Sergamumas inkst\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 akmenlige varijuoja nuo 0,1\u00a0proc. iki 18,5\u00a0proc. Didesnis paplitimas (>10\u00a0proc.) nustatomas auk\u0161to pragyvenimo lygio \u0161alyse\u00a0\u2013 \u0160vedijoje, Kanadoje, Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Po gydymo apie 50\u00a0proc. akmenlig\u0117s atvej\u0173 pasikartoja per 5\u201310 met\u0173\u00a0[1, 2]. Daliai pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 inkst\u0173 akmenlige, akmuo pajuda \u012f \u0161lapimtak\u012f, sukeldamas obstrukcij\u0105. Tai lemia \u016bmin\u012f, stipr\u0173 skausm\u0105\u00a0\u2013 renalin\u0119 kolik\u0105 (RK)), tod\u0117l reikia skubiai skirti vaist\u0173 nuo skausmo\u00a0[3]. D\u0117l \u0161ios b\u016bkl\u0117s apie 1,2\u00a0mln. pasaulio pacient\u0173 kiekvienais metais kreipiasi \u012f \u012fvairias gydymo \u012fstaigas. RK sudaro apie 1\u00a0proc. skubiosios pagalbos skyri\u0173 apsilankym\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 [4, 5]. Pasteb\u0117ta, kad RK da\u017eniau pasirei\u0161kia 20\u201360 met\u0173 vyrams, o moterims, labai jauniems ar gerokai vyresniems pacientams\u00a0\u2013 re\u010diau [6]. Stiprus skausmas pasirei\u0161kia beveik 60\u00a0proc. atvej\u0173 ir yra link\u0119 kartotis [7, 8]. Vadinasi, svarbu pasirinkti tinkam\u0105 skausmo mal\u0161inimo b\u016bd\u0105. Jau daugel\u012f met\u0173 RK gydomas nesteroidiniais vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU) arba opioidiniais analgetikais, ta\u010diau, remiantis naujausi\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, vis labiau teikiama pirmenyb\u0117 NVNU\u00a0[9].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Apibr\u0117\u017eimas, patofiziologija ir diferencin\u0117 diagnostika<\/b><\/p>\n
RK apib\u016bdinama kaip staiga d\u0117l \u0161lapimtakio obstrukcijos akmeniu i\u0161sivyst\u0119s a\u0161trus, kintan\u010dio intensyvumo juosmens skausmas, kuris gali plisti \u012f kirk\u0161n\u012f, i\u0161orinius lytinius organus ir\u00a0\/\u00a0ar tos pa\u010dios pus\u0117s \u0161laun\u012f\u00a0[10].<\/p>\n
Daugumai pacient\u0173, \u012fstrigus akmeniui \u0161lapimtakyje, juosmens skausmas yra pirmasis simptomas [3]. Paprastai suskausta staiga\u00a0\u2013 per kelias minutes. Skausmo intensyvumas b\u016bna banguojantis, ta\u010diau savaime skausmas visi\u0161kai atl\u0117gsta retai [6]. Gali pasireik\u0161ti ir kiti simptomai\u00a0\u2013 pykinimas, v\u0117mimas, hematurija, sergant \u0161lapimo tak\u0173 infekcija\u00a0\u2013 kar\u0161\u010diavimas, \u0161altkr\u0117tis\u00a0[10].<\/p>\n
Juosmens skausmas, pasirei\u0161kus obstrukcijai \u0161lapimtakyje, pasirei\u0161kia d\u0117l inksto kapsul\u0117s tempimo ple\u010diantis inksto kolektorinei sistemai (geldelei ir taurel\u0117ms). \u0160is fenomenas laikomas antriniu. Pirmin\u0117 skausmo prie\u017eastis yra staiga atsirad\u0119s \u0161lapimtakio sienel\u0117s tempimas, padid\u0117jusi peristaltika ir \u0161lapimtakio lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 spazmas. Pasirei\u0161kus obstrukcijai, \u0161lapimtakyje i\u0161siskiria prostaglandinai (PG). PG suintensyvina inksto kraujotak\u0105, padidina glomerul\u0173 filtracijos greit\u012f (pakyla spaudimas \u0161lapimo takuose) ir suaktyvina \u0161lapimtakio peristaltik\u0105. Tokiu b\u016bdu skatinamas akmens pasi\u0161alinimas, ta\u010diau sustipr\u0117ja ir skausmas. Skausmo intensyvumas kinta. Skausmas sustipr\u0117ja d\u0117l \u0161lapimtakio peristaltikos. Kai, susitraukus \u0161lapimtakiui, \u0161lapimas pro akmeniu u\u017eblokuot\u0105 \u0161lapimtakio spind\u012f negali nutek\u0117ti \u017eemyn, padid\u0117ja spaudimas inksto geldel\u0117je\u00a0[3, 11, 12].<\/p>\n
