{"id":13101,"date":"2009-01-18T20:00:00","date_gmt":"2009-01-18T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-01-18T20:00:00","modified_gmt":"2009-01-18T20:00:00","slug":"dirgliosios-zarnos-sindromas-epidemiologija-patofiziologija-klinika-diagnostika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/dirgliosios-zarnos-sindromas-epidemiologija-patofiziologija-klinika-diagnostika\/13101\/","title":{"rendered":"Dirgliosios \u017earnos sindromas: epidemiologija, patofiziologija, klinika, diagnostika"},"content":{"rendered":"

Dirgliosios \u017earnos sindromas (toliau D\u017dS) – tai funkcin\u0117 \u017earn\u0173 liga pasirei\u0161kianti pilvo skausmu ar diskomfortu bei tu\u0161tinimosi ar i\u0161mat\u0173 konsis­tencijos pakitimais, nesant strukt\u016brini\u0173 ar bio­chemini\u0173 pakitim\u0173 \u017earnose.<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Epidemiologija<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Europos \u0161alyse D\u017dS paplitimas siekia, \u012fvairi\u0173 studij\u0173 duomenimis, nuo 5% iki 22% populia­cijos. Palyginimui CD serga 2,06% Europos gy­ventoj\u0173, arterine hipertenzija – 27,7%, i\u0161emine \u0161irdies liga – 12,8%. Vakar\u0173 \u0161alyse moterys \u0161ia liga serga du kartus da\u017eniau nei vyrai. 25-64 met\u0173 am\u017eiaus pacientai sudaro 75% vis\u0173 sergan­\u010di\u0173j\u0173. Nors D\u017dS da\u017eniau prasideda jaunesniems \u017emon\u0117ms ir su am\u017eiumi nauj\u0173 atvej\u0173 vis ma\u017eeja, ta\u010diau da\u017eniausiai medicinin\u0117s pagalbos pirm\u0105 kart\u0105 kreipiamasi 30-50 met\u0173 am\u017eiuje.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012evertinus D\u017dS paplitim\u0105, nesunku suprasti, kad tai svarbi problema, ypa\u010d \u017evelgiant i\u0161 ekono­mini\u0173 pozicij\u0173. Nors \u012f gydytojus kreipiasi tik kas ketvirtas ar penktas D\u017dS b\u016bdingus simptomus turintis \u017emogus, gastroenterolog\u0173 darbe jie su­daro 20% – 50% ligoni\u0173 srauto. Praeitame de­\u0161imtmetyje buvo atlikta keletas studij\u0173, siekiant \u012fvertinti d\u0117l D\u017dS atsiradusius ekonominius nuo­stolius medicinos sistemai bei \u0161ali\u0173 ekonomikai. Vokietijoje (1998m), Pranc\u016bzijoje (1994m), JAV (1992m) i\u0161laidos vienam ligoniui siek\u0117 vidutini\u0161­kai 800 eur\u0173, i\u0161 kuri\u0173 69% sudar\u0117 medicinin\u0117s i\u0161laidos, 15% \u012fvairios kitos gydymui skirtos i\u0161lai­dos, 16% netiesiogin\u0117s i\u0161laidos (darbingumo su­ma\u017eejimas, padid\u0117j\u0119s nedarbo dien\u0173 skai\u010dius), o Did\u017eiosios Britanijos (1998) bei Kanados (1998m) i\u0161laidos sudar\u0117 vidutini\u0161kai 250 eur\u0173 vienam li­goniui. Galvojama, kad \u0161ie skirtumai atsirado d\u0117l skirting\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros sistem\u0173. Vertinant ekonominius nuostolius d\u0117l D\u017dS reik\u0117t\u0173 neu\u017e­mir\u0161ti, kad be oficialiai skai\u010diuojam\u0173 i\u0161laid\u0173 eg­zistuoja i\u0161laidos “netradicinei medicinai”, kurias labai sunku \u012fvertinti. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

