{"id":133,"date":"2020-05-18T12:45:30","date_gmt":"2020-05-18T12:45:30","guid":{"rendered":""},"modified":"2020-05-18T12:45:30","modified_gmt":"2020-05-18T12:45:30","slug":"gripo-infekcija-nestumo-metu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/gripo-infekcija-nestumo-metu\/133\/","title":{"rendered":"Gripo infekcija n\u0117\u0161tumo metu"},"content":{"rendered":"<p>Gripas yra \u016bmin\u0117 virusin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, pasi\u017eyminti sezoni\u0161kumu ir plintanti la\u0161eliniu b\u016bdu per or\u0105. \u0160iai infekcijai b\u016bdingas staigus simptom\u0173 pasirei\u0161kimas, ilga, sunki eiga ir da\u017enos komplikacijos. Grip\u0105 sukelia RNR virusai, kurie skirstomi \u012f 4 gentis, i\u0161 kuri\u0173 \u017emogui pavojingos\u00a03\u00a0\u2013 A, B ir C tipo virusai. Virusas geba greitai mutuoti ir prisitaikyti. Pats pavojingiausias yra A\u00a0tipo virusas, kurio atstovai (H1N1\u00a0\u2013 kiauli\u0173 gripas, H5N1\u00a0\u2013 pauk\u0161\u010di\u0173 gripas) pasaulyje sukelia pandemijas. Dauguma mokslini\u0173 tyrim\u0173 apie gripo virusin\u0117s infekcijos ir gydymo poveik\u012f n\u0117\u0161\u010diosioms ir vaisiui yra atlikta b\u016btent \u0161i\u0173 pandemij\u0173 metu. N\u0117\u0161\u010diosios, vaikai ir senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s yra pati pa\u017eeid\u017eiamiausia visuomen\u0117s dalis, tod\u0117l j\u0173 gydymui ir prevencijai turi b\u016bti skiriamas i\u0161skirtinis d\u0117mesys.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Simptomai ir diagnostika<\/b><\/p>\n<p>N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 gripo simptomai nesiskiria nuo bendrosios populiacijos simptom\u0173. Ligai b\u016bdinga &gt;38\u00a0<sup>o<\/sup>C temperat\u016bra, kosulys, \u0161altkr\u0117tis, bendras silpnumas, raumen\u0173, galvos ir gerkl\u0117s skausmas. Tiesa, n\u0117\u0161tumo metu ligos eiga b\u016bna sunkesn\u0117, hospitalizavimo da\u017enis didesnis, o trukm\u0117\u00a0\u2013 ilgesn\u0117 [1, 2]. Da\u017enesn\u0117s letalin\u0117s i\u0161eitys, kurios susijusios su n\u0117\u0161tumo metu pasikeitusiu moters kardiovaskuliniu kr\u016bviu, plau\u010di\u0173 t\u016briu, metabolizmu ir hormon\u0173 pusiausvyra [1, 2].<\/p>\n<p>Liga diagnozuojama \u012fvertinus klinikinius po\u017eymius, epidemiologinius duomenis, anamnez\u0119 ir laboratorinius tyrimus<i>. <\/i>Tikslinga tirti ir tas n\u0117\u0161\u010di\u0105sias, kurios buvo paskiepytos sezonine vakcina nuo gripo, nes jos efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gripo sezono.<\/p>\n<p><b>Gripo poveikis vaisiui<\/b><\/p>\n<p>Seroepidemiologin\u0117s studijos, atliktos 2000 metais, duomenimis, gripo virusas negali praeiti placentinio barjero ir u\u017ekr\u0117sti vaisi\u0173 antrame ir tre\u010diame n\u0117\u0161tumo tre\u010ddalyje\u00a0[4]. N\u0117ra \u012frodym\u0173 apie tiesiogin\u012f viruso teratogenin\u012f ar toksin\u012f poveik\u012f vaisiui, ta\u010diau gripo infekcija pirmame n\u0117\u0161tumo tre\u010ddalyje siejama su didesne vaisiaus nechromosomini\u0173 anomalij\u0173 rizika (galimybi\u0173 santykis (GS) 2,0, 95\u00a0proc. intervale 1,62\u20132,48) [5]. 2013 metais atlikta sistemin\u0117 ap\u017evalga ir metaanaliz\u0117 nurodo \u0161ias da\u017eniausias vaisiaus raidos anomalijas: l\u016bpos ir gomurio defektai (GS 3,1, 2,20\u20134,42), nervinio vamzdelio defektai (GS 3,3, 2,05\u20135,40), hidrocefalija (GS 5,7, 1,1\u201330,0), \u012fgimtosios \u0161irdies ydos (GS 1,6, 1,13\u20132,14), aortos vo\u017etuvo atrezija\u00a0\/\u00a0stenoz\u0117 (GS 2,59, 1,21\u20135,54), skilveli\u0173 pertvaros defektai (GS 1,59, 1,24\u20132,14), vir\u0161kinimo trakto defektai (GS 1,72, 1,09\u20132,68) ir gal\u016bni\u0173 redukcijos defektai (GS\u00a02,03, 1,27\u20133,27) [5]. Atsakingas antipiretik\u0173 vartojimas labai suma\u017eina hipertermijos sukelt\u0173 anomalij\u0173 da\u017en\u012f.