Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timas, arba varikoz\u0117, – tai labiausiai paplitusi kraujagysli\u0173 liga pasaulyje. Ven\u0173 varikoze serga nuo 25 iki 28 procent\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 moter\u0173 ir 15 procent\u0173 vyr\u0173. \u0160i liga da\u017enesn\u0117 tarp gimd\u017eiusi\u0173j\u0173 moter\u0173, pasirei\u0161kia n\u0117\u0161tumo metu, pagimd\u017eius, menopauz\u0117s metu. Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 kamienai ir j\u0173 \u0161akos da\u017eniausiai i\u0161siple\u010dia d\u0117l \u012fgimto venos vidurinio sluoksnio silpnumo ir vo\u017etuv\u0173 nesandarumo. \u0160ios strukt\u016bros silpn\u0117ja ir metams b\u0117gant, tod\u0117l daugiausia sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga yra vyresni nei 50 met\u0173. Svarbu laiku i\u0161sitirti koj\u0173 venas ir nustatyti pa\u017eeistos venos spind\u012f bei vo\u017etuv\u0173 funkcij\u0105.
\nKaip tiriamos koj\u0173 venos ir gydomi nustatyti pa\u017eeidimai, klausiame Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s kraujagysli\u0173 chirurgo docento Narimanto MARKEVI\u010cIAUS.<\/p>\n
Kokie veiksniai turi \u012ftakos ven\u0173 varikoz\u0117s atsiradimui? <\/span><\/p>\n Skiriami \u0161ie pagrindiniai ven\u0173 varikoz\u0117s rizikos veiksniai: <\/p>\n * Vyresnis am\u017eius. L\u0117tinio venin\u0117s kraujotakos nepakankamumo raida susijusi su refliuksu, t.y. kraujo atgaline t\u0117kme koj\u0173 venomis. Blauzd\u0173 raumenims dirbant, veninis kraujas pasi\u0161alina i\u0161 koj\u0173 ven\u0173 ir negr\u012f\u017eta atgal, nes trukdo ven\u0173 vo\u017etuvai. Kai yra refliuksas, tai kraujas, u\u017euot tek\u0117j\u0119s \u0161irdies link, gr\u012f\u017eta atgal, nes ven\u0173 vo\u017etuvai nesandar\u016bs ir praleid\u017eia krauj\u0105 abiem kryptimis. Koj\u0173, ypa\u010d blauzd\u0173, venose susidaro didelis sl\u0117gis. <\/p>\n Kokiais simptomais pasirei\u0161kia ven\u0173 varikoz\u0117?<\/span> <\/p>\n I\u0161 prad\u017ei\u0173 stebimos tik i\u0161sipl\u0117tusios koj\u0173 venos, o simptomai atsiranda v\u0117liau. Dauguma ligoni\u0173, ypa\u010d moter\u0173, \u012f gydytojus kreipiasi d\u0117l kosmetinio efekto. * Apsunkusios, pavargusios, ypa\u010d vakare, kojos. Kaip tiriamos venos?<\/span> <\/p>\n Ligonis tiriamas jam stovint. \u012evertinamos did\u017eioji ir ma\u017eoji pood\u017eio venos. Ap\u017ei\u016brima \u010diurna ir p\u0117dos. Patinimas ir smulkios i\u0161sipl\u0117tusios venos, juosian\u010dios p\u0117d\u0105, rodo, kad yra l\u0117tinis ven\u0173 nepakankamumas. <\/p>\n I\u0161sipl\u0117tusiomis venomis laikomos tos, kuri\u0173 plotis didesnis nei 4 mm. Gal\u016bn\u0117s apimties matavimas turi reik\u0161m\u0117s patinimui nustatyti. Ap\u010diuopa nustatome, ar patinimas „mink\u0161tas“, ar „kietas“, t.y. ar paspaudus pir\u0161tu lieka duobut\u0117. <\/p>\n Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 vo\u017etuv\u0173 funkcijai patikrinti patariama atlikti Trendelenburgo m\u0117gin\u012f. Ligonis paguldomas ant nugaros, koja pakeliama, kad kraujas pasi\u0161alint\u0173 i\u0161 pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173. Tada \u0161launies vir\u0161utiniame tre\u010ddalyje u\u017ededamas guminis ver\u017eiklis. Ligonis pastatomas, ver\u017eiklis nuimamas. Jei did\u017eiosios pood\u017eio venos \u012ftek\u0117jimo \u012f \u0161launies ven\u0105 vo\u017etuvas nesandarus, i\u0161sipl\u0117tusios venos i\u0161 karto u\u017esipildo. <\/p>\n „Auksinis standartas“ – dvigubas ven\u0173 skenavimas ultragarsu<\/span> <\/p>\n Kraujagysli\u0173 vaizdavimo metodai svarb\u016bs nustatant, kurios pavir\u0161in\u0117s venos pa\u017eeistos. Taikomi neinvaziniai ir invaziniai metodai. I\u0161 neinvazini\u0173 tyrimo b\u016bd\u0173 „auksiniu standartu“ yra laikomas dvigubas skenavimas ultragarsu (Dupleks sonografija). Jo metu vertinami 2 dalykai: venos spindis ir vo\u017etuv\u0173 funkcija. Pastarasis kriterijus yra pats svarbiausias, kadangi jei vo\u017etuvai nefunkcionuoja, vystosi vieno ar kito laipsnio venostaz\u0117 (veninio kraujo s\u0105stovis), o tai gali sukelti tromboz\u0119 arba tromboflebit\u0105. <\/p>\n Kada atliekamas \u0161is tyrimas?