{"id":13242,"date":"2008-12-03T20:00:00","date_gmt":"2008-12-03T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-12-03T20:00:00","modified_gmt":"2008-12-03T20:00:00","slug":"nepertraukiamo-gydymo-svarba-kontroliuojant-arterine-hipertenzija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nepertraukiamo-gydymo-svarba-kontroliuojant-arterine-hipertenzija\/13242\/","title":{"rendered":"Nepertraukiamo gydymo svarba kontroliuojant arterin\u0119 hipertenzij\u0105"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-bidi-font-size: 11.0pt; mso-ansi-language: LT\">Ma\u017einant arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 pirmine arterine hipertenzija sergantiems ligoniams, suma\u017e\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) rizika bei mir\u0161tamumas. Deja, beveik trims ketvirtadaliams arterine hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 tikslinio arterinio kraujo spaudimo pasiekti nepavyksta. Viena pagrindini\u0173 nepakankamos arterin\u0117s hipertenzijos kontrol\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 yra ta, kad da\u017enas pacientas nesilaiko gydytoj\u0173 rekomendacij\u0173, nevartoja jiems paskirt\u0173 vaist\u0173 (arba vartoja ne visus). Tinkamas vaist\u0173 vartojimas &ndash; ne tik rekomenduot\u0173 vaist\u0173 i\u0161g\u0117rimas rekomenduotomis doz\u0117mis rekomenduotais laiko tarpais, bet ir nepertraukiamas gydymasis, kuris sergant arterine hipertenzija tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas vis\u0105 gyvenim\u0105. Gydymo re\u017eimo laikymasis priklauso nuo daugelio veiksni\u0173, kaip antai: gydymo toleravimo, vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo paprastumo, gydymo kainos ir kit\u0173. Daugeliu atveju tai, kad ligonis nesilaiko reikiamo antihipertenzinio gydymo re\u017eimo, lemia nepageidaujamas vaist\u0173 poveikis ir pablog\u0117jusi gyvenimo kokyb\u0117.<o:p><\/o:p><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">Europos ir \u0160iaur\u0117s Amerikos tyr\u0117j\u0173 duomenimis,apytiksliai 50 proc. pacient\u0173 nutraukia antihipertenzin\u012f gydym\u0105 6 m\u0117n.&ndash;4 m. laikotarpiu.Klinikini\u0173 perspektyvi\u0173j\u0173 tyrim\u0173, kuriais b\u016bt\u0173vertintas \u012fvairi\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 klasi\u0173 vartojimo pastovumas, atlikta nedaug. Vienas i\u0161 toki\u0173 &ndash; 2007 m. Italijos tyr\u0117j\u0173 apra\u0161ytas atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimas, kuriuo \u012fvertintas ne tik gydymo pastovumas vartojant \u012fvairi\u0173 grupi\u0173 antihipertenzinius vaistus, bet ir nepertraukiamo gydymo \u012ftaka arterinio kraujo spaudimo (AKS) kontrolei.<o:p><\/o:p><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">Tyrime dalyvavo 347 (196 vyrai ir 151 moteris) lengva ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija (AH) sergantys 8&ndash;80 met\u0173 pacientai, pastaruosius 6 m\u0117n. nevartoj\u0119 joki\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173, nesirg\u0119 did\u017eiosiomis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligomis (insultu, miokardo infarktu, \u0161irdies nepakankamumu, gyvybei pavojingais \u0161irdies ritmo sutrikimais), nejautr\u016bs kurios nors antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 grup\u0117s vaistams, taip pat neturintys indikacij\u0173 vartoti tik tam tikros grup\u0117s antihipertenzinius preparatus. Atsitiktine tvarka pacientai buvo suskirstyti \u012f penkias gydymo grupes: angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitori\u0173 (AKFI), angiotenzino receptori\u0173 blokatori\u0173 (ARB), kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 (KKB), diuretik\u0173 ir beta adrenoblokatori\u0173 (BAB). KKB