{"id":13326,"date":"2008-11-16T20:00:00","date_gmt":"2008-11-16T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-11-03T09:56:17","modified_gmt":"2017-11-03T09:56:17","slug":"dirgliosios-zarnos-sindromas-ir-jo-gydymas-bromidu-spasmomen","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/dirgliosios-zarnos-sindromas-ir-jo-gydymas-bromidu-spasmomen\/13326\/","title":{"rendered":"Dirgliosios \u017earnos sindromas ir jo gydymas Bromidu (Spasmomen)"},"content":{"rendered":"

<\/span><\/b><\/p>\n

Pagal Spinelli A. Irritable Bowel Syndrome. Clin Drug Invest 2007;27(1):15-33.<\/span><\/i><\/span><\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u012eVADAS<\/span><\/b><\/p>\n

Dirglios \u017earnos sindromas<\/a> (D\u017dS)\u00a0\u2013 tai neai\u0161kios kilm\u0117s liga, pasirei\u0161kianti 10\u201315\u00a0proc. pasaulio gyventoj\u0173. Ji stipriai pablogina pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 ir lemia didelius sveikatos apsaugos ka\u0161tus. D\u017dS paprastai i\u0161sivysto sutrikus vir\u0161kinamojo trakto (VT) funkcijai d\u0117l infekcijos, maisto, gyvensenos poky\u010di\u0173 ar psichologinio streso.<\/span><\/p>\n

Nors \u0161iuo metu D\u017dS gydymas da\u017eniausiai yra simptominis, vaistai, veikiantys ligos patofiziologij\u0105, ypa\u010d serotonino apykait\u0105, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau d\u0117mesio. Kita vertus, did\u0117ja susir\u016bpinimas, kad serotoninerginiai vaistai gali b\u016bti susij\u0119 su retais, bet labai pavojingais i\u0161eminio kolito atvejais. Tod\u0117l i\u0161lieka saugi\u0173 ir veiksming\u0173 vaist\u0173 D\u017dS gydyti poreikis.<\/span><\/p>\n

Spazmolitikas otilonijaus bromidas (spasmomen<\/a>)<\/i> pla\u010diai vartojamas visame pasaulyje. Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad jis suma\u017eina pilvo skausm\u0105 ir p\u016btim\u0105, taip pat itin veiksmingai slopina viduriavim\u0105. Be to, otilonijaus bromidas labai gerai toleruojamas. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiama D\u017dS patofiziologija ir gydymas, atkreipiant d\u0117mes\u012f \u012f otilonijaus bromido veiksmingum\u0105 ir saugum\u0105.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

DIRGLIOS \u017dARNOS SINDROMAS<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Simptomai<\/span><\/b><\/p>\n

Dirglios \u017earnos sindromas<\/a>\u00a0\u2013 tai funkcinis VT motorikos sutrikimas. Jo simptomai: pilvo skausmas, diskomfortas ir\u00a0(ar) p\u016btimas, pakitusi \u017earnyno peristaltika, kurios negalima paai\u0161kinti jokiu strukt\u016briniu pakitimu (1,\u00a02). Kiti galimi simptomai: pilvo p\u016btimas<\/a> (meteorizmas), staigus poreikis tu\u0161tintis, nuolatinis nevisi\u0161ko pasitu\u0161tinimo jausmas. D\u017dS galima suskirstyti \u012f kelias grupes: D\u017dS, kurio metu viduriuojama, D\u017dS su viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu ir D\u017dS, kurios metu kaitaliojasi viduriavimas<\/a> su viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu. Manoma, kad vienu simptomu besiremianti klasifikacija yra ne tokia paini ir gali b\u016bti naudingesn\u0117\u00a0(3).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Diagnostika<\/span><\/b><\/p>\n

D\u017dS\u00a0\u2013 sunkiai gydoma patologija, nes jos patofiziologijai labai svarb\u016bs psichosocialiniai veiksniai (4,\u00a05). \u0160iuo metu ne\u017einomi jokie biologiniai \u017eymenys, kurie gali b\u016bti naudojami diagnozuojant D\u017dS (6). Vis d\u0117lto i\u0161 prad\u017ei\u0173 Manning<\/i>, v\u0117liau Rome<\/i> kriterijai numat\u0117, kaip diagnozuoti D\u017dS, remiantis klinikiniais simptomais (3, 7,\u00a08). Manning<\/i> kriterijai buvo paskelbti 1978\u00a0m., siekiant susisteminti D\u017dS simptomus. 1989\u00a0m. sudaryti Rome\u00a0I<\/i> kriterijai, 1999\u00a0m. jie papildyti ir patikslinti (Rome\u00a0II<\/i>), o 2006\u00a0m. patvirtinti Rome\u00a0III<\/i> kriterijai. <\/span><\/p>\n

D\u017dS diagnozei patvirtinti \u0161iuo metu paprastai naudojami Rome\u00a0III<\/i> kriterijai:<\/span><\/p>\n

\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas, trunkantis ne trumpiau kaip 3 dienas per m\u0117nes\u012f paskutinius 3 m\u0117nesius (su s\u0105lyga, kad simptomai pasirei\u0161kia ne ma\u017eiau kaip prie\u0161 6 m\u0117nesius prie\u0161 diagnozuojant D\u017dS) ir susij\u0119s su dviem ar daugiau \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173:<\/span><\/p>\n

