{"id":13351,"date":"2008-11-12T20:00:00","date_gmt":"2008-11-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-11-12T20:00:00","modified_gmt":"2008-11-12T20:00:00","slug":"kraujagysline-demencija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kraujagysline-demencija\/13351\/","title":{"rendered":"Kraujagyslin\u0117 Demencija"},"content":{"rendered":"

Kraujagyslin\u0117 demencija (KD) yra \u017eymiai da\u017enesn\u0117 liga nei buvo manoma iki \u0161iol. Jos pa­plitimas senstant populiacijai nenumaldomai did\u0117ja. Did\u0117jant ilgaam\u017ei\u0161kumui bei did\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 daliai visuomen\u0117je KD tampa viena svarbiausi\u0173 problem\u0173 medici­noje. Klini\u0161kai KD, kaip liga, n\u0117ra vienalyt\u0117 ir susideda i\u0161 keleto sindrom\u0173: vieno strateginio insulto demencija, multiinfarktin\u0117 demencija, subkortikin\u0117 kraujagyslin\u0117 demencija, demen­cija susijusi su smegen\u0173 kraujosruvomis ir mi\u0161ri demencija. KD diagnoz\u0117 remiasi po\u017eymiais, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausi yra insulto buvimas ir ai\u0161kus jo ry\u0161ys laike su demencijos atsiradimu bei daugy­biniai infarktai \u017eiev\u0117je bei po\u017eievyje, nustatomi neurovizualiniais tyrimais. Kraujagyslini\u0173 rizi­kos veiksni\u0173 i\u0161siai\u0161kinimas ir kontrol\u0117 – viena pagrindini\u0173 gydymo strategij\u0173, prailginan\u010di\u0173 ligoni\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Epidemiologija<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kognityviniai sutrikimai, atsirandantys insulto metu, yra gerai \u017einomi gydytojams. Kadangi insul­tas yra da\u017enas susirgimas, taigi, logi\u0161ka, kad demen­cija, atsirandanti po insulto, turi b\u016bti viena i\u0161 da\u017e­niausi\u0173 demencij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Epidemiologiniai tyrimai rodo skirtingus KD paplitimo rezultatus. Remiantis autopsij\u0173 ir epidemiologiniais tyrimais paplitimas svyruoja nuo 15 proc. iki 25 proc. tarp vis\u0173 demen­cij\u0173. Pagrindin\u0117 duomen\u0173 i\u0161sibarstymo prie\u017eastis – naudoti ne vienodi kriterijai \u0161iai ligai diagnozuoti. Ta\u010diau, ne\u017ei\u016brint skirting\u0173 paplitimo rezultat\u0173, vie­ningai sutariama, kad vaskulin\u0117 demencija yra antra pagal paplitim\u0105 tarp vis\u0173 demencij\u0173 po demencijos sergant Alzheimerio liga<\/a> (AL). KD paplitimas Euro­pos \u0161alyse populiacijoje sudaro 1,6 proc. Be to, tarp vis\u0173 ligoni\u0173 persirgusi\u0173 insultu, 25–33 proc. v\u0117liau i\u0161sivystys demencija ir du tre\u010ddaliai i\u0161 j\u0173 atitiks KD diagnostinius kriterijus. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Ne\u017ei\u016brint min\u0117t\u0173 epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 rezulta­t\u0173, tikrasis KD paplitimas populiacijoje ir tarp kit\u0173 <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