D\u017dS problema aktuali dar ir d\u0117l to, kad ser­gantieji da\u017enai patiria nereikaling\u0173 intervencij\u0173 bei operacij\u0173, toki\u0173 kaip cholecistektomija, hys­terektomija ar net nugaros operacijos, vien d\u0117l to kad apie \u0161ia lig\u0105 nepagalvojama ir laiku ne­diagnozuojama (Pvz.: Keli\u0173 studij\u0173 atlikt\u0173 JAV bei Europoje duomenimis apie 8% sergan\u010di\u0173j\u0173 D\u017dS patiria nereikaling\u0105 cholecistektomij\u0105). Tai ne tik didina papildom\u0173 komplikacij\u0173 galimyb\u0119, bet ir yra nuostolinga sveikatos sistemai. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir vieno svarbiausi\u0173 fakto­ri\u0173, \u012ftakojan\u010di\u0173 tiek ekonominius nuostolius, tiek paciento elgsen\u0105 bei gyvensen\u0105 – tai gyvenimo kokyb\u0117. Lyginant sveik\u0173 \u017emoni\u0173 bei sergan\u010di\u0173­j\u0173 D\u017dS, II tipo cukriniu diabetu, \u016bmiu miokardo infarktu, arterine hipertenzija ir depresija<\/a> fizin\u0119,socialin\u0119, psichin\u0119, emocin\u0119, bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119, energingum\u0105, skausmo jutim\u0105 buvo pa­steb\u0117ta, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 D\u017dS gyvenimo kokyb\u0117 ry\u0161kiai blogesn\u0117 nei sergan\u010di\u0173 cukriniu diabetu, miokardo infarktu, arterine hipertenzija ir tik kai kuriose kategorijose geresn\u0117 nei sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija<\/a>. Beje, pasteb\u0117ta, kad sergantieji D\u017dS link\u0119 da\u017eniau sirgti psichiatrin\u0117mis ligomis. \u012evai­ri\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, net 54%-94% paciet\u0173 atitinka diagnostinius kriterijus bent vienam psi­chiatriniam susirgimui.<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Patofiziologija<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Tiksl\u016bs D\u017dS patofiziologiniai mechanizmai bei prie\u017eastys, nulemian\u010dios D\u017dS i\u0161sivystym\u0105, iki \u0161iol tyrin\u0117jamos bei i\u0161lieka iki galo nesuprastos. \u017dinoma, kad D\u017dS patofiziologijoje vyrauja \u0161ie pa­kitimai:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