<\/p>\n<p>Gripo infekcija didina savaiminio persileidimo, prie\u0161laikinio gimdymo, vaisiaus augimo sul\u0117t\u0117jimo ir intrauterin\u0117s vaisiaus mirties rizik\u0105 [1]. Diskutuojama, kas sukelia to prie\u017eastis\u00a0\u2013 gripo sukeliama anoreksija, stiprus kosulys, o gal gydymas [1, 4]. \u00a0<\/p>\n<p><b>Gydymas<\/b><\/p>\n<p>Empirinis gydymas turi b\u016bti skiriamas i\u0161 karto \u012ftarus gripo virusin\u0119 infekcij\u0105, kai n\u0117ra galimybi\u0173 greitai patvirtinti <i>influenza <\/i>viruso. Teigiama, kad ankstyvojo gydymo nauda yra didesn\u0117 u\u017e teorin\u0119 rizik\u0105. Ankstyvoji gydymo prad\u017eia (per 48\u00a0val. nuo pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173 pasirei\u0161kimo) sutrumpina vidutin\u012f gul\u0117jimo ligonin\u0117je laik\u0105 nuo 7,8 iki 2,2 dien\u0173\u00a0[6]. Gydymui rekomenduojami ir Lietuvoje yra prieinami yra 2 vaistai nuo gripo, priklausantys neuramidazi\u0173 inhibitori\u0173 grupei\u00a0\u2013 oseltamiviras ir zanamiviras. Neeti\u0161ka atlikti vaist\u0173 bandymus su n\u0117\u0161\u010diosiomis, tod\u0117l oficiali\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 apie \u0161i\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f n\u0117\u0161tumui n\u0117ra. Ta\u010diau 3 moterys, i\u0161 dalyvavusi\u0173j\u0173 klinikiniame oseltamiviro tyrime, pastojo. Vienai j\u0173 \u012fvyko savaiminis persileidimas, viena nutrauk\u0117 n\u0117\u0161tum\u0105 savo noru ir viena pagimd\u0117 visi\u0161kai sveik\u0105 naujagim\u012f. Kitose publikacijose nurodyta, kad oseltamiviras nedidina vaisiaus apsigimim\u0173 rizikos [7], tod\u0117l \u00a0vaistas gali b\u016bti pirmojo pasirinkimo.<\/p>\n<p>Be specifinio antivirusinio gydymo, labai svarbu gydyti kar\u0161\u010diavim\u0105 ir simptomus. Antipiretikai ne tik suma\u017eina \u012fgimt\u0173j\u0173 vaisiaus defekt\u0173 rizik\u0105 pirmuoju n\u0117\u0161tumo trimestru, bet ir gimdymo metu kar\u0161\u010diavimo sukelt\u0173 naujagimi\u0173 traukuli\u0173, encefalopatijos, cerebrinio paraly\u017eiaus ir naujagimi\u0173 mirties rizik\u0105. Svarbu laiku pasteb\u0117ti komplikacijas ir, jei reikia, skirti antibakterin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n<p>Gripu sergan\u010dios pacient\u0117s gydymo \u012fstaigoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti atskirtos nuo kit\u0173 ligoni\u0173 tiek pri\u0117mimo skyriuje laukiant konsultacijos, tiek ir hospitalizacijos metu. Pacient\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti apr\u016bpintos medicinin\u0117mis kauk\u0117mis, laikytis rank\u0173 higienos, naudoti vienkartines nosines, da\u017enai v\u0117dinti palat\u0105 ir ma\u017eiau kontaktuosi su kitais asmenimis. \u00a0<\/p>\n<p>Gripo viruso infekcija, diagnozuota gimdymo metu ar po gimdymo, tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydoma pagal jau nurodytas rekomendacijas. Oseltamiviro ir zanamiviro poveikis maitinamiems kr\u016btimi k\u016bdikiams nei\u0161tirtas. \u0160ie preparatai patenka \u012f moters pien\u0105, ta\u010diau publikacijose neapra\u0161yta joki\u0173 pasikartojan\u010di\u0173 naujagimi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 [7, 8].<\/p>\n<p>Amerikos lig\u0173 kontrol\u0117s ir prevencijos centras rekomenduoja atskirti sveik\u0105 naujagim\u012f nuo gripu sergan\u010dios motinos. Jei atskyrimas n\u0117ra priimtinas, rekomenduojama laikytis asmens ir patalp\u0173 higienos, naujagimio lovyt\u0119 statyti ne ar\u010diau kaip 2\u00a0m nuo sergan\u010dios motinos lovos. Kai valdyti kosul\u012f ir kv\u0117pavimo tak\u0173 sekrecij\u0105 galimybi\u0173 n\u0117ra, \u017eindyti k\u016bdik\u012f nerekomenduojama, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 t\u0119sti laktacijos stimuliacij\u0105, o naujagim\u012f maitinti nutrauktu pienu.