demencij\u0173 tik\u0117tinai yra didesnis d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, nediagnozuojama demencija ligoniams, sir­gusiems insultu d\u0117l nesugeb\u0117jimo \u012fvertinti ir diag­nozuoti kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus ar klai­dingai manoma, kad socialin\u0117 dezadaptacija yra d\u0117l motorini\u0173–percepcini\u0173 sutrikim\u0173. Antra, neidenti­fikuojami vaskuliniai pa\u017eeidimai demencija sergan­tiems ligoniams, tuomet, kai ligos anamnez\u0117je nepa­vyksta i\u0161siai\u0161kinti buvusio insulto ir laipti\u0161ko ligos blog\u0117jimo, nenustatomi ankstyvi nekognityviniai neurologiniai po\u017eymiai ar nekokybi\u0161kai vertinami neurovizualiniai tyrimai. Remiantis Moroney, i\u0161 vis\u0173 KD, patvirtint\u0173 autopsij\u0173 metu, net tre\u010ddalis nesirgo insultu, net ketvirtadaliui ligos eiga buvo pastoviai o ne laipti\u0161kai blog\u0117janti. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Apibr\u0117\u017eimas ir diagnostiniai kriterijai <\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kraujagyslin\u0117 demencija – tai demencijos sindro­m\u0173 visuma, kuri\u0173 prie\u017eastis yra smegen\u0173 pa\u017eeidi­mai, sukelti smegen\u0173 ir sistemin\u0117s kraujotakos su­trikim\u0173.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160io am\u017eiaus prad\u017eioje tiek KD koncepcija tiek de­finicija buvo aktyvi\u0173 diskusij\u0173 ir abejoni\u0173 objektas. \u0160is terminas neapibr\u0117\u017eia vienintel\u0117s ir specifi\u0161kos ligos patofiziologine prasme, o apima skirtingas ce­rebrovaskulines ligas su sunkiu kognityvini\u0173 funkci­j\u0173 sutrikimu, be to skiriasi j\u0173 eiga ir prognoz\u0117. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Reikia pripa\u017einti, kad diagnozuojant KD susidu­riama su didel\u0117mis problemomis. Nors diagnostini\u0173 kriterij\u0173 sistem\u0173 yra pakankamai (KD Mayo kriteri­jai, NINDS–AIREN, DSM–IV, TLK–10, Kalifornijos ADDTC kriterijai), nei viena diagnostini\u0173 kriterij\u0173 sistema neu\u017etikrina \u0161imtaprocentinio jautrumo ir specifi\u0161kumo. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

KD apib\u016bdinama, kaip liga, kuriai b\u016bdinga prie\u0161 tai buv\u0119s ar buv\u0119 insultai, pasirei\u0161kianti staiga, blo­g\u0117janti laipti\u0161kai ir anksti atsirandantys nekognity­viniai po\u017eymiai, tokie kaip motorinis ir percepci­nis deficitas, eisenos, kalbos bei rijimo sutrikimai, dubens organ\u0173 funkcijos sutrikimai. KD remiantis DSM–IV (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 1994) kriterijais diagnozuojama kai yra atminties sutrikimas kartu su vienu ar dau­giau sekan\u010di\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu – afa­zija, apraksija, agnozija, vykdan\u010di\u0173 funkcij\u0173 sutriki­mas, min\u0117ti sutrikimai reik\u0161mingai trikdo socialin\u0119 ir kasdien\u0119 veikl\u0105, kartu yra po\u017eymiai, \u012frodantys cerebrovaskulin\u0117s ligos egzistavim\u0105 (\u017eidinin\u0117 ne­urologin\u0117 simptomatika, \u017eiev\u0117je ir po\u017eiev\u0117je esantys infarktai neurovizualiniuose tyrimuose) bei delyro nebuvimas. \u0160i\u0173 kriterij\u0173 jautrumas geras ir siekia 75 proc. Ta\u010diau \u0161iuose kriterijuose n\u0117ra reikalaujama ai\u0161kaus ry\u0161io laike tarp insulto ir demencijos, tod\u0117l specifi\u0161kumas yra ma\u017eesnis ir siekia 64 proc. Re­miantis \u0161iais kriterijais kiekvienas ligonis, sergantis demencija ir patyr\u0119s insult\u0105 ka\u017ekada anks\u010diau, gali b\u016bti priskiriamas KD grupei. Be to, pagal DSM–IV kriterijus, AL sergantis ligonis ir patyr\u0119s insult\u0105 (at­siras neurologin\u0117 \u017eidinin\u0117 simptomatika bei pakiti­mai KT (kompiuterin\u0117 tomografija ar MRT (magne­tinio rezonanso tomografija)) bus priskiriamas KD grupei. Taigi, \u0161iuo atveju po KD diagnoze pasislepia tiek klini\u0161kai manifestuojan\u010dios AL demencijos, tiek mi\u0161rios demencijos. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

NINDS–AIREN (angl. ir pranc. National Institute of Neurological Disorders and Stroke and Association Internationale pour la Recherch\u00e9 et l’Enseignement en Neurosciences) kriterijai (1993), pasi\u017eymi labai geru specifi\u0161kumu (97 proc.), ta\u010diau labai ma\u017eu jautrumu – 17 proc. \u010cia b\u016btinas derinys demenci­jos, cerebrovaskulin\u0117s ligos po\u017eymi\u0173 (\u017eidinin\u0117 ne­urologin\u0117 simptomatika ir infarktai neurovizuali­niuose tyrimuose) bei vieno ar daugiau i\u0161 sekan\u010di\u0173 <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Lentel\u0117. Kraujagyslin\u0117s demencijos prie\u017eastys<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
\n

