{"id":13108,"date":"2008-12-28T20:00:00","date_gmt":"2008-12-28T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-12-28T20:00:00","modified_gmt":"2008-12-28T20:00:00","slug":"ekonomine-krize-ir-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ekonomine-krize-ir-sveikata\/13108\/","title":{"rendered":"Ekonomin\u0117 kriz\u0117 ir sveikata"},"content":{"rendered":"

 <\/p>\n

Pastaruoju metu \u017eini\u0173 laidose vyrauja prastos naujienos apie ekonomik\u0105. Nema\u017eai daliai \u017emoni\u0173 tai tampa pagrindine streso prie\u017eastimi. Infliacija, augan\u010dios kainos, did\u0117jan\u010dios skolos ir ma\u017e\u0117jan\u010dios pajamos, nedarbo gr\u0117sm\u0117…Nuolatin\u0117s kalbos apie galim\u0105 pasaulin\u0119 ekonomin\u0119 depresij\u0105 ar net pasaulio gal\u0105. M\u016bs\u0173 vaizduot\u0117 kuria siaubingiausius (neb\u016btinai realius) ateities gyvenimo planus! Jau\u010diame nuolatin\u012f psichologin\u012f spaudim\u0105, blog\u0117ja net ir fizin\u0117 sveikata. Ar \u012fmanoma i\u0161gyventi be li\u016bdesio ir sveikatos praradimo?<\/p>\n

Prisiminkime kas yra stresas<\/span> <\/p>\n

Stresas \u012fvairiuose \u017eodynuose, \u017einynuose apibr\u0117\u017eiamas kaip protinis, emocinis ar fizinis kr\u016bvis arba \u012ftampa, pana\u0161i \u012f susikrimtim\u0105. Vienas pirm\u0173j\u0173 \u0161ios srities tyrin\u0117toj\u0173 vengr\u0173 kilm\u0117s kanadietis gydytojas endokrinologas Hansas Selje (Hans Seyle) (1907–1982) stres\u0105 apibr\u0117\u017e\u0117 kaip „necharaktering\u0105 k\u016bno atsak\u0105 \u012f kok\u012f nors reikalavim\u0105“. 1936 m. H. Selje pirmasis pavartojo streso termin\u0105 ir suk\u016br\u0117 streso teorij\u0105, kuri yra aktuali ir \u0161iam metui. Nedidelis stresas skatina; didelis stresas sekina. Pavyzd\u017eiui, \u0161ioks toks nerimas prie\u0161 egzamin\u0105 gali pagerinti suvokim\u0105 bei geb\u0117jim\u0105 spr\u0119sti u\u017eduotis, padeda prisiminti dalykus, kurie atrod\u0117 u\u017emir\u0161ti, ir tinkamiau pasirengti atsakymui. <\/p>\n

Ta\u010diau didelis stresas tiesiog ‚sprogdina“ k\u016bn\u0105 i\u0161 vidaus, „drasko j\u012f \u012f gabalus“. Taip yra, tod\u0117l, kad stresin\u0117 reakcija apima mintis, emocijas, cheminius poky\u010dius smegenyse ir k\u016bne, taigi ir \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 pasekmes – fizinius poj\u016b\u010dius. Galiausiai i\u0161sivysto liga. Jei apsilankysite pas psichiatr\u0105, jis, nuodugniai jus i\u0161tyr\u0119s, pasakys, kad tai, kas su jumis vyksta, yra reakcija \u012f sunk\u0173 stres\u0105 ir adaptacijos sutrikimas<\/a>. <\/p>\n

Streso poveikio pasekm\u0117s*<\/span> <\/p>\n

•   Fiziniai simptomai: miego sutrikimai<\/a>, raumen\u0173 \u012ftampa, galvos skausmai, vir\u0161kinimo sutrikimai ir nuovargis.
\n•   Emociniai ir elgesio simptomai: nervingumas, nerimas, mitybos \u012fpro\u010di\u0173 poky\u010diai, taip pat persivalgymas, entuziazmo ar energijos netekimas, nuotaikos poky\u010diai.
\n•   D\u0117l streso \u017emon\u0117s da\u017enai nesveikai elgiasi. Jie piktnaud\u017eiauja alkoholiu, narkotikais ar r\u016bkymu, da\u017enai pasirenka netinkam\u0105 maist\u0105. <\/p>\n