1) \u017darn\u0173 motorikos sutrikimai – da\u017eniausiai stebimas tiek plonosios, tiek storosios \u017earnos pa­did\u0117j\u0119s atsakas \u012f \u012fvairus dirgiklius, peristaltikos protr\u016bkiai bei peristaltikos ir propulsini\u0173 susi­traukim\u0173 sul\u0117t\u0117jimas ar pagreit\u0117jimas tarp val­gym\u0173.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2) Padid\u0117j\u0119s visceralinis jautrumas bei hiperal­gezija – tai b\u016bkl\u0117 kuomet suma\u017eeja visceralinio skausmo slenkstis ir net normal\u016bs dirgikliai gali b\u016bti suvokiami kaip skausmingi. Mechanizmai, lemiantys \u0161iuos poky\u010dius, kol kas dar tik tyrin\u0117­jami, ta\u010diau manoma, kad visceralinio jautrumo padid\u0117jimui \u012ftakos turi \u012fvairi\u0173 faktori\u0173 (geneti­ni\u0173, u\u017edegimini\u0173, vietini\u0173 neuroreceptori\u0173 me­chaninio dirginimo, padid\u0117jusio \u017earn\u0173 judrumo) sukeltas neuroreceptori\u0173 bei spinalini\u0173 neuron\u0173 funkcijos pakitimas.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Pasteb\u0117ta, kad ilgiau trunkantys bei pasi­kartojantys stor\u017earn\u0117s susitraukimai, didinantys sl\u0117g\u012f \u017earnoje sustiprina aferentinius signalus i\u0161 \u017earnos receptori\u0173 bei prisideda prie visceralinio jautrumo did\u0117jimo. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Paskutiniu metu \u017earnyno infekcijos bei u\u017edegiminis atsakas tyrin\u0117jami kaip galimi etio­loginiai bei patofiziologiniai veiksniai D\u017dS vystymesi bei visceralinio jautrumo padid\u0117jime. Pasteb\u0117ta, kad persirgus gastroenterokolitu, padid\u0117ja tikimyb\u0117 susirgti D\u017dS. Taip pat \u012fvairi\u0173 studij\u0173 metu nustatyta, kad sergantiems \u0161ia liga, net ir nepersirgus gastroenteritu, stebimas ne­didelis kiekis u\u017edegimini\u0173 komponent\u0173 \u017earnos gleivin\u0117je. Ta\u010diau vis dar i\u0161lieka klausimas ar tai nenormalus imunin\u0117s sistemos atsakas \u012f norma­li\u0105 \u017earnyno mikroflor\u0105 ar tai normalus atsakas \u012f kiekybinius ir\/ar kiekybinius \u017earnyno mikrofloros poky\u010dius.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Taip pat tyrin\u0117jamas ir seratonino apy­kaitos sutrikimo \u017earn\u0173 epitelyje \u012ftaka D\u017dS pato­genez\u0117je. \u017darnyno enterochromafinin\u0117s l\u0105stel\u0117s reaguodamos \u012f stimuliacij\u0105 i\u0161 \u017earnos spind\u017eio, \u012fskaitant ir mechanin\u0119, i\u0161skiria seratonin\u0105, o \u0161is veikdamas \u012f nervines gal\u016bnes, esan\u010dias \u017earnos gleivin\u0117je, aktyvuoja \u017earnyno motorikos, sekreci­jos ir vazodilatacijos refleksus bei sukelia aferen­tin\u0119 stimuliacij\u0105 \u012f CNS. Manoma, kad seratonino reabsorbcijos sutrikimas ir lemia kai kuriuos D\u017dS b\u016bdingus simptomus. Ta\u010diau dar lieka neai\u0161ku ar seratonino apykaitos sutrikimas sukelia \u017earnyno funkcijos ir jautrumo pakitimus ar tai atsakas \u012f jau pakitusi\u0105 ir sutrikdyt\u0105 \u017earnyno funkcij\u0105.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Diskutuojama ir d\u0117l lytini\u0173 hormon\u0173 \u012fta­kos D\u017dS patogenez\u0117je. Moter\u0173 tarpe stebimi du ligos pasirei\u0161kimo pikai – pirmasis v\u0117lyvoje pa­auglyst\u0117je, antrasis 45-50 met\u0173 am\u017eiuje. \u012evertinus tai, kad moterys dar ir dvigubai da\u017eniau serga nei vyrai, daroma prielaida kad lytiniai hormonai gali \u012ftakoti D\u017dS vystym\u0105si. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Paskutiniu metu tiriamas kapsaicino re­ceptoriaus TRPV1 (transient receptor potential vanilloid type-1), ekspresuojamo sensorini\u0173 ner­vini\u0173 skaidul\u0173, \u012ftaka visceralinio jautrumo did\u0117­jime bei skausmo atsiradime. Taip pat tiriama ir daugelio kit\u0173 receptori\u0173 \u012ftaka visceralinio jautru­mo padid\u0117jimui bei simptom\u0173 atsiradimui.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

