{"id":13086,"date":"2009-01-05T20:00:00","date_gmt":"2009-01-05T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-01-05T20:00:00","modified_gmt":"2009-01-05T20:00:00","slug":"migrena-jau-prilygsta-epidemijai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/migrena-jau-prilygsta-epidemijai\/13086\/","title":{"rendered":"Migrena jau prilygsta epidemijai"},"content":{"rendered":"

Pastaruoju metu intensyv\u0117jant gyvenimo tempui, did\u0117jant konkurencijai, kamuojant stresams daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kuriuos vis da\u017eniau kankina nepakeliami galvos skausmai bei migrenos priepuoliai. Nors tiksl\u0173 migrena<\/a> sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 nustatyti labai sunku, manoma, kad ja serga iki 15 proc. Lietuvos gyventoj\u0173, da\u017eniausiai darbingo am\u017eiaus asmenys. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 \u0161\u012f skausm\u0105 slepia, ken\u010dia. Gydytojai teigia, kad \u0161iandien migren\u0105 galima \u012fveikti, netgi u\u017eb\u0117gti jai u\u017e aki\u0173. „Ligoni\u0173, kuriuos kankina ilgiau kaip tris paras trunkantis migrenos priepuolis (migrenin\u0117 b\u016bkl\u0117) ir kurie b\u016bt\u0173 priversti gydytis nuo migrenos ligonin\u0117se, pasitaiko retai. Ta\u010diau sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga, kurios pagrindinis simptomas – sunkiai i\u0161tveriamas galvos skausmas, yra labai daug. Nors visuomen\u0117je paplitusi nuomon\u0117, kad tai – moter\u0173 ar inteligent\u0173 liga, ja vis da\u017eniau serga vyrai ir net vaikai“, – patikino poilsio nam\u0173 „Baltija“ reabilitacijos fizin\u0117s medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas medicinos moksl\u0173 daktaras Vincas Paulikas. <\/p>\n

Prie\u017eastys – neai\u0161kios
\nN\u0117ra tiksliai \u017einoma, kod\u0117l susergama migrena<\/a>. Vieni mokslininkai mano, kad d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 susitraukimo, o v\u0117liau i\u0161sipl\u0117timo sutrinka kraujotaka. Kita teorija – kad smegenyse sutrinka nerviniai impulsai, \u012fvyksta impuls\u0173 i\u0161krovos. Paskutiniu metu i\u0161tirta, kad priepuolio metu sutrinka tam tikr\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 balansas smegenyse. \u017dinoma tik tai, kad migrenai atsirasti \u012ftakos turi paveldimumas. Gydytojo V.Pauliko teigimu, su am\u017eiumi priepuoliai ilg\u0117ja, bet j\u0173 intensyvumas silpsta. Jaunyst\u0117je migrena<\/a> sergama lengviau. Moterims pasiekus brandos am\u017ei\u0173, migrenos priepuoliai b\u016bna sunkiausi, o nuo 50 met\u0173 – ret\u0117ja ar i\u0161nyksta. Vyrams migrenos priepuoliai vis\u0105 gyvenim\u0105 b\u016bna beveik vienodi. Manoma, kad hormonai turi \u012ftakos migrenos paplitimui. Iki brendimo vienodai \u0161ia liga serga berniukai ir mergait\u0117s. V\u0117liau moterys serga tris kartus da\u017eniau nei vyrai. Be to, migrenos priepuoliams turi \u012ftakos menstruacijos ir n\u0117\u0161tumas. <\/p>\n

Galima i\u0161vengti priepuoli\u0173
\nSergantiems migrena<\/a> gydytojas pataria steb\u0117ti, kas provokuoja priepuolius. Tai gali b\u016bti alkoholis, raudonas vynas, s\u016bris, \u0161okoladas, citrusiniai vaisiai, badavimas<\/a>, nereguliarus maitinimasis, pervargimas, stresas, nerimas, nemiga, or\u0173 permainos, stipr\u016bs kvapai. D\u0117l persimiegojimo savaitgaliais, daug kam b\u016bna savaitgalin\u0117 migrena<\/a>. Da\u017enai priepuoliai i\u0161provokuojami, kai sutampa keli nepalank\u016bs faktoriai. Poilsio nam\u0173 „Baltija“ reabilitacijos FMR gydytojas V.Paulikas teigia, kad kuo anks\u010diau i\u0161skiriami priepuolio po\u017eymiai ir vartojami vaistai, galima su\u0161velninti ligos eig\u0105. \u0160iuo metu migrenos priepuoliams mal\u0161inti naudojami veiksmingi vaistai – tirpstan\u010dios tablet\u0117s bei pur\u0161kalai \u012f nos\u012f. Pasak V.Pauliko, jei yra galimyb\u0117, priepuolio metu reikia vengti \u0161viesos, atsigulti, pagul\u0117ti, pasistengti u\u017emigti. Jei n\u0117ra galimyb\u0117s tokios galimyb\u0117s, stengtis dirbti lengvesn\u012f, reikalaujant\u012f ma\u017eesnio susikaupimo darb\u0105. Pad\u0117ti gali pavalgymas ar puodelis sald\u017eios arbatos. Jei skausmai prasideda sprando srityje ar pakau\u0161yje, pad\u0117ti gali kar\u0161ta p\u016bsl\u0117 ant skaudamos vietos. <\/p>\n

