{"id":13098,"date":"2008-12-30T20:00:00","date_gmt":"2008-12-30T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-12-30T20:00:00","modified_gmt":"2008-12-30T20:00:00","slug":"kraujagysline-demencija-kaip-atpazinti-ir-gydyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kraujagysline-demencija-kaip-atpazinti-ir-gydyti\/13098\/","title":{"rendered":"Kraujagyslin\u0117 demencija: kaip atpa\u017einti ir gydyti"},"content":{"rendered":"

Kadangi daug\u0117ja insult\u0173, da\u017en\u0117ja ir po insult\u0173 atsirandan\u010di\u0173 demencij\u0173 skai\u010dius. Apie kraujagyslines demencijas, j\u0173 svarbiausius po\u017eymius, profilaktik\u0105 bei gydymo galimybes kalb\u0117jom\u0117s su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos neurologu doc. Daliumi JATU\u017dIU.<\/font><\/strong><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/strong><\/span><\/i><\/p>\n

Kokios da\u017eniausios kraujagyslin\u0117s demencijos (KD) prie\u017eastys Lietuvos pacientams? \u012e kokius anamnez\u0117s duomenis gydytojas tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kraujagyslin\u0117 demencija yra antra pagal da\u017en\u012f demencijos prie\u017eastis, kuri Vakar\u0173 \u0161alyse sudaro 8–15 proc. vis\u0173 demencij\u0173, o Japonijoje – net 22– 35 proc. Be abejo, da\u017enesn\u0117 u\u017e KD demencij\u0105 yra Alzheimerio ligos (AL) sukelta demencija. Ta\u010diau neretai pasirei\u0161kia mi\u0161rios demencijos, kai kartu su KD yra ir AL po\u017eymi\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pagrindin\u0117 KD prie\u017eastis yra insultas, ypa\u010d rizik\u0105 i\u0161sivystyti KD didina dauginiai smegen\u0173 insultai. Kita vertus, KD i\u0161sivystyti gali ir po vieno insulto, jeigu jis \u012fvyk\u0119s vadinamojoje strategin\u0117je smegen\u0173 vietoje, kuri atsakinga u\u017e atmint\u012f ir kitus pa\u017eintinius procesus. Taigi pagal prie\u017east\u012f KD n\u0117ra vienalyt\u0117 liga – galima i\u0161skirti kelet\u0105 etiopatogenezini\u0173 KD variant\u0173: vieno strategin\u0117s lokalizacijos insulto sukelta demencija; multiinfarktin\u0117 demencija; demencija, susijusi su smegen\u0173 kraujosruvomis; mi\u0161ri demencija. Demencijos i\u0161sivystym\u0105 taip pat gali nulemti difuzinis galvos smegen\u0173 baltosios med\u017eiagos pa\u017eeidimas insultu nesirgusiam pacientui.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Demencija atsiranda daug da\u017eniau, kai yra rizikos veiksni\u0173. Vis\u0173 pirma, tai am\u017eius: kuo vyresnis \u017emogus, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad i\u0161sivystys KD. Nurodoma, kad moterys serga KD da\u017eniau u\u017e vyrus. Vienas naujesni\u0173 ispan\u0173 tyrim\u0173 nustat\u0117, kad moterys turi 1,67 karto didesn\u0119 tikimyb\u0119 susirgti KD, palyginti su vyrais.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012edom\u016bs pasteb\u0117jimai, kad depresija<\/a> yra svarbus demencijos (tiek kraujagyslin\u0117s, tiek AL) rizikos veiksnys. Taip pat prie rizikos veiksni\u0173 sirgti KD priskiriama arterin\u0117 hipertenzija, \u0161irdies ligos, miego arterij\u0173 ateroskleroz\u0117<\/a> ir cukrinis diabetas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi \u012f visus \u0161iuos min\u0117tus rizikos veiksnius ir tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f gydytojas ai\u0161kindamasis paciento anamnez\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kokie svarbiausi, ankstyviausi po\u017eymiai ar simptomai rodo, kad vystosi KD?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vieno i\u0161skirtinio ir specifinio simptomo KD apib\u016bdinti n\u0117ra. Tuo KD ir skiriasi nuo AL, kurios pirmasis ir svarbiausias simptomas da\u017eniausiai yra atminties sutrikimas. Kaip kalb\u0117jome, pagal lig\u0105 sukelian\u010dias prie\u017eastis ir mechanizmus KD – \u012fvairialyp\u0117 liga. Tod\u0117l pirmieji simptomai taip pat b\u016bna \u012fvair\u016bs. Tai gali b\u016bti ir min\u0117tas atminties sutrikimas, ta\u010diau taip pat neretai ankstyvieji KD po\u017eymiai yra nuotaikos svyravimai, elgsenos poky\u010diai. Besivystant KD, kei\u010diasi \u017emogaus asmenyb\u0117: jis gali tapti piktesnis, irzlesnis, be rimtos prie\u017easties u\u017esiplieskiantis. Vienas i\u0161 ankstyv\u0173 KD po\u017eymi\u0173 gali b\u016bti dezorientacija laiko at\u017evilgiu, ypa\u010d nakt\u012f.<\/o:p><\/span><\/p>\n

