{"id":12957,"date":"2009-02-11T20:00:00","date_gmt":"2009-02-11T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-02-11T20:00:00","modified_gmt":"2009-02-11T20:00:00","slug":"sugrizti-gali-net-ir-nugaleta-onkologine-liga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sugrizti-gali-net-ir-nugaleta-onkologine-liga\/12957\/","title":{"rendered":"Sugr\u012f\u017eti gali net ir nugal\u0117ta onkologin\u0117 liga"},"content":{"rendered":"

Kaip atauga nukirstos devyngalvio slibino galvos, taip ir v\u0117\u017eys labai da\u017enai sugr\u012f\u017eta pabaigti savo juodo darbo. JAV gyvenantis lietuvi\u0173 pianistas ir kompozitorius Gintautas Abarius pra\u0117jusi\u0105 savait\u0119 v\u0117l pateko \u012f ligonin\u0117s Intensyviosios terapijos skyri\u0173. Nors prie\u0161 metus manyta, kad vyrui pavyko \u012fveikti gerkl\u0117s v\u0117\u017e\u012f, jam v\u0117l tenka grumtis su \u0161ia sunkia liga ir ie\u0161koti atsakymo \u012f klausim\u0105 kod\u0117l? Apie tai, kod\u0117l onkologin\u0117s ligos sugr\u012f\u017eta ir kas lemia j\u0173 vystym\u0105si, "Sveikata" kalb\u0117josi su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Konservatyvios navik\u0173 terapijos klinikos vadovu Eduardu Aleknavi\u010diumi. <\/p>\n

– Jei \u017emogus pasveiksta, kod\u0117l v\u0117\u017eys atsinaujina?
\n– Kad v\u0117\u017eys atsinaujins, visuomet tik\u0117tina. Jei v\u0117\u017eys atsirado, vadinasi \u017emogaus organizmas turi polink\u012f sirgti onkologin\u0117mis ligomis. Taip pat tai rei\u0161kia, kad organizmas yra susilpn\u0117j\u0119s, tod\u0117l tik\u0117tina, jog jis pasikartos. Gydymas – tai bandymas nu\u017eudyti piktybines l\u0105steles. Kai l\u0105stel\u0117 \u017eudoma, ji \u012fjungia visus savo apsaugos mechanizmus, kad i\u0161vengt\u0173 gydymo – \u017eudymo. Tod\u0117l v\u0117\u017ein\u0117 l\u0105stel\u0117 gali i\u0161likti gyva ir nepasteb\u0117ta. Jos i\u0161likimas priklauso nuo daugelio dalyk\u0173: ir nuo gydytojo reg\u0117jimo, ir nuo aparat\u016bros, kuri\u0105 jis naudoja, jautrumo. Pavyzd\u017eiui, stalas \u0161varus, bet pa\u017ei\u016br\u0117kite \u012f jo pavir\u0161i\u0173 per mikroskop\u0105 – i\u0161vysite, koks jis purvinas. Gydytojas gali pamatyti didesn\u012f navik\u0105, o itin ma\u017eo gali ir nerasti. Net paimta biopsija – audini\u0173 m\u0117ginys – gali suklaidinti. Besivystantis navikas juk gali b\u016bti visai kitoje vietoje, nei ta, i\u0161 kurios paimtas audinio m\u0117ginys. Jei per metus pasibaigus gydymui liga progresuoja, vadinasi ji nebuvo i\u0161gydyta. Net jei \u017emogus ir i\u0161gijo, o piktybini\u0173 l\u0105steli\u0173 nebuvo rasta po met\u0173, jis netur\u0117t\u0173 prarasti budrumo. Termin\u0173, kada \u017emog\u0173 bus galima laikyti visi\u0161kai pasveikusiu, prognozuoti ne\u012fmanoma, tod\u0117l tikrintis b\u016btina reguliariai. <\/p>\n