Pirminiai kraujagysliniai mechanizmai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Stambi\u0173 arterij\u0173 ligos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Smulki\u0173 arterij\u0173 ligos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Specifin\u0117s arteriopatijos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Ven\u0173 ligos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Hematologiniai faktoriai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Kardioembolijos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Sukeliantys:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Infarktus (vienas strateginis ar daugybiniai)<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Hemoragijas (viena strategin\u0117 ar daugybin\u0117s)<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Hemodinaminiai mechanizmai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Antriniai kraujagysliniai mechanizmai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Arterin\u0117 hipertenzija<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

\u0160irdies ligos<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Cukrinis diabetas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Lipid\u0173 apykaitos sutrikimai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Genetiniai faktoriai<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

po\u017eymi\u0173: demencijos atsiradimas po insulto ar trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 laikotarpyje, ar staigus kognityvini\u0173 funk­cij\u0173 pablog\u0117jimas, ar laiptinis kognityvinio deficito progresavimas. Verta pa\u017eym\u0117ti, jei ligonis atitinka NINDS–AIREN kriterijus, KD diagnoz\u0117s tikimyb\u0117 labai didel\u0117. \u0160ie kriterijai \u0161iuo metu pla\u010diai naudo­jami klinikiniuose tyrimuose d\u0117l beveik \u0161imtapro­centinio specifi\u0161kumo, kadangi diagnostin\u0117 klaidos tikimyb\u0117 yra labai ma\u017ea. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

TLK–10 kriterijai yra pana\u0161\u016bs \u012f DSM–IV, tod\u0117l ir jautrumo bei specifi\u0161kumo rodikliai yra labai pana­\u0161\u016bs diagnozuojant KD. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Ne\u017ei\u016brint to, kad Ha\u010dinskio i\u0161emijos skal\u0117 buvo sukurta 1974 m. – dar ikineurovizualini\u0173 tyrim\u0173 eroje, jos specifi\u0161kumas yra pakankamai didelis. KD diagnozavimui yra \u012fvertinta staigios demencijos pra­d\u017eios, laipti\u0161ko blog\u0117jimo, insulto ar hipertenzijos buvimo anamnez\u0117je, \u017eidinini\u0173 neurologini\u0173 simpto­m\u0173 ir po\u017eymi\u0173 reik\u0161m\u0117. \u0160i skal\u0117 padeda atskirti KD (jei surenkam\u0173 bal\u0173 suma siekia >7) nuo demencijos sergant AL (jei bal\u0173 suma siekia <4). Vienas i\u0161 \u0161ios skal\u0117s tr\u016bkum\u0173 – neintegruoti galvos smegen\u0173 paki­timai b\u016bdingi KD, randami atliekant KT ir MRT. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Apibendrinant atskirai diagnostinius kriterijus, svarbiausi i\u0161 j\u0173 diagnozuojant KD yra: 1) insultas anamnez\u0117je bei ai\u0161kus ry\u0161ys su demencijos atsiradi­mu (3 m\u0117n. laikotarpyje) ar \u017eymiu jos pablog\u0117jimu; 2) infarktai, nustatomi neurovizualiniais tyrimais: strategin\u0117se srityse: gyrus angularis, inferomesia­lin\u0117 temporalin\u0117s skilties dalis, mesialin\u0117 frontali­n\u0117s skilties dalis, thalamus, vidin\u0117 kapsul\u0117 (genu), uodeguotasis branduolys; daugybiniai kortikiniai ir subkortikiniai infarktai; abipusiai subkortikin\u0117s baltosios smegen\u0173 med\u017eiagos pa\u017eeidimai; 3) neuro­logini\u0173 simptom\u0173 ar pakitim\u0173 tyrimuose ry\u0161ys su buvusiais insultais. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f KD koncepcijos ribotumas bei prakti\u0161kumas aktyviai aptariamas. \u0160iuo metu rekomenduojama naudoti „vaskulinio kognityvinio pa\u017eeidimo“ termin\u0105, kuris tiksliau atspindi \u012fvairius pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus, atsirandan\u010dius po i\u0161­emini\u0173 ar hemoragini\u0173 insult\u0173. Tik\u0117tina, kad naujas terminas paskatins specialistus labiau kreipti d\u0117mes\u012f \u012f kraujagyslini\u0173 rizikos veiksni\u0173 nustatym\u0105 bei, juos kontroliuojant, aktyviau r\u016bpintis KD profilaktika, kuri yra galutin\u0117 cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 stadija. Ne­\u017ei\u016brint to, KD terminas vis dar pla\u010diai naudojamas, ypa\u010d esant \u017eymiam kognityvini\u0173 funkcij\u0173 pa\u017eeidi­mui d\u0117l cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pagrindin\u0117s KD prie\u017eastys nurodytos lentel\u0117je (Modifikuota pagal Erkinjuntti, 1996).<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Klinika ir neuropsichologija<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Neuropsichologijos mokslo vystymasis pad\u0117jo at­skleisti tris labai svarbius d\u0117sningumus, susijusius su KD:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

