2008 metais Lietuvoje diagnozuoti 95 nauji u\u017esikr\u0117timo \u017emogaus imunodeficito virusu (\u017dIV) atvejai – 65 vyrams ir 30 moterims (2007 m. – 106, 2006 m. – 100, 2005 m. – 120). I\u0161 viso 2009 met\u0173 sausio 1 dienai Lietuvoje diagnozuotas 1401 infekuotas \u017dIV asmuo. \u017dIV infekuot\u0173 vyr\u0173 5 kartus daugiau nei moter\u0173. Atitinkamai 1183 ir 218. <\/p>\n
Pagal galim\u0105 u\u017esikr\u0117timo \u017dIV b\u016bd\u0105, 44,2 proc. (2007 m. – 55,6 proc.) (42) asmen\u0173 pernai u\u017esikr\u0117t\u0117 vartodami \u0161virk\u0161\u010diamuosius narkotikus, 36,8 proc. (2007 m. – 29,3 proc.) – per lytinius santykius (26 – heteroseksualius ir 9 – homoseksualius), kit\u0173 18 asmen\u0173 u\u017esikr\u0117timo b\u016bdas nenustatytas. <\/p>\n
„Nors 2008 metais dauguma nauj\u0173 \u017dIV infekcijos atvej\u0173 nustatyta tarp \u0161virk\u0161\u010diam\u0173 narkotik\u0173 vartotoj\u0173, ta\u010diau vertinant pagal \u017dIV u\u017esikr\u0117timo b\u016bd\u0105 pastar\u0173j\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 tendencijas matyti, kad ma\u017e\u0117ja naujai u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 \u017dIV per \u0161virk\u0161\u010diam\u0173j\u0173 narkotik\u0173 vartojim\u0105 ir daug\u0117ja u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 per lytinius santykius, ypa\u010d moter\u0173“, – pa\u017eym\u0117jo Lietuvos AIDS centro direktorius, medicinos moksl\u0173 daktaras, docentas Saulius \u010caplinskas. <\/p>\n
2008 m. naujai i\u0161ai\u0161kint\u0173 \u017dIV infekuot\u0173 asmen\u0173 am\u017eiaus vidurkis – 35 metai (2007 m. – 34 metai). <\/p>\n
Lietuvos AIDS centro duomenimis, 2008 m. i\u0161ai\u0161kint\u0173 \u017dIV atvej\u0173 skai\u010dius pagal apskritis: daugiausiai (29) – Vilniaus, 21 – Klaip\u0117dos, 16 – Alytaus, 11 – Kauno, po tris – Tel\u0161i\u0173 ir Utenos, po 2 – \u0160iauli\u0173, Panev\u0117\u017eio ir Taurag\u0117s, vienas – Marijampol\u0117s. Palyginus su 2007 met\u0173 duomenimis, daugiausia 2008 metais \u017dIV infekcijos atvej\u0173 buvo i\u0161ai\u0161kinta Alytaus apskrityje (padid\u0117jo net 4 kartus). <\/p>\n
I\u0161 viso daugiausiai \u017dIV u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 yra Klaip\u0117dos apskrities gyventojai (428), antroje vietoje Vilniaus (260), Kauno (85), \u0160iauli\u0173 (72), Tel\u0161i\u0173 (53), Alytaus (42), Marijampol\u0117s (17), Utenos (17), Panev\u0117\u017eio (17), Taurag\u0117s (8) . <\/p>\n
Pus\u0117 (15) pernai naujai i\u0161ai\u0161kint\u0173 moter\u0173 u\u017esikr\u0117t\u0117 \u017dIV lytini\u0173 santyki\u0173 metu nuo savo lytinio partnerio, 8 – rizikingai vartodamos \u0161virk\u0161\u010diamuosius narkotikus, 7 u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 u\u017esikr\u0117timo b\u016bdas ne\u017einomas. <\/p>\n
2008 m. n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 patikros metu buvo i\u0161ai\u0161kintos 6 u\u017esikr\u0117tusios \u017dIV moterys. I\u0161 viso pernai gim\u0117 13 vaik\u0173, kuriuos gimd\u0117 u\u017esikr\u0117tusios \u017dIV moterys. \u0160iuo metu pasakyti, ar jie nuo motinos u\u017esikr\u0117t\u0117 \u017dIV negalima. Tai bus galima pasakyti tik ma\u017edaug po pusantr\u0173 gyvenimo met\u0173. Vis\u0105 min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f vaikams periodi\u0161kai bus atliekami tyrimai. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus dr. doc. S. \u010caplinsko, daug\u0117jant u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017dIV moter\u0173, did\u0117ja perinatalinio \u017dIV perdavimo rizika, t. y. vaikas gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stas \u017dIV n\u0117\u0161tumo, gimdymo metu ar maitinant kr\u016btimi. Anksti nusta\u010dius \u017dIV infekcij\u0105 yra taikomos perinatalin\u0117s \u017dIV profilaktikos priemon\u0117s (skiriamas gydymas motinai, vaikui ir kt.), tai leid\u017eia suma\u017einti \u017dIV perdavimo rizik\u0105 iki 2 procent\u0173. Nuo 2007 met\u0173 visoms n\u0117\u0161\u010diosioms Lietuvoje si\u016bloma i\u0161sitirti d\u0117l \u017dIV nemokamai.