grup\u0117s pacientai atsitiktine tvarka santykiu 1:1,5 buvo suskirstyti \u012f lerkanidipino ir kit\u0173 KKB grupes. Pacientai buvo gydomi 24 m\u0117n., tikrinami kas 6 m\u0117n. Pacientams, kuriems per pirmuosius 6 gydymo m\u0117n. sistolinis<o:p><\/o:p><\/span> <span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">AKS \u017eenkliai (&ge; 10 proc.) nesuma\u017e\u0117jo, buvo paskirtas antras antihipertenzinis preparatas. Tiazidin\u012f diuretik\u0105 ir KKB (ne lerkanidipin\u0105), kaip pirmaeilius vaistus, vartojo lygios grup\u0117s pacient\u0173 &ndash; po 18,1 proc., ma\u017eesn\u0117 pacient\u0173 dalis vartojo AKFI ir BAB &ndash; po 17,5 proc., ARB vartojo 15,2 proc., lerkanidipin\u0105 &ndash; 13,2 proc. pacient\u0173. 78,1 proc. pacient\u0173 vis\u0105 steb\u0117jimo laik\u0105 buvo gydomi vienu antihipertenziniu vaistu, kitiems pacientams tiksliniam AKS pasiekti skirta vaist\u0173 derini\u0173. Po 24 m\u0117n. ARB ir AKFI tebevartojan\u010di\u0173 pacient\u0173 dalis buvo did\u017eiausia &ndash; atitinkamai 68,5 proc. ir 61,5 proc. Gydym\u0105 KKB, BAB ir tiazidiniu<o:p><\/o:p><\/span> <span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">diuretiku t\u0119s\u0117 atitinkamai 51,6 proc., 48,8 proc. ir 34,4 proc. pacient\u0173. Pagrindin\u0117 antihipertenzinio gydymo nutraukimo prie\u017eastis buvo nepageidaujamas vaist\u0173 poveikis, d\u0117l ko apytiksliai dviem tre\u010ddaliams tiriam\u0173j\u0173 nepasiektas tikslinis AKS. Ilgiausia vidutin\u0117 gydymo trukm\u0117 buvo ARB ir AKFI grup\u0117se &ndash; atitinkamai 20,3 &plusmn; 9 m\u0117n. ir 18,7 &plusmn; 8 m\u0117n.; KKB, BAB ir tiazidiniai diuretikai buvo vartojami trumpiau &ndash; atitinkamai 17,9 &plusmn; 9 m\u0117n., 15,8 &plusmn; 8 m\u0117n. ir 14,1 &plusmn; 9 m\u0117n. Palyginus t\u0173 pa\u010di\u0173 vaist\u0173 grupi\u0173 atstovus, paai\u0161k\u0117jo, kad n\u0117 vienas ARB, AKFI, BAB ar diuretikas nebuvo vartojamas ilgiau nei kiti, ta\u010diau, palyginus lerkanidipino ir kit\u0173 KKB vartojimo trukm\u0119, nustatyta, kad lerkanidipino vartojim\u0105 t\u0119s\u0117 daug didesn\u0117 dalis pacient\u0173 &ndash; 59,3 proc., kitus KKB nepertraukiamai vartojo 46,6 proc. pacient\u0173. Nepertraukiamo gydymo logistin\u0117s regresijos modelyje, lyginant su ARB vartojimu, did\u017eiausia dalis pacient\u0173 buvo link\u0119 t\u0119sti gydym\u0105 AKFI, kiek ma\u017eesn\u0117 &ndash; KKB, dar ma\u017eesn\u0117 &ndash; BAB ir tiazidiniu diuretiku. Lerkanidipin\u0105 vartoj\u0119 pacientai t\u0119sti gydym\u0105 buvo link\u0119 labiau<o:p><\/o:p><\/span> <span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">negu gydomi kitais KKB. Su gydymo pastovumu buvo susijusi moteri\u0161koji lytis, am\u017eius &ge; 65 m., o su gydymo nutraukimu &ndash; b\u016btinyb\u0117 vartoti daugiau negu vien\u0105 vaisto doz\u0119.<o:p><\/o:p><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">Sistolinio ir diastolinio AKS suma\u017e\u0117jimas ARB, AKFI ir KKB grup\u0117se buvo tiesiogiai proporcingas nepertraukiamo medikament\u0173 vartojimo da\u017enumui. Labiau AKS suma\u017e\u0117jo pacientams, kuriems po gydymo nutraukimo nebuvo paskirtas kitas antihipertenzinis vaistas. N\u0117 vieno ARB, AKFI, BAB ar diuretiko vartojimas, lyginant tos pa\u010dios vaist\u0173 grup\u0117s medikamentus, nebuvo susij\u0119s su geresne AKS kontrole, ta\u010diau lerkanidipinas v\u0117lgi i\u0161siskyr\u0117 i\u0161 kit\u0173 KKB &ndash; 24 m\u0117n. lerkanidipin\u0105 vartojusi\u0173 pacient\u0173<o:p><\/o:p><\/span> <span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">grup\u0117je AKS suma\u017e\u0117jo labiau negu kit\u0173 KKB. \u012edomi\u0105 analiz\u0119 atliko Australijos tyr\u0117jai, i\u0161nagrin\u0117j\u0119 2004&ndash;2006 m. antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 u\u017esakymus. Duomen\u0173 baz\u0117je buvo nurodyta 48 690 pacient\u0173, kuriems skirtas antihipertenzinis gydymas. 