{"id":13030,"date":"2009-01-19T20:00:00","date_gmt":"2009-01-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T08:44:21","modified_gmt":"2016-03-25T08:44:21","slug":"zarnyno-virusai-salcio-nebijo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/zarnyno-virusai-salcio-nebijo\/13030\/","title":{"rendered":"\u017darnyno virusai \u0161al\u010dio nebijo"},"content":{"rendered":"<p class=\"IZ\">Apie 70 proc. \u012f Klaip\u0117dos universitetin\u0117s ligonin\u0117s Infekcini\u0173 lig\u0173 skyri\u0173 patenkan\u010di\u0173 pacient\u0173 diagnozuojamos virusin\u0117s \u017earnyno ligos. Kaip savo ma\u017eylius apsaugoti nuo \u017eiem\u0105 u\u017eklumpan\u010di\u0173 rota- ar noravirusini\u0173 infekcij\u0173, kaip juos pri\u017ei\u016br\u0117ti susirgus, paklausin\u0117jome 1-ojo (vaik\u0173) infekcini\u0173 lig\u0173 skyriaus ved\u0117j\u0105 Antan\u0105 Narvil\u0105.<\/p>\n<p class=\"TJ\">Rotavirusai ir noravirusai &#8211; vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 baub\u0173, kuri\u0173 bijo vaiku\u010di\u0173 t\u0117veliai. Kaip infekcijos prasideda, kaip pasirei\u0161kia?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Atskirti rotavirusin\u0119 infekcij\u0105 nuo noravirusin\u0117s galima pagal ligos pasirei\u0161kim\u0105.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Noravirusin\u0117 infekcija prasideda nuo v\u0117mimo, v\u0117liau ligonis gali prad\u0117ti viduriuoti. Gali ir kiek sukar\u0161\u010diuoti, bet tai n\u0117ra pagrindinis simptomas.<\/p>\n<p class=\"TEXT\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/roto-virusas\/72688\">Rotavirusin\u0117 infekcija<\/a>\u00a0prasideda nuo kar\u0161\u010diavimo, po keli\u0173 valand\u0173 pradedama viduriuoti. Tai neretai pirmomis dienomis suklaidina \u0161eimos gydytoj\u0105. I\u0161kviestas \u012f namus jis mato tik raudon\u0105 gerkl\u0119.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Esant rotavirusinei infekcijai ligoniukas gali ir vemti, bet labiau i\u0161reik\u0161tas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/viduriavimas-2\/72707\">viduriavimas<\/a>. Kuo auk\u0161tesn\u0117 temperat\u016bra, kuo sunkesn\u0117 eiga, tuo ligonis labiau vemia ir viduriuoja.<\/p>\n<p class=\"TJ\">Ar t\u0117veliai tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f viduriuojan\u010dio vaiku\u010dio i\u0161matas?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">\u012evertinti i\u0161matas labai vertinga. Nuo to priklauso ir gydymas, nes padeda atskirti bakterin\u0119 infekcij\u0105 nuo virusin\u0117s. Sergant <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/roto-virusas\/72688\">rotavirusine infekcija<\/a>\u00a0viduriuojama skysta mase be patologini\u0173 priemai\u0161\u0173. I\u0161mat\u0173 kvapas specifinis, r\u016bg\u0161tus, ne toks nemalonus kaip susirgus salmonelioze. I\u0161mat\u0173 spalva gelsva arba gelsvai salotin\u0117. Jei lig\u0105 suk\u0117l\u0117 salmonel\u0117s, i\u0161matos b\u016bna \u017ealios spalvos, labai dvokian\u010dios, gleivingos, kai kada &#8211; su kraujo priemai\u0161omis.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Kol nenustatyta tiksli diagnoz\u0117, \u017einoti, kaip vaikutis viduriuoja, labai svarbu. A\u0161 pra\u0161au mamy\u010di\u0173, kad pakviest\u0173 mane, kai vaikas pasitu\u0161tina &#8211; galiu orientuotis, su kuo turiu reikal\u0105.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Esant noravirusinei infekcijai, i\u0161matos pana\u0161ios, bet vyrauja v\u0117mimo sindromas.<\/p>\n<p class=\"TJ\">Kaip \u0161ios infekcin\u0117s ligos gydomos?