{"id":13287,"date":"2008-12-01T20:00:00","date_gmt":"2008-12-01T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-12-01T20:00:00","modified_gmt":"2008-12-01T20:00:00","slug":"neurologo-poziuris-i-vyresniojo-amziaus-pacientu-gyvenimo-kokybes-gerinima-ir-gydymo-ypatybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/neurologo-poziuris-i-vyresniojo-amziaus-pacientu-gyvenimo-kokybes-gerinima-ir-gydymo-ypatybes\/13287\/","title":{"rendered":"Neurologo po\u017ei\u016bris \u012f vyresniojo am\u017eiaus pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s gerinim\u0105 ir gydymo ypatybes"},"content":{"rendered":"

Gyd. Jok\u016bbas Fi\u0161as<\/o:p><\/span><\/p>\n

Vilniaus universitetin\u0117 slaugos ir ilgalaikio gydymo ligonin\u0117<\/o:p><\/span><\/p>\n

Medicinos diagnostikos centras<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Modernios medicinos ir sveikos gyvensenos \u012fpro\u010di\u0173, kurie, beje, taip pat kilo i\u0161 naujausi\u0173 biologijos atradim\u0173 (bei senovin\u0117s rytieti\u0161kos tradicijos), d\u0117ka pavyko gerokai padidinti gyvenimo trukm\u0119. Pasenusi populiacija \u012fsakmiai pareikalavo sukurti specifin\u0119 medicin\u0105, kuri tenkint\u0173 jos poreikius, kadangi tikslas yra ne am\u017eiaus ilgumas per se, o vyresni\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0117. Taip atsirado gerontologija ir jos dukra – geriatrija. L\u0117tas \u0161i\u0173 mokslo sri\u010di\u0173 vystymasis pastaraisiais metais \u012fgavo ypating\u0105 pagreit\u012f, k\u0105 liudija vakar\u0173 medicinos mokslo dreifas \u012f gerontologini\u0173 specialybi\u0173 pus\u0119, svarbi\u0173 atradim\u0173 bei gausios literat\u016bros atsiradimas [1,2,3].<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

\u0160iame straipsnyje nor\u0117ta i\u0161 praktikos neurologo pozicijos pa\u017evelgti \u012f kai kurias labai aktualias Lietuvoje vyresniojo am\u017eiaus pacient\u0173 farmakoterapijos problemas bei kai kuriuos nozologinius vienetus klasifikaciniu, diagnostiniu ir gydomuoju aspektu. Tikimasi, kad straipsnyje i\u0161d\u0117styti teiginiai su\u017eadins susidom\u0117jim\u0105 \u0161ia itin svarbia tematika ir \u012f\u017eiebs diskusij\u0105 \u012fvairiais \u010dia minimais klausimais.<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/p>\n

