"Ne, v\u0117\u017eys dar n\u0117ra epidemija, kuri greit nu\u0161luos Klaip\u0117dos miest\u0105. Ta\u010diau nuog\u0105stavimai d\u0117l gr\u0117smingo \u0161ios ligos plitimo n\u0117ra i\u0161 pir\u0161to lau\u017eti", – sako Klaip\u0117dos universitetin\u0117s ligonin\u0117s Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus ved\u0117jas Alvydas \u010cesas.<\/p>\n
D\u0117l onkologini\u0173 lig\u0173 Lietuvoje dispanserizuota apie 70 t\u016bkst. gyventoj\u0173, kasmet diagnozuojama apie 17 t\u016bkst. nauj\u0173 susirgim\u0173. Nuo v\u0117\u017eio kasmet mir\u0161ta apie 8 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, tai beveik 20 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173.<\/p>\n
Klaip\u0117dos apskrityje i\u0161 viso per metus diagnozuojama apie 1600 v\u0117\u017eio atvej\u0173, – pateikia skai\u010dius gydytojas A. \u010cesas. Daug\u0117ja susirgim\u0173 galvos ir kaklo navikais, storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu. Tarp moter\u0173 keletu procent\u0173 kasmet padaug\u0117ja kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173, pastebima tendencija greitai augti sergamumui plau\u010di\u0173 onkologin\u0117mis ligomis. Tarp vyr\u0173 "pirmauja" prostatos, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys. Tiesa, ne\u017eymiai pradeda ma\u017e\u0117ti sergamumas skrand\u017eio v\u0117\u017eiu, ta\u010diau \u0161i liga tampa sud\u0117tingesn\u0117, blogesn\u0117s jos prognoz\u0117s.<\/p>\n
Specialistus d\u017eiugina tai, kad \u012fgyvendinant atrankin\u0117s patikros program\u0105, prostatos v\u0117\u017eio atvej\u0173 daugiau diagnozuojama ankstyvesn\u0117s stadijos. Tai, A. \u010ceso teigimu, palengvina pacient\u0173 gydym\u0105, bet padidina valstyb\u0117s i\u0161laidas jiems.<\/p>\n
Tendencijos, regis, gr\u0117smingos. Ar valstyb\u0117s finansuojamos v\u0117\u017eio prevencin\u0117s programos pateisina l\u016bkes\u010dius?<\/p>\n
Tam tikri post\u016bmiai valstyb\u0117s mastu jau\u010diami, bet apie \u017emoni\u0173 s\u0105moningum\u0105 to negalima pasakyti. Pagal sergamum\u0105 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu esame tarp pirmaujan\u010di\u0173 Europoje, nors kelet\u0105 met\u0173 vykdoma nemokamos patikros programa. Deja, ji vykdoma pasyviai. Jei moteris laiku atvykt\u0173 pas \u0161eimos gydytoj\u0105 ir jai b\u016bt\u0173 atliktas \u012fprastinis tyrimas, b\u016bt\u0173 galima i\u0161gelb\u0117ti kur kas daugiau gyvybi\u0173. Neaktyviai atliekama ir kr\u016bties v\u0117\u017eio patikros programa.<\/p>\n
Mokslininkai vis dar negali paai\u0161kinti, kas sukelia onkologines ligas?<\/p>\n
Vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti i\u0161ties negalima, reikia \u012fvertinti daugel\u012f galim\u0173 v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Yra \u017einoma, kad gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f sukelia kai kurie papilomos viruso \u0161tamai. Gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti skiepai, ta\u010diau jie dar nepopuliar\u016bs. Skrand\u017eio v\u0117\u017e\u012f gali i\u0161provokuoti helycobacter pylori bakterija: ji sukelia skrand\u017eio op\u0105, kuri v\u0117liau gali supiktyb\u0117ti.<\/p>\n
Nustatyta, kad didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi genetiniai faktoriai. Tie, kuri\u0173 gimin\u0117je yra sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga, tur\u0117t\u0173 pasitikrinti da\u017eniau.<\/p>\n
