{"id":12949,"date":"2009-02-16T20:00:00","date_gmt":"2009-02-16T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-02-16T20:00:00","modified_gmt":"2009-02-16T20:00:00","slug":"kodel-neuzmiegame","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kodel-neuzmiegame\/12949\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l neu\u017emiegame?!"},"content":{"rendered":"

\u012e \u0161\u012f klausim\u0105 atsakymo ie\u0161ko viso pasaulio mokslininkai. Atliekama daugyb\u0117 tyrim\u0173, apklaus\u0173 ir eksperiment\u0173. J\u016bs\u0173 d\u0117mesiui – keli i\u0161 j\u0173.<\/p>\n

Nemiga varo i\u0161 proto?<\/span> <\/p>\n

Jeigu jums atrodo, kad nemiga jus gali i\u0161vesti i\u0161 proto, esate teisus. Tyrimai parod\u0117, kad nei\u0161simiegojimas gali nulemti tam tikr\u0173 nervini\u0173 sutrikim\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Statistika teigia, kad kas tre\u010dias planetos gyventojas patiria sunkumus u\u017emiegant ar ken\u010dia nuo nemigos. Mokslininkai sako, kad blogas miegas ar jo tr\u016bkumas neigiamai veikia vis\u0105 organizm\u0105. Ypa\u010d ken\u010dia smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s, kurios, dirbdamos be poilsio, po kurio laiko pavargsta. <\/p>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad nemigos kamuojami \u017emon\u0117s patiria stres\u0105, j\u0173 mintys neri\u0161lios, o poelgiai nepagr\u012fsti jokia logika. Tokius pa\u010dius simptomus galima pasteb\u0117ti ir sergan\u010di\u0173j\u0173 psichikos ligomis ligos istorijose.
\nDid\u017eiosios Britanijos specialistai, atlik\u0119 1000 \u017emoni\u0173 apklaus\u0105, nustat\u0117, kad daugiau nei 50 proc. pernai miegojo trumpiau nei u\u017epernai. Penktadalis prisipa\u017eino, kad miega ma\u017eiau nei 5 valandas per dien\u0105. 10 proc. reikia daugiau nei dviej\u0173 valand\u0173 u\u017emigimui, o ketvirtadalis apklaust\u0173j\u0173 nuolat prabunda nakt\u012f. Puikiai miega ir i\u0161simiega tik penktadalis apklaust\u0173j\u0173. <\/p>\n

Kokios spalvos j\u016bs\u0173 miegamasis? <\/span><\/p>\n

Yra specialist\u0173, \u012fsitikinusi\u0173, kad miegamojo spalva – viena i\u0161 svarbiausi\u0173 nam\u0173 interjero detali\u0173. Netinkamai parinktos spalvos ir atspalviai gali pakenkti \u017emogaus sveikatai, ypa\u010d vaikams. <\/p>\n

Amerikie\u010di\u0173 profesorius Kristianas Geldelchuzas atliko spalv\u0173 \u012ftakos miegui tyrimus. Tyrimo rezultatus jis apra\u0161\u0117 knygoje „Sleep Smart“. Pasirodo, palankiausia miegui spalva – \u0161altai \u017eydra. Tyrimai parod\u0117, kad tokios spalvos kambaryje \u017emon\u0117s grei\u010diausiai u\u017emiega. Suaugusi\u0173j\u0173 miegamajam puikiai tiks ro\u017ein\u0117s ir m\u0117lynos deriniai. Ro\u017ein\u0117 spalva nuteikia romanti\u0161kai, o m\u0117lyna u\u017etikrina sveik\u0105 mieg\u0105. Tiems, kuriems sunku keltis, gal\u0117t\u0173 miegamojo sienas nuda\u017eyti geltona spalva. \u0160i spalva teigiamai veikia nuotaik\u0105. <\/p>\n

Vaik\u0173 miegamojo sienas verta da\u017eyti \u017eydra ar ro\u017eine spalva, priklauso nuo lyties. <\/p>\n

Geb\u0117jimas miegoti – paveldimas geneti\u0161kai<\/span> <\/p>\n

Miegas b\u016btinas kiekvienam gyvam sutv\u0117rimui – tai ir poilsis, ir j\u0117g\u0173 atgavimas. I\u0161siai\u0161kinta, kad geb\u0117jimas miegoti yra \u012fra\u0161ytas \u012f m\u016bs\u0173 genetin\u012f kod\u0105. <\/p>\n

Amerikie\u010di\u0173 mokslininkai rado ypating\u0105 miego gen\u0105, kuris yra atsakingas u\u017e geb\u0117jim\u0105 miegoti. \u0160is atradimas galb\u016bt pad\u0117s mokslininkams i\u0161siai\u0161kinti, kokia yra miego mechanizmo esm\u0117. <\/p>\n

Mokslininkai tyrimus vykd\u0117 su musyt\u0117mis drozofilomis. Jie atrado, kad kai kurios musyt\u0117s turi genetines mutacijas, kuri\u0173 d\u0117ka joms reikia ma\u017eiau miego. Eksperimento metu buvo atrasta, kad miego tr\u016bkumas turi poveik\u012f gyvenimo trukmei. Musyt\u0117s su genetine mutacija gyveno dvigubai trumpiau nei kitos. Musy\u010di\u0173 miego mechanizmas pana\u0161us \u012f \u017emoni\u0173, tod\u0117l mokslininkai \u012fsitikin\u0119, kad eksperimento rezultatai tinka ir \u017emon\u0117ms. <\/p>\n