– Anks\u010diau \u017emon\u0117s re\u010diau sirgdavo v\u0117\u017eiu ar tiesiog ma\u017eiau apie tai kalb\u0117davo?
\n–V\u0117\u017eio atvej\u0173 i\u0161 ties\u0173 padaug\u0117jo. Prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f per metus nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 b\u016bdavo registruojama 11 t\u016bkst. O dabar \u0161is skai\u010dius i\u0161augo iki 16–17 t\u016bkst. Sergan\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu daug\u0117ja, nes \u017emonija sensta. Antra, v\u0117\u017eio atvej\u0173 daug\u0117ja, nes ger\u0117ja diagnostika. Taip pat anks\u010diau ir kalbama apie onkologines ligas buvo ma\u017eiau. \u017dmon\u0117s tyliai numirdavo. Dabar ligoniai pasidar\u0117 atviresni. Net visuomen\u0117je \u017einomi \u017emon\u0117s atvirai pasakoja apie savo ligas. Tas atvirumas padeda kitiems – susir\u016bpinti sveikata, nedelsti ir grei\u010diau eiti pasitikrinti. Tod\u0117l \u0161iek tiek suma\u017e\u0117ja u\u017eleist\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173. \u017dinom\u0173 \u017emoni\u0173 atvirumas – tai pats geriausias raginimas ateiti pasitikrinti. <\/p>\n

– Kas trukdo anksti diagnozuoti onkologines ligas?
\n– Da\u017eniausiai \u017emogui lieka kaltinti tik save. \u0160iandien Lietuvoje daugiau nei pus\u0117 ligoni\u0173 atvyksta tur\u0117dami tre\u010di\u0105 ar ketvirt\u0105 v\u0117\u017eio stadij\u0105. O Vakaruose 80 proc. pacient\u0173, atvykstan\u010di\u0173 pas medikus, serga ankstyvos stadijos v\u0117\u017eiu ir tik 20 proc. v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173. Net profilaktin\u0117s v\u0117\u017eio prevencijos programos neretai neprikvie\u010dia \u017emoni\u0173 pasitikrinti. \u017dinoma, kai kada diagnostin\u0117s aparat\u016bros skiriamoji geba n\u0117ra tokia jautri, kad gal\u0117t\u0173 nustatyti besivystant\u012f v\u0117\u017e\u012f. Jei \u017emogus nuolat eit\u0173 tikrintis ir \u0161viestis, galb\u016bt ir i\u0161vengt\u0173 v\u0117\u017eio. Bet kartais v\u0117\u017eys vystosi tokiose vietose, kad \u017emogus ilgai nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l jam nekyla net minties eiti pasitikrinti. Pavyzd\u017eiui, vystosi kasos v\u0117\u017eys. Tai toks organas, aplink kur\u012f n\u0117ra joki\u0173 kit\u0173 organ\u0173, tod\u0117l \u017emogus gerai jau\u010diasi, kol navikas neu\u017espaud\u017eia jokio nervo. Kita prie\u017eastis, sutrukdanti anksti diagnozuoti v\u0117\u017e\u012f, nemalonus tyrimas. Pavyzd\u017eiui, tyrimas d\u0117l kolorektalinio v\u0117\u017eio atliekamas per stor\u0105j\u0105 \u017earn\u0105. Tod\u0117l jam \u017emon\u0117s neretai pasiry\u017eta tik genami ligos simptom\u0173. Tod\u0117l dabar mokslininkai bando surasti patogius ir kuo prieinamesnius \u017emogui diagnostikos b\u016bdus. Pavyzd\u017eiui, vienas patogiausi\u0173 – prostatos v\u0117\u017eio tyrimas – jis atliekamas pa\u0117mus kraujo m\u0117gin\u012f ir i\u0161tyrus prostatos specifinio antigeno kiek\u012f. <\/p>\n

– Ar v\u0117\u017eys gali b\u016bti painiojamas su kitomis ligomis? Ar yra bent vienas simptomas, kuriam atsiradus i\u0161 karto b\u016bt\u0173 galima spr\u0119sti, kad k\u016bne keroja v\u0117\u017eys?
\n– Onkologin\u0117s ligos gali b\u016bti painiojamos su kitomis ligomis. Tai priklauso nuo v\u0117\u017eio lokalizacijos. Pavyzd\u017eiui, jei vystosi plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys, pirmiausia gali b\u016bti \u012ftarta tuberkulioz\u0117<\/a> ar plau\u010di\u0173 u\u017edegimas. Daugelio lig\u0173 simptomai pana\u0161\u016bs, o vienintelio po\u017eymio, i\u0161duodan\u010dio v\u0117\u017e\u012f – n\u0117ra. Pavyzd\u017eiui, jei sergant v\u0117\u017eiu \u017emog\u0173 kamuoja nuovargis, jam padid\u0117ja limfmazgiai, t\u0105 pat\u012f jis gali jausti ir sirgdamas kr\u016bva kitoki\u0173 lig\u0173. Tod\u0117l sunegalav\u0119s tur\u0117t\u0173 ne numoti ranka \u012f sveikat\u0105, o ie\u0161koti blogos savijautos prie\u017easties. <\/p>\n