I\u0161 kit\u0173 simptom\u0173 b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f motorikos sutrikimus, pvz., sul\u0117t\u0117jim\u0105, sukaustym\u0105, eisenos poky\u010dius – parkinsonizm\u0105 primenan\u010dius simptomus. Ligoniams da\u017enai b\u016bna \u012fvairi\u0173 somatini\u0173 negalavim\u0173 (galvos svaigimas<\/a>, nestabili pusiausvyra, galvos skausmai), jiems nustatomi \u017eidininiai simptomai, lik\u0119 po buvusio insulto (insult\u0173).<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017dod\u017eiu, pirmieji po\u017eymiai gali b\u016bti labai \u012fvair\u016bs, o, ligai progresuojant, min\u0117ti simptomai ir po\u017eymiai gali reik\u0161tis kartu ir \u012fvairiais deriniais.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kaip kinta ar blog\u0117ja kognityvin\u0117s funkcijos vystantis KD? Koks \u0161i\u0173 atminties sutrikim\u0173 patofiziologinis mechanizmas?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Ligos eiga taip pat gali b\u016bti \u012fvairi. Ta\u010diau, palyginti su AL, KD vis d\u0117lto b\u016bdingesnis yra pakopinis ligos progresavimas, kai po tam tikro stabilizacijos laikotarpio pasirei\u0161kia gana staigus pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimas. Ta\u010diau pasitaiko, kad pa\u017eintin\u0117s funkcijos blog\u0117ja tolygiai, palaipsniui. Nors, kaip jau min\u0117jau, tai b\u016bt\u0173 b\u016bdingiau Alzheimerio ligai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012etakos pablog\u0117jimams, ypa\u010d jeigu ligos progresavimas yra pakopinis, gali tur\u0117ti \u012fvair\u016bs AKS svyravimai: tiek labai smarkus kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas, tiek ir jo suma\u017e\u0117jimas. Pacientui, kurio smegenis maitinan\u010dios kraujagysl\u0117s yra reik\u0161mingai susiaur\u0117jusios, u\u017esit\u0119susio kraujosp\u016bd\u017eio kritimo epizodo metu atsiranda bendrin\u0117 arba lokali smegen\u0173 hipoperfuzija, kuri gali paskatinti tiek pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105, tiek nauj\u0173 neurologini\u0173 \u017eidinini\u0173 sindrom\u0173 atsiradim\u0105 (\u012fvykus dar vienam galvos smegen\u0173 fokaliniam pa\u017eeidimui d\u0117l nepakankamos smegen\u0173 kraujotakos).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Paprastai liga progresuoja l\u0117tai, ir jos prad\u017ei\u0105 pasteb\u0117ti nelengva. Galimi ir gana ilgi stabilizacijos periodai, kai po insulto atsiradusi pa\u017eintin\u0117 disfunkcija gana ilg\u0105 laik\u0105 i\u0161lieka to paties lygio.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Patogeneziniai KD mechanizmai labai \u012fvair\u016bs ir priklauso nuo smegen\u0173 pa\u017eeidimo vietos. Vienas i\u0161 mechanizm\u0173 yra tiesioginis pa\u017eintiniams procesams svarbi\u0173 galvos smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 (pvz., hipokampo, gumburo, kampinio vingio) pa\u017eeidimas, \u012fvykus vienam ar keliems insultams. Ta\u010diau galimi ir kiti patogeneziniai mechanizmai, pvz., kai, \u012fvykus keliems insultams ne strategin\u0117se galvos smegen\u0173 vietose, suyra svarbias smegen\u0173 strukt\u016bras jungiantys cholinerginiai ar glutamaterginiai laidai. Manoma, kad tam turi reik\u0161m\u0117s ir kiti neurotransmiteriai; taigi kitas mechanizmas yra \u012fvairi\u0173 neurotransmiteri\u0173, perduodan\u010di\u0173 nervinius impulsus sinaps\u0117se, deficitas smegenyse d\u0117l kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s pa\u017eeidim\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

