\u0160al\u010dio sukelta alergija n\u0117ra da\u017ena liga. Ta\u010diau pastaruoju metu ji kamuoja daugiau \u017emoni\u0173. Manoma, kad 15–20 proc. gyventoj\u0173 nors kart\u0105 teko patirti \u0161al\u010dio alergij\u0105 – i\u0161 lauko at\u0117jus \u012f patalp\u0105 oda parausta arba j\u0105 i\u0161beria. \u0160ia alergija da\u017eniausiai susergama \u017eiem\u0105, kai \u0161alta, v\u0117juota ir dr\u0117gna. Kartais liga gali kelti gr\u0117sm\u0119 gyvybei. <\/p>\n
Pa\u016bm\u0117ja \u017eiem\u0105 <\/p>\n
Apie \u0161al\u010dio alergijos prie\u017eastis yra dvi nuomon\u0117s. Vieni specialistai mano, kad tai – netikroji alergija, nes \u0161altis, kaip fizinis rei\u0161kinys, sukelia imunin\u0117se l\u0105stel\u0117se tokius poky\u010dius, d\u0117l kuri\u0173 atsiranda klinikini\u0173 ligos po\u017eymi\u0173. Kiti tvirtina, kad vis d\u0117lto organizme vyksta tikroji alergin\u0117 reakcija, susidaro gynybiniai mechanizmai – antik\u016bnai, antigenai. Ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s viskas vyksta taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, skiriasi tik pati prad\u017eia. \u0160al\u010dio alergija serga tik keli procentai gyventoj\u0173. Bet tai yra jaun\u0173 \u017emoni\u0173 liga, ja da\u017eniausiai sergama nuo paauglyst\u0117s iki 25–30 met\u0173. Pavojinga tai, kad esant tam tikroms aplinkyb\u0117ms \u0161al\u010dio alergija kelia gr\u0117sm\u0119 gyvybei. Ypa\u010d jeigu ligonis nesilaiko gydytojo nurodym\u0173, ne\u012fvertina ligos rimtumo ir, pavyzd\u017eiui, netinkamai apsireng\u0119s b\u016bna \u0161altyje, nors jam to daryti negalima. Blogiausia sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia alergija b\u016bkl\u0117 b\u016bna tada, kai oras \u0161altas ir dr\u0117gnas. Kitas ligos pa\u016bm\u0117jimo laikotarpis b\u016bna vasar\u0105, kai \u017emon\u0117s maudosi \u0161altame vandenyje, ypa\u010d \u0161altoje j\u016broje. Dar blogiau, kai sergantysis \u0161al\u010dio alergija nardo. I\u0161lipus \u012f krant\u0105 jam b\u016bna silpna, svaigsta galva, nie\u017eti vis\u0105 k\u016bn\u0105, kartais ligonis net apalpsta, tad gali tekti kviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105. <\/p>\n
I\u0161beria od\u0105 <\/p>\n
\u0160iai ligai b\u016bdinga tai, kad nuo \u0161al\u010dio alergijos ken\u010diantiems \u017emon\u0117ms alergini\u0173 b\u0117rim\u0173 atsiranda tose vietose, kurios neb\u016bna apsaugotos nuo \u0161al\u010dio: ant rank\u0173, veido. U\u017etenka alergija sergan\u010diam \u017emogui ant veido nukristi keliems lietaus la\u0161eliams ar pab\u016bti lauke pu\u010diant \u017evarbiam v\u0117jui, ir tuojau pat parausta ar patinsta veidas, j\u012f i\u0161beria nie\u017etin\u010diomis p\u016bslel\u0117mis. Oda atrodo kaip sudilginta, tod\u0117l liga dar vadinama dilg\u0117line. Po\u017eymiai ypa\u010d pasirei\u0161kia at\u0161ylant, pavyzd\u017eiui, \u012f\u0117jus \u012f patalp\u0105 i\u0161 \u0161alto lauko. Vieniems ligoniams b\u016bna tik dilg\u0117lin\u0117<\/a>, kitiems ji pasirei\u0161kia kartu su vadinam\u0105ja Kvink\u0117s edema, t. y. atsiranda ir patinim\u0173. Gali i\u0161tinti lie\u017euvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kv\u0117puoti, atsiranda dusulys<\/a>. Tai jau ne tik odos, bet ir gleivini\u0173 pa\u017eeidimas. Sutinus kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivinei, galima u\u017edusti. Kartais jautrus \u0161al\u010diui \u017emogus negali valgyti \u0161alto maisto – led\u0173, gerti at\u0161aldyt\u0173 g\u0117rim\u0173. Suvalgiusiems \u0161alt\u0173 produkt\u0173 ligoniams i\u0161tinsta vir\u0161kinamojo trakto, \u017earnyno gleivin\u0117, gali prasid\u0117ti pilvo skausmai, viduriavimas<\/a>. Daliai ligoni\u0173 \u0161al\u010dio alergija pasirei\u0161kia s\u0105nari\u0173 pa\u017eeidimu – i\u0161tinsta pir\u0161tai, prasideda j\u0173 s\u0105nari\u0173 u\u017edegimas. Bet taip atsitinka re\u010diau. <\/p>\n Eiga – nenusp\u0117jama <\/p>\n Liga gali b\u016bti paveld\u0117ta arba \u012fgyta. Jeigu ji paveld\u0117ta – serga paciento t\u0117vai ar artimi giminai\u010diai, tai pasirei\u0161kia ankstyvame am\u017eiuje ir kamuoja vis\u0105 gyvenim\u0105. \u012egyta alergija gali