\u2013\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>palengv\u0117ja pasitu\u0161tinus ir\u00a0(ar)<\/span><\/p>\n

\u2013\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>pakit\u0119s tu\u0161tinimosi da\u017enis, ir\u00a0(ar)<\/span><\/p>\n

\u2013\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>pakitusi i\u0161mat\u0173 forma (konsistencija). <\/span><\/p>\n

Vietoje D\u017dS skirstymo \u012f potipius (D\u017dS su viduriavimu, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu ir mi\u0161ri D\u017dS forma) Rome III<\/i> pasi\u016bl\u0117 i\u0161mat\u0173 konsistencijos klasifikacij\u0105, paremt\u0105 Bristolio i\u0161mat\u0173 skale (nuo 1 iki 7 bal\u0173: 1\u00a0 \u2013 kietos i\u0161matos atskirais gabal\u0117liais (sunku tu\u0161tintis), 7\u00a0\u2013 visi\u0161kai skystos i\u0161matos).<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Patofiziologija<\/span><\/b><\/p>\n

Nors D\u017dS patogenez\u0117 n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kinta, manoma, kad \u0161iame procese dalyvauja keletas veiksni\u0173. D\u017dS simptomus sukelia VT funkcijos sutrikimai, atsirad\u0119 d\u0117l infekcijos, mitybos, gyvensenos poky\u010di\u0173 ar psichologinio streso\u00a0(9). Sutrikusi VT motorika, padid\u0117j\u0119s visceralinis jautrumas, vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumas, centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos (CNS) moduliacija ir u\u017edegimas\u00a0\u2013 visi \u0161ie veiksniai svarb\u016bs D\u017dS atsirasti. D\u017dS sergantys asmenys itin jautriai reaguoja \u012f maist\u0105, viduri\u0173 p\u016btim\u0105, stres\u0105, \u012fvairias chemines med\u017eiagas. Be to, 95\u00a0proc. D\u017dS sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 yra padid\u0117j\u0119s visceralinis jautrumas.<\/span><\/p>\n

Manoma, kad vienas D\u017dS patogenez\u0117s rizikos veiksni\u0173 gali b\u016bti VT gleivin\u0117s imunin\u0117s sistemos suaktyv\u0117jimas (9,\u00a010), atsirandantis d\u0117l bakterin\u0117s infekcijos ar kit\u0173 \u017earnyno spind\u017eio veiksni\u0173 (maisto alergenai, nepatogenin\u0117 \u017earnyno mikroflora). Yra \u012frodym\u0173, kad asmenims, kuriems pasirei\u0161kia poinfekcinis D\u017dS, gleivin\u0117je padaug\u0117ja u\u017edegimini\u0173 ir serotonin\u0105 i\u0161skirian\u010di\u0173 enteroendokrinini\u0173 l\u0105steli\u0173. Galima manyti, kad serotonino kiekio poky\u010diai gali veikti motorin\u0119 ir sensorin\u0119 funkcijas ir taip sukelti D\u017dS simptomus.<\/span><\/p>\n

Net 20\u201365\u00a0proc. D\u017dS sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 teigia, kad \u0161ios ligos simptomus pa\u016bmina maistas\u00a0(10). Atlikus tyrimus, D\u017dS sergantiems ligoniams, palyginti su kontroline grupe, nustatyta padid\u0117jusi serumo IgG4 antik\u016bn\u0173 prie\u0161 kvie\u010di\u0173, jautienos, kiaulienos ir avienos antigenus koncentracija. IgE antik\u016bn\u0173 kiekis \u0161iam maistui nebuvo padid\u0117j\u0119s. Vadinasi, tam tikri maisto produktai gali b\u016bti lemiamas veiksnys D\u017dS vystytis, ta\u010diau norint patvirtinti \u0161\u012f \u012ftarim\u0105, reikia atlikti daugiau tyrim\u0173.<\/span><\/span><\/p>\n

Labai svarbus D\u017dS ir psichosocialini\u0173 veiksni\u0173 ry\u0161ys. Psichologinis stresas pa\u016bmina VT simptomus. Apie 40\u201360\u00a0proc. D\u017dS sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 pasirei\u0161kia vienas ar daugiau gretutini\u0173 psichikos sutrikim\u0173. Pastar\u0173j\u0173 da\u017eniausiai atsiranda prie\u0161 susergant D\u017dS, taigi depresija<\/a> ir nerimas neb\u016btinai yra nuolat pasikartojan\u010di\u0173 dirglios \u017earnos sindromo simptom\u0173 pasekm\u0117\u00a0(5). Ry\u0161ys tarp psichini\u0173 sutrikim\u0173, streso ir D\u017dS n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kintas. Manoma, kad stresas gali sukelti \u017earnyno u\u017edegim\u0105 per neuron\u0173 ar chemin\u0119 aktyvacij\u0105. Be to, anks\u010diau sirgus \u017earnyno u\u017edegimu, pakartotinis stresas gali i\u0161reguliuoti u\u017edegimin\u012f atsak\u0105, o tai lemia l\u0117tinio D\u017dS simptom\u0173 atsiradim\u0105 (11). <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