3) Galvos smegen\u0173 – \u017earnyno nervin\u0117s siste­mos abipusio ry\u0161io pakitimai. CNS bei \u017earnynas s\u0105veikauja per autonomin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 bei hipotalamo-hipofiz\u0117sgrand\u012f.Tiek impulsacija i\u0161 \u017earnyno \u012f galvos smegenis, tiek impulsacija i\u0161 gal­vos smegen\u0173 \u012f \u017earnyn\u0105 stipriai kei\u010dia vienas kito veikl\u0105. Tod\u0117l jutimai, emocijos bei i\u0161gyvenimai veikia \u017earnyno sekrecij\u0105, motorik\u0105 bei skausmo jutim\u0105, o i\u0161 \u017earnyno sklindanti impulsacija veikia \u012f elges\u012f, nuotaik\u0105 bei skausmo suvokim\u0105. Pasteb\u0117­ta, kad seksualin\u0117 bei psichologin\u0117 prievarta (apie 40% sergan\u010di\u0173j\u0173), stresas, socialin\u0117 pad\u0117tis, bei kiti faktoriai skatina D\u017dS i\u0161sivystym\u0105. Be abejon\u0117s labai svarb\u016bs ir vaikyst\u0117s potyriai, kuri\u0173 pagrindu formuojasi vaiko asmenyb\u0117 bei elgsena. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Galvos smegenys taip pat veikia \u012f skausm\u0105 j\u012f slopindamos stuburo smegen\u0173 u\u017epakaliniame rage. Sergantiems D\u017dS slopinantis galvos sme­gen\u0173 poveikis yra suma\u017e\u0117j\u0119s. Taip pat nereik\u0117t\u0173 u\u017emir\u0161ti, kad nuolatin\u0117 impulsacija i\u0161 \u017earnyno kei\u010dia u\u017epakalinio rago neuron\u0173 jautrum\u0105, tod\u0117l net ir nutraukus impulsacij\u0105 skausmas gali b\u016bti juntamas d\u0117l “skausmo atminties fenomeno”. \u012eta­kos D\u017dS vystymuisi turi ir hipotalamo-hipofiz\u0117ssistema, kuri taip pat moduliuoja \u017earn\u0173 motorik\u0105 bei jautrum\u0105 per AKTH bei imunin\u0119 sistem\u0105.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

4) Paveldimumas – nors tiriant monozigoti­nius bei dizigotinius dvynius ir buvo pasteb\u0117ta dvigubai didesn\u0117 tikimyb\u0117 monozigotiniams dvyniams sirgti D\u017dS, ta\u010diau vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 sirgi­mas D\u017dS buvo daug didesnis prediktorius nei kito monozigotinio dvynio sirgimas. Tod\u0117l galvo­jama, kad vis tik genetiniai veiksniai neturi tokios didel\u0117s reik\u0161m\u0117s D\u017dS patogenez\u0117je ir yra daug svarbesni atsake \u012f gydym\u0105.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Apibendrinant dr\u0105siai galima teigti, kad D\u017dS tai biopsichosocialin\u0117 liga, kurios etiopatogene­z\u0117 i\u0161lieka iki galo ne\u017einoma.<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Klinika<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Kadangi kol kas n\u0117ra specifini\u0173 biologini\u0173 \u017ey­men\u0173, kuriais remiantis galima b\u016bt\u0173 diagnozuo­ti D\u017dS, diagnoz\u0117 nustatoma remiantis tipiniais simptomais, atlikus piln\u0105 fizin\u012f i\u0161tyrim\u0105 bei nera­dus pavojaus po\u017eymi\u0173. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2006 metais buvo patvirtinti Romos III kriteri­jai D\u017dS diagnozuoti:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Ma\u017eiausiai 3 m\u0117nesius per pastaruosius 6 m\u0117­nesius jau\u010diamas pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas*, susij\u0119s su bent dviem i\u0161 \u0161i\u0173 po­\u017eymi\u0173: <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Suma\u017e\u0117jantis pasitu\u0161tinus ir\/ar <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Prad\u017eia susijusi su tu\u0161tinimosi da\u017enio <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

pasikeitimu ir\/ar <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Prad\u017eia susijusi su i\u0161mat\u0173 formos <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

(i\u0161vaizdos) pasiketimu<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

