Psichiatr\u0173 pasteb\u0117ta, kad k\u016bdikio atsiradimas visada yra kriz\u0117 \u0161eimai, taip pat i\u0161bandym\u0173 metas kiekvienam \u0161eimos nariui atskirai. Tik vieni s\u0117kmingai prisitaiko prie pasikeitim\u0173, kiti niekaip negali susitvarkyti su u\u017egriuvusiomis problemomis. Sunkumus si\u016bloma \u012fveikti pozityviu m\u0105stymu. <\/p>\n
Nesaugumo jausmas persiduoda <\/p>\n
Psicholog\u0117 Inga Drupien\u0117, dirbanti su besilaukian\u010diomis bei su naujagimi\u0173 susilaukusiomis \u0161eimomis pastebi, kad naujos \u0161eimos nario atsiradimas da\u017enai sujudina ne tik \u0161eimos pamatus, bet ir sukelia depresij\u0173. „Atsiradus ma\u017eyliui did\u017eiulis kr\u016bvis tenka moteriai, kuri kartais neturi supratimo, kaip j\u012f maitinti, kaip rengti, kaip bendrauti su k\u016bdikiu. Moteris turi \u012fgimt\u0105 motinyst\u0117s jausm\u0105, tik nepuosel\u0117jamas jis pasislepia labai giliai“, — sak\u0117 I. Drupien\u0117. Specialist\u0117 pasakoja, kad labai da\u017enai girdi fraz\u0119, jog vaikui reikia labai daug investicij\u0173: drabu\u017e\u0117li\u0173, \u017eaisl\u0173, pritaikytos aplinkos, v\u0117liau — kompiuteri\u0173, moksl\u0173, ma\u0161in\u0173, buto ir finansinio apr\u016bpinimo. Beveik nesusim\u0105stoma, kokio dvasinio ind\u0117lio vaikai laukia i\u0161 t\u0117v\u0173. Psicholog\u0117s teigimu, vaik\u0173 elgesio ir emocij\u0173 sutrikimai: neramus miegas naktimis, apetito stoka, paty\u010dios mokykloje, agresijos protr\u016bkiai, besaikis svaiginimasis — viskas kalba apie tai, kad vaikai nesijau\u010dia saug\u016bs. V\u0117liau jie nesijau\u010dia saug\u016bs ir suaug\u0119, nes saugumas ateina su motinos pienu. Saugumo pamatai padedami jau ankstyvoje vaikyst\u0117je. <\/p>\n
Motinos pienas — ne\u012fkainojamas turtas <\/p>\n
I. Drupien\u0117 teigia, kad Lietuvoje motinos pien\u0105 gauna tik apie 30 procent\u0173 naujagimi\u0173. Nepaisant prad\u0117to maitinimo kr\u016btimi po 1-3 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikis imamas maitinti mi\u0161inukais. „Pienas motinoms dingsta d\u0117l pas\u0105moninio nenoro maitinti, emocinio k\u016bdikio nepri\u0117mimo, nuovargio, informacijos stokos. Tik pavieniai yra atvejai, kai fiziologi\u0161kai maitinti moteris negali“, — patikino specialist\u0117. Motinyst\u0117s sfera susiformuoja dar iki gimdymo, psicholog\u0117s teigimu, tam reikia ruo\u0161tis. N\u0117\u0161tumas ir santykis su ma\u017eyliu yra i\u0161skirtinis, unikalus, tod\u0117l reikalauja individualaus pri\u0117jimo. Pasakoja, kad ie\u0161kodama reikalingos informacijos internete, kalb\u0117dama su draug\u0117mis, lygindama save su kitomis moteris tikrai nenusiramins, tod\u0117l pataria paie\u0161koti geresni\u0173 b\u016bd\u0173 informacijai surinkti, nei internetin\u0117s pokalbi\u0173 svetain\u0117s. „Paskutiniai moksliniai duomenys rodo, kad vaisiaus nei\u0161ne\u0161iojim\u0105 daugiau \u012ftakoja psichosocialiniai nei biologiniai veiksniai. Neatsiradus ar nutr\u016bkus ry\u0161iui su \u012fs\u010diose augan\u010diu \u017emogu\u010diu jis praranda saugumo jausm\u0105, pasijau\u010dia nelaukiamas. Taip atsitinka ir kai mama bijo, kai \u0161eimoje smurtaujama, mir\u0161ta artimas \u017emogus, su kuriuo moteris jaut\u0117si saugi“, — pasakoja psicholog\u0117. Dar viena baim\u0117, anot specialist\u0117s, baim\u0117 gimdyti. Moterys bijo skausmo, gydytoj\u0173, pa\u010dio gimdymo proceso, baiminasi d\u0117l naujagimio sveikatos. Tikinama, kad Skausmas yra subjektyvus poj\u016btis, tod\u0117l visi\u0161kai \u012fmanoma i\u0161mokti j\u012f valdyti. „\u017dinoma, visai be jo apsieiti negal\u0117sime, ta\u010diau minimalizuoti ir i\u0161vengti bereikaling\u0173 traum\u0173 galima“. <\/p>\n
Klausimas: k\u016bdikis ar fikusas <\/p>\n