DIRGLIOS \u017dARNOS SINDROMO GYDYMAS<\/span><\/b><\/p>\n

Da\u017eniausiai D\u017dS gydyti skiriama spazmolitik\u0173, antroje vietoje lieka prokinetikai. \u0160iuo metu tiriama daug vaist\u0173 D\u017dS gydyti, kai kurie j\u0173 veikia ligos patofiziologij\u0105, ta\u010diau kol kas n\u0117ra patikimai \u012frodytas j\u0173 saugumas ir efektyvumas. \u0160iuo metu D\u017dS veiksmingiausiai gydomas ligos simptomus slopinan\u010diais preparatais.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

D\u017dS simptomus slopinantys vaistai skirstomi \u012f kelias grupes:<\/span><\/p>\n

1.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>\u017darnyne brinkstan\u010dios maistin\u0117s skaidulos (pavyzd\u017eiui: gr\u016bd\u0173 skaidulos, kvie\u010di\u0173 s\u0117lenos). Ap\u017evelgus atliktus tyrimus, galima teigti, kad skaidulos gali pad\u0117ti tik esant viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimui, ta\u010diau kit\u0173 D\u017dS simptom\u0173 neveikia (12).<\/span><\/p>\n

2.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Viduriavim\u0105 slopinantys vaistai (pavyzd\u017eiui, loperamidas) taip pat naudojami D\u017dS, pasirei\u0161kian\u010diam viduriavimu, gydyti. \u0160is vaistas normalizuoja i\u0161mat\u0173 konsistencij\u0105, suma\u017eina viduriavimo simptomus, retina tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f, ta\u010diau neveikia pilvo skausmo ir kit\u0173 D\u017dS simptom\u0173\u00a0(1).<\/span><\/p>\n

3.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Vidurius laisvinantys vaistai da\u017enai vartojami D\u017dS, susijusiam su viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimu, gydyti. Paprastai vartojami osmosiniai vidurius laisvinantys vaistai, kurie gerai toleruojami, ta\u010diau pa\u0161alina tik vien\u0105 D\u017dS simptom\u0105. Beje, duomen\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 j\u0173 veiksmingum\u0105 gydant D\u017dS, prakti\u0161kai n\u0117ra.<\/span><\/p>\n

4.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Antidepresantai. Kai kurie tyrimai rodo, kad \u0161ie vaistai (pavyzd\u017eiui, amitriptilinas) gali b\u016bti veiksmingi gydant D\u017dS, nes slopina skausm\u0105 ir viduriavim\u0105. Toks poveikis gali pasireik\u0161ti d\u0117l anticholinerginio poveikio arba poveikio CNS, arba abiej\u0173 poveiki\u0173 derinio. Ta\u010diau tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad antidepresantai statisti\u0161kai patikimai mal\u0161ina skausm\u0105 ir pagerina pacient\u0173 b\u016bkl\u0119, tr\u016bksta. <\/span><\/p>\n

5.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Serotoninerginiai vaistai. Klinikini\u0173 tyrim\u0173 metu nustatyta, kad \u0161ios klas\u0117s preparatai (ypa\u010d serotonino 3 tipo receptori\u0173 (5-HT3<\/sub>) antagonistai ir serotonino 4 tipo receptori\u0173 (5-HT4<\/sub>) agonistai) itin veiksmingai kontroliuoja D\u017dS simptomus. Ta\u010diau kelia susir\u016bpinim\u0105 j\u0173 sukeliamas nepageidaujamas poveikis. Pasteb\u0117ta, kad serotoninerginiai vaistai gali i\u0161provokuoti i\u0161emin\u012f kolit\u0105. Nors \u0161is nepageidaujamas poveikis retas, bet labai pavojingas.<\/span><\/p>\n

6.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Spazmolitikai. \u0160ie vaistai atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Jie da\u017enai vartojami D\u017dS gydyti. Juos galima suskirstyti \u012f tiesiogiai veikian\u010dius lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 susitraukimus ir \u012f turin\u010dius antimuskarinin\u012f\/anticholinergin\u012f poveik\u012f arba kalcio antagonistus. Vienas veiksmingiausi\u0173 \u0161ios klas\u0117s preparat\u0173\u00a0\u2013 otilonijaus bromidas (<\/span>spasmomen<\/a>)<\/span>\u00a0jau daug met\u0173 vartojamas Europoje D\u017dS gydyti. Viena i\u0161skirtini\u0173 (<\/span>spasmomen<\/a>)<\/span>\u00a0savybi\u0173 ta, kad VT lygiuosius raumenis jis veikia labiau nei kv\u0117pavimo sistemos ir kraujagysli\u0173 lygiuosius raumenis. Be to, vaistas pasi\u017eymi skirtingu poveikio stiprumu \u012fvairioms VT dalims. Tyrimai, atlikti in vivo<\/i>, parod\u0117, kad otilonijaus bromidas stipriausiai veikia skrand\u012f, po to\u00a0\u2013 gaubtin\u0119 \u017earn\u0105, dar silpniau\u00a0\u2013 dvylikapir\u0161t\u0119 \u017earn\u0105 ir silpniausiai\u00a0\u2013 akl\u0105j\u0105 ir tu\u0161\u010di\u0105j\u0105 \u017earnas. Ta\u010diau in vitro<\/i> atlikti tyrimai \u012frod\u0117, kad jautriausia otilonijaus bromido poveikiui yra gaubtin\u0117 \u017earna. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