Inkst\u0173 lig\u0173 sukeliamas skausmas d\u0117l pilvinio nervinio rezginio reflekso stimuliavimo ir d\u0117l artimo santykio su gretimais organais (kepenys, kasa, dvylikapir\u0161t\u0117 \u017earna, tul\u017eies p\u016bsl\u0117, storoji \u017earna) gali pasireik\u0161ti kartu su vir\u0161kinimo sistemos simptomais. PG \u012fjautrina nociceptorius, tod\u0117l sukeliamas skausmas ir vidaus organ\u0173 atsakas\u00a0\u2013 pykinimas, v\u0117mimas [3].<\/p>\n
I\u0161sivys\u010dius RK, skausmas paprastai kyla vienoje pus\u0117je kostovertebralinio kampo srityje, lateraliau sakrospinalinio raumens ir \u017eemiau dvylikto \u0161onkaulio. Skausmas gali plisti per juosmen\u012f \u012f priek\u012f, vir\u0161utin\u0119 pilvo dal\u012f, bamb\u0105 ir leistis \u012f kirk\u0161n\u012f, i\u0161orinius lytinius organus. Esant obstrukcijai, vidurin\u0117s \u0161lapimtakio dalies skausmas pasirei\u0161kia de\u0161iniame apatiniame pilvo kvadrante (McBurney\u02bcio ta\u0161kas). Kair\u0117je pus\u0117je skausmas atsiranda auk\u0161\u010diau apatinio kvadranto\u00a0\u2013 diferencijuojama su divertikulitu. Vyrams skausmas gali plisti \u012f kap\u0161el\u012f, moterims\u00a0\u2013 \u012f lytines l\u016bpas. Apatin\u0117s \u0161lapimtakio dalies obstrukcija da\u017enai sukelia \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s dirginimo simptomus: da\u017enum\u0105, skubum\u0105 \u0161lapintis ir vir\u0161gaktin\u012f diskomfort\u0105, kuris vyrams gali plisti i\u0161ilgai \u0161lapl\u0117s iki varpos galo [3].<\/p>\n
\u0160lapimo tak\u0173 akmenys, kad ir nedideli, \u012fstrig\u0119 \u0161lapimtakyje da\u017eniausiai sukelia intensyv\u0173 skausm\u0105. Tuo tarpu inksto kolektorikoje esantys dideli, obstrukcijos nesukeliantys akmenys gali b\u016bti visai nejau\u010diami. Kai kuri\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, 50\u00a0proc. atvej\u0173, kai steb\u0117ti tipi\u0161ki RK simptomai, \u0161lapimo tak\u0173 akmenlig\u0117 vaizdinimo tyrimais n\u0117ra patvirtinama [13, 14].<\/p>\n
I\u0161skyrus atvejus, kai nustatoma \u0161lapimo tak\u0173 infekcija (obstrukcinis pielonefritas), \u0161lapimtakio obstrukcija akmeniu retai kada yra pavojinga gyvybei. Ta\u010diau daug lig\u0173, su kuriomis \u0161is skausmas diferencijuojamas, gali b\u016bti pavojingos gyvybei (\u017er. Juosmens skausmo prie\u017eastys).<\/p>\n
Pasteb\u0117ta, kad pacientai RK priepuolio metu da\u017eniau vaik\u0161\u010dioja aplink lov\u0105 susi\u0117m\u0119 u\u017e juosmens, o esant peritonitui stengiasi gul\u0117ti ramiai. \u016aminiam pielonefritui taip pat b\u016bdingas juosmens skausmas (i\u0161sivysto d\u0117l edemos ir inkst\u0105 supan\u010dios kapsul\u0117s tempimo), ta\u010diau d\u0117l u\u017edegimo skausmas did\u0117ja palaipsniui ir da\u017eniausiai b\u016bna pastovus.<\/p>\n<\/p>\n
