ja baltos d\u0117m\u0117s. Nuotrauka patenka \u012f gydytojo kompiuterio monitori\u0173, kur jis j\u0105 gali \u012fd\u0117miai ap\u017ei\u016br\u0117ti, tod\u0117l ligonis i\u0161vengia papildomos spinduli\u0173 doz\u0117s. Tai gi jei gydytojas skyr\u0117 tyrimus rentgenu, juos geriau atlikti geroje klinikoje, kur yra kokybi\u0161ki ir saug\u016bs \u012frengimai. <\/p>\n
Doz\u0117 vardan i\u0161sigelb\u0117jimo <\/p>\n
Ribos, kokia doz\u0117 pacientui yra leid\u017eiama, n\u0117ra. Rentgeno tyrimai atliekami grie\u017etai pagal medicininius parodymus. Tai gi, jei kalba eina apie \u017emogaus gyvyb\u0119, tai ligoniui bus atliekama tiek proced\u016br\u0173, kiek reik\u0117s. Beje, rentgeno nuotraukos ap\u0161vitos doz\u0117 ma\u017eesn\u0117, nei fluorografija. O darant stomatologin\u0119 nuotrauk\u0105 ap\u0161vita t\u0117ra i\u0161 vis nedidel\u0117. \u017dinoma, niekas nesiims tvirtinti, kad rentgeno poveikis yra naudingas organizmui, bet kartais tai vienintel\u0117 galimyb\u0117 i\u0161vengti dar didesnio blogio, kuris gali pakenkti sveikatai, o gal ir gyvybei. Specialistai \u012fsitikin\u0119: jei \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 fluorografij\u0105 dar\u0119 reguliariai, m\u016bs\u0173 neg\u0105sdint\u0173 toks tuberkulioz\u0117s ir kit\u0173 plau\u010di\u0173 lig\u0173 pli\u016bpsnis, koks yra dabar. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie pieno liauk\u0173 v\u0117\u017eio profilaktik\u0105. Ligoni\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117t\u0173 daug kart\u0173, jei moterys neting\u0117t\u0173 atlikti \u0161\u012f tyrim\u0105. <\/p>\n
Prijuost\u0117 i\u0161 \u0161vino – apsauga nuo spinduliavimo <\/p>\n
Yra trys metodai apsaugantys nuo rentgeno spinduliavimo. Tai apsauga laiku, atstumu ir ekranu. Tai rei\u0161kia, kuo trumpiau j\u016bs b\u016bnate rentgeno spinduli\u0173 poveikio zonoje ir kuo toliau nuo j\u0173 – tuo doz\u0117 ma\u017eesn\u0117. Toki\u0105 pat apsaugin\u0119 funkcij\u0105 atlieka ir esantis tarp j\u016bs\u0173 ir rentgeno vamzdelio apsauginis ekranas. Tod\u0117l tyrimo metu b\u016btina naudotis specialiomis apsaugin\u0117mis priemon\u0117mis – „prijuoste“, „kepur\u0117le“, „suknele“, ar „apykakle“ su \u0161vino tarpsluoksniais. Be to, rentgeno kabinetuose yra specialios judan\u010dios \u0161irmos ir ekranai. Ap\u0161vita rentgenu blogiausi\u0105 poveik\u012f turi kraujo ir lytin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms. Jauniems \u017emon\u0117ms, kurie ateityje taps t\u0117vais, b\u016btina pridengti pilvo ir lytini\u0173 organ\u0173 srit\u012f. Vaikams ekranu reikt\u0173 u\u017edengti vis\u0105 k\u016bn\u0105, paliekant tik tiriam\u0105j\u0105 viet\u0105. Nors saugi spinduli\u0173 doz\u0117 yra atsakingai apskai\u010diuojama, ta\u010diau t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 nereikt\u0173 darytis keleto rentgeno tyrim\u0173 (pavyzd\u017eiui, fluorografijos ir mamografijos). Be to, kiekvienas ligonis turi tur\u0117ti ap\u0161vitos dozi\u0173 pas\u0105 (jis pridedamas prie medicinin\u0117s kortel\u0117s), kur gydytojas rentgenologas b\u016btinai turi \u012fra\u0161yti kiekvieno tyrimo metu gaut\u0105 spinduli\u0173 doz\u0119. <\/p>\n
Organo pj\u016bvis <\/p>\n
Darant kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 (KT), tiriamasis organas monitoriuje atrodo, kaip „i\u0161pjova“ parduotuv\u0117je, organ\u0105 galima pamatyti ir trima\u010diu vaizdu. Atvaizdas detaliai, sluoksnis po sluoksnio, analizuojamas. Toks tyrimas da\u017eniausias b\u016btinas norint patikslinti diagnoz\u0119 ir lokalizuoti vien\u0105 ar kit\u0105 problem\u0105. Kompiuterin\u0117s tomografijos metu organizmo ap\u0161vita ne ma\u017eesn\u0117, o kartai net didesn\u0117, nei darant \u012fprast\u0105 nuotrauk\u0105, bet tok\u012f tyrim\u0105 nulemia medicinin\u0117 b\u016btinyb\u0117. Juk rentgenas – ne gydytojo u\u017egaida, ir toks tyrimo b\u016bdas skiriamas tik tada, kai jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pasiteisina ir yra pacientui b\u016btinas. <\/p>\n
Kontrasto j\u0117ga <\/p>\n