pasireik\u0161ti \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Liga gali b\u016bti pirmin\u0117, t. y. kai jos ai\u0161ki prie\u017eastis ne\u017einoma, ir antrin\u0117 – kai ji i\u0161sivysto kaip kit\u0173 lig\u0173 po\u017eymis. Ji gali pasireik\u0161ti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bi\u010di\u0173, vapsv\u0173 \u012fg\u0117limo. <\/p>\n \u0160iais atvejais reik\u0117t\u0173 gydyti pagrindin\u0119 lig\u0105. <\/p>\n \u0160al\u010dio alergijos eiga – nenusp\u0117jama. Liga gali atsirasti be ai\u0161kios prie\u017easties ir lygiai taip pat nepaai\u0161kinamai i\u0161nykti. Jos trukm\u0117 gali b\u016bti \u012fvairi – nuo keleri\u0173 met\u0173 iki de\u0161imtme\u010di\u0173. Ta\u010diau j\u0105 gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali prad\u0117ti progresuoti, keisti savo form\u0105, darytis pavojingesn\u0117. Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzd\u017eiui, aspirinas, taip pat alkoholis. Ta\u010diau net apie 40 proc. atvej\u0173 \u0161al\u010dio alergijos prie\u017easties taip ir nepavyksta nustatyti. <\/p>\n Lig\u0105 galima nugal\u0117ti <\/p>\n \u0160al\u010dio sukelta alergija vaistais gydoma kaip ir kitos alergin\u0117s ligos. Gydym\u0105 turi skirti gydytojas, nuodugniai i\u0161tyr\u0119s ligos atsiradimo prie\u017eastis. Da\u017eniausios prie\u017eastys yra l\u0117tin\u0117s infekcijos, parazitin\u0117s \u017earnyno kirm\u0117l\u0117s ar \u012fvairios vidaus organ\u0173 ligos. B\u016btent tod\u0117l kiekvieno \u0161al\u010dio alergija sergan\u010dio paciento gydymas pradedamas nuo i\u0161samaus vis\u0173 organizmo sistem\u0173 tyrimo. Lig\u0105 diagnozuoti padeda alerginis \u0161al\u010dio m\u0117ginys, j\u012f gali atlikti tik medikai. Nusta\u010dius lig\u0105 ir tinkamai j\u0105 gydant, alergija dingsta. Svarbiausia profilaktin\u0117 \u0161ios ligos priemon\u0117 – saugotis \u0161al\u010dio. Atv\u0117sus orams prie\u0161 i\u0161einant \u012f lauk\u0105 b\u016btina \u0161iltai apsirengti, u\u017esid\u0117ti kepur\u0119, u\u017esimauti pir\u0161tines. Jei lauke labai \u0161alta, be b\u016btino reikalo geriau i\u0161 viso neiti i\u0161 nam\u0173. Od\u0105 reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. J\u0173 yra labai \u012fvairi\u0173, ta\u010diau pagrindin\u0117s sudedamosios dalys tos pa\u010dios: riebalai, dr\u0117kinamosios med\u017eiagos, emulsikliai, konservantai. Daugelis emolient\u0173 turi kvap\u0105 ir spalv\u0105 suteikian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. Ta\u010diau jos gali sukelti alergij\u0105, ypa\u010d jei oda yra jautresn\u0117. Tod\u0117l geriau vartoti naujos kartos emolientus, kuriuose kvap\u0173 ir da\u017eikli\u0173 visi\u0161kai n\u0117ra. Jei reikia od\u0105 tik apsaugoti nuo \u0161al\u010dio, patariama pasirinkti tepal\u0105, kuris padengia odos pavir\u0161i\u0173 apsaugine pl\u0117vele. iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160al\u010dio sukelta alergija n\u0117ra da\u017ena liga. Ta\u010diau pastaruoju metu ji kamuoja daugiau \u017emoni\u0173. Manoma, kad 15–20 proc. gyventoj\u0173 nors kart\u0105 teko patirti \u0161al\u010dio alergij\u0105 – i\u0161 lauko at\u0117jus \u012f patalp\u0105 oda parausta arba j\u0105 i\u0161beria. \u0160ia alergija da\u017eniausiai susergama \u017eiem\u0105, kai \u0161alta, v\u0117juota ir dr\u0117gna. Kartais liga gali kelti gr\u0117sm\u0119 gyvybei.
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[174,96,137,126,138,127],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13051","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergija","tag-alergijos","tag-ligonis","tag-saltis","tag-vaistai","tag-ziema"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13051","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13051"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13051\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13051"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13051"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13051"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13051"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13051"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}