I. Drupien\u0117 pasakoja, kad Lietuvoje daug\u0117ja \u0161eim\u0173, kurioms k\u016bdikio laukimas u\u017esit\u0119sia ir moterys pa\u010dios sau nusistato nevaisingumo diagnoz\u0119. Po to prasideda ilgas medicinini\u0173 tyrim\u0173 maratonas. Gydymas, jeigu randami reprodukcin\u0117s sferos sutrikimai, ilgi laukimo m\u0117nesiai, tyrimai. \u012etampa auga, moteris galvoja tik apie s\u0117km\u0119. „B\u016bna, kad gimus taip lauktam vaikeliui mama nebenori jo matyti, nebesupranta, kur dingo d\u017eiaugsmas, kuris tur\u0117jo b\u016bti. Tuomet ir i\u0161kyla klausimas, kam jai viso to reik\u0117jo? Savaranki\u0161kai ar su pagalba atsakym\u0105 rasti b\u016btina — kitaip gali nukent\u0117ti vaikas, susijaukti \u0161eimos gyvenimas“, — persp\u0117jo psicholog\u0117. Pasakojama, kad yra por\u0173, kurioms fiziologi\u0161kai tarsi viskas tvarkoje, ta\u010diau k\u016bdikis negimsta. Prie\u017east\u012f peischolog\u0117 \u012fvardija: moters psichologin\u0117je erdv\u0117je vaikelis neturi vietos. „Paklausus, kur mama numatyt\u0173 statyti lovyt\u0119, ji sutrinka ir ima svarstyti: ten spinta, ten vyro darbo stalas — vienintel\u0117je tinkamoje vietoje stovi fikusas, kurio i\u0161mesti negali. Buvo atvej\u0173, kad pakeitus partner\u012f moteris pasijau\u010dia psichologi\u0161kai saugi — vaikelis gimsta“, — \u0161ypsojosi medik\u0117. <\/p>\n
Raktas nuo depresijos — pozytivus m\u0105stymas <\/p>\n
Gydytojas psichiatras Vytautas Bartkevi\u010dius tikina, kad pastaruoju metu gydant nuotaikos sutrikimus be medikamentinio gydymo taikoma ir pozityvi psichoterapija: penki raktai atrakinantys duris \u012f depresijos gydym\u0105. Gydytojas pristato, kad depresij\u0105 \u012fveikti gali pad\u0117ti m\u0105stymo raktas. Jei \u017emogus prisl\u0117gtas, atsiranda li\u016bdesys, pyk\u010dio protr\u016bkiai, baim\u0117s jausmas, kamuoja stiprus nerimas, pesimisti\u0161kai \u017ei\u016brima \u012f ateit\u012f, reikia i\u0161mokti atpa\u017einti depresyv\u0173 m\u0105stym\u0105 ir pakeisti pozityvesn\u0117mis mintimis, tuomet \u017emogus sugeb\u0117t\u0173 racionaliau spr\u0119sti savo problemas. „Pad\u0117s ir veiksm\u0173 raktas. Jei jau\u010diam\u0117s nesavi namuose, darbe, bendraudami su savo artimaisiais, nenorime imtis \u012fprastin\u0117s veiklos, atid\u0117liojame darbus, esame irzl\u016bs — po\u017eymiai, jog sutrikusi veiklos sritis. Pozityv\u016bs veiksmai paskatins pozityviau \u017evelgti \u012f save. Depresija<\/a> prad\u0117s trauktis“, — tikino psichiatras V. Bartkevi\u010dius. Pasak gydytojo, \u0161iuolaikiniai mokslo tyrimai patvirtino, jog depresinius sutrikimus veiksmingai \u0161alina biologinis gydymas, kuomet skiriami medikamentai \u0161alinantys depresijos simptomus, miego sutrikimus. Tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 problemos, kaip pasakojo V. Bartkevi\u010dius, kelia did\u017eiul\u0119 \u012ftamp\u0105 ir slegia. Santyki\u0173 raktas moko atpa\u017einti ir spr\u0119sti santyki\u0173 problemas. Taikant pozityvi\u0105j\u0105 psichoterapij\u0105 ger\u0117ja bendravimo kokyb\u0117, sugebama i\u0161spr\u0119sti konfliktus, \u0161alinamas apmaudas ir pyktis. Taip pat depresijos duris galima u\u017erakinti dvasingumo raktu, tai padeda surasti prasm\u0119 kasdienyb\u0117je ir sustiprina tik\u0117jim\u0105. \u0160ie metodai, kaip tikina medikas, suteikia \u017emogui ry\u017eto grumtis su depresija<\/a>, nuotaikos sutrikimais ir kitomis problemomis, gyvenimui suteikiama naujos prasm\u0117s. „Susipa\u017einau su \u012fvairiomis psichoterapijos technikomis. Pernai baigiau Visbadeno (Vokietija) Psichoterapijos akademij\u0105, tapau pozityvios psichoterapijos konsultantu. Toliau t\u0119siu moksl\u0105 \u0161ioje akademijoje“, — kalb\u0117jo gydytojas V. Bartkevi\u010dius. iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Psichiatr\u0173 pasteb\u0117ta, kad k\u016bdikio atsiradimas visada yra kriz\u0117 \u0161eimai, taip pat i\u0161bandym\u0173 metas kiekvienam \u0161eimos nariui atskirai. Tik vieni s\u0117kmingai prisitaiko prie pasikeitim\u0173, kiti niekaip negali susitvarkyti su u\u017egriuvusiomis problemomis. Sunkumus si\u016bloma \u012fveikti pozityviu m\u0105stymu.
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[109,51,513,17,1175,265],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13043","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-depresija","tag-jausmas","tag-kudikis","tag-mama","tag-pienas","tag-saugus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13043","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13043"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13043\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13043"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13043"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13043"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13043"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13043"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}