*Diskomfortas, tai nemalon\u016bs jutimai neapi­b\u016bdinami kaip skausmas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pilvo skausmas gali pasireik\u0161ti \u012fvairiose pilvo vietose, ta\u010diau da\u017eniausiai juntamas apatinin\u0117­je pilvo dalyje bei riestin\u0117s \u017earnos projekcijoje, o intensyvumas gali varijuoti nuo maud\u017eian\u010dio iki kolik\u0105 primenan\u010dio skausmo. Jis gali b\u016bti ly­dimas tenezm\u0173, pilvo p\u016btimo, tempimo, nepilno pasitu\u0161tinimo jausmo, ta\u010diau n\u0117ra susij\u0119s su fizi­niu kr\u016bviu, judesiais ar menstruacijomis.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

I\u0161mat\u0173 formos (i\u0161vaizdos) pakitimai – vertina­mi remiantis Bristolio i\u0161mat\u0173 skale:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

I tipas – Atskiri kieti rie\u0161uto pavidalo gabaliu­kai (sunkiai pasitu\u0161tinami)<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

II tipas – De\u0161ros pavidalo, susidedanti i\u0161 suli­<\/span><\/span>pusi\u0173 gabaliuk\u0173<\/o:p><\/span><\/p>\n

III tipas – De\u0161ros pavidalo, bet su sutr\u016bkin\u0117ju­siu pavir\u0161iumi<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

IV tipas – De\u0161ros pavidalo, lygi ir mink\u0161ta .<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

V tipas – Mink\u0161ti gumul\u0117liai su glotniu pavir­\u0161iumi (lengvai pasitu\u0161tinami)<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

VI tipas – Pur\u016bs gabal\u0117liai su \u0161iurk\u0161\u010diu pavir­\u0161iumi, ko\u0161el\u0117s konsistencijos i\u0161matos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

VII tipas – Vandeningos, joki\u0173 kiet\u0173 gabal\u0117li\u0173<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Romos III kriterijuose D\u017dS buvo suskirstyta \u012f 4 grupes pagal i\u0161mat\u0173 form\u0105 bei i\u0161vaizd\u0105, o ne pagal tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f, nes buvo pasteb\u0117ta, jog did\u017eioji dalis sergan\u010di\u0173j\u0173 tu\u0161tinasi normaliu da\u017e­niu, o stanginimasis, staigus noras tu\u0161tintis bei nepilnas pasitu\u0161tinimas gali b\u016bti, nepriklausomai nuo i\u0161mat\u0173 formos. \u0160ioje klasifikacijoje viduria­vimas apibr\u0117\u017eiamas kaip VI-VII tip\u0105 Bristolio i\u0161­mat\u0173 skal\u0117je atitinkan\u010dios i\u0161matos, o obstipacija<\/a> kaip I-II tip\u0105 atitinkan\u010dios i\u0161matos.<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

D\u017dS grup\u0117s:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

1) D\u017dS su dominuojan\u010diu viduriavimu – kai I-II tipo i\u0161matos sudaro ≥25% vis\u0173 tu\u0161tinim\u0173si, o VI-VII tipo <25% <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2) D\u017dS su dominuojan\u010dia obstipacija<\/a> – kai VI-VII tipo i\u0161matos sudaro ≥25% vis\u0173 tu\u0161tinim\u0173si, o I-II tipo <25% <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

3) Mi\u0161raus tipo D\u017dS – kai I-II tipo i\u0161matos ≥25% vis\u0173 tu\u0161tinim\u0173si ir VI-VII tipo i\u0161matos su­daro ≥25% <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