KD i\u0161sivystymui \u012ftakos turi ir am\u017eiaus nulemti galvos smegen\u0173 arterij\u0173 poky\u010diai. Kaip \u017einoma, da\u017enai vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 arterijos tampa kietesn\u0117s, rigidi\u0161kos, ne tokios elastingos. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimai rodo, kad padid\u0117j\u0119s arterij\u0173 sieneli\u0173 standumas (kaip su am\u017eiumi susij\u0119s pokytis arba atsirad\u0119s d\u0117l kit\u0173 lig\u0173, pvz., arterin\u0117s hipertenzijos) taip pat prisideda prie kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160ie i\u0161vardyti i\u0161sivystymo mechanizmai yra bendri ir KD, ir AL. Bet, jeigu KD lygintume su AL, tai KD patogenez\u0117je n\u0117ra taip vienareik\u0161miai nurodoma acetilcholino stoka, kuri laikoma viena i\u0161 pagrindini\u0173 AL patogenez\u0117s grand\u017ei\u0173. Ai\u0161kinant KD i\u0161sivystym\u0105, vadinamoji cholinergin\u0117 hipotez\u0117, t.y. acetilcholino (Ach) tr\u016bkumas, taip pat turi reik\u0161m\u0117s, ta\u010diau yra ir kitos galimos prie\u017eastys, t.y. smegen\u0173 strukt\u016briniai pa\u017eeidimai, arterij\u0173 sieneli\u0173 poky\u010diai ir neurotransmiteri\u0173 disbalansas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kokios priemon\u0117s gali pad\u0117ti diagnozuoti atminties sutrikimus sergantiesiems KD?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vis\u0173 pirma, diagnozuojant demencij\u0105 reikia i\u0161tirti paciento pa\u017eintines funkcijas ir pagr\u012fsti j\u0173 sutrikim\u0105. Tuomet, nusta\u010dius demencijos sindrom\u0105, reikia \u012fvertinti, kokios yra demencijos prie\u017eastys ar forma. Diagnozuojant demencij\u0105, b\u016btini neuropsichologiniai testai – \u012fvairios skal\u0117s, klausimynai, u\u017eduotys. Diagnostikos tikslais naudojami Protin\u0117s b\u016bkl\u0117s mini tyrimas (angl. Mini-mental state examination<\/i>, MMSE), Blessed demencijos skal\u0117 ar kiti neuropsichologiniai testai. Praktikoje da\u017enai taikomi Laikrod\u017eio pie\u0161imo u\u017eduotis ir Penki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 testas<\/a>. Jie n\u0117ra sud\u0117tingi, atliekami gana greitai ir pateikia daug informacijos gydytojui. \u0160is pa\u017eintini\u0173 test\u0173 kompleksas leid\u017eia pasakyti, ar yra demencija, ar lengvas kognityvinis sutrikimas, ar apskritai n\u0117ra pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kai pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas jau nustatytas, demencijos r\u016b\u0161iai ir prie\u017eastims i\u0161siai\u0161kinti atliekami kiti tyrimai – kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0117s ultragarsinis \u012fvertinimas, galvos smegen\u0173 neurovizualiniai tyrimai (kompiuterin\u0117 tomografija, magnetinio rezonanso tomografija). Esant reikalui, atliekami ir \u0161irdies ultragarsiniai tyrimai bei kt.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Si\u016bly\u010diau nepamir\u0161ti, kad, diagnozuojant demencij\u0105, reikia nustatyti ir skydliauk\u0117s hormon\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje. Tai vienas i\u0161 svarbesni\u0173 tyrim\u0173, kadangi skydliauk\u0117s hipo- ar hiperfunkcija gali sukelti pseudodemencij\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Ar yra atminties sutrikim\u0173 prevencini\u0173 priemoni\u0173, kurias b\u016bt\u0173 galima taikyti besivystant KD? Kokios jos? Ar yra tai \u012frodan\u010di\u0173 tyrim\u0173?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Priemoni\u0173 KD prevencijai si\u016bloma daug, tuo tarpu tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 j\u0173 veiksmingum\u0105, stokojama.<\/o:p><\/span><\/p>\n