DIRGLIOS \u017dARNOS SINDROMO GYDYMAS OTILONIJAUS BROMIDU<\/span><\/b><\/p>\n

Otilonijaus bromido veikimo mechanizmas<\/span><\/b><\/p>\n

Otilonijaus bromidas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, prisijungdamas prie muskarinini\u0173 receptori\u0173 (M1<\/sub>, M2<\/sub>, M4<\/sub>, M5<\/sub>) ir L\u00a0tipo kalcio kanal\u0173, taip pat blokuodamas neurokinino NK2<\/sub> receptorius. Taip jis suma\u017eina skausmo jutim\u0105 ir padid\u0117jus\u012f visceralin\u012f jautrum\u0105\u00a0\u2013 du svarbiausius D\u017dS simptomus. <\/span><\/p>\n

Pana\u0161u, kad otilonijaus bromidas slopina D\u017dS simptomus veikdamas keliais mechanizmais, pasirei\u0161kian\u010diais d\u0117l poveikio \u012fvairiems receptoriams. Pagrindinis mechanizmas\u00a0\u2013 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 susitraukimo slopinimas d\u0117l poveikio kalcio jon\u0173 patekimui \u012f l\u0105steles (13). Otilonijaus bromidas slopina nuo koncentracijos priklausom\u0105 kalcio patekim\u0105 per L\u00a0tipo kalcio kanalus, esan\u010dius \u017earnyno lygiuosiuose raumenyse (14). Manoma, kad vaistas tiesiogiai veikia kalcio kanalus. Ta\u010diau natrio ir kalio jon\u0173 otilonijaus bromidas \u017earnyno lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 audiniuose neveikia.<\/span><\/p>\n

Kitas svarbus otilonijaus bromido poveikis \u017earnyno audiniams\u00a0\u2013 acetilcholino sukelta kalcio sekrecija. Acetilcholinas\u00a0\u2013 pagrindinis VT su\u017eadinantis neurotransmiteris, jis suaktyv\u0117ja sergant \u012fvairiomis VT ligomis, tarp j\u0173 ir D\u017dS. Acetilcholinas skatina sulaikyti l\u0105stel\u0117je esant\u012f kalc\u012f, o otilonijaus bromidas veikia prie\u0161ingai, blokuodamas M3<\/sub> receptorius.<\/span><\/p>\n

Tyrimais \u012frodyta, kad otilonijaus bromidas blokuoja ir antagonist\u0173, ir agonist\u0173 prisijungim\u0105 prie NK2 <\/sub>receptori\u0173. Manoma, kad \u0161iuos receptorius preparatas veikia tiesiogiai, o antagonistinis poveikis NK1 <\/sub>receptoriams grei\u010diausiai pasirei\u0161kia ne d\u0117l tiesioginio poveikio, o d\u0117l kalcio kanal\u0173 blokavimo.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Farmakokinetika<\/span><\/b><\/p>\n

I\u0161g\u0117rus otilonijaus bromido tablet\u0119, tik labai ma\u017eas vaisto kiekis rezorbuojasi \u012f sistemin\u0119 kraujotak\u0105 (15). Tiriant radioaktyvaus izotopo pasiskirstym\u0105 organizme nustatyta, kad otilonijaus bromido koncentracija plazmoje yra >1000 kart\u0173 ma\u017eesn\u0117 nei\u00a0storosios \u017earnos<\/a> sienel\u0117se (15). Toks didelis preparato kiekis storojoje \u017earnoje itin pageidautinas vaistui, kuris vartojamas D\u017dS gydyti. \u0160ie faktai patvirtina, kad otilonijaus bromidas veikia lokaliai ir selektyviai vir\u0161kinamajame trakte. 97,8\u00a0proc. geriamosios otilonijaus bromido doz\u0117s i\u0161siskiria nepakitusi su i\u0161matomis per 7 dienas\u00a0(16). <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Otilonijaus bromido veiksmingumo palyginimas su placebu<\/span><\/b><\/p>\n

Siekiant \u012frodyti otilonijaus bromido efektyvum\u0105 gydant D\u017dS, atlikta trij\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 metaanaliz\u0117 (17). Remiantis jos duomenimis, santykin\u0117 tikimyb\u0117, kad otilonijaus bromidas D\u017dS sergantiems pacientams sukels bendr\u0105 pager\u0117jim\u0105 ir suma\u017eins pilvo skausm\u0105, buvo atitinkamai 2,33 (95\u00a0proc. PI 1,60\u20133,40) ir 2,17 (95\u00a0proc. PI 1,47\u20133,21), palyginti su placebu.<\/span><\/p>\n