1. KD da\u017enas susirgimas, kurio paplitimas yra di­desnis nei manoma iki \u0161iol. I\u0161sam\u016bs tyrimai parod\u0117, kad demencija po insulto i\u0161sivysto net 25–33 proc. ligoni\u0173 ir i\u0161 j\u0173 net 2\/3 atitinka KD kriterijus. Tai ver\u010dia manyti, kad kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje naudojami diagnostiniai testai n\u0117ra jautr\u016bs.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2. KD n\u0117ra unikali liga, pasirei\u0161kianti neuropsi­chologiniais ir elgesio sutrikimais ir tod\u0117l diagnos­tikoje reikalaujanti naudoti specifines, kitokias test\u0173 baterijas.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Kai kurie neuropsichologiniai simptomai yra labiau b\u016bdingi KD nei AL ir gali pad\u0117ti nustatyti teising\u0105 diagnoz\u0119 ypa\u010d tais atvejais, kuomet tr\u016bksta tipi\u0161k\u0173 vaskulin\u0117s demencijos diagnostini\u0173 kriterij\u0173 (ai\u0161kaus insulto 3 m\u0117nesi\u0173 laikotarpyje ar kt.). <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

KD klinikinis paveikslas gali b\u016bti labai hetero­geni\u0161kas ir pasireik\u0161ti skirtingais neuropsichologi­niais simptomais d\u0117l pa\u017eeidim\u0173 mechanizm\u0173 ir lo­kalizacijos \u012fvairov\u0117s galvos smegenyse – lak\u016bniniai ir teritoriniai infarktai, i\u0161eminiai baltosios galvos smegen\u0173 med\u017eiagos pa\u017eeidimai ir hemoragijos. Be to, klinikin\u012f vaizd\u0105 i\u0161kreipia kartu esanti AL, kuri nustatoma 1\/3 ligoniui po insulto bei demencijos gilumas. Visi min\u0117ti veiksniai sunkina ligos atpa\u017ei­nim\u0105 ir diagnostik\u0105. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Dauguma KD atvej\u0173 manifestuoja po insulto. Kai kuriais atvejais insulto anamnez\u0117je nepavyksta nustatyti, ta\u010diau neurovizualiniai tyrimai padeda nustatyti „tyliuosius“ infarktus galvos smegen\u0173 bal­tojoje med\u017eiagoje, d\u0117l kuri\u0173 neatsiranda \u017eidinin\u0117 ne­urologin\u0117 simptomatika. Tyrimai \u012frod\u0117, kad „tylieji“ infarktai didina demencijos rizik\u0105 2–3 kartus. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

