Vis daugiau medicinos srities specialist\u0173 linksta manyti, kad ligas, be fizini\u0173, skatina ir psichologin\u0117s prie\u017eastys. Kilus psichoemocin\u0117ms problemoms, \u017emogaus nerv\u0173 sistema siun\u010dia impulsus konkretiems organams — atsiranda negalavimas. <\/p>\n
Koks ry\u0161ys tarp konkre\u010di\u0173 lig\u0173 ir m\u016bs\u0173 dvasinio pasaulio? <\/p>\n
Daugelis psichoterapeut\u0173 mano, kad \u0161iuolaikin\u0117 ortodoksin\u0117 medicina nei\u0161gydo \u017emoni\u0173 b\u016btent tod\u0117l, kad kovoja jau su liga. Kitaip tariant, jie stengiasi lig\u0105 nuslopinti arba pa\u0161alinti pasekmes. O prie\u017eastys lieka pas\u0105mon\u0117je ir t\u0119sia savo griaunam\u0105j\u012f darb\u0105. Anot psichosomatikos specialist\u0173, jeigu jums k\u0105 nors skauda, grei\u010diausiai jau\u010diate stipr\u0173 kalt\u0117s jausm\u0105. iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vis daugiau medicinos srities specialist\u0173 linksta manyti, kad ligas, be fizini\u0173, skatina ir psichologin\u0117s prie\u017eastys. Kilus psichoemocin\u0117ms problemoms, \u017emogaus nerv\u0173 sistema siun\u010dia impulsus konkretiems organams — atsiranda negalavimas.
\nAlergija — gynybin\u0117 reakcija, susijusi su nepasitik\u0117jimu savimi, stresu ir baime. Ta pati ir odos lig\u0173 prie\u017eastis.
\nFurunkulai atsiranda tod\u0117l, kad \u017emogus nuolat „verda viduje“.
\nGerkl\u0117s ligos — nuoskaudos po\u017eymis. Da\u017enai gerkl\u0119 skauda vaikams, kuri\u0173 t\u0117vai nuolat pykstasi.
\nKosulys<\/a> gali b\u016bti savoti\u0161ka gynybos forma, kai nepriimama kokia nors situacija. Jeigu skauda sprand\u0105, tai rodo, kad esame u\u017esispyr\u0119 ir atsisakome priimti kitok\u012f po\u017ei\u016br\u012f.
\nProblemos d\u0117l skydliauk\u0117s liudija, kad esamu momentu nesugebame realizuoti savo gyvenimi\u0161k\u0173 plan\u0173.
\nPlau\u010di\u0173 ligos atspindi m\u016bs\u0173 nes\u0105moning\u0105 gyvenimo baim\u0119.
\nO \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistema ken\u010dia d\u0117l toki\u0173 negatyvi\u0173 emocij\u0173 kaip kalt\u0117s jausmas, nuslopinta arba nesulaukusi atsako meil\u0117, nusivylimas.
\nNuo infarkto arba insulto da\u017eniau mir\u0161ta vyrai, nes jiems labiau \u012fprasta eiti kiaurai sienas ir siekti tiksl\u0173 nepaisant priemoni\u0173.
\nAuk\u0161tu kraujo spaudimu (hipertonija) skund\u017eiasi tie, kurie grau\u017eiasi d\u0117l praeities \u012fvyki\u0173. \u017demas kraujo spaudimas (hipotonija) — nevisaverti\u0161kumo komplekso po\u017eymis.
\nProblemos d\u0117l aki\u0173 rodo, kad mes „atsisakome“ matyti tam tikras savo gyvenimo realijas, o b\u0117dos d\u0117l klausos organ\u0173 rei\u0161kia, kad mes ka\u017eko nenorime gird\u0117ti. Aus\u0173 skausmas signalizuoja apie susierzinim\u0105, kur\u012f suk\u0117l\u0117 tai, k\u0105 i\u0161girdote.
\nNemalonumai d\u0117l skrand\u017eio rodo, kad mes niekaip negalime adaptuotis prie nauj\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173. Skrand\u017eio opa atsiranda, jeigu mes bijome tam tikros situacijos.
\nAntsvoris auga kaip psichologin\u0117 gynyba nuo gyvenimo negatyvumo.
\nAkmenys kepenyse, inkstuose, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je „auga“, kai ant ko nors labai pykstame.
\nStuburo negalavimai — \u017eenklas, kad stokojame emocin\u0117s atramos arba niekaip negalime apsispr\u0119sti d\u0117l gyvenimo prioritet\u0173.
\nLytini\u0173 organ\u0173 ligos visada susijusios su problemomis meil\u0117s srityje, su netikrumu d\u0117l savo vyri\u0161kumo arba moteri\u0161kumo.
\nKojos — gyvenimo atramos simbolis, tod\u0117l jeigu jas skauda ar brinksta, tai rei\u0161kia, kad \u017emogus nejau\u010dia tvirto pagrindo — yra nepatenkintas savo gyvenimu, nesijau\u010dia tikras d\u0117l rytojaus.
\nArtritu ir podagra<\/a> susergame, kai jau\u010diame meil\u0117s stygi\u0173 i\u0161 aplinkini\u0173, esame pernelyg kriti\u0161ki sau, puosel\u0117jame nuoskaud\u0105 visam pasauliui.
\nPsichosomatikos specialist\u0173 manymu, ir v\u0117\u017eiu \u017emogus suserga d\u0117l ypa\u010d stipri\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 — kalt\u0117s, nuoskaudos ar neapykantos
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[174,1235],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12943","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergija","tag-skauda"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12943\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12943"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12943"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}