Pirmame i\u0161 dviej\u0173 atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 placebo kontroliuojam\u0173 tyrim\u0173 pacientai 4 savaites vartojo 40\u00a0mg otilonijaus bromido 3\u00a0kartus per dien\u0105 prie\u0161 valg\u012f arba placeb\u0105. Lyginant su pradiniais duomenimis, pilvo skausmas, p\u016btimas suma\u017e\u0117jo abiejose grup\u0117se. Skirtumas tarp grupi\u0173 nebuvo didelis. Otilonijaus bromido vartojusiems asmenims gydymo metu labai suma\u017e\u0117jo pilvo skausmo epizod\u0173 da\u017enis, skausmo intensyvumas ir padid\u0117jo skausmo slenkstis. \u0160is poveikis i\u0161liko dar dvi savaites po gydymo. Placeb\u0105 vartojusiems ligoniams suma\u017e\u0117jo tik skausmo epizod\u0173 da\u017enis. Skausmo epizod\u0173 da\u017enis pra\u0117jus 2 savait\u0117ms po gydymo otilonijaus bromido grup\u0117je buvo reik\u0161mingai ma\u017eesnis, palyginti su placebo grupe. Pilvo p\u016btim\u0105 statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017eino tik otilonijaus bromidas. Tu\u0161tinimosi da\u017enis nesuma\u017e\u0117jo n\u0117 vienoje grup\u0117je.<\/span><\/p>\n

Kitame atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 placebo kontroliuojamame tyrime D\u017dS sergantys ligoniai taip pat vartojo otilonijaus bromid\u0105 arba placeb\u0105. Tyrimas truko 15 savai\u010di\u0173. Skausmo epizod\u0173 da\u017enis reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo abiejose grup\u0117se gydymo metu. Rodikliai buvo vertinami kas 5 savaites. Po 10 ir 15 savai\u010di\u0173 skausmo epizod\u0173 da\u017enio suma\u017e\u0117jimas otilonijaus bromido grup\u0117je buvo daug didesnis nei placebo grup\u0117je. Pilvo p\u016btimas<\/a> taip pat daug labiau suma\u017e\u0117jo otilonijaus bromido grup\u0117je, palyginti su placeb\u0105 vartojusiais ligoniais (santykin\u0117 tikimyb\u0117 1,77; 95\u00a0proc. PI 1,10\u20132,83). Bendras pager\u0117jimas otilonijaus bromido grup\u0117je buvo daug didesnis nei placebo grup\u0117je (santykin\u0117 tikimyb\u0117 1,90; 95\u00a0proc. PI 1,17\u20133,10). Atlikus \u0161io tyrimo duomen\u0173 analiz\u0119 nustatyta, kad otilonijaus bromidas visais at\u017evilgiais buvo prana\u0161esnis u\u017e placeb\u0105. Jis labiau nei placebas suma\u017eino pilvo skausmo intensyvum\u0105 ir da\u017en\u012f, pilvo p\u016btim\u0105, viduriavim\u0105 arba viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105 ir gleivi\u0173 kiek\u012f i\u0161matose (18). Gydymo otilonijaus bromidu metu labiausiai pager\u0117jo ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 D\u017dS su viduriavimu, b\u016bkl\u0117.<\/span><\/p>\n

Susumavus abiej\u0173 tyrim\u0173 ir metaanaliz\u0117s rezultatus, matyti, kad otilonijaus bromidas D\u017dS sergantiems pacientams veiksmingai mal\u0161ina ir pilvo skausmo da\u017en\u012f, ir jo intensyvum\u0105, taip pat suma\u017eina pilvo p\u016btim\u0105. \u0160is vaistas ypa\u010d efektyvus pacientams, sergantiems D\u017dS su viduriavimu.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Palyginimas su kitais gydymo metodais<\/span><\/b><\/p>\n

Atliktas tyrimas (19), kurio metu pacientai vartojo otilonijaus bromid\u0105 (40\u00a0mg 3 kartus per dien\u0105) arba pinaverino bromid\u0105 (50\u00a0mg 3 kartus per dien\u0105). Pilvo skausmo priepuoli\u0173 da\u017enis vartojant otilonijaus bromidas suma\u017e\u0117jo daug labiau nei vartojant pinaverino bromid\u0105. Taip pat labiau suma\u017e\u0117jo skausmo intensyvumas, pykinimo, v\u0117mimo da\u017enis, ta\u010diau \u0161ie rodikliai, lyginant grupes tarpusavyje, reik\u0161mingai nesiskyr\u0117. I\u0161vada: abu preparatai veiksmingai gydo D\u017dS, ta\u010diau skausmo priepuoli\u0173 da\u017en\u012f daug labiau suretina otilonijaus bromidas.<\/span><\/p>\n

Kitame tyrime otilonijaus bromid\u0105 vartoj\u0119 ir \u012fprast\u0105 maist\u0105 valg\u0119 pacientai palyginti su D\u017dS sergan\u010diais pacientais, kuriems paskirta daug skaidul\u0173 turinti dieta. Tyrimas truko 2\u00a0metus. Po 12 tyrimo m\u0117nesi\u0173 nustatyta, kad ligoniams, vartojusiems otilonijaus bromido, daug labiau suma\u017e\u0117jo skausmas ir pilvo p\u016btimas<\/a> ir toks i\u0161liko viso gydymo metu. Min\u0117t\u0173 simptom\u0173 pager\u0117jimas buvo stebimas ir daug skaidul\u0173 turin\u010dios dietos grup\u0117je, ta\u010diau jis nebuvo reik\u0161mingas. Tyrimo autoriai pa\u017eymi, kad otilonijaus bromidas buvo veiksmingesnis nei dieta.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Otilonijaus bromido vartojimas kartu su benzodiazepinais<\/span><\/b><\/p>\n