Juosmens skausmo prie\u017eastys\u00a0[6]:<\/b><\/p>\n
Galimos \u016bminio juosmens skausmo (ne d\u0117l akmenlig\u0117s) urologin\u0117s prie\u017eastys Galimos \u016bminio juosmens skausmo ne urologin\u0117s prie\u017eastys Galimos l\u0117tinio juosmens skausmo urologin\u0117s prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n Galimos l\u0117tinio juosmens skausmo ne urologin\u0117s prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n \u012etarus RK, pri\u0117mimo skyriuje diagnoz\u0117 yra greitai patikslinama papildomai atlikus: bendr\u0105j\u012f \u0161lapimo tyrim\u0105 (mikrohematurija), echoskopij\u0105 (hidronefroz\u0117, gali b\u016bti matomas proksimalin\u0117s arba distalin\u0117s \u0161lapimtakio dalies akmuo), diagnozei patvirtinti atliekama pilvo ir dubens kompiuterin\u0117 tomografija (KT) be intraveninio kontrastavimo (auksinis standartas)\u00a0[3, 9].<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Gydymas<\/b><\/p>\n Vienas pagrindini\u0173 gydymo tiksl\u0173 yra skausmo kontrol\u0117 pasirei\u0161kus priepuoliui ir jam kartojantis, kol akmuo spontani\u0161kai pasi\u0161alina arba pa\u0161alinamas chirurgin\u0117s manipuliacijos b\u016bdu. Pasirei\u0161kus pirmiesiems RK simptomams ir nusta\u010dius nedidel\u012f (<6\u00a0mm) \u0161lapimtakio akmen\u012f, gali b\u016bti skiriami geriamieji vaistai\u00a0[3, 15]. Konservatyviajam gydymui rekomenduojama skirti vaistus nuo skausmo, alfa blokatorius (esant \u22655\u00a0mm akmeniui distalin\u0117je \u0161lapimtakio dalyje), terpen\u0173 turin\u010dius fitopreparatus\u00a0[3, 9]. Duomen\u0173 apie savaimin\u012f akmen\u0173 pagal dyd\u012f pasi\u0161alinim\u0105 yra nedaug [16]. Nustatyta, kad apie 95 proc. akmen\u0173 iki 4\u00a0mm diametro pasi\u0161alina per 40\u00a0dien\u0173 [15].<\/p>\n Simptom\u0173 intensyvumas ir akmens dydis n\u0117ra inkst\u0173 funkcijos praradimo prognostinis po\u017eymis. Be to, n\u0117ra \u017einoma ai\u0161ki obstrukcijos trukm\u0117, kuri gali nulemti negr\u012f\u017etamus inkst\u0173 funkcijos pakitimus\u00a0[3]. Tad konservatyvusis gydymas tinka ne visiems pacientams. Gydant konservatyviuoju metodu, b\u016btinos pakartotin\u0117s urologo konsultacijos\u00a0\u2013 \u012fvertinama inkst\u0173 funkcija (kreatinino tyrimas), u\u017edegiminiai rodikliai, kartojama inkst\u0173 echoskopija. Akmeniui nepasi\u0161alinus per kelias savaites, nereik\u0117t\u0173 delsti prad\u0117ti operacin\u012f gydym\u0105 (\u0161lapimtakio obstrukcija \u0161alinama stentuojant, atliekant perkutanin\u0119 nefrostomij\u0105 arba \u0161lapimtakio akmuo pa\u0161alinamas ureteroskopijos b\u016bdu).<\/p>\n Konservatyvusis gydymas ir steb\u0117jimo, laukimo taktika netaikoma [3, 6, 15\u201317]:<\/p>\n Esant RK pirmojo pasirinkimo vaistai yra NVNU. Taip pat gali b\u016bti skiriamas paracetamolis arba diklofenakas, priklausomai nuo kardiovaskulin\u0117s sistemos rizikos veiksni\u0173. Indometacin\u0105 ir ibuprofen\u0105 rekomenduojama skirti po RK priepuolio pasikartojan\u010diam skausmui mal\u0161inti [9].