\nLietuvos AIDS centro duomenimis, keletas u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017dIV moter\u0173 teikia seksualines paslaugas, tai medikams kelia itin didel\u012f susir\u016bpinim\u0105, nes d\u0117l to \u017dIV infekcija gali spar\u010diai i\u0161plisti tarp asmen\u0173, besinaudojan\u010di\u0173 min\u0117tomis paslaugomis. <\/p>\n
Nors bendras sergamumo \u017dIV rodiklis 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 Lietuvoje suma\u017e\u0117jo nuo 3,93 atvejo 2003 metais iki 2,82 (preliminar\u016bs duomenys) atvejo 2008 metais, ta\u010diau neramina did\u0117jan\u010dios sergan\u010di\u0173j\u0173 paskutine \u017dIV ligos stadija – AIDS tendencijos. 2008 metais AIDS susirgo 46 \u017dIV u\u017esikr\u0117t\u0119 asmenys. Tuo tarpu 2007 metais toki\u0173 buvo ma\u017eiau – 28, 2006 – 27, 2005 – 10 asmen\u0173. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus dr. doc. S.\u010caplinsko, duomen\u0173 analiz\u0117 rodo, kad tok\u012f spart\u0173 AIDS atvej\u0173 did\u0117jim\u0105 lemia keletas svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: 1. \u017dIV infekcija „sensta“, t. y. Lietuvoje, kaip ir daugelyje \u0161ali\u0173, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie jau gana seniai (ma\u017edaug prie\u0161 8–10 met\u0173) yra u\u017esikr\u0117t\u0119 \u017dIV ir kuri\u0173 \u017dIV ligos progresavimas jau pasiek\u0117 AIDS stadij\u0105; 2. dauguma susirgusi\u0173j\u0173 per v\u0117lai kreipiasi \u012f gydymo \u012fstaigas, tod\u0117l laiku neskiriami specifiniai vaistai, stabdantys \u017dIV ligos progresavim\u0105; 3. pagal dabar Lietuvoje galiojan\u010dios \u017dIV ligos gydymo metodikos kriterijus, m\u016bs\u0173 \u0161alyje kiek v\u0117lokai leid\u017eiama prad\u0117ti skirti specifinius, valstyb\u0117s kompensuojamus, \u017dIV ligai gydyti reikalingus vaistus. \u017dIV ligos gydymo specialist\u0173 darbo grup\u0117 jau pateik\u0117 si\u016blymus, kaip reik\u0117t\u0173 koreguoti metodik\u0105, kad ji atitikt\u0173 tarptautinius standartus ir leist\u0173 suma\u017einti AIDS atvej\u0173 skai\u010di\u0173 bei pagerint\u0173 pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. 2008 metais valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis (finansuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondui) \u017dIV liga antiretrovirusiniais vaistais gydyta 130 asmen\u0173 (2007 m. – 98). Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos duomenimis, vieno \u017dIV u\u017esikr\u0117tusio paciento gydymas antiretrovirusiniais valstyb\u0117s kompensuojamais vaistais, vidutini\u0161kai kainuoja 26,5 t\u016bkst. lit\u0173 per metus. Be to, ligos b\u016bkl\u0117s steb\u0117senai, t. y. laboratoriniams tyrimams vidutini\u0161kai vienam pacientui reikia apie 3 t\u016bkst. lit\u0173 valstyb\u0117s l\u0117\u0161\u0173. <\/p>\n
PALYGINIMUI: SAM info<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2008 metais Lietuvoje diagnozuoti 95 nauji u\u017esikr\u0117timo \u017emogaus imunodeficito virusu (\u017dIV) atvejai – 65 vyrams ir 30 moterims (2007 m. – 106, 2006 m. – 100, 2005 m. – 120). I\u0161 viso 2009 met\u0173 sausio 1 dienai Lietuvoje diagnozuotas 1401 infekuotas \u017dIV asmuo. \u017dIV infekuot\u0173 vyr\u0173 5 kartus daugiau nei moter\u0173. Atitinkamai 1183 ir 218. <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2,271,1441,1442,277,138,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13013","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-infekcijos","tag-infekuotu","tag-svirksciamuosius","tag-uzsikretimo-budas","tag-uzsikretusios","tag-vaistai","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13013","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13013"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13013\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13013"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13013"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13013"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13013"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13013"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/strong><\/em>
\nPernai Latvijoje nustatyta tris kartus bei Estijoje penkis kartus daugiau nauj\u0173 \u017dIV atvej\u0173 nei Lietuvoje. Atitinkamai 284 (2008 11 30 duomenys) ir 496 (2008 11 12 duomenys) atvejai. I\u0161 viso Latvijoje iki 2008 11 30 nustatyti 4265, Estijoje (2008 11 12 duomenys) – 6860 u\u017esikr\u0117tusieji \u017dIV. Preliminariais duomenimis bendras \u017dIV infekcijos paplitimo rodiklis Lietuvoje 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 2008-aisiais siek\u0117 36,98 atvejo (2007 m. siek\u0117 34,87) ir tai beveik 14 kart\u0173 ma\u017eesnis nei kaimynin\u0117je Estijoje (519), 5 kartus ma\u017eesnis nei Latvijoje (188) .
\n <\/p>\n