\u012erodyta, kad skiriant otilonijaus bromido kartu su benzodiazepin\u0173 grup\u0117s anksiolitikais D\u017dS simptomai susilpn\u0117ja labiau nei skiriant vien otilonijaus bromido, be to, pager\u0117ja emocin\u0117 pacient\u0173 b\u016bkl\u0117 (20). 3\u00a0savai\u010di\u0173 dvigubai aklo tyrimo metu paskirta otilonijaus bromido (20\u00a0mg 3\u00a0kartus per dien\u0105) arba jo derinio su diazepamu (2\u00a0mg 3\u00a0kartus per dien\u0105). Abiejose grup\u0117se D\u017dS simptomai susilpn\u0117jo pana\u0161iai. Ta\u010diau bendras pager\u0117jimas buvo didesnis otilonijaus bromido derinio su diazepamu grup\u0117je, nes susilpn\u0117jo nerimo jausmas.<\/span><\/p>\n

Dar viename tyrime otilonijaus bromidas buvo vartojamas kartu su tofizopamu. D\u017dS simptomai vartojant vaist\u0173 kombinacij\u0105 buvo slopinami efektyviau nei vartojant vien\u0105 otilonijaus bromid\u0105, be to, pager\u0117jo ligoni\u0173 emocin\u0117 b\u016bkl\u0117.<\/span><\/p>\n

Tyrim\u0173 autoriai mano, kad abu preparatai, vartojami kartu, veiksmingiau ma\u017eina D\u017dS simptomus, ir yra ypa\u010d veiksmingi pacientams, kuriems pasirei\u0161kia nerimo sutrikimai. \u0160iuos duomenis dar tur\u0117t\u0173 patvirtinti didesn\u0117s apimties tyrimai. Be to, D\u017dS gydoma ilg\u0105 laik\u0105, nes tai l\u0117tin\u0117 liga, tod\u0117l otilonijaus bromido skiriant kartu su benzodiazepinais b\u016btinas atsargumas d\u0117l pastar\u0173j\u0173 sukeliamo pripratimo.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Otilonijaus bromido toleravimas<\/span><\/b><\/p>\n

Kadangi otilonijaus bromidas \u012f sistemin\u0119 kraujotak\u0105 rezorbuojasi labai menkai, jis puikiai toleruojamas. Tik\u0117tina, kad nepageidaujamas poveikis, net jei jis ir pasireik\u0161t\u0173, daugiausiai b\u016bt\u0173 susij\u0119s su VT. Otilonijaus bromidas nepasi\u017eymi cholinerginiu poveikiu (ypa\u010d akims), kuris b\u016bdingas pana\u0161aus tipo vaistams (21), nes sistemin\u0117 vaisto absorbcija minimali, net skiriant santykinai dideles dozes (240\u00a0mg) (15).<\/span><\/p>\n

Atlikus sistemin\u0119 6 klinikini\u0173 otilonijaus bromido tyrim\u0173 ap\u017evalg\u0105, nustatyta, kad nepageidaujamas poveikis vartojant \u0161\u012f vaist\u0105 pasirei\u0161k\u0117 retai. Dviejuose tyrimuose nurodytas pykinimas, galvos svaigimas<\/a> ir silpnumas (22,\u00a019), kit\u0173 dviej\u0173 tyrim\u0173 metu nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 nesteb\u0117ta (23,\u00a024). Vartojant otilonijaus bromido arba daug skaidul\u0173 turin\u010di\u0105 diet\u0105, nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 da\u017enis reik\u0161mingai nesiskyr\u0117 (25). Tas pats nustatyta lyginant otilonijaus bromid\u0105 ir pinaverino bromid\u0105\u00a0(18).<\/span><\/p>\n

Toki\u0105 pat i\u0161vad\u0105 galima daryti ir lyginant otilonijaus bromid\u0105 su placebu (22). 2001\u00a0m. Poynard ir bendr. metaanaliz\u0117s duomenimis, dviej\u0173 placebo kontroliuojam\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 metu nepageidaujamo poveikio rizikos skirtumas tarp otilonijaus bromido ir placebo grup\u0117s buvo tik 0,01 (17).<\/span><\/p>\n

Nuo 1995\u00a0met\u0173, kai parduodamas otilonijaus bromidas, visame pasaulyje prane\u0161ta tik apie vien\u0105 sunkaus (dilg\u0117lin\u0117<\/a>) ir lengvo (deginimas rykl\u0117je, grei\u010diausia d\u0117l to, kad pacientas vaist\u0105 vartojo neu\u017egerdamas vandeniu) nepageidaujamo poveikio atvej\u012f\u00a0(26). <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Vaisto dozavimas ir vartojimo b\u016bdas<\/span><\/b><\/p>\n