<\/p>\n NVNU veikia blokuodami prostaglandin\u0173 sintez\u0119, tod\u0117l suma\u017e\u0117ja \u0161lapimo i\u0161skyrimas, \u0161lapimtakio peristaltika, edema apie akmen\u012f, ma\u017e\u0117ja spaudimas vir\u0161 obstrukcijos\u00a0[18]. \u0160ie vaistai efektyv\u016bs mal\u0161inant skausm\u0105, pykinim\u0105, nesukelia sedacijos ir pasi\u017eymi geresniu skausm\u0105 mal\u0161inan\u010diu poveikiu nei opioidai [19\u201321].<\/p>\n Opioidai skausm\u0105 mal\u0161ina veikdami per centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Tai yra antrojo pasirinkimo vaistai, nes juos vartojant da\u017eniau (palyginti su NVNU) pasitaiko pykinimas, v\u0117mimas (ypa\u010d vartojant petidin\u0105), didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad reik\u0117s papildomai mal\u0161inti skausm\u0105, sukelia sedacij\u0105, galvos svaigim\u0105, dezorientacij\u0105, priklausomyb\u0119, hipotenzij\u0105, susilpnina kv\u0117pavim\u0105 [21\u201324]. Vartojantiems opioidus pacientams nerekomenduojama skirti petidino\u00a0\u2013 geriau rinktis morfin\u0105, pentazocin\u0105 arba tramadol\u012f [9].<\/p>\n Papildomas spazmolitik\u0173 skyrimas nepadeda geriau kontroliuoti skausmo, o duomenys apie kitokio tipo (neopioidinius ir ne NVNU) vaistus nuo skausmo kol kas yra per menki\u00a0[25]. Skubiosios pagalbos skyriuje pirmenyb\u0117 teikiama \u012f ven\u0105 leid\u017eiamiems NVNU. Skiriant intraveninius preparatus, stebimas greitesnis j\u0173 poveikis, juos lengviau dozuoti, palyginti su peroraline forma, \u017evakut\u0117mis ar injekcijomis \u012f raumenis [26]. Pacientams, turintiems \u0161lapimtakio akmen\u0173, kurie, tik\u0117tina, pasi\u0161alins patys, pastovus NVNU vartojimas tablet\u0117mis arba \u017evakut\u0117mis (pvz., diklofenakas po 100\u2013150\u00a0mg\/d. 3\u201310 dien\u0173) gali pad\u0117ti suma\u017einti u\u017edegim\u0105 ir pasikartojan\u010dio skausmo rizik\u0105\u00a0[27, 28]. Ta\u010diau turi b\u016bti atsi\u017evelgiama ir \u012f NVNU (ypa\u010d pastoviai ir ilgesn\u012f laik\u0105 skiriant) galimus nepageidaujamus rei\u0161kinius. Vienas j\u0173 yra \u017eala vir\u0161utinio vir\u0161kinimo trakto gleivinei. NVNU, ypa\u010d ma\u017eiau selektyv\u016bs, slopindami PG sintez\u0119, suma\u017eina skrand\u017eio gleivin\u0117s apsaug\u0105, tod\u0117l padid\u0117ja kraujavimo rizika. Taip pat PG inhibitorius reik\u0117t\u0173 vengti skirti pacientams, kuriems pa\u017eeista inkst\u0173 funkcija\u00a0[3, 10]. Nustatyta, kad diklofenakas gali pabloginti inkst\u0173 funkcij\u0105 l\u0117tine inkst\u0173 liga sergantiems pacientams, ta\u010diau turi ma\u017eai \u012ftakos normaliai funkcionuojant inkstams\u00a0[29]. Gydant skausm\u0105 pacientams, sergantiems inkst\u0173 nepakankamumu arba abipuse obstrukcija, reik\u0117t\u0173 rinktis opioidinius analgetikus [10]. Nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad diklofenako ir ibuprofeno vartojimas didina reik\u0161ming\u0173 koronarini\u0173 \u012fvyki\u0173 tikimyb\u0119. Diklofenako negalima skirti pacientams, sergantiems staziniu \u0161irdies nepakankamumu (N\u0160A\u00a0klas\u0117 II\u2013IV), i\u0161emine \u0161irdies liga, periferini\u0173 arterij\u0173 ir smegen\u0173 kraujagysli\u0173 liga. Reik\u0161ming\u0173 kardiovaskulin\u0117s sistemos rizikos veiksni\u0173 turintiems pacientams diklofenak\u0105 reik\u0117t\u0173 skirti atsargiai. Kadangi rizika did\u0117ja priklausomai nuo doz\u0117s ir gydymo trukm\u0117s, rekomenduojama skirti ma\u017eiausi\u0105 efektyvi\u0105 doz\u0119 ir kuo trumpesn\u012f laik\u0105\u00a0[30, 31].