19 proc. pacient\u0173 antras vaist\u0173 receptas nebuvo i\u0161ra\u0161ytas. Vidutin\u0117 nepertraukiamo antihipertenzinio gydymo trukm\u0117 &ndash; 20 m\u0117n. Ilgiausiai vartojami antihipertenziniai vaistai buvo ARB ir AKFI &ndash; po 33 m\u0117n. \u0161i\u0173 grupi\u0173 preparatus tebevartojo atitinkamai 47 proc. ir 45 proc. pacient\u0173. KKB nepertraukiamai vartojo gerokai ma\u017eiau pacient\u0173 &ndash; 31 proc., ta\u010diau i\u0161 vis\u0173 KKB lerkanidipinas buvo vartojamas ilgiausiai, taip pat did\u017eiausia dalis pacient\u0173 tebevartojo vaist\u0105 po 3 m\u0117n.<o:p><\/o:p><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-ansi-language: LT\">Taigi tyrim\u0173 rezultatai patvirtina, kad antihipertenzinis gydymas nutraukiamas re\u010diau, kai vartojamas vaistas gerai toleruojamas, o gydant nepertraukiamai geriau kontroliuojamas AKS. Tai patvirtina ir klinicist\u0173 pasteb\u0117jimas, kad nepageidaujamas antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveikis daugeliui pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 pablogina labiau negu padid\u0117j\u0119s AKS. Nepertraukiamas antihipertenzinis gydymas labia priklauso nuo vaisto toleravimo ir gali smarkiai skirtis tiek vartojant atskir\u0173 antihipertenzini\u0173 klasi\u0173 medikamentus, tiek atskirus tos pa\u010dios farmakologin\u0117s \u0161eimos preparatus. KKB grup\u0117je i\u0161siskiria lerkanidipinas &ndash; jis gerai toleruojamas, taigi j\u012f vartojantys pacientai stropiau laikosi ilgalaikio antihipertenzinio gydymo re\u017eimo.<o:p><\/o:p><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><i><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-bidi-font-size: 11.0pt; mso-ansi-language: LT\">&nbsp;<o:p><\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-align: justify; mso-layout-grid-align: none\"><i><span lang=\"LT\" style=\"font-size: 9pt; color: black; font-family: Arial; mso-bidi-font-size: 11.0pt; mso-ansi-language: LT\">Pareng\u0117 <b>gyd. S. Bu\u010dyt\u0117<o:p><\/o:p><\/b><\/span><\/i><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ma\u017einant arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 pirmine arterine hipertenzija sergantiems ligoniams, suma\u017e\u0117ja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL) rizika bei mir\u0161tamumas. Deja, beveik trims ketvirtadaliams arterine hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 tikslinio arterinio kraujo spaudimo pasiekti nepavyksta. Viena pagrindini\u0173 nepakankamos arterin\u0117s hipertenzijos kontrol\u0117s prie\u017eas\u010di\u0173 yra ta, kad da\u017enas pacientas nesilaiko gydytoj\u0173 rekomendacij\u0173, nevartoja jiems paskirt\u0173 vaist\u0173 (arba vartoja ne visus)&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[431,703,137,713,54,138,1095],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13242","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-hipertenzija","tag-lerkanidipinas","tag-ligonis","tag-plusmn","tag-rezimo","tag-vaistai","tag-vaistu-grupes"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13242","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13242"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13242\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13242"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13242"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13242"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13242"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13242"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}