*Nepamir\u0161kite, kad visi \u0161ie simptomai gali atsirasti ir d\u0117l kit\u0173 medicinini\u0173 ar psichologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Tod\u0117l b\u016btina pasikonsultuoti su gydytoju. <\/p>\n

Streso nauda ir pavojai<\/span> <\/p>\n

Stresas yra vidinis organizmo procesas, kuris padeda \u017emon\u0117ms tvarkytis su i\u0161orin\u0117mis gr\u0117sm\u0117mis ir i\u0161\u0161\u016bkiais. D\u0117l stres\u0105 sukelian\u010di\u0173 veiksni\u0173 \u012ftakos m\u016bs\u0173 k\u016bnai i\u0161skiria \u012f krauj\u0105 vadinam\u0105j\u012f streso hormon\u0105 kortizol\u012f. Ta\u010diau u\u017esit\u0119s\u0119s kortizolio i\u0161siskyrimas, nesulaukdamas b\u016btino atpalaiduojan\u010dio atsako, sukelia nuolatin\u012f stres\u0105. Jam veikiant vystosi auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, cukrinis diabetas, raumen\u0173 audinio pa\u017eeidimai, nevaisingumas, vaikams sutrinka augimas, slopinama imunin\u0117 sistema, spart\u0117ja sen\u0117jimo procesai, gaus\u0117ja pilvo riebal\u0173, sutrinka atmintis ir sunk\u0117ja mokymasis. <\/p>\n

Ekonomikos ar proto kriz\u0117?<\/span> <\/p>\n

Labai \u012fdomius ir originalius pasteb\u0117jimus pateikia streso specialistas psichologas Grandville J. Jo nuomone, lyderiams, susijusiems su finansine krize, yra b\u016bdingi sutrikusios smegen\u0173 veiklos po\u017eymiai. O tai – tipi\u0161kos ilgalaikio streso poveikio pasekm\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 slopinami auk\u0161tesnieji smegen\u0173 centrai, atsakingi u\u017e intelekt\u0105, sprendimus, \u012f\u017evalgum\u0105, etik\u0105 ir emocin\u0119 pusiausvyr\u0105. Galima gin\u010dytis, bet tai gali b\u016bti viena i\u0161 svarbi\u0173 dabartin\u0117s pasaulin\u0117s kriz\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173. <\/p>\n

Stresas slopina auk\u0161tesniuosius smegen\u0173 centrus, lemian\u010dius \u012f\u017evalgum\u0105, intelekt\u0105 ir teising\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 (Grandville J.) <\/p>\n

D\u0117l streso primityv\u016bs vidurini\u0173 smegen\u0173 centrai vadovauja elgesiui ir sukelia atitinkam\u0105 elgsenos model\u012f, kuris lemia:
\n•   neatsakingum\u0105,
\n•   trumparegi\u0161kum\u0105,
\n•   nes\u0105\u017einingum\u0105,
\n•   nejautrum\u0105\/abejingum\u0105\/kit\u0173 supratimo stok\u0105,
\n•   savanaudi\u0161kum\u0105. Ekstremali egoizmo forma yra nepasotinamas politin\u0117s galios ar pinig\u0173 godumas. <\/p>\n

Padeda draugai, tik\u0117jimas, meditacija<\/span> <\/p>\n

Tyrimais jau yra \u012frodyta, kad streso poveik\u012f veiksmingai ma\u017eina nuolatin\u0117s fizin\u0117s pratybos, ypa\u010d aerobika. Taip pat atsipalaidavimas, meditacija, maldos, psichoterapija, aktyvi dvasin\u0117 ir religin\u0117 veikla, socialin\u0117 parama. <\/p>\n