<\/p>\n Atlikta nema\u017eai tyrim\u0173 ir su kitais NVNU. Sanchez-Carpena ir bendraautoriai [32] palygino intraraumenini\u0173 deksketoprofeno (25\u00a0mg ir 50\u00a0mg) ir metamizolo 2\u00a0g (analginu) injekcij\u0173 poveik\u012f sergant RK: tiek deksketoprofenas, tiek metamizolas buvo efektyv\u016bs gydant RK. Nustatyta, kad deksketoprofenas pradeda veikti grei\u010diau nei metamizolas. Abu vaistai buvo gerai toleruojami. Kitame tyrime Sanchez-Carpena su bendraautoriais [33] palygino intravenin\u0117s deksketoprofeno ir metamizolo form\u0173 skausmo mal\u0161inimo poveik\u012f. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad deksketoprofenas po 10\u00a0min. ir 30\u00a0min. geriau suma\u017eina skausm\u0105 nei metamizolas. Cevik su bendraautoriais [34] atskleid\u0117, kad tenoksikamo, lornoksikamo ir deksketoprofeno intravenin\u0117 forma yra efektyvi ir gerai toleruojama gydant RK. Dar viename tyrime, kuriame palygintos intravenin\u0117s deksketoprofeno, fentanilio ir paracetamolio formos, pasteb\u0117ta, kad po 30\u00a0min. deksketoprofenas i\u0161 \u0161i\u0173 vaist\u0173 efektyviausiai mal\u0161ina skausm\u0105 bei suma\u017eina papildom\u0173 vaist\u0173 nuo skausmo poreik\u012f\u00a0[35]. Svarbu pamin\u0117ti ir Hollingsworth tyrim\u0105 [36]. Jame pasteb\u0117ta, kad skiriant alfa adrenoreceptori\u0173 blokatorius skausmo priepuoli\u0173 epizodai pasirei\u0161kia re\u010diau.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n Gydant RK, pirmenyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti teikiama NVNU. Skiriant \u0161iuos vaistus, palyginti su opioidiniais analgetikais, re\u010diau prireikia papildom\u0173 priemoni\u0173 nuo skausmo, re\u010diau pasirei\u0161kia nepageidaujami rei\u0161kiniai. Spazmolitik\u0173 efektyvumas gydant RK n\u0117ra patvirtintas. Alfa adrenoreceptori\u0173 blokatoriai gali suma\u017einti skausmo priepuoli\u0173 da\u017en\u012f.<\/p>\n Gyd. Karolis \u010cekas<\/b><\/b><\/p>\n Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Urologijos centras<\/b>\u00a0<\/p>\n<\/p>\n LITERAT\u016aRA:<\/b><\/p>\n 1. Romero V, Akpinar H, Assimos DG. Kidney stones: a global picture of prevalence, incidence, and associated risk factors. Rev Urol 2010; 12:e86\u201396. Sergamumas inkst\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 akmenlige varijuoja nuo 0,1\u00a0proc. iki 18,5\u00a0proc. Didesnis paplitimas (>10\u00a0proc.) nustatomas auk\u0161to pragyvenimo lygio \u0161alyse\u00a0\u2013 \u0160vedijoje, Kanadoje, Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Po gydymo apie 50\u00a0proc. akmenlig\u0117s atvej\u0173 pasikartoja per 5\u201310 met\u0173. Daliai pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 inkst\u0173 akmenlige, akmuo pajuda \u012f \u0161lapimtak\u012f, sukeldamas