Otilonijaus bromidas vartojamas po 40\u00a0 mg 2\u20133 kartus per dien\u0105. N\u0117ra nustatyta tarpusavio s\u0105veikos su kitais vaistais. N\u0117ra duomen\u0173, kad vaistas b\u016bt\u0173 suk\u0117l\u0119s koki\u0173 nors nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 n\u0117\u0161tumo, laktacijos periodais, vaikams ir pacientams, kuri\u0173 sutrikusi \u0161irdies veikla, inkst\u0173 ar kepen\u0173 funkcija.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/span><\/b><\/p>\n

Dirglios \u017earnos sindromas<\/a> yra neai\u0161kios etiologijos ir patofiziologijos liga, kuria serga daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 pasaulyje. \u0160i liga pablogina pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119, o jai gydyti skiriama daug sveikatos apsaugos l\u0117\u0161\u0173. \u0160iuo metu D\u017dS gydyti taikomas simptominis gydymas. Daug vil\u010di\u0173 teikia serotonino apykait\u0105 veikiantys vaistai, ta\u010diau dauguma j\u0173 kol kas dar tik tiriami. Be to, prane\u0161ama apie tok\u012f nepageidaujam\u0105 poveik\u012f kaip i\u0161eminis kolitas, tod\u0117l kyla gr\u0117sm\u0117, kad \u0161i\u0173 vaist\u0173 vartojimas gali b\u016bti apribotas. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 kol kas i\u0161lieka simptomini\u0173 vaist\u0173 D\u017dS gydymui poreikis. <\/span><\/p>\n

Spazmolitikas otilonijaus bromidas (spasmomen<\/a>)\u00a0pla\u010diai vartojamas visame pasaulyje. Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad jis veiksmingai mal\u0161ina skausm\u0105 ir ma\u017eina pilvo p\u016btim\u0105 D\u017dS sergantiems asmenims. Be to, tai labai saugus vaistas, nes tik labai ma\u017ea jo dalis rezorbuojasi i\u0161 VT. D\u0117l \u0161i\u0173 savybi\u0173 preparatas itin tinkamas vartoti D\u017dS sergantiems pacientams, nes turi b\u016bti vartojamas ilg\u0105 laik\u0105. Taip pat nustatyta, kad vartojant otilonijaus bromido kartu su benzodiazepinais sustipr\u0117ja teigiamas poveikis VT simptomams ir slopinamas nerimas, kuris da\u017enai pasirei\u0161kia D\u017dS metu.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Pareng\u0117 R.\u00a0SUDIKIEN\u0116<\/span><\/i><\/p>\n

auta: 2008-01-22<\/span><\/i><\/p>\n

Pateikta spaudai: 2008-01-04<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

LITERAT\u016aRA<\/span><\/b><\/p>\n

1.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Andresen V, Camilleri M. Irritable bowel syndrome: recent and novel therapeutic approaches. Drugs 2006; 66 (8): 1073-88<\/span><\/p>\n

2.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Tack J, Fried M, Houghton LA, et al. Systematic review: the efficacy of treatments for irritable bowel syndrome: a Europe an perspective. Aliment Pharmacol Ther 2006 Jul; 24 (2): 183-205<\/span><\/p>\n

3.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Longstreth GF, Thompson WG, Chey WD, et al. Functional bowel disorders. Gastroenterol 2006 Apr; 130 (5): 1480-91<\/span><\/p>\n

4.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Gaynes BN, Drossman DA. The role of psychosocial factors in irritable bowel syndrome. Best Pract Res Clin Gastroenterol 1999 Oct; 13 (3): 437-52<\/span><\/p>\n

5.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Lea R, Whorwell PJ. New insights into the psychosocial aspects of irritable bowel syndrome. Curr Gastroenterol Rep 2003 Aug; 5 (4): 343-50<\/span><\/p>\n

6.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Adeniji OA, Barnett CB, Di Palma JA. Durability of the diagnosis of irritable bowel syndrome based on clinical criteria. Dig Dis Sci 2004 Apr; 49 (4): 572-4<\/span><\/p>\n

7.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Chang L. From Rome to Los Angeles: the Rome III criteria for the functional GI disorders [online]. Medscape 2006. Available from URL: http:\/\/www.medscape.com\/viewarticle\/533460<\/a> [Accessed 2006 Aug 21]<\/span><\/p>\n

8.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Drossman DA. The functional gastrointestinal disorders and the Rome II process. Gut 1999; 45 Suppl. II: II1-5<\/span><\/p>\n

9.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Drossman DA, Camilleri M, Mayer EA, et al. AGA technical review on irritable bowel syndrome. Gastroenterol 2002 Dec; 123 (6): 2108-31<\/span><\/p>\n

10.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Park M-I, Camilleri M. Is there a role of food allergy in irritable bowel syndrome and functional dyspepsia? A systematic review. Neurogastroenterol Motil 2006 Aug;18 (8): 595-607<\/span><\/p>\n

11.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Mearin F, Bad\u00b4ia X, Balboa A, et al. Irritable bowel sindrome prevalence varies enormously depending on the employed diagnostic criteria: comparison of Rome II versus previous criteria in a general population. Scand J Gastroenterol 2001 Nov; 36 (11): 1155-61<\/span><\/p>\n