KD demencijos profilaktika pirmiausia apima galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 profilaktikos priemones: kraujosp\u016bd\u017eio koregavim\u0105, glikemijos kontrol\u0119, normalios cholesterolio koncentracijos<\/o:p><\/span><\/p>\n

palaikym\u0105. Tod\u0117l kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173 valdymas – vienas pagrindini\u0173 demencijos profilaktikos u\u017edavini\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi pirmoji u\u017eduotis – i\u0161vengti insulto, nes tikimyb\u0117 i\u0161sivystyti KD be insulto yra labai ma\u017ea. KD prevencija apima ir hipertenzijos gydym\u0105, ir hipercholesterolemijos korekcij\u0105, ir tinkam\u0105 cukrinio diabeto gydym\u0105, taip pat gyvensenos koregavim\u0105. Esant pamin\u0117toms b\u016bkl\u0117ms, ma\u017einti KD rizik\u0105 galima skiriant tam tikr\u0173 vaist\u0173. Pvz., kai kurie hipertenzijai gydyti skirti vaistai pasi\u017eymi ne tik kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010diu, bet ir neuroprotekciniu ar pa\u017eintines funkcijas palaikan\u010diu poveikiu – pamin\u0117tini angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI) ir angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB). <\/o:p><\/span><\/p>\n

Be to, ir neurologijoje auga statin\u0173 reik\u0161m\u0117. Be abejon\u0117s, statinai koreguoja hiperlipidemij\u0105, ta\u010diau yra nauj\u0173 tyrim\u0173, kurie rodo, kad, vartojant nedidel\u0117mis doz\u0117mis \u0161ios grup\u0117s vaist\u0173, re\u010diau susergama demencija, netgi AL.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012evykus insultui, svarbios yra visos tiek farmakologin\u0117s, tiek nefarmakologin\u0117s priemon\u0117s, kurios skatina neuroplasti\u0161kum\u0105, t.y. sveik\u0173 smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 sugeb\u0117jim\u0105 perimti \u017euvusi\u0173j\u0173 funkcij\u0105, taip pat metabolizm\u0105 gerinan\u010dios priemon\u0117s, reabilitacijos proced\u016bros. Visas \u0161ias priemones po insulto tur\u0117tume skirti kuo anks\u010diau, per pirmuosius m\u0117nesius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kiek KD atveju naudingas pramiracetamas?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Remiantis farmakologin\u0117mis pramiracetamo savyb\u0117mis, \u0161is preparatas yra naudingas, nes tai yra vaistas, kuris gerina smegen\u0173 mityb\u0105, metabolizm\u0105 ir veikia kelet\u0105 patogenez\u0117s grand\u017ei\u0173 (veikia tiek ilgalaik\u0119, tiek trumpalaik\u0119 atmint\u012f, gerina pa\u017eintines funkcijas).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pramiracetamo (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) poveikis \u012fvairiapusis, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 i\u0161skirti poveikio Ach apykaitai<\/o:p><\/span><\/p>\n