Tyrim\u0173 metu pasteb\u0117ta, kad:
\n•   Socialin\u0117 parama ramina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105 ir ma\u017eina streso hormon\u0173 koncentracij\u0105
\n•   Slaugos namuose atsitiktinai parinkti \u017emon\u0117s buvo suskirstyti \u012f meditacijos ir nemedituojan\u010di\u0105 grupes. Po 3 m. buvo mir\u0119 ketvirtadalis nemedituojan\u010di\u0173j\u0173, ta\u010diau nei vienas i\u0161 medituojan\u010di\u0173j\u0173.
\n•   Tyrimais nustatyta, kad tie, kurie reguliariai lankosi ba\u017eny\u010dioje, mir\u0161ta re\u010diau: 53 proc. ma\u017eiau nuo koronarin\u0117s \u0161irdies ligos; 53 proc. ma\u017eiau d\u0117l savi\u017eudybi\u0173; 74 proc. ma\u017eiau nuo kepen\u0173 ciroz\u0117s. <\/p>\n

Socialin\u0117 parama, psichoterapija, meditacija ir maldos padeda mums \u012fveikti nema\u017eai sunki\u0173 gyvenimo moment\u0173. Ir, nors apie religijos \u012ftak\u0105 n\u0117ra vienareik\u0161m\u0117s nuomon\u0117s, ta\u010diau priklausymas tuos pa\u010dius \u012fsitikinimus i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010diai bendruomenei ir bendra veikla tikrai padeda susidoroti su stresu. Pas psichiatrus besilankantiems asmenims tr\u016bksta b\u016btent to. Da\u017enai tenka gird\u0117ti, kad jie negauna jokios socialin\u0117s paramos, gyvena izoliuot\u0105 ir vieni\u0161\u0105 gyvenim\u0105, nedalyvauja joki\u0173 bendruomeni\u0173 veikloje, da\u017enai ken\u010dia d\u0117l gilaus emocinio skausmo, susilpn\u0117jusios fizin\u0117s sveikatos ir nemok\u0117jimo susitvarkyti su sunkumais. \u0160iais laikais labai nesunku izoliuotis ir tapti vieni\u0161iumi, prarasti ry\u0161\u012f su \u017emon\u0117mis, \u0161eima ir savo bendruomene. Tuomet stresas gali daryti su mumis k\u0105 nori, nes mes neturime \u012f k\u0105 kreiptis pagalbos, padr\u0105sinimo ar patarimo. <\/p>\n

Paprasta ir naudinga<\/span> <\/p>\n

\u0160ypsokit\u0117s <\/strong>
\n\u0160ypsena kei\u010dia j\u016bs\u0173 nuotaik\u0105, stiprina imunin\u0119 sistem\u0105, padeda suma\u017einti kraujo spaudim\u0105 ir i\u0161skiria endorfinus, nat\u016bralius skausmo slopintojus, ir serotonin\u0105 – jie visi ma\u017eina stres\u0105. Taip pat \u0161ypsodamiesi j\u016bs atrodote patrauklesni ir jaunesni. <\/p>\n

Giliai kv\u0117puokite<\/strong>
\nPraktikuokite „kv\u0117pavim\u0105 pilvu“. \u012ekv\u0117pkite pro nos\u012f, naudokite savo diafragm\u0105 ir i\u0161p\u016bskite pilv\u0105. I\u0161kv\u0117pdami, pilv\u0105 \u012ftraukite.
\n\u012ekvepiant, i\u0161 nosies kanaluose esan\u010di\u0173 „saugykl\u0173“ i\u0161siskiria azoto oksidas. Tai teigiamai veikia organizm\u0105 ir ma\u017eina \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, kraujo spaudim\u0105, raumen\u0173 \u012ftamp\u0105 ir streso hormono kortizolio koncentracij\u0105. <\/p>\n

Savaranki\u0161kas masa\u017eas<\/strong>
\nEkspertai teigia, kad savaranki\u0161ko masa\u017eo poveikis toks pats kaip ir profesionalaus masa\u017eo. Apra\u0161omas tyrimas, nustat\u0119s, kad gilus audini\u0173 masa\u017eas pagerina kraujo cirkuliavim\u0105, raumen\u0173 atsipalaidavim\u0105, pagerina judesius ir padidina endorfin\u0173 koncentracij\u0105, kurie gerina savijaut\u0105.
\nJ\u016bs galite masa\u017euoti save nuo galvos iki koj\u0173 ar masa\u017euoti specifin\u0119 srit\u012f. Ma\u017edaug minut\u0119 laipsni\u0161kai spauskite jautri\u0105 srit\u012f nyk\u0161\u010diu ar pir\u0161tu. Atleiskite ir pakartokite. Pasitarkite su specialistu apie specifin\u0119 technik\u0105. <\/p>\n