<\/span> <\/p>\n Atliekamas, kai pats \u017emogus d\u0117l i\u0161sipl\u0117tusi\u0173 koj\u0173 ven\u0173 kreipiasi \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105 arba kraujagysli\u0173 chirurg\u0105. Ypatingo pasiruo\u0161imo nereikia, nes tai neinvazinis tyrimo metodas, toks pat kaip paprasta echoskopija. <\/p>\n Jeigu vo\u017etuv\u0173 funkcija pakankama, tai matomas ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timas yra tik kosmetin\u0117 problema, nesukelianti sveikatos sutrikim\u0173. O, jeigu vo\u017etuv\u0173 funkcija nepakankama, tai liga, kuri sukelia venin\u0119 staz\u0119 (sustabdo kraujo t\u0117km\u0119) , ir gali komplikuotis tromboze arba trofini\u0173 op\u0173 i\u0161sivystymu. <\/p>\n Kokie dar neinvaziniai tyrimo metodai taikomi nustatant i\u0161sipl\u0117tusias koj\u0173 venas?<\/span> <\/p>\n Vienas i\u0161 toki\u0173 papildom\u0173 metod\u0173 yra doplerometrija. Tai paprastesnis tyrimas nei dvigubas skenavimas ultragarsu. \u0160is tyrimas parodo kraujo tek\u0117jimo krypt\u012f. <\/p>\n O invaziniai tyrimai?<\/span> <\/p>\n I\u0161skir\u010diau venografij\u0105, kai \u012f ven\u0105 suleid\u017eiama specialios kontrastin\u0117s med\u017eiagos ir daromos rentgeno nuotraukos ven\u0173 b\u016bklei \u012fvertinti. Venografija papildomos informacijos beveik nesuteikia, ta\u010diau ji gali b\u016bti reikalinga, jei norime geriau dokumentuoti patologij\u0105. Venografija b\u016btina, jei \u012ftariame \u012fgimt\u0105 ven\u0173 patologij\u0105. <\/p>\n Kada reikia operacijos?<\/span> <\/p>\n Sprendimas, kada reikia taikyti operacin\u012f ar kit\u0105 gydymo metod\u0105, nustatomas echoskopinio tyrimo metu. Jeigu yra ven\u0173 vo\u017etuv\u0173 nepakankamumas, vienintelis gydymo metodas – operacija. O jei vo\u017etuvo funkcija gera, tai galima taikyti invazinius ir neinvazinius gydymo b\u016bdus. Neinvaziniai b\u016bdai: \u012fvair\u016bs tepalai, kompresin\u0117s (elastin\u0117s) kojin\u0117s. Elastin\u0117s kojin\u0117s skirstomos \u012f keturias klases. II klas\u0117s kojin\u0117s – da\u017eniausiai rekomenduojama kompresin\u0117s terapijos priemon\u0117. \u0160ios klas\u0117s kojin\u0117s tinka tuomet, kai l\u0117tinis veninis nepakankamumas progresav\u0119s, kai kojos tinsta, atsiranda op\u0173 ir pood\u017eio pakitim\u0173. Taip pat tai yra pagrindin\u0117 klas\u0117 n\u0117\u0161\u010diosioms, sergan\u010dioms ven\u0173 varikoze, did\u0117jan\u010dia vaisiui augant. \n <\/p>\n Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timas, arba varikoz\u0117, – tai labiausiai paplitusi kraujagysli\u0173 liga pasaulyje. Ven\u0173 varikoze serga nuo 25 iki 28 procent\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 moter\u0173 ir 15 procent\u0173 vyr\u0173. \u0160i liga da\u017enesn\u0117 tarp gimd\u017eiusi\u0173j\u0173 moter\u0173, pasirei\u0161kia n\u0117\u0161tumo metu, pagimd\u017eius, menopauz\u0117s metu. Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 kamienai ir j\u0173 \u0161akos da\u017eniausiai i\u0161siple\u010dia d\u0117l \u012fgimto venos vidurinio sluoksnio silpnumo ir vo\u017etuv\u0173 nesandarumo. \u0160ios strukt\u016bros silpn\u0117ja ir metams b\u0117gant, tod\u0117l daugiausia sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga yra vyresni nei 50 met\u0173. Svarbu laiku i\u0161sitirti koj\u0173 venas ir nustatyti pa\u017eeistos venos spind\u012f bei vo\u017etuv\u0173 funkcij\u0105.