Kartais rentgeno tyrim\u0105 b\u016btina atlikti kontrastiniu b\u016bdu, tam, kad b\u016bt\u0173 nustatytos audini\u0173 ir organ\u0173 ribos. Daugeliui \u017einomi kontrastiniai skrand\u017eio, storosios ir plonosios \u017earn\u0173 rentgeno tyrimai, kurie atliekami pacientui i\u0161g\u0117rus bario sulfato arba suleidus j\u012f per zond\u0105. Ta\u010diau kraujagyslines strukt\u016bras ir nepilnus organus tokiu b\u016bdu neu\u017epildysi. Tod\u0117l kai reikia atlikti kraujagysli\u0173, galvos smegen\u0173, kepen\u0173, inkst\u0173 ir \u0161lapimtaki\u0173 tyrimus, atliekamas tyrimas su intraveniniu kontrastu, t. y. \u012f ligonio organizm\u0105 papildomai \u012fvedama speciali kontrastin\u0117 med\u017eiaga. Da\u017eniausiai naudojami nejoniniai jodo kontrastiniai preparatai. Ta\u010diau kai kuriems pacientams po toki\u0173 tyrim\u0173 gali kilti komplikacij\u0173. Tod\u0117l prie\u0161 jas atliekant, reikia i\u0161siai\u0161kinti ar pacientas n\u0117ra alergi\u0161kas jodui. Rentgeno spinduliai kontroliuoja ir tokius diagnostinius (ir tuo pa\u010diu gydomuosius) tyrimus, kaip angiografija ir mielografija. Pirmu turimu tiriamos kraujagysl\u0117s, antru – nugaros smegenys. Tokios proced\u016bros atliekamas tik stacionaro s\u0105lygose, specialiai \u012frengtose operacin\u0117se, da\u017eniausiai, su negilia narkoze. I\u0161imtis – tik kompiuterin\u0117 rentgeno angiografija, kai tuo pa\u010diu metu \u012fvedama kontrastin\u0117 med\u017eiaga ir atliekamas spiralinis KT skenavimas. \u0160iuo atveju operacin\u0117 \u012franga neb\u016btina. Pakanka \u012fprast\u0173 sterili\u0173 s\u0105lyg\u0173. <\/p>\n
MRT ar KT <\/p>\n
Saugiausiu tyrim\u0173 metodu pripa\u017einta magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei reikia padaryti organ\u0173, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra daug skys\u010di\u0173, bet jie labai apsaugoti kauline med\u017eiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slanksteli\u0173 diskai, s\u0105nariai ir ma\u017eojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT n\u0117ra. Bet atliekant kaulinio skeleto ir plau\u010di\u0173 audini\u0173 diagnostik\u0105 vertingesn\u0117s yra kompiuterinio tomografo galimyb\u0117s. Diagnozuojant vir\u0161kinimo organ\u0173 ir vir\u0161kinimo liauk\u0173, kaklo, inkst\u0173, ypa\u010d pritaikant kontrast\u0105, ligas, spiralin\u0117s KT ir MRT reik\u0161m\u0117 pana\u0161i. Ta\u010diau esant ekstrinei situacijai, kai reikia gauti kuo greitesn\u012f atsakym\u0105 ir priimti sprendim\u0105, KT neturi konkurent\u0173. <\/p>\n
SVARBU
\nAr n\u0117\u0161tumo metu galima daryti rentgeno tyrimus? \u017dinoma, tai nepageidautina. Ta\u010diau kartais (pavyzd\u017eiui, jie kas nors l\u016b\u017eo ir tai gali b\u016bti pavojinga gyvybei), be \u0161ito nei\u0161siversite. Tik b\u016btinai pilvo srit\u012f reikia apsaugoti specialia \u0161vinine prijuoste. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s. Jei tyrimas b\u016btinas ir jo negalima i\u0161vengti, geriausia pasirinkti ma\u017eiau kenksming\u0105 vaisiui b\u016bd\u0105 – magnetinio rezonanso tomografij\u0105. B\u016btent \u0161is metodas da\u017enai naudojamas ne tik n\u0117\u0161\u010diosios tyrimams, bet ir negimusio k\u016bdikio sklaidos tr\u016bkumams i\u0161tirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus \u012f stipr\u0173 magnetin\u012f lauk\u0105. Tod\u0117l \u0161is metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai. <\/p>\n
IR DAR <\/p>\n
Rekomenduojama, kad medicinin\u0117 radiacijos ap\u0161vita nevir\u0161yt\u0173 0,6 mSv per metus. Toki\u0105 radiacijos doz\u0119 gauname atlik\u0119 ma\u017eiausiai triskr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenogramas. Jei \u0161viesim duben\u012f, rentgenogram\u0173 gal\u0117sim atlikti ma\u017eiau, nes gaunama doz\u0117 daug didesn\u0117. Kad gautum\u0117te ap\u0161vitos doz\u0119, kuri gali sukelti v\u0117\u017e\u012f, per metus j\u016bs tur\u0117tum\u0117te atlikti daugiau nei 250kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenogram\u0173. B\u016btent \u0161i doz\u0117 yra maksimali, ir jos negali vir\u0161yti net radiologijos kabineto darbuotojai.
\n <\/p>\n
iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dar Hipokratas sak\u0117, kad viskas pasaulyje gali b\u016bti tiek nuodu, tiek ir vaistu. Skirtumas tik doz\u0117je. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie rentgeno spindulius. Jei bus pasirinkta teisinga ap\u0161vitos doz\u0117, poveikis gali b\u016bti gelb\u0117jantis.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[66,1347,137,1508,1507,1181,55],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12889","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-butinai","tag-kaulas","tag-ligonis","tag-rentgeno-spinduliai","tag-rentgeno-tyrimai","tag-smegenys","tag-virskinimo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12889","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12889"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12889\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12889"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12889"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12889"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12889"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12889"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}