12.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Quartero AO, Meineche-Schmidt V, Muris J, et al. Bulking agents, antispasmodic and antidepressant medication for the treatment of irritable bowel syndrome. The Cochrane Library 2006, 3<\/span><\/p>\n

13.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Lindqvist S, Hernon J, Sharp P, et al. The colon-selective spasmolytic otilonium bromide inhibits muscarinic M3 receptor-coupled calcium signals in isolated human colonic crypts. Brit J Pharmacol 2002 Dec; 137 (7): 1134-42<\/span><\/p>\n

14.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Strege PR, Evangelista S, Lyford GL, et al. Otilonium bromide inhibits calcium entry through L-type calcium channels in human intestinal smooth muscle. Neurogastroenterol Motil 2004 Apr; 16 (2): 167-73<\/span><\/p>\n

15.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Evangelista S, Cochet P, Bromet N, et al. A distribution study with 14C-otilonium bromide in the rat: evidence for selective tropism for large intestine after oral administration. Drug Metab Dispos 2000 Jun; 28 (6): 643-7<\/span><\/p>\n

16.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Sutton JA, Kilminster SG, Mould GP. The clinical pharmacology of single doses of otilonium bromide in healthy volunteers. Eur J Clin Pharmacol 1997; 52 (5): 365-9<\/span><\/p>\n

17.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Poynard T, Regimbeau C, Benhamou Y. Meta-analysis of smooth muscle relaxants in the treatment of irritable bowel syndrome. Aliment Pharmacol Ther 2001; 15: 355-61<\/span><\/p>\n

18.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Glende M, Morselli-Labate AM, Battaglia G, et al. Extended analysis of a double-blind, placebo-controlled, 15-week study with otilonium bromide in irritable bowel syndrome. Eur J Gastroenterol Hepatol 2002 Dec; 14 (12): 1331-8<\/span><\/p>\n

19.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Defrance P, Casini A. A comparison of the action of otilonium bromide and pinaverium bromide: study conducted under clinical control. Ital J Gastroenterol 1991 Nov; 23 (8 Suppl. 1): 64-6<\/span><\/p>\n

20.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Mollica G, Manno G. Otilonium bromide-diazepam in the treat ment of the irritable colon: a controlled study versus otilonium bromide [Italian]. Clinical Terapeutica 1992 Aug; 141 (8):129-34<\/span><\/p>\n

21.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Otilonium bromide; product monograph. Excerpta Medica Italia 2002<\/span><\/p>\n

22.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Baldi F, Longanesi A, Blasi A, et al. Clinical and functional evaluation of the efficacy of otilonium bromide: a multicenter study in Italy. Ital J Gastroenterol 1991 Nov; 23 (8 Suppl. 1): 60-3<\/span><\/p>\n

23.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Kaushik A, Pursnani ML, Kar P. Multicenter phase III clinical trial of otilonium bromide in irritable bowel syndrome. Indian J Gastroenterol 2002 Mar\u2013Apr; 21 (2): 85-6<\/span><\/p>\n

24.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Ferrari A, Cavallero M, Spandre M, et al. Double-blind study of a new antimuscarinic, cimetropium bromide, in patients with irritable bowel syndrome. Clin Ther 1986; 8 (3): 320-8<\/span><\/p>\n

25.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Villagrasa M, Boix J, Humbert P, et al. Aleatory clinical study comparing otilonium bromide with a fiber-rich diet in the treatment of irritable bowel syndrome. Ital J Gastroenterol 1991 Nov; 23 (8 Suppl. 1): 67-70<\/span><\/p>\n

26.\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Melani F. Otilonium bromide: clinical expert statement. Period between January 2001 and December 2005. 2006 Feb: 1-5.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dirglios \u017earnos sindromas (D\u017dS)\u00a0\u2013 tai neai\u0161kios kilm\u0117s liga, pasirei\u0161kianti 10\u201315\u00a0proc. pasaulio gyventoj\u0173. Ji stipriai pablogina pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 ir lemia didelius sveikatos apsaugos ka\u0161tus. D\u017dS paprastai i\u0161sivysto sutrikus vir\u0161kinamojo trakto (VT) funkcijai d\u0117l infekcijos, maisto, gyvensenos poky\u010di\u0173 ar psichologinio streso.<\/span><\/p>\n

Nors \u0161iuo metu D\u017dS gydymas da\u017eniausiai yra simptominis, vaistai, veikiantys ligos patofiziologij\u0105, ypa\u010d serotonino apykait\u0105, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau d\u0117mesio. Kita vertus, did\u0117ja susir\u016bpinimas, kad serotoninerginiai vaistai gali b\u016bti susij\u0119 su retais, bet labai pavojingais i\u0161eminio kolito atvejais. Tod\u0117l i\u0161lieka saugi\u0173 ir veiksming\u0173 vaist\u0173 D\u017dS gydyti poreikis.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24505,1240,6767,39,51,259,873,57,841,21,25608,991,6175,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13326","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-proc","tag-antidepresantai","tag-bukle","tag-dieta","tag-jausmas","tag-preparatai","tag-preparatas","tag-putimas","tag-raumenis","tag-sindromas","tag-spasmomen","tag-stresas","tag-tikimybe","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13326","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13326"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13326\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13326"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13326"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13326"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13326"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13326"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}