Kokio am\u017eiaus \u017emon\u0117s pakli\u016bva \u012f didesn\u0117s rizikos susirgti \u0161ia liga grup\u0119?<\/p>\n
Kritinis am\u017eius – 65-70 met\u0173, bet, pavyzd\u017eiui, did\u017eiausias 45-55 met\u0173 moter\u0173 mirtingumas yra nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio.<\/p>\n
Galima rasti nema\u017eai publikacij\u0173, kuriose teigiama, kad v\u0117\u017e\u012f sukelia tokios ilgalaik\u0117s emocijos kaip pyktis, pagie\u017ea, nuoskauda ar pavydas…<\/p>\n
Dalis tiesos yra. Prisiminkime \u0161viesias kaimo mo\u010diutes, niekam nelinkin\u010dias bloga; j\u0173 tik\u0117jimas suteikia dvasios stipryb\u0117s. Pasteb\u0117jau, jog tokie pacientai ir s\u0117kmingiau gydosi, j\u0173 prognoz\u0117 geresn\u0117. Vadinasi, vidin\u0117 ramyb\u0117 turi reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n
O jei \u017emogus nuolat patiria stres\u0105, nuolat yra aktyvus, hormon\u0173 hiperprodukcija padidina galimyb\u0119 susirgti \u012fvairiomis ligomis, tarp j\u0173 – v\u0117\u017eiu. Ilgalaik\u0117 da\u017ena hiperstimuliacija, kokia ji beb\u016bt\u0173, n\u0117ra gerai, gali pa\u017eeisti organizmo sistemas.<\/p>\n
Netradicin\u0117s medicinos atstovai sergan\u010diuosius v\u0117\u017eiu ragina atsisakyti m\u0117sos ir j\u0105 laiko viena i\u0161 \u0161ios ligos prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Dar m\u016bs\u0173 senoliai sak\u0117, kad pasninkas, tam tikros i\u0161krovos dienos labai gerai. Nors jie gyveno daug trumpiau nei mes, valgantys konservuotus produktus.<\/p>\n
Yra atlikta nema\u017eai studij\u0173, siekiant i\u0161siai\u0161kinti, ar m\u0117sos valgymas turi reik\u0161m\u0117s sergamumui storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu. Vienoje i\u0161 j\u0173 dalyvavo 20 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Viena grup\u0117 nevalg\u0117 raudonos m\u0117sos, kita valg\u0117. Patikimo skirtumo nebuvo. Man\u0119s taip pat ligoniai da\u017enai klausia, k\u0105 jie gali valgyti. Galima valgyti visk\u0105, bet maistas turi b\u016bti geros kokyb\u0117s, sveikas, \u0161vie\u017eias, neabejotinai maloniai patiektas ir skanus, kad \u017emogus nor\u0117t\u0173 valgyti.<\/p>\n
\u012esivaizduokime – \u017emogus serga onkologine liga, gauna chemoterapin\u012f gydym\u0105. Pats gydymas jau sukelia stiprius pa\u0161alinius rei\u0161kinius. O \u010dia jam dar pasakoma, kad jis negali valgyti to, k\u0105 labiausiai m\u0117gsta, o i\u0161 to, k\u0105 galima, 80 proc. jis nem\u0117gsta, – kas tada belieka? Jis pasmerktas badauti. Kita vertus, v\u0117\u017eys vis tiek paims tai, ko jam reikia, i\u0161 organizmo. \u017dmogus i\u0161seks.<\/p>\n
\u017dmogus turi valgyti maist\u0105, kuriame gausu maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, mineral\u0173, vitamin\u0173, riebi\u0173j\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir pan. N\u0117ra n\u0117 vieno maisto papildo – \u012f juos reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti atsargiai, – kuris b\u016bt\u0173 geriau u\u017e m\u016bs\u0173 \u017earnyn\u0105, paimant\u012f i\u0161 maisto tai, kas organizmui reikalinga, o kas nereikalinga – pa\u0161alinant\u012f. Jei \u017emogus nevalgys m\u0117sos – i\u0161 kur organizmas paims tok\u012f kiek\u012f baltym\u0173, gele\u017eies?..<\/p>\n