<\/p>\n<table class=\"im bclear ipTableManagement\">\n<tbody>\n<tr>\n<td class=\"stimg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/an13-1_.jpg\" alt=\"\u017darnyno virusai \u0161al\u010dio nebijo\" width=\"200\" height=\"196\">Gydytojas A. Narvilas pataria vaik\u0173 nesived\u017eioti \u012f sve\u010dius, jei ten kas nors serga ar neseniai sirgo \u017earnyno infekcija<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n<p class=\"TEXT\">Noravirusin\u0117 infekcija i\u0161gydoma grei\u010diau, nes vemiant \u017emogus jau\u010diasi blogiau nei viduriuodamas, tod\u0117l atve\u017eti neu\u017edelsiama.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Viduriuojant ir vemiant reikia gerti kuo daugiau skys\u010di\u0173, geriau &#8211; mineralizuot\u0173. Vaistin\u0117se galima nusipirkti speciali\u0173 miltuk\u0173, kuriuose yra mineral\u0173, drusk\u0173, reikaling\u0173 mikroelement\u0173, natrio ir kalio chlorid\u0173. Praskiedus juos vandeniu ir geriant atkuriama vandens ir mikroelement\u0173 netektis organizme. Beje, antibiotikais \u0161ios ligos negydomos &#8211; jie tinka tik esant bakterinei infekcijai.<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>G\u0117rimas neskanus, ne visi vaikai j\u012f geria&#8230;<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Jis s\u016brokas, tod\u0117l rekomenduojame truput\u012f pakeisti. Vaikams miltelius reikia padalinti \u012f keturias dalis ir vien\u0105 dal\u012f i\u0161tirpinti pus\u0117je litro vandens. Kad g\u0117rimas b\u016bt\u0173 skanesnis, galima prid\u0117ti desertin\u012f \u0161auk\u0161t\u0105 gliukoz\u0117s. G\u0117rimu reikia girdyti po kiekvieno paviduriavimo. Jei vaikas geria, vien to u\u017etenka, kad jis prad\u0117t\u0173 sveikti, &#8211; nereikia la\u0161in\u0117s infuzijos.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">\u012e ligonin\u0119 atve\u017etiems vaiku\u010diams daryti la\u0161ines fiziologinio tirpalo infuzijas prireikia po kelis kartus, ir jie per kelias dienas pasveiksta. M\u016bs\u0173 skyriuje vidutinis gul\u0117jimo laikas d\u0117l intensyvaus gydymo jau daugel\u012f met\u0173 yra 4-5 dienos. O paskutiniu metu &#8211; 3,8 dienos. O anks\u010diau tekdavo pagul\u0117ti daugiau nei 10 dien\u0173.<\/p>\n<p class=\"TJ\">Taigi \u0161ios infekcijos vaistais negydomos&#8230; Kas taip i\u0161g\u0105sdina virusus, kad jie pasitraukia?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Su virusais kovoja pats organizmas, jis gamina antik\u016bnus, kurie nustelbia ir sunaikina virus\u0105. Kad antik\u016bnai grei\u010diau pasigamint\u0173, organizmui reikia to, ko jis netenka. Kai jis gauna reikaling\u0105 kiek\u012f vandens ir drusk\u0173 &#8211; kuo puikiausiai sveiksta.<\/p>\n<p class=\"TJ\">O pagerti vitamin\u0173 n\u0117ra b\u016btina?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">I\u0161va\u017eiuojant parekomenduojame ir vitaminus. Kartais mamos ne\u017eino, kaip elgtis, kai gydytojas yra paskyr\u0119s gerti vitamin\u0105 D. \u0160is vitaminas laisvina vidurius, tod\u0117l laikinai, gydymosi laikotarpiu, jo vartojim\u0105 rekomenduojame nutraukti.<\/p>\n<p class=\"TJ\">O k\u0105 sergant \u017earnyno infekcin\u0117mis ligomis galima ir ko negalima valgyti?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Dieta sergant \u0161iomis ligomis labai svarbi. K\u016bdikiams iki met\u0173 negalima duoti \u0161vie\u017eio pieno, geriau tiks adaptuoti mi\u0161iniai. Nerekomenduojame valgyti juodos duonos &#8211; tik balt\u0105, taip pat batonus, riestainius. O geriausiai &#8211; tai d\u017ei\u016bv\u0117siai, jie &#8211; ir maistas, ir vaistas, nes absorbuoja daug skys\u010di\u0173, tir\u0161tina vidurius. Sausainiais nereikia piktnaud\u017eiauti, jie sald\u016bs. Ligos periodu reik\u0117t\u0173 atsisakyti vis\u0173 saldumyn\u0173.