svarb\u0105. Nors pats pramiracetamas tiesiogiai Ach receptori\u0173 nestimuliuoja, ta\u010diau jis i\u0161saugo didesn\u012f kiek\u012f pagrindin\u0117s Ach strukt\u016brin\u0117s med\u017eiagos – cholino, o esant daugiau cholino neuronuose, daugiau susidaro ir Ach. Tuo ai\u0161kinamas vaisto teigiamas poveikis trumpalaikei atmin\u010diai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kitas pramiracetamo (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) veikimo aspektas – neuromoduliacija. \u0160is vaistas gerina neuropeptidini\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios dalyvauja formuojantis ilgalaikei atmin\u010diai, susidarym\u0105. Tod\u0117l jo vartojant galima tik\u0117tis ir ilgalaik\u0117s atminties pager\u0117jimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Su \u0161iuo preparatu yra atlikta keletas tyrim\u0173. Jis buvo lygintas su placebu, atliekant \u012fvairius kognityvinius u\u017edavinius. \u0160ioje srityje nema\u017eai yra nuveik\u0119 italai, kurie pasteb\u0117jo, kad vartojan\u010di\u0173 pramiracetamo ligoni\u0173 grup\u0117je, palyginti su pacient\u0173 grupe, kuri vartojo placebo, pager\u0117jo ir trumpalaik\u0117, ir ilgalaik\u0117 atmintis, taip pat reik\u0161mingai pager\u0117jo MMSE balai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taip pat buvo atlikti tyrimai, vertinantys pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 pa\u017eintines funkcijas. Tai buvo atviras tyrimas, kuris nustat\u0117, kad vertinant protin\u0119 b\u016bkl\u0119 pagal Blessed atminties skal\u0119 vartojan\u010di\u0173j\u0173 pramiracetamo grup\u0117je buvo pasteb\u0117tas bendras pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pager\u0117jimas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikose 1999 m. taip pat buvo atliktas atviras pramiracetamo tyrimas, kurio metu tirti ligoniai, kuriuos per pastar\u0105sias 4 sav. buvo i\u0161tik\u0119s praeinantis smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolis arba insultas. Buvo vertinta j\u0173 neurologin\u0117 b\u016bkl\u0117, pa\u017eintin\u0117s funkcijos pagal MMSE ir Penki\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 test\u0105, bendras pager\u0117jimas paciento ir jo gydan\u010dio gydytojo nuomone, ir skiriamas pramiracetamas, po 600 mg 2 kartus per dien\u0105. Kit\u0173 pa\u017eintines funkcijas veikian\u010di\u0173 vaist\u0173 tyrimo laikotarpiu ligoniai nevartojo. Tyrimas tes\u0117si 3 m\u0117n., gauti rezultatai buvo neblogi: i\u0161 45 tyrime dalyvavusi\u0173 pacient\u0173 tik vienam (2,2 proc.) buvo nustatytas reik\u0161mingas pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimas iki demencijos lygio. Tuo tarpu pagal kit\u0173 autori\u0173 epidemiologinius duomenis, per pirmuosius 3 m\u0117n. po insulto KD i\u0161sivysto net iki 25 proc. ligoni\u0173. Taigi padaryta i\u0161vada, kad pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) prisid\u0117jo prie kognityvini\u0173 funkcij\u0173 apsaugos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kokiame ligos etape naudingiausia prad\u0117ti vartoti pramiracetamo? Kokia optimali \u0161io vaisto doz\u0117 (parai), gydymo trukm\u0117?<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Be abejon\u0117s, vaisto reikia prad\u0117ti vartoti kuo anks\u010diau. Kadangi did\u017eiausias pavojus KD atsirasti yra per pirmuosius 3 m\u0117n. po insulto, tai \u0161iuo laikotarpiu ir b\u016btina imtis vis\u0173 priemoni\u0173 ligos i\u0161sivystymui u\u017ekirsti. Pirmuosius 3–6 m\u0117n. po insulto yra itin svarbios visos farmakologin\u0117s ir nefarmakologin\u0117s priemon\u0117s, apsaugan\u010dios, palankan\u010dios ir gerinan\u010dios pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 normalizavim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Mano nuomone, preparato prasminga skirti i\u0161 karto pra\u0117jus kelioms dienoms po insulto, kai b\u016bkl\u0117 stabilizuojasi. Ta\u010diau, jeigu d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 gydym\u0105 teko atid\u0117ti (pvz., Lietuvoje preparatas n\u0117ra kompensuojamas ligoniams, gydomiems stacionare, tod\u0117l realiai vaistas da\u017eniausiai pradedamas vartoti tik i\u0161vykus i\u0161 ligonin\u0117s), paskirti pramiracetamo (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) galima ir v\u0117liau. Ta\u010diau, kaip jau min\u0117jau, atid\u0117lioti n\u0117ra prasm\u0117s. Be to, pramiracetamas d\u0117l savo palanki\u0173 farmakologini\u0173 savybi\u0173<\/o:p><\/span><\/p>\n