4) Neklasifikuotas D\u017dS-kai i\u0161matos neatitin­ka prie\u0161 tai min\u0117t\u0173 grupi\u0173 kriterij\u0173<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Nors dispepsiniai ir ekstraintestininiai simp­tomai ir ne\u012ftraukti \u012f diagnostinius D\u017dS kriteri­jus, ta\u010diau nema\u017eai sergan\u010di\u0173j\u0173 juos turi ir ne­reik\u0117t\u0173 j\u0173 ignoruoti. Dispepsini\u0173 simptom\u0173 gali pasitaikyti iki pus\u0117s D\u017dS sergan\u010di\u0173 paciet\u0173 – tai pykinimas, aerofagija, ankstyvas sotumo jaus­mas, pilnumo jausmas epigastryje. Daliai ligoni\u0173 stebimi gastroezofaginio refliukso simptomai. Ekstraintestininiai simptomai gali b\u016bti susij\u0119 su \u012fvairiom organ\u0173 sistemomis – galvos skausmas stebimas 23%-45% pacient\u0173, galvos svaigimas<\/a> 11%-27%, nugaros skausmas 27-%-81%, l\u0117tinis nuovargis 36%-63%, mialgija 29%-36%, da\u017enas \u0161lapinimasis bei kiti su \u0161lapimo sistema susij\u0119 simptomai 21%-61%, moterims da\u017enai stebimi gi­nekologiniai simptomai.<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Diagnoz\u0117s nustatymas – kada atlikti papildomus tyrimus?<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

Nors daugel\u012f met\u0173 ir buvo teigiama, kad D\u017dS diagnozuoti galima tik atmetus kitus organinius susirgimus, paskutiniu metu daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad papildomi diagnostiniai tyrimai yra neb\u016bti­ni, nesant pavojaus po\u017eymi\u0173. Pavojaus po\u017eymiai yra \u0161ie:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Am\u017eius daugiau 50 met\u0173<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Vir\u0161kinamojo sistemos navikai, u\u017edegimin\u0117s \u017earn\u0173 ligos ar celiakija \u0161eimoje<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Sunkus, nema\u017eejantis\/nepraeinantis didelio t\u016brio viduriavimas<\/a><\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Kar\u0161\u010diavimas, \u0161al\u010dio kr\u0117timas, nesenas lankymasis endemin\u0117se \u0161alyse<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Naktiniai simptomai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Hematochezija<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Svorio kritimas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Progresuojantis, nesiliaujantis skausmas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Neseniai vartoti antibiotikai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