Atpalaiduokite veido raumenis<\/strong>
\nI\u0161tikus stresui \u017emon\u0117s link\u0119 stipriai suk\u0105sti dantis. Tai n\u0117ra gra\u017eu ir tikrai nepadeda atsipalaiduoti. Pam\u0117ginkite taip:
\n•   Pajut\u0119 streso poveik\u012f, atpalaiduokite kaklo ir \u017eandikaulio raumenis. Nesuk\u0105skite dant\u0173.
\n•   Pajusite, kad \u017eandikaulio atpalaidavimas automati\u0161kai atpalaiduoja ir smilkinius, akis ir vokus.
\nSkruost\u0173 ir veido raumen\u0173, po to kaktos ir galiausiai galvos odos atpalaidavimas taip pat padeda \u012fveikti stres\u0105. <\/p>\n

Svajon\u0117s dien\u0105<\/strong>
\nPsicholog\u0173 vertinimu, \u017emon\u0117s dienos metu svajoja nuo tre\u010ddalio iki pus\u0117s laiko, nors atskira svajon\u0117 tetrunka vos kelias minutes.
\n•   Kaip ir meditavimas, dienos svajon\u0117 suteikia smegenims trumpalaik\u012f poils\u012f, kurio metu suma\u017e\u0117ja \u012ftampa ir nerimas ir „sugr\u012f\u017etama“ atsigavus. Tai taip pat labai naudinga fobijoms ir nerimui kontroliuoti.
\nValdomos dienos svajon\u0117s kaip vizualizacija ir kryptingas \u012fsivaizdavimas yra metodai, leid\u017eiantys pakeisti smegen\u0173 veikl\u0105 ir nukreipti j\u0105 maloni\u0173 min\u010di\u0173 ar prisiminim\u0173 link, kas padeda protui pails\u0117ti ir atsigauti. <\/p>\n

M\u016bs\u0173 gyvenimas kupinas \u012fvairi\u0173 \u012fvyki\u0173, da\u017enai toki\u0173, kuri\u0173 mes negalime kontroliuoti, bet, deja, negalime ir i\u0161vengti (pvz., ekonomin\u0117 kriz\u0117). Taigi stresas yra neatsiejama \u0161iuolaikinio gyvenimo dalis, bet jis gali b\u016bti nesunkiai kontroliuojamas, jei mes laiku atpa\u017einsime jo po\u017eymius ir jam \u012fveikti pasinaudosime nesud\u0117tingais metodais.
\n <\/p>\n

Gyd. Alvyda Pilkauskien\u0117<\/div>\n

"Sveikas \u017emogus"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pastaruoju metu \u017eini\u0173 laidose vyrauja prastos naujienos apie ekonomik\u0105. Nema\u017eai daliai \u017emoni\u0173 tai tampa pagrindine streso prie\u017eastimi. Infliacija, augan\u010dios kainos, did\u0117jan\u010dios skolos ir ma\u017e\u0117jan\u010dios pajamos, nedarbo gr\u0117sm\u0117…Nuolatin\u0117s kalbos apie galim\u0105 pasaulin\u0119 ekonomin\u0119 depresij\u0105 ar net pasaulio gal\u0105. M\u016bs\u0173 vaizduot\u0117 kuria siaubingiausius (neb\u016btinai realius) ateities gyvenimo planus! Jau\u010diame nuolatin\u012f psichologin\u012f spaudim\u0105, blog\u0117ja net ir fizin\u0117 sveikata. Ar \u012fmanoma i\u0161gyventi be li\u016bdesio ir sveikatos praradimo?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1409,73,102,108,1410,841,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13108","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-maldos","tag-masazas","tag-meditacija","tag-nerimas","tag-psichoterapija","tag-raumenis","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13108","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13108"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13108\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13108"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13108"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13108"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13108"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13108"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}