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Profilaktika<\/b><\/p>\n<p>Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepyti visas n\u0117\u0161\u010di\u0105sias nepriklausomai nuo n\u0117\u0161tumo tre\u010ddalio. Patariama skiepyti planuojan\u010dias pastoti moteris, kuri\u0173 n\u0117\u0161tumas t\u0119sis gripo sezono metu. Tikslinga skiepyti ir \u017emogaus imunodeficito virusu sergan\u010dias moteris. Imunoprofilaktikai gali b\u016bti pasirenkama sezonin\u0117 trivalent\u0117 arba keturvalent\u0117 vakcina. \u0160ios vakcinos vaisiui yra saugios\u00a0[9]. N\u0117\u0161tumo metu nerekomenduojama tik gyvoji susilpninta vakcina (nosies pur\u0161kalas), ta\u010diau ji yra saugi po gimdymo.<\/p>\n<p>Aktyvi n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 vakcinacija siejama su ma\u017eesne negyvagimio [10], prie\u0161laikinio gimdymo [11, 12] rizika, didesniu vaisiaus svoriu [12], ta\u010diau neturi \u012ftakos persileidim\u0173 skai\u010diui [10].<\/p>\n<p>Vakcinuot\u0173 n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 naujagimiams nustatytas imunitetas gripo virusui, kuris ne\u017eindant visi\u0161kai i\u0161nyksta tik k\u016bdikiui sulaukus 3 m\u0117nesi\u0173, o \u017eindomiems i\u0161lieka \u017eindymo laikotarpiu iki 6 m\u0117nesi\u0173, priklausomai nuo \u017eindyv\u0117s kraujyje esan\u010di\u0173 specifini\u0173 IgA koncentracijos [13, 14]. Tyrim\u0173 duomenimis, skiepyt\u0173 moter\u0173 ir naujagimi\u0173 sergamumas gripu bei \u012f grip\u0105 pana\u0161ia infekcija suma\u017e\u0117jo nuo 24\u00a0proc. iki 89\u00a0proc.\u00a0[11, 15].<\/p>\n<p>K\u016bdikius iki 6 m\u0117nesi\u0173 nerekomenduojama skiepyti gripo vakcina d\u0117l abejotino imuninio atsako. Praktikoje naudojama kokono taktika, kai visi asmenys, kontaktuojantys su k\u016bdikiu, yra skiepijami, imamasi kit\u0173 \u012fmanom\u0173 profilaktikos priemoni\u0173. Taip sukuriama saugi aplinka [16].<\/p>\n<p>N\u0117\u0161\u010diosioms, pajutusioms pirmuosius gripo viruso simptomus, gali b\u016bti skiriama chemoprofilaktika antivirusiniais vaistais.<\/p>\n<p><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<ul>\n<li>N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 gripo eiga yra sunkesn\u0117, o komplikacijos da\u017enesn\u0117s.<\/li>\n<li>Gripas pirmuoju n\u0117\u0161tumo tre\u010ddaliu yra siejamas su didesne vaisiaus anomalij\u0173 rizika.<\/li>\n<li>N\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 ir \u017eindyvi\u0173 gydymas antivirusiniais vaistais yra rekomenduojamas atsi\u017evelgiant \u012f naudos ir \u017ealos santyk\u012f.<\/li>\n<li>Vakcinacija ma\u017eina n\u0117\u0161tumo komplikacij\u0173 da\u017en\u012f ir didina naujagimi\u0173 atsparum\u0105 gripo virusui.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0<strong>STRAIPSNIO AUTOR\u0116 \u2013\u00a0gyd.\u00a0Sandra Tum\u0117n\u0117,\u00a0Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinika<\/strong><\/p>\n<p><strong><i><\/i><\/strong><\/p>\n<p>Literat\u016bra:<\/p>\n<p>1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Maternal and infant outcomes among severely ill pregnant and postpartum women with 2009 pandemic influenza A (H1N1)&#8211;United States, April 2009-August 2010. MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2011; 60:1193.<\/p>\n<p>2. Siston AM, Rasmussen SA, Honein MA, et al. Pandemic 2009 influenza A(H1N1) virus illness among pregnant women in the United States. JAMA 2010; 303:1517.<\/p>\n<p>3. <a href=\"https:\/\/www.cdc.gov\/flu\/professionals\/vaccination\/effectiveness-studies.htm\">https:\/\/www.cdc.gov\/flu\/professionals\/vaccination\/effectiveness-studies.htm<\/a>.<\/p>\n<p>4. Irving WL, James DK, Stephenson T, et al. Influenza virus infection in the second and third trimesters of pregnancy: a clinical and seroepidemiological study. BJOG 2000; 107:1282.