gerai dera su \u012fvairiais kraujosp\u016bd\u012f veikian\u010diais vaistais, statinais ar vazoaktyviais preparatais.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Optimali pramiracetamo (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a><\/i>) doz\u0117 – 600 mg 2 kartus per par\u0105. B\u016btent tokia doz\u0117 buvo vertinta atliekant klinikinius tyrimus, tod\u0117l ma\u017einti jos tikrai neverta. Skirdami ma\u017eesn\u0119 vaisto doz\u0119, negalime tur\u0117ti joki\u0173 vaisto veiksmingumo ir apskritai poveikio garantij\u0173, nes, kaip jau min\u0117jau, tyrimai vyko b\u016btent skiriant 1200 mg paros doz\u0119. Gydym\u0105 reik\u0117t\u0173 t\u0119sti ne ma\u017eiau kaip 3 m\u0117n.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f.<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/o:p><\/em><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/em><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Mitybos svarba senyvo am\u017eiaus pacientams, patyrusiems insult\u0105<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

D\u0117l \u012fvairi\u0173 biologini\u0173 bei fiziologini\u0173 poky\u010di\u0173, vykstan\u010di\u0173 senstant, ir d\u0117l gretutini\u0173 lig\u0173 vyresnio<\/o:p><\/span><\/p>\n

am\u017eiaus \u017emon\u0117ms i\u0161kyla nepakankamos mitybos rizika. Daugiau nei 90 proc. insult\u0105 patyrusi\u0173 pacient\u0173 yra vyresni nei 65 m. am\u017eiaus, tod\u0117l po insulto          <\/span>jiems atsiranda papildom\u0173 maitinimosi problem\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Norvegijos mokslininkai ap\u017evelg\u0117 naujausius tyrimus, siekdami \u012fvertinti, koki\u0105 \u012ftak\u0105 turi mityba pacient\u0173 b\u016bklei, gydymo ligonin\u0117je trukmei, infekcij\u0173 da\u017eniui, gyvenimo kokybei ir mirtingumui.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tyrim\u0173 duomenimis, 8–35 proc. insult\u0105 patyrusi\u0173 ligoni\u0173 mityba yra nepakankama, j\u0105 vertinant vienas svarbiausi\u0173 \u017eymen\u0173 yra k\u016bno mas\u0117s indeksas. Nepakankamos mitybos rizik\u0105 didina disfagija, kuri pasitaiko 80 proc. pacient\u0173 po insulto, d\u0117l to jie ilgiau gydomi ligonin\u0117je, blog\u0117ja j\u0173 funkcin\u0117 b\u016bkl\u0117 ir i\u0161gyvenamumas. Anksti prad\u0117jus maitinti pro nazogastrin\u012f zond\u0105, pneumonijos rizika nepadid\u0117ja, o i\u0161gyvenamumas po 6 m\u0117n. pager\u0117ja.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Vartojami maisto papildai (baltymai, energijos teikian\u010dios med\u017eiagos) pagerina mityb\u0105 ir i\u0161gyvenamum\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi insulto baigt\u012f galima pagerinti u\u017etikrinus pakankam\u0105 maitinim\u0105, ta\u010diau b\u016btinas kvalifikuotas paciento mitybos steb\u0117jimas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Milda Dambrauskien\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Kauno medicinos universitetas<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kadangi daug\u0117ja insult\u0173, da\u017en\u0117ja ir po insult\u0173 atsirandan\u010di\u0173 demencij\u0173 skai\u010dius. Apie kraujagyslines demencijas, j\u0173 svarbiausius po\u017eymius, profilaktik\u0105 bei gydymo galimybes kalb\u0117jom\u0117s su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos neurologu doc. Daliumi JATU\u017dIU.   Kokios da\u017eniausios kraujagyslin\u0117s demencijos (KD) prie\u017eastys Lietuvos pacientams? \u012e kokius anamnez\u0117s duomenis gydytojas tur\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f? Kraujagyslin\u0117 demencija yra antra…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[141,992,1200,243,1417,873,1151,138,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13098","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-insultas","tag-issivystymui","tag-kraujagyslines","tag-ligonines","tag-ligos-progresavimas","tag-preparatas","tag-svarbios","tag-vaistai","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13098","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13098"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13098\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13098"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13098"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13098"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13098"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13098"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}