I\u0161skiriamos \u0161ios svarbiausios KD kategorijos: vieno strateginio insulto demencija, multiinfarktin\u0117 demencija, subkortikin\u0117 i\u0161emin\u0117 vaskulin\u0117 demen­cija, demencija susijusi su smegen\u0173 hemoragijomis ir mi\u0161ri demencija. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Ne\u017ei\u016brint i\u0161vardint\u0173 faktori\u0173, kurie apsprend\u017eia heterogeni\u0161k\u0105 klinik\u0105 ir apsunkina diagnostik\u0105, nustatyti kai kurie klinikiniai po\u017eymiai, padedan­tys atpa\u017einti ir diagnozuoti KD. Pirmiausia, dau­gumoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 ligoniams su kognityviniais sutrikimais, tame tarpe ir KD konstatuotas ligoni\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sul\u0117t\u0117jimas. Reakcijos laiko nustatymo ir \u017eenkl\u0173 sujungimo test\u0173 atlikimo laikas buvo labiau prailg\u0117j\u0119s sergant KD nei AL metu. Ant­ra, vykdan\u010di\u0173j\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas \u017eymiai da\u017enes­nis, o ankstyvose ligos stadijose yra \u017eymiai ry\u0161kesnis sergant KD nei AL [16,17] ir ypa\u010d ry\u0161kus esant sub­kortikinei i\u0161eminei vaskulinei demencijai bei susij\u0119s su baltosios galvos smegen\u0173 med\u017eiagos pa\u017eeidimais [18,19,20]. Tre\u010dia, epizodin\u0117s atminties sutrikimas esant KD yra kitoks nei AL metu, nors \u0161iuos skirtu­mus nepatvirtino kiti atlikti tyrimai [16]. Keli tyri­mai parod\u0117, kad epizodin\u0117s atminties deficitas gali b\u016bti nustatomas tik tiriant vizualini\u0173 objekt\u0173 \u012fsimi­nim\u0105 [16,21]. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Neurovizualiniai tyrimai<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

Neurovizualini\u0173 tyrim\u0173 (KT ir\/ar MRT) svarba KD diagnostikoje did\u017eiul\u0117. Kasdien\u0117je klinikin\u0117­je praktikoje labiausiai naudojami NINDS–AIREN kriterijai, kur vertinama demencija, cerebrovaskuli­n\u0117 liga, \u0161i\u0173 dviej\u0173 kriterij\u0173 ry\u0161ys laike, cerebrovasku­liniai pakitimai KT ar MRT ir i\u0161eminio ar hemora­ginio galvos smegen\u0173 pa\u017eeidimo patvirtinimas his­topatologinio tyrimo metu. Diagnoz\u0117 galima esant 1+2+3 ar 1+2+4<\/b>, tik\u0117tina – 1+2+3+4<\/b>, patvirtinta – 1+2+3+4<\/b>+5, ta\u010diau KD diagnoz\u0117 negalima esant 1+2+3 ir nesant b\u016bding\u0173 pakitim\u0173 neurovizuali­niuose tyrimuose. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Be abejon\u0117s, kad MRT yra labiausiai jautrus ty­rimas KD diagnostikoje. Vertinami \u0161ie galvos sme­gen\u0173 pakitimai: MRT T2 re\u017eime hiperintensiniai signalai (KT – hipodensiniai) baltojoje med\u017eiagoje, kurie susij\u0119 su demielinizacija ir akson\u0173 praradimu, anks\u010diau vadinti „leukoaraioze“ ir kuri\u0173 prie\u017eastis yra difuzin\u0117 smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 liga ; „tylieji“ in­farktai (ma\u017ei lak\u016bniniai infarktai), nustatomi nesant anamnez\u0117je duomen\u0173 apie praeityje buvusius galvos smegen\u0173 infarktus ir esantys baltojoje med\u017eiagoje ar pilkojoje med\u017eiagoje subkortikaliai ; plat\u016bs sub­kortikiniai ir kortikiniai i\u0161eminiai pa\u017eeidimai d\u0117l stambi\u0173 kraujagysli\u0173 okliuzijos; mikrohemoragijos d\u0117l smulki\u0173 kraujagysli\u0173 ply\u0161imo, nustatomos MRT; pla\u010dios hemoragijos. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad \u0161i\u0173 pa­kitim\u0173 lokalizacija ir skai\u010dius galvos smegenyse yra labai svarbi, tuo tarpu dydis – ma\u017eai reik\u0161mingas. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

KD gydymas<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 vaskuline demencija gydymas susideda i\u0161 trij\u0173 strategini\u0173 kryp\u010di\u0173:<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

1. Cerebrovaskulin\u0117s ligos rizikos faktori\u0173 korega­vimas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

2. Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 gerinimas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