l Fizikinio i\u0161tyrimo radiniai – limfadenopatija, darinys pilve, artritas, odos pa\u017eeidimai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai atliekami diagnostiniai tyrimai u\u017edegimin\u0117ms \u017earn\u0173 ligoms, storosios \u017earnos v\u0117\u017eiui, infekciniams \u017earn\u0173 susirgimams, malab­sorbcijos sindrom\u0105 s\u0105lygojan\u010dioms ligoms, en­dokrinin\u0117s sistemos sutrikimams atmesti, ta\u010diau pasteb\u0117ta, jog \u0161i\u0173 lig\u0173 paplitimas D\u017dS sergan­\u010di\u0173j\u0173 tarpe nesiskiria nuo paplitimo bendroje populiacijoje. Tod\u0117l daugelyje u\u017esienio ap\u017eval­gini\u0173 straipsni\u0173 D\u017dS tema, nerekomenduojama rutini\u0161kai atlikti kraujo, i\u0161mat\u0173, laktoz\u0117s toleran­cijos test\u0173, pilvo organ\u0173 echoskopijos, rentge­nologinio \u017earnyno i\u0161tyrimo, kolonoskopijos ar sigmoidoskopijos, pacientams su tipiniais D\u017dS simptomais bei nesant pavojaus simptom\u0173, nors 2007 met\u0173 Did\u017eiosios Britanijos Gastroen­terolog\u0173 asociacijos gair\u0117se bendras kraujo ty­rimas bei CRB \u012ftraukti \u012f rutinini\u0173 tyrim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Be abejo, atlikus diagnostinius tyrimus, galima rasti \u012fvairi\u0173 patologini\u0173 poky\u010di\u0173, ta\u010diau tokie ra­diniai yra grei\u010diau atsitiktiniai ar su D\u017dS nesusij\u0119 ir j\u0173 da\u017enis nesiskiria tarp bendros populiacijos ir sergan\u010di\u0173j\u0173 D\u017dS. Be to, nustatyta, kad patolo­gijos neradimas kolonoskopijos metu n\u0117ra susi­j\u0119s su paciento nusiraminimu ir nerimo d\u0117l savo ligos suma\u017e\u0117jimu. Vienintel\u0117 i\u0161imtis yra serologi­nis celiakijos nustatymui atliekamas testas<\/a>. Keli\u0173 studij\u0173 metu pasteb\u0117ta, kad celiakija nustatoma da\u017eniau pacientams su D\u017dS nei bendroje popu­liacijoje. Tod\u0117l ateityje testas<\/a> gali b\u016bti naudo­jamas rutini\u0161kai visiems D\u017dS simptomus turin­tiems pacientams, ta\u010diau dar reikalingi platesni tyrin\u0117jimai \u0161ioje srityje, nes \u012frodymai priskiriami C \u012frodym\u0173 lygmeniui. Ekonomi\u0161kai pagr\u012fstas \u0161io tyrimo rutininis naudojimas b\u016bt\u0173 tose \u0161alyse, kuriose celiakijos paplitimas siekia daugiau kaip 1% bendros populiacijos. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Jei pacietui yra nors vienas pavojaus simp­tomas, reikalingas detalesnis i\u0161tyrimas. Pacien­tams kuri\u0173 am\u017eius vir\u0161 50 met\u0173 rekomenduoja­ma atlikti kolonoskopij\u0105 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiui atmesti. Kolonoskopij\u0105 taip pat rekomenduoja­ma atlikti ir tiems pavojaus simptom\u0173 turintiems pacientams, kuriems nustatytas D\u017dS su domi­nuojan\u010dia diar\u0117ja, siekant atmesti u\u017edegimines \u017earn\u0173 ligas, o esant tokiems simptomams kaip naktinis viduriavimas<\/a>, didelio t\u016brio viduriavi­mas nepraeinantis badaujant ar ma\u017eas i\u0161mat\u0173 osmosinis tarpas (<50 osm\/kg) siekiant atmesti mikroskopin\u012f kolit\u0105. Jaunesniems pacientams sergantiems D\u017dS su dominuojan\u010dia obstipaci­ja ir turintiems pavojaus po\u017eymi\u0173 galima atlik­ti rentgenologin\u012f \u017earnyno i\u0161tyrim\u0105 su dvigubu kontrastavimu, o ne kolonoskopij\u0105. Gr\u012f\u017eusiems i\u0161 endemini\u0173 \u0161ali\u0173, ar imunosupresijoje esan­tiems asmenims reik\u0117t\u0173 atlikti i\u0161mat\u0173 tyrim\u0105 d\u0117l parazit\u0173, j\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173 ir\/ar Giarda liamblia antigeno. Bendr\u0105 kraujo tyrim\u0105, kraujo i\u0161matose nustatym\u0105 bei kitus reikalingus tyrimus reik\u0117t\u0173 atlikti priklausomai nuo simptom\u0173 bei \u012ftariamo organinio susirgimo. Taip pat papildomai atlikti diagnostinius tyrimus reik\u0117t\u0173 tiems pacientams, kuriems diagnozavus D\u017dS ir paskyrus adekvat\u0173 gydym\u0105 po 4-6 sav. nestebimas gydymo efektas. Ta\u010diau, net ir stebint pavojaus po\u017eymius, nerei­k\u0117t\u0173 atmesti D\u017dS diagnoz\u0117s kaip negalimos. <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

D\u017dS diagnozavimas pirmin\u0117je sveikatos pri­ke\u017ei\u016broje<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/font><\/span><\/p>\n