obstrukcij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27227,27221,9254,26510,833,27228,26879,26647,26551,27229,7170,27222,93,7432,27219,8193,445,27234,8215,27235,23309,27233,27225,26300,53,27220,27224,1982,27231,1900,27223,18879,27232,25839,27230,27226,138,26305,940],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-13","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-calculi","tag-cevik","tag-deksketoprofenas","tag-department","tag-diklofenakas","tag-edition","tag-editors","tag-emerg","tag-emergency","tag-flank","tag-funkcija","tag-hollingsworth","tag-infarktas","tag-infekcija","tag-juosmens","tag-kapsules","tag-navikas","tag-nsaids","tag-obstrukcija","tag-opioids","tag-pielonefritas","tag-pollock","tag-preminger","tag-pubmed","tag-pykinimas","tag-sanchez","tag-segura","tag-seklides","tag-skolarikos","tag-slapimas","tag-stone","tag-therapeutic","tag-tintinalli","tag-tract","tag-ureteral","tag-urologic","tag-vaistai","tag-wwwncbinlmnihgov","tag-zvakutemis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
<\/b><\/p>\n\n
<\/strong><\/p>\n\n
\n
\n
\n
2. Trinchieri A CG, et al. Epidemiology, in Stone Disease, K.S. C.P. Segura JW, Pak CY, Preminger GM, Tolley D., Eds. 2003, Health Publications: Paris.
3. Gerber GS, Brendler CB. Evaluation of the urologic patient: history, physical examination, and urinalysis. Matlaga BR, Lingeman JE. Surgical Management of Upper Urinary Tract Calculi. In: Kavoussi LR, Partin AW, Novick CA, Peters CA, editors. Campbell-Walsh Urology Tenth edition; p. 74, 1377-1378 psl.
4. Golzari SE, Soleimanpour H, Rahmani F, et al. Therapeutic approaches for renal colic in the emergency department: a review article. Anesth Pain Med 2014 Feb 13;4(1):e16222.
5. Talati J, Tiselius H-G, Albala DM, YE Z. Urolithiasis: basic science and clinical practice. Springer Science & Business Media; Dec 22, 2012.
6. Significance and preliminary investigation of urological symptoms and signs. Stone disease. Upper tract obstruction, loin pain, hydronephrosis. In: Reynard J, Brewster S, Biers S, editors. Oxford handbook of urology, 1st edition; 2006. p.20-22, 382-390, 402-414.
7. Larkin GL, Peacock WF, Pearl SM, et al. Efficacy of ketorolac tromethamine versus meperidine in the ED treatment of acute renal colic. Am J Emerg Med 1999; 17: 6-19.
8. Bergus GR. Pain relief for renal colic. J Fam Pract 1996; 43: 438-40.
9. Turk C, Neisius A, Petrik A, et al. EAU guidelines on urolithiasis; 2018. http:\/\/uroweb.org\/guideline\/urolithiasis\/<\/a>.
10. Gettman MT, Segura JW. Failure of Urinary Drainage: Upper Urinary. In: Hohenfellner M, Santucci RA. Emergencies in Urology; 2007. p. 104-112.
11. Van Laecke E, Oosterlinck W. Physiopathology of renal colic and therapeutic consequences. Acta Urol Belg 1994; 62:15-8.
12. Zwergel U, Felgner J, Rombach H, et al. Current conservative treatment of renal colic: value of prostaglandin synthesis inhibitors. Schmerz 1998; 12:112-7.
13. Smith RC. Diagnosis of acute flank pain: value of unenhanced helical CT. Am J Roentgen 1996; 166:97-100.
14. Thomson JM. Computed tomography versus intravenous urography in diagnosis of acute flank pain from urolithiasis: a randomized study comparing imaging costs and radiation dose. Australas Radiol 2001; 45:291-97.
15. Preminger GM et al. 2007 Guideline for the management of ureteral calculi. Eur Urol 2007; 52: 1610.
16. Skolarikos A, et al. The role for active monitoring in urinary stones: a systematic review. J Endourol, 2010; 24:923.