<\/p>\n<p>5. Luteijn JM, Brown MJ, Dolk H. Influenza and congenital anomalies: a systematic review and meta-analysis. Hum Reprod 2014; 29:809.<\/p>\n<p>6. Oboho IK, Reed C, Gargiullo P, et al. Benefit of Early Initiation of Influenza Antiviral Treatment to Pregnant Women Hospitalized With Laboratory-Confirmed Influenza. J Infect Dis 2016; 214:507.<\/p>\n<p>7. Greer LG, Leff RD, Rogers VL, et al. Pharmacokinetics of oseltamivir according to trimester of pregnancy. Am J Obstet Gynecol 2011; 204:S89.<\/p>\n<p>8. Wentges-van Holthe N, van Eijkeren M, van der Laan JW. Oseltamivir and breastfeeding. Int J Infect Dis 2008; 12:451.<\/p>\n<p>9. Tamma PD, Ault KA, del Rio C, et al. Safety of influenza vaccination during pregnancy. Am J Obstet Gynecol 2009; 201:547.<\/p>\n<p>10. Bratton KN, Wardle MT, Orenstein WA, Omer SB. Maternal influenza immunization and birth outcomes of stillbirth and spontaneous abortion: a systematic review and meta-analysis. Clin Infect Dis 2015; 60:e11.<\/p>\n<p>11. Thompson MG, Li DK, Shifflett P, et al. Effectiveness of seasonal trivalent influenza vaccine for preventing influenza virus illness among pregnant women: a population-based case-control study during the 2010-2011 and 2011-2012 influenza seasons. Clin Infect Dis 2014; 58:449.<\/p>\n<p>12. Steinhoff MC, Omer SB, Roy E, et al. Neonatal outcomes after influenza immunization during pregnancy: a randomized controlled trial. CMAJ 2012; 184:645.<\/p>\n<p>13. Nunes MC, Cutland CL, Jones S, et al. Duration of Infant Protection Against Influenza Illness Conferred by Maternal Immunization: Secondary Analysis of a Randomized Clinical Trial. JAMA Pediatr 2016; 170:840.<\/p>\n<p>14. Schlaudecker EP, Steinhoff MC, Omer SB, et al. IgA and neutralizing antibodies to influenza a virus in human milk: a randomized trial of antenatal influenza immunization. PLoS One 2013; 8:e70867.<\/p>\n<p>15. Demicheli V, Jefferson T, Al-Ansary LA, et al. Vaccines for preventing influenza in healthy adults. Cochrane Database Syst Rev 2014; :CD001269.<\/p>\n<p>16. https:\/\/www.cdc.gov\/flu\/protect\/children.htm.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gripas yra \u016bmin\u0117 virusin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, pasi\u017eyminti sezoni\u0161kumu ir plintanti la\u0161eliniu b\u016bdu per or\u0105. \u0160iai infekcijai b\u016bdingas staigus simptom\u0173 pasirei\u0161kimas, ilga, sunki eiga ir da\u017enos komplikacijos. N\u0117\u0161\u010diosios, vaikai ir senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s yra pati pa\u017eeid\u017eiamiausia visuomen\u0117s dalis, tod\u0117l j\u0173 gydymui ir prevencijai turi b\u016bti skiriamas i\u0161skirtinis d\u0117mesys.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":134,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[10802,515,26249,26752,7432,2745,26755,517,26251,26248,26751,25777,26748,26753,26754,26750,138,381,472,1406,8,26749],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-133","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-during","tag-gripas","tag-gynecol","tag-immunization","tag-infekcija","tag-influenza","tag-influenza-immunization","tag-kosulys","tag-maternal","tag-obstet","tag-oseltamivir","tag-oseltamiviras","tag-pandemic","tag-preventing","tag-steinhoff","tag-vaccination","tag-vaistai","tag-vakcina","tag-vakcinacija","tag-virusai","tag-virusas","tag-wwwcdcgov"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=133"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/134"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=133"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=133"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=133"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=133"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=133"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}