\u0160eimos gydytojo konsultacija nuo specialisto konsultacijos skiriasi tuo, kad \u0161eimos gydytojas gali geriau \u012fvertinti psichosocialinius veiksnius, paciento \u012fpro\u010dius, elgsen\u0105, gretutines ligas bei matyti paciento skundus kit\u0173 lig\u0173 kontekste, o ne izoliuotai. Taip pat \u0161eimos gydytojas yra pirmasis, kuris susiduria su paciento problemomis ir gali ge­riau \u012fvertinti lig\u0105 biopsichosocialin\u0117je plotm\u0117je. O tai labai svarbu diagnozuojant ir gydant D\u017dS, kur artimas kontaktas su gydytoju bei nenutr\u016bkstama pagalba, pacientui yra ypa\u010d svarb\u016bs. Kadangi D\u017dS paplitimas yra labai didelis bendroje populiacijo­je, \u0161eimos gydytojai tur\u0117t\u0173 nebijoti \u0161i\u0105 lig\u0105 diag­nozuoti bei gydyti.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Remiantis 2007 met\u0173 Did\u017eiosios Britanijos gastroenterolog\u0173 asociacijos gair\u0117mis pirminia­me lygyje diagnozuojant D\u017dS reik\u0117t\u0173 atlikti \u0161iuos veiksmus:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

1. I\u0161sami simptom\u0173 anamnez\u0117;<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2. Ankstesni\u0173 konsultacij\u0173 \u012fvertinimas;<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Klausimai depresijos \u012fvertinimui;<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

4. Psichosocialini\u0173 faktori\u0173 \u012fvertinimas;<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

5. Pavojaus po\u017eymi\u0173 \u012fvertinimas (\u0161iose re­komendacijose anemija taip pat traktuojama kaip pavojaus po\u017eymis);<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

6. Bendras kraujo tyrimas visiems pacien­tams besikreipiantiems pirm\u0105 kart\u0105 d\u0117l D\u017dS b\u016b­ding\u0173 skund\u0173;<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

7. Bendras kraujo tyrimas ir CRB tyrimas pa­cientams su naujai diagnozuota ar \u012ftariama D\u017dS su dominuojan\u010diu viduriavimu.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pacientams su tipiniais skundais, atitinkan­tiems Romos III kriterijus, bei nesant pavojaus simptom\u0173 galima diagnozuoti D\u017dS. Specialist\u0173 konsultacijai rekomenduojama si\u0173sti pacientus, kuriems:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

1. Stebimi pavojaus po\u017eymiai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2. Gydytojui kyla neai\u0161kum\u0173 d\u0117l diagnoz\u0117s<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Paciento nerimas d\u0117l savo ligos nesuma\u017e\u0117jo po \u0161eimos gydytojo konsultacijos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Diagnozavus D\u017dS, labai svarbu savalaikis ir tin­kamas paciento sekimas. Daugelis studij\u0173 parod\u0117, kad tinkamai sekant pacient\u0105, kuriam diagnozuo­tas D\u017dS remiantis auk\u0161\u010diau apra\u0161ytais kriterijais, klini\u0161kai reik\u0161mingas v\u0117lavimas nustatant svarb\u0173 organin\u012f susirgim\u0105 yra labai ma\u017eai tik\u0117tinas.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. R. Zykus<\/span><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dirgliosios \u017earnos sindromas (toliau D\u017dS) – tai funkcin\u0117 \u017earn\u0173 liga pasirei\u0161kianti pilvo skausmu ar diskomfortu bei tu\u0161tinimosi ar i\u0161mat\u0173 konsis­tencijos pakitimais, nesant strukt\u016brini\u0173 ar bio­chemini\u0173 pakitim\u0173 \u017earnose.   Epidemiologija   Europos \u0161alyse D\u017dS paplitimas siekia, \u012fvairi\u0173 studij\u0173 duomenimis, nuo 5% iki 22% populia­cijos. Palyginimui CD serga 2,06% Europos gy­ventoj\u0173, arterine hipertenzija – 27,7%, i\u0161emine \u0161irdies…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[477,109,1413,414,431,51,504,1412,105,1242,653,1411,1246,181],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13101","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-bendros","tag-depresija","tag-diagnostinius-tyrimus","tag-gastroenterologu","tag-hipertenzija","tag-jausmas","tag-konsultacijos","tag-kraujo-tyrimas","tag-ligoms","tag-pilvo-skausmas","tag-siekia","tag-sirgimas","tag-viduriavimas","tag-visiems"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13101","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13101"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13101\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13101"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13101"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13101"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13101"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13101"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}