17. Skolarikos A, et al. Indications, prediction of success and methods to improve outcome of shock wave lithotripsy of renal and upper ureteral calculi. Arch Ital Urol Androl 2010; 82:56.
18. Manthey DE, Nicks BA. Urologic stone disease. In: Tintinalli JE, Stapczynski JS, Cline DM, Ma OJ, Cydulka RK, Meckler GD, editors. Tintinalli’s emergency medicine: a comprehensive study guide; 2010. p. 651-6.
19. Engeler DS, et al. The ideal analgesic treatment for acute renal colic–theory and practice. Scand J Urol Nephrol 2008; 42:137. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/17899475<\/a>.
20. Shokeir AA, et al. Resistive index in renal colic: the effect of nonsteroidal anti-inflammatory drugs. BJU Int 1999; 84:249. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/10468715<\/a>.
21. Pathan SA, et al. Delivering safe and effective analgesia for management of renal colic in the emergency department: a double-blind, multigroup, randomised controlled trial. Lancet 2016; 387:1999.
22. Holdgate A, Pollock T. Nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) versus opioids for acute renal colic. Cochrane Database Syst Rev 2005; (2):CD004137. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/15846699<\/a>
23. Phillips E, Hinck B, Pedro R, et al. Celecoxib in the management of acute renal colic: a randomized controlled clinical trial. Urology 2009; 74(5):994-9.
24. Safdar B, Degutis LC, Landry K, et al. Intravenous morphine plus ketorolac is superior to either drug alone for treatment of acute renal colic. Ann Emerg Med 2006; 48(2):173-81.
25. Afshar K, et al. Nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) and non-opioids for acute renal colic. Cochrane Database Syst Rev 2015; (6):CD006027. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/26120804<\/a>
26. Tramer MR, Williams JE, Carroll D, et al. Comparing analgesic efficacy of non-steroidal anti-inflammatory drugs given by different routes in acute and chronic pain: a qualitative systematic review. Acta Anaesthesiol Scand 1998; 42(1):71-9.
27. Holdgate A, Pollock T. Systematic review of the relative efficacy of non-steroidal anti-inflammatory drugs and opioids in the treatment of acute renal colic. BMJ 2004; 328:1401. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/15178585<\/a>
28. Seitz C et al. Medical therapy to facilitate the passage of stones: what is the evidence? Eur Urol 2009; 56:455.
29. Lee A, et al. Effects of nonsteroidal anti-inflammatory drugs on postoperative renal function in adults with normal renal function. Cochrane Database Syst Rev 2004;(2):CD002765. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/17443518<\/a>
30. Krum H et al. Blood pressure and cardiovascular outcomes in patients taking nonsteroidal antiinflammatory drugs. Cardiovasc Ther 2012; 30:342. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/21884017<\/a>.
31. Bhala N, et al. Vascular and upper gastrointestinal effects of non-steroidal anti-inflammatory drugs: meta-analyses of individual participant data from randomised trials. Lancet 2013; 382:769. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/23726390<\/a>
32. Sanchez-Carpena J, et al. Comparison of Dexketoprofen trometamol and Dipyrone in the treatment of renal colic. Clin Drug invest 2003; 23(3):139-152.
33. Sanchez-Carpena J, Dominguez-Hervella F, et al. Comparison of intravenous dexketoprofen and dipyrone in acute renal colic. Eur J Clin Pharmacol 2007; 63(8):751-60.
34. Cevik E, Cinar O, Salman N, et al. Comparing the efficacy of intravenous tenoxicam, lornoxicam, and dexketoprofen trometamol for the treatment of renal colic. Am J Emerg Med. 2012; 30(8):1486-90.
35. Al B, Sunar MM, Zengin S, et al. Comparison of IV dexketoprofen trometamol, fentanyl, and paracetamol in the treatment of renal colic in the ED: A randomized controlled trial. Am J Emerg Med. 2018; 36(4):571-576.
36. Hollingsworth JM, et al. Alpha blockers for treatment of ureteric stones: systematic review and meta-analysis. BMJ 2016; 355:i6112. https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/27908918.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"