Miegas reikalingas m\u016bs\u0173 protui<\/span> <\/p>\n

\u0160veicar\u0173 mokslininkai dvi dienas tyr\u0117 tris grupes savanori\u0173, jiems buvo duodamos \u012fvairios u\u017eduotys arba rodomi paveiksliukai. Pirmai grupei leido miegoti 8 valandas, antrai – truput\u012f pasnausti, tre\u010diai grupei visai neleido miegoti. Kit\u0105 dien\u0105 visos grup\u0117s tur\u0117jo pakartoti u\u017eduotis arba prisiminti rodytus paveiksliukus. I\u0161simiegojusios grup\u0117s rezultatai buvo geriausi, smegen\u0173 skenavimas parod\u0117 didel\u012f aktyvum\u0105. <\/p>\n

Miegas pagerina ry\u0161ius tarp smegen\u0173 l\u0105steli\u0173, o \u0161is ry\u0161ys yra itin svarbus mokymosi ir atminties procesams. Miego metu smegenys „u\u017etvirtina“ gaut\u0105 informacij\u0105 ir neleid\u017eia jai dingti. <\/p>\n

Nors \u0160veicar\u0173 mokslininkai rekomenduoja miegoti ne ma\u017eiau nei 8 valandas per par\u0105, vis d\u0117lto miego trukm\u0117s poreikis kiekvienam gali b\u016bti skirtingas. Nesvarbu, kiek miegosite, svarbu ryte jaustis pails\u0117jusiam. <\/p>\n

Neseniai atlikti tyrimai parodo, kad tik penktadalis suaugusi\u0173j\u0173 miega 8 valandas. Kas penktas miega ma\u017eiau nei penkias valandas, o ketvirtadalis taip prastai miega, kad negali normaliai dirbti d\u0117l nuovargio. <\/p>\n

Mokslininkai vis dar gin\u010dijasi, kiek turi trukti sveikas miegas. Brit\u0173 mokslininkai mano, kad sveikas miegas turi trukti apie 7 valandas. Kit\u0173 \u0161ali\u0173 mokslininkai teigia, kad egzistuoja skirtingo tipo \u017emon\u0117s, kuriems reikia individualaus miego laiko, kartais daugiau nei 9 valand\u0173. Tai da\u017eniausiai b\u016bna padiktuota tam tikr\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, pavyzd\u017eiui, per \u017eemo kraujosp\u016bd\u017eio, nuotaikos svyravim\u0173 ir kt. <\/p>\n

Gero miego taisykl\u0117s<\/span> <\/p>\n

* Stenkit\u0117s eiti miegoti ne v\u0117liau kaip 22–23 val.
\n* Prie\u0161 mieg\u0105 i\u0161gerkite \u017eoleli\u0173 arbatos, negerkite kavos, stiprios arbatos, alkoholio.
\n* Reikt\u0173 susilaikyti ir nuo cukraus, kuris aktyvina nerv\u0173 sistem\u0105.
\n* Kar\u0161ta vonia suaktyvina nerv\u0173 sistema, tod\u0117l prie\u0161 mieg\u0105 geriau pasirinkite du\u0161\u0105.
\n* Kambar\u012f prie\u0161 mieg\u0105 i\u0161v\u0117dinkite.
\n* Miegamojo langus tur\u0117t\u0173 dengti nuo \u0161viesos apsaugan\u010dios u\u017euolaidos.
\n* Rytie\u010diai pataria, kad miegant galva b\u016bt\u0173 \u012f \u0161iaur\u0119 ar \u012f rytus. Nors moksli\u0161kai ne\u012frodyta, kod\u0117l gi nepaband\u017eius?
\n* Naktinius r\u016bbus rinkit\u0117s i\u0161 nat\u016bralaus pluo\u0161tos – medviln\u0117s ar \u0161ilko, jie puikiai sugeria prakait\u0105.
\n* Amerikie\u010di\u0173 mokslininkai sako, kad skai\u010diuoti k\u0105 nors prie\u0161 mieg\u0105 neverta. Skai\u010diuojant \u017emogus negali atsipalaiduoti. Geriau prisiminkite k\u0105 nors malonaus.
\n* Galima pasiklausyti j\u016bros gars\u0173 ar meloding\u0173 melodij\u0173. <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Pareng\u0117 Daiva Aus\u0117nait\u0117
\nKonsultavo prof.Vanda Liesien\u0117<\/p>\n

\n <\/p>\n

"Sveikas \u017emogus" 2009 m. Nr. 2<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Jeigu jums atrodo, kad nemiga jus gali i\u0161vesti i\u0161 proto, esate teisus. Tyrimai parod\u0117, kad nei\u0161simiegojimas gali nulemti tam tikr\u0173 nervini\u0173 sutrikim\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Statistika teigia, kad kas tre\u010dias planetos gyventojas patiria sunkumus u\u017emiegant ar ken\u010dia nuo nemigos. Mokslininkai sako, kad blogas miegas ar jo tr\u016bkumas neigiamai veikia vis\u0105 organizm\u0105. Ypa\u010d ken\u010dia smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s, kurios, dirbdamos be poilsio, po kurio laiko pavargsta.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[107,85,1477,1178,1478],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12949","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-miegas","tag-miego","tag-nemiga","tag-sveikas","tag-sveikas-miegas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12949","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12949"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12949\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12949"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12949"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12949"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12949"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12949"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}