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Jei viduriuojama negausiai &#8211; tinka nat\u016brali\u0173 obuoli\u0173 sultys, praskiestos virintu vandeniu. Jose gausu mineral\u0173, maistini\u0173 med\u017eiag\u0173, jos gerina apetit\u0105, dirgina receptorius. Tinka ir \u0161vie\u017ei r\u016bg\u0161t\u016bs pieno produktai.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">I\u0161 vaisi\u0173 tinka bananai, net \u016bmiu ligos periodu. Jokiu b\u016bdu negalima apelsin\u0173, mandarin\u0173. Galima gerti sultinius. Nereikia suma\u017einti druskos vartojimo. Jei vaikas nebegauna druskos &#8211; nebenori nieko. Tinka griki\u0173, ry\u017ei\u0173, bulvi\u0173 ko\u0161\u0117s, jos tir\u0161tina vidurius.<\/p>\n<p class=\"TJ\">O kaip i\u0161vengti susirgim\u0173 \u017earnyno virusin\u0117mis infekcijomis?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Tie, kurie bijo rotavirusin\u0117s infekcijos,- gali vaik\u0105 paskiepyti mokama geriam\u0105ja vakcina. Skiepijami vaikai nuo 2 iki 6 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus. Bet skiepai veikia tik iki 2 met\u0173. Patirtis rodo, kad ir skiepas 100 proc. neapsaugo &#8211; tik 80-90 proc.<\/p>\n<p class=\"TJ\">Kokiu b\u016bdu plinta virusai, kaip jais apsikre\u010diama?<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Tiek rotavirusais, tiek noravirusais u\u017esikre\u010diama per burn\u0105. Virusai \u012f aplink\u0105 i\u0161siskiria su i\u0161matomis, o \u012f \u017emogaus organizm\u0105 patenka per apkr\u0117st\u0105 maist\u0105, vanden\u012f, buities apyvokos daiktus, \u017eaislus. Juk vaikai visk\u0105 link\u0119 palai\u017eyti, d\u0117ti \u012f burn\u0105.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Labai svarbu nesilankyti sve\u010diuose, jei toje \u0161eimoje kas nors serga ar neseniai sirgo \u0161iomis infekcin\u0117mis ligomis. Kartais u\u017etenka artimo pabendravimo su sergan\u010diuoju &#8211; ir galima apsikr\u0117sti.<\/p>\n<p class=\"TEXT\">Noravirusine infekcija labai lengvai nuo j\u0173 u\u017esikre\u010dia t\u0117veliai. Re\u010diau &#8211; <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/roto-virusas\/72688\">rotavirusine infekcija<\/a>. Tik suaugusieji perserga lengviau nei vaikai.<\/p>\n<p>\u00a0 <strong>Genovait\u0117 PRIVEDIEN\u0116<\/strong> \u00a0 <strong>Vakar\u0173 ekspresas<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"IZ\" style=\"text-align: justify;\">Apie 70 proc. \u012f Klaip\u0117dos universitetin\u0117s ligonin\u0117s Infekcini\u0173 lig\u0173 skyri\u0173 patenkan\u010di\u0173 pacient\u0173 diagnozuojamos virusin\u0117s \u017earnyno ligos. Kaip savo ma\u017eylius apsaugoti nuo \u017eiem\u0105 u\u017eklumpan\u010di\u0173 rota- ar noravirusini\u0173 infekcij\u0173, kaip juos pri\u017ei\u016br\u0117ti susirgus, paklausin\u0117jome 1-ojo (vaik\u0173) infekcini\u0173 lig\u0173 skyriaus ved\u0117j\u0105 Antan\u0105 Narvil\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[39,7432,137,1443,1406],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13030","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dieta","tag-infekcija","tag-ligonis","tag-teveliai","tag-virusai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13030","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13030"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13030\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13030"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13030"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13030"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13030"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13030"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}