Visuomen\u0117s sen\u0117jimo problemos aktualumas<\/span><\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Visuomen\u0117s sen\u0117jimas yra svarbiausia naujausi\u0173j\u0173 laik\u0173 biologin\u0117 problema. Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos asambl\u0117jos sen\u0117jimui skirtos sesijos duomenimis pa\u017eengusiose \u0161alyse sen\u0173 \u017emoni\u0173 yra 12–23 proc., besivystan\u010diose – 4–7 proc. Seni \u017emon\u0117s tai asmenys nuo 75 m. am\u017eiaus. 60–69 m. am\u017eiaus gyventoj\u0173 grup\u0117je 100 moter\u0173 tenka 74 vyrai, o tarp vyresni\u0173 kaip 80 m. am\u017eiaus asmen\u0173 – 48–53 vyrai. Numatoma, kad tokia tendencija tarp skirting\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 ly\u010di\u0173 i\u0161liks ir ateityje. Pagal demografinius rodiklius Lietuv\u0105 galima priskirti prie “sen\u0173” valstybi\u0173, kadangi \u010dia nepalankiai derinasi greiti sen\u0117jimo procesai, prakti\u0161kai nulinis reprodukcijos ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173 emigracija. \u0160iuo metu Lietuvoje gyvena per 700 000 \u017emoni\u0173 vyresni\u0173 kaip 60 m. am\u017eiaus, jie sudaro 20,4 proc. bendro gyventoj\u0173 skai\u010diaus. \u0160iuo metu pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 yra 15 proc. daugiau negu vaik\u0173. Pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 1995–2003 m. padaug\u0117jo daugiau nei 10 proc. 60 m. am\u017eiaus riba yra per\u017eeng\u0119 kas \u0161e\u0161tas vyras ir kas ketvirta moteris [4].<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117je literat\u016broje ry\u0161k\u0117ja tendencija vieno am\u017eiaus vyresnius \u017emones pagal j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119 ir socialinius rodiklius padalinti \u012f “jaunus” senus ir “senus” senus. Pa\u017eengusiose \u0161alyse “ jauni” seni sudaro 80–85 proc. vis\u0173 \u017emoni\u0173 vyresni\u0173 nei 60 m. am\u017eiaus. Vyresn\u0117se grup\u0117se daug\u0117ja “ sen\u0173” sen\u0173, ta\u010diau netgi tarp asmen\u0173 vyresni\u0173 nei 80 m. am\u017eiaus daugelis neserga rimtomis ligomis ir gali b\u016bti priskirti “ jauniems” seniems. 2000 m. JAV vyresni\u0173 kaip 65 m. am\u017eiaus \u017emoni\u0173 buvo 12,4 proc., tuo tarpu 2030 m. numatoma, kad bus 20 proc., t.y. vienas penktadalis (!) [5]. Pagal europieti\u0161kas prognozes 2050 m. senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s sudarys 34,6 proc. bendro gyventoj\u0173 skai\u010diaus [4].<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gyventoj\u0173 pasen\u0117jimo socialin\u0117, ekonomin\u0117s, medicinin\u0117s ir psichologin\u0117s problemos<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gyventoj\u0173 pasen\u0117jimas i\u0161k\u0117l\u0117 eil\u0119 socialini\u0173, ekonomini\u0173, medicinini\u0173 ir psichologini\u0173 problem\u0173 ir labai paskatino gerontologini\u0173 subspecialybi\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Geriatrija reikalauja gerokai modifikuoti klinikin\u012f m\u0105stym\u0105 [6]. Vienas pagrindini\u0173 postulat\u0173 – normalus sen\u0117jimas n\u0117ra lydimas lig\u0173 (!). Senas \u017emogus ken\u010dia ne nuo senatv\u0117s, o nuo ligos. Kita \u0161ios pacient\u0173 grup\u0117s ypatyb\u0117 – vyresniajam am\u017eiui b\u016bdingas l\u0117tinis patologijos progresavimas. Ligoniams, perkopusiems 65 m. am\u017eiaus rib\u0105, l\u0117tin\u0117 patologija 15 kart\u0173 da\u017enesn\u0117 nei 45 m. am\u017eiaus pacientams. Tre\u010dias esminis momentas – multimorbidas, tad vyresni\u0173j\u0173 pacient\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117 reikalauja visapusi\u0161ko i\u0161tyrimo. Gerontologin\u0117je klinikoje stebimos grandinin\u0117s reakcijos, kuomet vienos sistemos nepakankamumas sukelia kitos sistemos funkcin\u012f sutrikim\u0105. Labai svarbus yra onkologinis budrumas, kadangi da\u017enai onkologinis procesas vyresniam \u017emogui vystosi nebyliai, vaizd\u017eiai kalbant, vyresni organai i\u0161 prad\u017ei\u0173 serga nesisk\u0173sdami. Did\u017eiul\u0119 svarb\u0105 turi psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s tyrimas. Gydymo efektyvumas glaud\u017eiausiai susij\u0119s su d\u0117mesiu ligoniui, pakantumu jo nerimui, hipochondri\u0161kumui, afektams. Geriatrija yra sritis, kur lengviausia “nuslysti” \u012f hipodiagnostik\u0105 arba ”pasiduoti” hiperdiagnostikai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Gyd. Jok\u016bbas Fi\u0161as Vilniaus universitetin\u0117 slaugos ir ilgalaikio gydymo ligonin\u0117 Medicinos diagnostikos centras   Modernios medicinos ir sveikos gyvensenos \u012fpro\u010di\u0173, kurie, beje, taip pat kilo i\u0161 naujausi\u0173 biologijos atradim\u0173 (bei senovin\u0117s rytieti\u0161kos tradicijos), d\u0117ka pavyko gerokai padidinti gyvenimo trukm\u0119. Pasenusi populiacija \u012fsakmiai pareikalavo sukurti specifin\u0119 medicin\u0105, kuri tenkint\u0173 jos poreikius, kadangi tikslas yra ne am\u017eiaus…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[477,275,204,141,288,1034,137,73,827,291,328,920,259,873,841,126,722,733,21,177,345,138,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13287","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-bendros","tag-diagnoze","tag-fastum","tag-insultas","tag-klubo","tag-komplikacijos","tag-ligonis","tag-masazas","tag-medikamentai","tag-naudojamas","tag-nepakankamumas","tag-organiniai","tag-preparatai","tag-preparatas","tag-raumenis","tag-saltis","tag-senstant","tag-senyvo-amziaus","tag-sindromas","tag-skausmui","tag-stadijoje","tag-vaistai","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13287","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13287"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13287\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13287"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13287"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13287"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13287"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13287"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}