– \u012etarus lig\u0105, laukia ilgas kelias pas onkologus. Pirmiausia reikia gauti \u0161eimos gydytojo siuntim\u0105, o eil\u0117se pas onkologus reikia laukti ne vien\u0105 m\u0117nes\u012f. Ta\u010diau gydytojai m\u0117gsta sakyti ligoniui: kur j\u016bs buvote prie\u0161 pusmet\u012f?
\n– Tok\u012f gydytoj\u0173 klausim\u0105 i\u0161girstantys pacientai da\u017eniausiai serga tre\u010dia ar ketvirta v\u0117\u017eio stadija. O tie, kurie r\u016bpinasi sveikata, atva\u017eiuoja gerokai grei\u010diau. \u017dmon\u0117s vis dar mano, kad diagnostika yra gydytojo, o ne jo paties problema. Juk nelaukia, kol meistras ateis i\u0161 autoserviso ir patikrins automobil\u012f. \u017dmon\u0117s tur\u0117t\u0173 atid\u017eiau profilakti\u0161kai tikrintis sveikat\u0105, pasinaudoti profilaktini\u0173 program\u0173 kvietimu pasitikrinti. Svarbu prisiminti, kad v\u0117\u017e\u012f lemia ir paveldimumas. Jei j\u016bs\u0173 artimas giminaitis susirgo v\u0117\u017eiu, jums pasitikrinti vert\u0117t\u0173 bent de\u0161imt met\u0173 anks\u010diau. Pavyzd\u017eiui, jei t\u0117vas susirgo v\u0117\u017eiu b\u016bdamas 60 met\u0173, jums i\u0161sitirti reik\u0117t\u0173 sulaukus 50-ies. <\/p>\n

– Koks v\u0117\u017eys vystosi grei\u010diausiai?
\n– Grei\u010diausiai vystosi plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys. Tuomet net negalima papriekai\u0161tauti pacientui, kad jis v\u0117lai kreip\u0117si \u012f medikus. \u0160i v\u0117\u017eio forma per tris keturis m\u0117nesius gali pasiekti ketvirt\u0105 – sunkiausi\u0105 – stadij\u0105. Taip pat itin greitai ir agresyviai vystosi kai kurios odos ir kraujo v\u0117\u017eio formos. Naviko vystymasis priklauso nuo s\u0105lyg\u0173 jo l\u0105stel\u0117ms daugintis. Jei kraujotaka gera ir navikas gerai maitinamas, kaip tai atsitinka plau\u010diuose, v\u0117\u017eys vystosi greitai ir metastazuoja – l\u0105stel\u0117s atsiskiria nuo naviko ir migruoja i\u0161sis\u0117damos organizme. Nors v\u0117\u017eys laikomas pagyvenusi\u0173 ir sen\u0173 \u017emoni\u0173 liga, \u017einoma, kad b\u016btent jauniems \u017emon\u0117ms v\u0117\u017eys vystosi grei\u010diau ir neretai agresyviau. Taip yra d\u0117l to, kad jaunos l\u0105stel\u0117s turi didesn\u012f potencial\u0105 dalytis. Buvo nustatyta, kad bet kuri l\u0105stel\u0117 pasidalija tam tikr\u0105 skai\u010di\u0173 kart\u0173. Jauno \u017emogaus l\u0105stel\u0117s pasidalija daugiau kart\u0173 nei seno. <\/p>\n

– Nuo koki\u0173 \u017emogaus organizmo savybi\u0173 priklauso i\u0161sivystys v\u0117\u017eys ar ne?
\n– Svarbiausia – \u017emogaus imunin\u0117 sistema. B\u016btent imunin\u0117s sistemos sutrikimai – viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l vystosi v\u0117\u017eys, bet mes \u0161ito iki galo nesuprantame. O imunin\u0119 sistem\u0105, \u017einia, veikia daugyb\u0117 dalyk\u0173: mityba, gyvenimo b\u016bdas, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, \u012ftampa. <\/p>\n