\n* Ilgas stov\u0117jimas ir\/ar s\u0117d\u0117jimas.
\n* N\u0117\u0161tumas.
\n* Nutukimas<\/a>.
\n* Geriam\u0173j\u0173 kontraceptik\u0173 vartojimas. <\/p>\n
\nPagrindiniai ven\u0173 varikoz\u0117s simptomai yra \u0161ie: <\/p>\n
\n* Nuolatinis varginantis diskomfortas, sunkumo jausmas stovint, s\u0117dint.
\n* Koj\u0173 skausmas, deginimas ar m\u0117\u0161lungis.
\n* Pavir\u0161ini\u0173 ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timas, mazgai.
\n* Apatin\u0117s gal\u016bn\u0117s patinimas (edema).
\n* Rudos pigmentin\u0117s d\u0117m\u0117s, odos atrofija, egzema.
\n* Opos.
\n* Ven\u0173 u\u017edegimas (tromboflebitas).
\n* Moterims menstruacij\u0173 metu gali prad\u0117ti skaud\u0117ti i\u0161sipl\u0117tusi\u0173 ven\u0173 sritys. N\u0117\u0161tumo metu venos i\u0161siple\u010dia daugiau ir da\u017enai nebesuma\u017e\u0117ja pagimd\u017eius. <\/p>\n
\nInvazinis gydymo metodas yra skleroterapija, kurios metu suleid\u017eiami vaistai \u012f i\u0161sipl\u0117tusias pavir\u0161ines venas. Sukeliama \u0161i\u0173 ven\u0173 aseptin\u0117 (neinfekcin\u0117) tromboz\u0117<\/a>, ir venos pradingsta. <\/p>\n
\nGelis lioton<\/a>\/5359″>Lioton<\/a> taikomas esant ven\u0173 u\u017edegiminei patologijai, susijusiai su vidaus ligomis arba kraujagysli\u0173 chirurgija. lioton<\/a>\/5359″>Lioton<\/a> sud\u0117tyje yra heparino, kuris slopina u\u017edegim\u0105. \u0160is vaistas gerai toleruojamas.
\nPatariama vengti ilgalaikio s\u0117dimo ir stovimo darbo, mesti r\u016bkyti, daugiau jud\u0117ti.
\nNeinvazini\u0173 gydymo metod\u0173 poveikis yra pakankamas, jeigu pakankama vo\u017etuv\u0173 funkcija. Ta\u010diau ne visuomet \u0161ios priemon\u0117s padeda i\u0161vengti ven\u0173 vo\u017etuv\u0173 nepakankamumo. Tuomet atliekama operacija: atvira (pa\u017eeistos did\u017eiosios poodin\u0117s venos pa\u0161alinimas metaliniu zondu) arba u\u017edara (pa\u017eeistos did\u017eiosios arba ma\u017eosios poodin\u0117s venos pa\u0161alinimas lazeriniu zondu). Po operacijos, siekiant suma\u017einti patinimus, i\u0161vengti skys\u010di\u0173 kaupimosi audiniuose ir suma\u017einti kraujo kre\u0161um\u0105, rekomenduojama tepti heparino turin\u010dia priemone, pavyzd\u017eiui, lioton<\/a>\/5359″>Lioton<\/a> geliu.
\nGydymui lazeriu ypatingo pasiruo\u0161imo nereikia, nes nereikalinga nei spinalin\u0117, nei bendrin\u0117 nejautra.<\/p>\n
\n <\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nKaip tiriamos koj\u0173 venos ir gydomi nustatyti pa\u017eeidimai, klausiame Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s kraujagysli\u0173 chirurgo docento Narimanto MARKEVI\u010cIAUS.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[331,333,337,342,1485,346,137,339,328,157,247,1484,269,1341,1486,138,330,336,327,341],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12935","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-blauzdu","tag-issiplecia","tag-issipletusios","tag-issipletusios-venos","tag-koju-venos","tag-kraujas","tag-ligonis","tag-lioton","tag-nepakankamumas","tag-nutukimas","tag-operacija","tag-pagimdzius","tag-patariama","tag-poodines-venos","tag-poodines-venos-pasalinimas","tag-vaistai","tag-varikoze","tag-varikozes","tag-venos","tag-venu-varikozes"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12935","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12935"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12935\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12935"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12935"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12935"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12935"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12935"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}