Profilaktikai – ne tik vaistai
\nPrie profilaktikos priemoni\u0173 galima priskirti migrenos gydym\u0105 vaistais tarp priepuoli\u0173. Jis yra taikomas kai migrenos priepuoliai kartojasi nuo dviej\u0173 kart\u0173 per m\u0117nes\u012f. Priepuoliams su\u0161velninti bei j\u0173 profilaktikai galima gydytis ne tik medikamentais. Tai gali b\u016bti fizioterapija, manualin\u0117 terapija, psichoterapija, refleksoterapija. Taip pat puikiai tinka masa\u017eai ar jogos pratimai. „Norint i\u0161vengti migrenos priepuoli\u0173, reikia vengti provokuojan\u010di\u0173 faktori\u0173. Reikia reguliariai ir pilnaverti\u0161kai maitintis, riboti provokuojan\u010dius maisto produktus, stengtis laikytis darbo ir poilsio re\u017eimo, vengti stres\u0173. Rekomenduojama lengva reguliari mank\u0161ta. Sprando raumen\u0173 mank\u0161ta ir j\u0173 stiprinimas padeda i\u0161vengti arba retina kai kuriuos migrenos priepuolius“, – pataria gydytojas. <\/p>\n

Vyrams – kitokie skausmai
\nGydytojo V.Pauliko teigimu, moterys ir vyrai da\u017enai skund\u017eiasi skirtingais galvos skausmais. Migreniniai galvos skausmai prasideda su aura ar be jos, palaipsniui stipr\u0117ja, skauda viena galvos pus\u0117 arba abi (visa galva). Skausmas trunka nuo keli\u0173 valand\u0173 iki keli\u0173 dien\u0173. Skausm\u0105 lydi pykinimas ar v\u0117mimas, \u0161viesos, triuk\u0161mo baim\u0117. Priepuoliai b\u016bna reti – kelis kartus per m\u0117nes\u012f, metus ar per vis\u0105 gyvenim\u0105. Da\u017eniausiai serga moterys. Vyrams b\u016bdingi klasteriniai galvos skausmai, kurie prasideda staigiais stipriais priepuoliais ir kartojasi serijomis. Serijos trunka nuo vienos iki keli\u0173 savai\u010di\u0173. Priepuoliai trunka nuo keli\u0173 minu\u010di\u0173 iki valandos. Gali pasireik\u0161ti kas dien\u0105, paprastai toje pa\u010dioje galvos pus\u0117je. Skausm\u0105 lydi prakaitavimas, aki\u0173 paraudimas, a\u0161arojimas, nosies u\u017egulimas. “Negalima nekreipti d\u0117mesio \u012f galvos skausm\u0105. Migren\u0105 diagnozuoti ir gydyti b\u016btina. Be to, diagnoz\u0117 turi b\u016bti patvirtinta gydytojo ir atmesti visi kiti susirgimai, sukeliantys pana\u0161\u0173 galvos skausm\u0105, nes kai kurie i\u0161 j\u0173 gali tur\u0117ti blog\u0173 pasekmi\u0173“, – patikino poilsio nam\u0173 „Baltija“ reabilitacijos FMR gydytojas V.Paulikas.
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pastaruoju metu intensyv\u0117jant gyvenimo tempui, did\u0117jant konkurencijai, kamuojant stresams daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kuriuos vis da\u017eniau kankina nepakeliami galvos skausmai bei migrenos priepuoliai. Nors tiksl\u0173 migrena sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173 nustatyti labai sunku, manoma, kad ja serga iki 15 proc. Lietuvos gyventoj\u0173, da\u017eniausiai darbingo am\u017eiaus asmenys. Nema\u017eai \u017emoni\u0173 \u0161\u012f skausm\u0105 slepia, ken\u010dia. Gydytojai teigia, kad \u0161iandien migren\u0105 galima \u012fveikti, netgi u\u017eb\u0117gti jai u\u017e aki\u0173. „Ligoni\u0173, kuriuos kankina ilgiau kaip tris paras trunkantis migrenos priepuolis (migrenin\u0117 b\u016bkl\u0117) ir kurie b\u016bt\u0173 priversti gydytis nuo migrenos ligonin\u0117se, pasitaiko retai. Ta\u010diau sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga, kurios pagrindinis simptomas – sunkiai i\u0161tveriamas galvos skausmas, yra labai daug. Nors visuomen\u0117je paplitusi nuomon\u0117, kad tai – moter\u0173 ar inteligent\u0173 liga, ja vis da\u017eniau serga vyrai ir net vaikai“, – patikino poilsio nam\u0173 „Baltija“ reabilitacijos fizin\u0117s medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas medicinos moksl\u0173 daktaras Vincas Paulikas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[148,24,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13086","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-migrena","tag-profilaktikai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13086","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13086"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13086\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13086"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13086"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13086"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13086"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13086"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}