3. Ne kognityvini\u0173 po\u017eymi\u0173 valdymas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Cerebrovaskulin\u0117s ligos rizikos <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

faktori\u0173 koregavimas <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

Epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis nustatyta, kad demencija po insult\u0173 atsiranda \u017eymiai da\u017eniau esant kraujagysliniams rizikos faktoriams: arteri­nei hipertenzijai, \u0161irdies ligoms, miego arterij\u0173 at­erosklerozei ir diabetui. Tod\u0117l \u0161i\u0173 faktori\u0173 valdymas – vienas pagrindini\u0173 demencijos profilaktikos u\u017eda­vini\u0173.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Suma\u017einus kraujo spaudim\u0105 nuo 5 iki 10 mmHg demencijos rizika \u017eymiai suma\u017e\u0117jo Syst–Eur (sistoli­n\u0117 hipertenzija Europoje, angl. Systolic Hypertension in Europe) bei Progress tyrime. Syst–Eur tyrime, kur buvo lyginama demencijos i\u0161sivystymo rizika ko­reguojant kraujo spaudim\u0105, vartojant kalcio kanal\u0173 blokatorius demencijos rizika suma\u017e\u0117jo daugiau nei 2 kartus nuo 7.4 iki 3.3 atvej\u0173 1000 ligoni\u0173 per me­tus. Progress tyrime pacientams patyrusiems insult\u0105 anamnez\u0117je skiriant perindopril\u012f ± indapamid\u0105 pa­vyko 19 proc. suma\u017einti kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blo­g\u0117jim\u0105 bendroje populiacijoje ir 45 proc. ligoniams su pasikartojan\u010diais insultais. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 rezultatai \u012frodo, kad arterinio kraujosp\u016bd\u017eio koregavimas yra kriti\u0161kai svarbus norint suma\u017einti demencijos ir ypa\u010d KD rizik\u0105. Svarbi pirmin\u0117 ir antrin\u0117 insult\u0173 pasikar­tojimo profilaktika. Svarbu gydyti cukrin\u012f diabet\u0105 ir ma\u017einti lipid\u0173 kiek\u012f kraujyje bei rekomenduoti ne­naudoti tabako gamini\u0173. Rekomenduojama varto­ti aspirin\u0105 ar, esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui kartu su arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, \u0161irdies yda ir vyresnio am\u017eiaus ligoniui pasirinkti netiesioginio veikimo antikoaguliantus insulto profilaktikai.<\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/strong><\/span><\/span><\/p>\n

Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 gerinimas <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

Tyrimuose buvo nustatyta, kad esant KD suma­\u017e\u0117ja cholinergini\u0173 neuron\u0173 skai\u010dius bei smegen\u0173 \u017eiev\u0117je, hippocampus, strigtum ir smegen\u0173 skystyje suma\u017e\u0117ja acetilcholino aktyvumas. Tod\u0117l, jei KD jau diagnozuota, rekomenduojama kognityvini\u0173 funk­cij\u0173 gerinimui skirti cholinesteraz\u0117s inhibitorius. Jie pakankamai gerai toleruojami, o \u0161alutiniai rei\u0161kiniai yra reti ir lengvi. Naudojamas donepezilis, galanta­minas, rivastigminas. Tik\u0117tina, kad jie gerina ir vyk­dan\u010di\u0105sias funkcijas, nes atliekant pozitron\u0173 emisi­jos tomografijos (PET) tyrimus, jiems veikiant akty­vinamos galvos smegen\u0173 frontosubkortikin\u0117s sritys, bent jau ligoniams, sergantiems lengvu kognityviniu sutrikimu. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Galantaminas pagerino kognityvines funkcijas (vertinta pagal ADAS–Cog (Alzheimerio ligos ver­tinimo skal\u0117 (angl. Alzheimer’s Disease Assessment Scale –Cognitive section) ligoniams, sergantiems KD (dauguma j\u0173 anamnez\u0117je sirgo insultais) 6 m\u0117n. lai­kotarpyje. \u0160io tyrimo metu kognityvin\u0117s funkcijos nepakito sergantiems AL ir cerebrovaskuline liga bei pablog\u0117jo placebo grup\u0117je. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Donepezilio efektyvumas gydant KD, nustatytai pagal NINDS–AIREN kriterijus tirtas dviejuose ty­rimuose. Donepezilis reik\u0161mingai pagerino kognity­vines funkcijas. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iuo metu atiekami tyrimai su rivastigminu. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Memantinas, NMDA (N–metyl–D–aspartatas) antagonistas KD ligoniams stabilizuoja kognityvines funkcijas lyginant su \u0161i\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimu placebo grup\u0117je. \u0160iuose tyrimuose daugiau nei tre\u010ddalis ligo­ni\u0173 tiriant MRT tur\u0117jo pla\u010dius kortikinius ar subkor­tikinius pa\u017eeidimus bei daugiau nei 80 proc. tur\u0117jo lak\u016bninius ar pakitimus galvos smegen\u0173 baltojoje med\u017eiagoje.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

KD metu tinka vartoti nootropus. