Cukrinis diabetas yra viena i\u0161 labiausiai pasaulyje paplitusi\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173. Tarptautin\u0117s diabeto federacijos duomenimis, sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius perkop\u0119s net 400 mln. \u0160is skai\u010dius auga ir toliau, o gydytojai endokrinologai sunerim\u0119, jog cukrinio diabeto progresavim\u0105 gali paspartinti ir pasaul\u012f i\u0161tikusi COVID-19 viruso pandemija.<\/b><\/p>\n
Cukrinis diabetas yra endokrinin\u0117 liga, kuomet d\u0117l sutrikusios hormono insulino funkcijos, gliukoz\u0117 nepatenka \u012f l\u0105steles ir ima kauptis kraujyje, sukeldama l\u0105steli\u0173 badavim\u0105. Rizikos faktori\u0173 \u0161iai ligai yra daug: didel\u012f vaidmen\u012f atlieka nutukimas, netinkama mityba, \u017ealingi \u012fpro\u010diai bei fizinio aktyvumo stoka, ta\u010diau taip pat lig\u0105 galima ir paveld\u0117ti.<\/p>\n
Cukrinis diabetas yra skirstomas \u012f du tipus: I tipo diabetu da\u017eniausiai suserga vaikai ir paaugliai, tai autoimunin\u0117 organizmo reakcija, kuri ardo kasos l\u0105steles, gaminan\u010dias insulin\u0105, d\u0117l ko sutrinka cukraus ir med\u017eiag\u0173 apykaita. Labiausiai paplitusi diabeto forma yra II tipo cukrinis diabetas. Jis vystosi l\u0117tai, insulinas organizme yra gaminamas, ta\u010diau suma\u017e\u0117ja organizmo reakcija \u012f j\u012f ir vystosi jam atsparumas, o cukraus kiekis kraujyje i\u0161lieka per didelis.<\/p>\n
Da\u017eniausi diabeto simptomai yra padid\u0117j\u0119s tro\u0161kulys, da\u017enas \u0161lapinimasis, nuovargis, regos sutrikimai ir silpnas imunitetas. B\u016btent d\u0117l jo cukriniu diabetu sergantys pacientai atsiduria didel\u0117s rizikos grup\u0117je u\u017esikr\u0117sti pasaul\u012f kaustan\u010diu COVID-19 virusu.<\/p>\n
\u201e\u017dmon\u0117s, sergantys cukriniu diabetu, sudaro bent 10 proc. vis\u0173 hospitalizuot\u0173 pacient\u0173 d\u0117l COVID-19 infekcijos. Apibendrinus daugelio pasaulio ligonini\u0173 duomenis, galime daryti i\u0161vad\u0105, jog t\u0173 pacient\u0173, kuri\u0173 cukrinio diabeto kontrol\u0117 buvo geresn\u0117, j\u0173 ir koronaviruso infekcijos eiga buvo palankesn\u0117 ir mir\u0161tamumas buvo didesnis. Apie 85 proc. ma\u017eiau mir\u0117 t\u0173 pacient\u0173, kurie gerai kontroliavo glikemij\u0105 dar iki susergant COVID-19. Didesnis cukraus kiekis kraujyje silpnina imunitet\u0105, d\u0117l to tokie pacientai suserga da\u017eniau ir j\u0173 ligos eiga b\u016bna sunkesn\u0117\u201c, – laidoje teigs LSMU ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinolog\u0117 med. m. dr. prof. Birut\u0117 \u017dilaitien\u0117.<\/p>\n
Cukrinis diabetas yra l\u0117tin\u0117 liga, tod\u0117l ligos valdymo tikslas yra i\u0161vengti ligos komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, inkst\u0173 nepakankamumas ar net gal\u016bni\u0173 amputacija. Sergant cukriniu diabetu ir jo tinkamai negydant, pacientai, pasak gydytoj\u0173, mir\u0161ta ne d\u0117l per didelio cukraus kiekio, bet nuo sukeliamo organ\u0173-taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173, ypa\u010d nuo \u0161irdies lig\u0173.<\/p>\n
\u201eLietuvoje mes turime tarp diabetu sergan\u010di\u0173j\u0173 50 proc. pacient\u0173, kurie serga \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Tai labai tamprus ry\u0161ys tarp \u0161it\u0173 dviej\u0173 lig\u0173 ir jos labai da\u017enai eina kartu. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos yra pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis diabetu sergantiems pacientams\u201c, – statistika laidoje dalinsis VUL Santaros klinik\u0173 Endokrinologijos centro vadov\u0117, Endokrinologijos skyriaus ved\u0117ja, gydytoja endokrinolog\u0117 doc. \u017dydr\u016bn\u0117 Visockien\u0117.<\/p>\n
Diabetu sergan\u010diam pacientui tenka i\u0161mokti tinkamai maitintis, skai\u010diuoti kalorijas, suvartojam\u0173 angliavandeni\u0173 kiek\u012f, koreguoti cukraus kiek\u012f kraujyje, skatinti fizin\u012f aktyvum\u0105 bei i\u0161moksti taisyklingai susileisti insulin\u0105. Gydytoj\u0173 endokrinolog\u0173 bendruomen\u0117 d\u017eiaugiasi, jog medicina \u017eengia \u012f priek\u012f, kurdama naujos kartos vaistus, palengvinan\u010dius pacientams cukrinio diabeto gydym\u0105.<\/p>\n
Atsirad\u0119 naujieji vaistai ne tik ma\u017eina gliukoz\u0117s kiek\u012f organizme, bet taip pat ma\u017eina apetit\u0105, nes b\u016btent nutukimas ir vir\u0161svoris provokuoja II tipo cukrinio diabeto lig\u0105. Visgi, gydytojai vienbalsiai tvirtina, jog s\u0117kmingas kasdienis ligos valdymas priklauso ir nuo pa\u010dio paciento \u012fsitraukimo ir atsakingos sav\u0119s prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n
\u201eJeigu reik\u0161mingai yra suma\u017einamas svoris ilgam laikui, galima cukrinio diabeto remisija. Kalbant apie II tipo cukrinio diabet\u0105, tai dalis vaist\u0173 didina apetit\u0105, ta\u010diau galime pasid\u017eiaugti, kad \u0161iai dienai turime nauj\u0173 vaist\u0173, kurie ne tik ma\u017eina cukraus kiek\u012f kraujyje, apsaugo nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, bet ir ma\u017eina apetit\u0105, leisdami suma\u017einti k\u016bno svor\u012f\u201c, – pasakos LSMU ligonin\u0117s Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadov\u0117 ir Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos vadov\u0117 med. m. dr. prof. D\u017eilda Veli\u010dkien\u0117.<\/p>\n
\u201eDidel\u0117 tikimyb\u0117, jog \u0161alyje bus ir antroji COVID-19 viruso banga, tod\u0117l tur\u0117dami ramesn\u012f vasaros laikotarp\u012f, tikrai galime tam pasiruo\u0161ti. Jeigu geriami preparatai nepakankamai kontroliavo paciento cukraus kiek\u012f kraujyje, jis tur\u0117t\u0173 bendrauti su savo gydytojais ir galb\u016bt jam tikt\u0173 naujosios klas\u0117s neinsulininiai injekuojami medikamentai. Jie leid\u017eiami tik vien\u0105 kart\u0105 savait\u0117je ir veikdami per kasoje gaminamus hormonus, panaudoja vidinius organizmo insulino rezervus, tam, kad kontroliuot\u0173 glikemij\u0105. Tod\u0117l nedid\u0117ja svoris, kaip da\u017enai nutinka leid\u017eiantis insulin\u0105, ma\u017eesn\u0117 staigaus cukraus kiekio kraujyje nukritimo rizika, o tolimoje perspektyvoje jie apsaugo ir nuo \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173\u201c, – teigs prof. B. \u017dilaitien\u0117.<\/p>\n
Palaikant normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f galima i\u0161vengti pavojing\u0173 lig\u0173<\/b><\/p>\n
Neseniai tarptautiniame leidinyje buvo paskelbti Lietuvoje vykdomos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 pirmin\u0117s prevencijos programos duomenys, kurie parod\u0117, jog m\u016bs\u0173 \u0161alies \u017emon\u0117s vis labiau r\u016bpinasi savo sveikata. Nuo 2006 met\u0173 \u0161alyje yra vykdoma programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 met\u0173 ir moterims nuo 50 iki 64 met\u0173. Kart\u0105 per metus apsilankius pas \u0161eimos gydytoj\u0105 jiems yra nustatomi rizikos veiksniai, sudaromas individualus \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos planas. Duomenys rodo, jog per paskutinius de\u0161imt met\u0173 pager\u0117jo kraujosp\u016bd\u017eio gydymas ir kontrol\u0117, o tai, kad \u017emon\u0117s vis daugiau domisi, matuoja savo kraujo spaudim\u0105 ir laiku kreipiasi \u012f gydytojus, gelb\u0117ja j\u0173 gyvybes.<\/p>\n
Da\u017eniausiai hipertenzija \u2013 auk\u0161tas kraujo spaudimas – b\u016bna ne viena ir j\u0105 lydi metabolin\u0117s ligos, i\u0161provokuotos netinkamos mitybos, per ma\u017eo fizinio aktyvumo. Vienas i\u0161 da\u017enesni\u0173 hipertenzijos palydov\u0173 \u2013 padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis.<\/p>\n
\u201eJeigu mes arterin\u0119 hipertenzij\u0105 kontroliuotume, palaikytume normal\u0173 kraujo spaudim\u0105, gal\u0117tume de\u0161imt kart\u0173 i\u0161vengti insult\u0173, \u0161e\u0161is kartus ma\u017eiau b\u016bt\u0173 miokardo infarkt\u0173. Lietuvoje kol kas vyrauja ta nuomon\u0117, jog mes galime susitvarkyti be medikament\u0173, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 taip n\u0117ra. Cholesterolis yra gera med\u017eiaga, ta\u010diau jeigu jo yra per daug, jis daro neigiam\u0105 darb\u0105. Mes gimstam su \u0161variomis kraujagysl\u0117mis, o gyvenimo eigoje visi rizikos veiksniai pakenkia m\u016bs\u0173 vidiniam kraujagysli\u0173 sluoksniui\u201c, – \u00a0teigs VUL Santaros klinik\u0173 gydytojas kardiologas prof. dr. Pranas \u0160erpytis.<\/p>\n
Aktinin\u0117 keratoz\u0117 – saul\u0117s sukeliama odos liga<\/b><\/p>\n
Metams b\u0117gant \u017emogaus odoje galima pasteb\u0117ti vis daugiau nauj\u0173, nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 darini\u0173. Kai kurie ne tik sukelia diskomforto jausm\u0105, bet gali i\u0161\u0161aukti ir sunkias ligas. Viena toki\u0173 \u2013 aktinin\u0117 keratoz\u0117.<\/p>\n
\u201e\u0160i liga dar yra vadinama saul\u0117s keratoze, nes tai yra odos susirgimas, kuriam didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro saul\u0117. B\u016btent jos spinduliai skatina \u0161ios ligos atsiradim\u0105. Pavir\u0161in\u0117s odos l\u0105steli\u0173 keratinocit\u0173 dauginimasis yra i\u0161kreipiamas, pa\u017eeid\u017eiama j\u0173 DNR ir jos pradeda kitaip dalintis. Tai yra tarsi d\u0117m\u0117s, plok\u0161tel\u0117s, gali b\u016bti rausvos ar pleiskanotos. Da\u017eniausiai pary\u0161k\u0117ja po vasaros ir primena \u017eaizdel\u0119, kuri negyja\u201c, – apie \u0161i\u0105 lig\u0105 pasakos bendrosios ir estetin\u0117s dermatologijos klinikos \u201eCLINIC IN\u201c gydytoja dermatovenerolog\u0117, VU Medicinos fakulteto d\u0117stytoja doc. dr. R\u016bta Gancevi\u010dien\u0117.<\/p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Cukrinis diabetas yra viena i\u0161 labiausiai pasaulyje paplitusi\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173. Tarptautin\u0117s diabeto federacijos duomenimis, sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius perkop\u0119s net 400 mln. \u0160is skai\u010dius auga ir toliau, o gydytojai endokrinologai sunerim\u0119, jog cukrinio diabeto progresavim\u0105 gali paspartinti ir pasaul\u012f i\u0161tikusi COVID-19 viruso pandemija.<\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":130,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26632,400,205,157,26760,25946,1041,26758,138,26759],"site":[27309,27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-129","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-covid","tag-diabetas","tag-gydytojai","tag-nutukimas","tag-pasakos","tag-santaros","tag-svoris","tag-teigs","tag-vaistai","tag-zilaitiene","site-imunitetas-lt","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238,27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=129"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/129\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"},{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/130"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=129"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=129"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=129"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=129"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=129"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}