– Ar nuolat patiriama \u012ftampa skatina susirgti v\u0117\u017eiu?
\n– Kalbant apie v\u0117\u017e\u012f galima pritaikyti liaudi\u0161k\u0105 posak\u012f, kad visos ligos – nuo nerv\u0173. \u012etampa veikia imunin\u0119 sistem\u0105. Tod\u0117l tiesa, kad linksmi, optimisti\u0161ki, d\u0117l smulkmen\u0173 nesigrau\u017eiantys ir mokantys atsipalaiduoti \u017emon\u0117s re\u010diau suserga bet kokiomis ligomis ir grei\u010diau pasveiksta susirg\u0119. O nuolat patiriantys \u012ftamp\u0105 – suserga. <\/p>\n

– Nuolat skelbiama apie \u012fvairius mokslinink\u0173 atliktus tyrimus. Pavyzd\u017eiui, nuo v\u0117\u017eio apsaugo \u017ealioji arbata. Ar tikrai tokios paprastos priemon\u0117s yra veiksmingos?
\n– Nepatar\u010diau \u017eav\u0117tis vienu patarimu ir aklai juo sekti. Nereikia to priimti kaip vieno recepto. Geriausia organizmui ir imuninei sistemai gauti visko ir vis\u0173 reikaling\u0173 element\u0173, neatsisakant vien\u0173 ar kit\u0173 maisto produkt\u0173. Organizmo imunin\u0119 sistem\u0105 stiprina vaisiai ir dar\u017eov\u0117s, bet ir m\u0117sos nereikia atsisakyti. Ta\u010diau raudonos m\u0117sos reik\u0117t\u0173 valgyti ma\u017eiau. Taip pat reik\u0117t\u0173 rinktis sveik\u0105, jei \u012fmanoma, ekologi\u0161k\u0105 maist\u0105. <\/p>\n

Ar genetikai jau gali valdyti v\u0117\u017e\u012f?
\n——————————————————————————–
\nK\u0119stutis Su\u017eied\u0117lis,Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslini\u0173 tyrim\u0173 centro Molekulin\u0117s laboratorijos ved\u0117jas <\/p>\n

Tik gimus \u017emogui jau galima nustatyti, ar rizika d\u0117l \u017emogaus kai kuri\u0173 gen\u0173 strukt\u016bros jam susirgti v\u0117\u017eiu yra didesn\u0117. Geneti\u0161kai nustatomi pa\u017eeidimai, d\u0117l kuri\u0173 atsiranda didesn\u0117 tikimyb\u0117 organizme spar\u010diau vystytis v\u0117\u017einiams procesams. Bet k\u0105 toliau daryti tai su\u017einojusiam \u017emogui, dar neai\u0161ku. Galb\u016bt \u017emogus tur\u0117t\u0173 da\u017eniau tikrintis sveikat\u0105. \u0160tai JAV, kai nustatoma, kad moteris paveld\u0117jo v\u0117\u017eio gen\u0105, net si\u016bloma profilakti\u0161kai pa\u0161alinti kr\u016btis ir taip i\u0161vengti v\u0117\u017eio. Daugelis moter\u0173 sutinka. Sunku spr\u0119sti, ar tai geriausia profilaktin\u0117 priemon\u0117 i\u0161vengti v\u0117\u017eio, nes niekada n\u0117ra 100 proc. garantij\u0173, kad jis i\u0161sivystys. <\/p>\n

 <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kad v\u0117\u017eys atsinaujins, visuomet tik\u0117tina. Jei v\u0117\u017eys atsirado, vadinasi \u017emogaus organizmas turi polink\u012f sirgti onkologin\u0117mis ligomis. Taip pat tai rei\u0161kia, kad organizmas yra susilpn\u0117j\u0119s, tod\u0117l tik\u0117tina, jog jis pasikartos. Gydymas – tai bandymas nu\u017eudyti piktybines l\u0105steles.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[689,445,648,471,470,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12957","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnostika","tag-navikas","tag-onkologines","tag-plauciu-vezys","tag-terapijos","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12957","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12957"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12957\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12957"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12957"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12957"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12957"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12957"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}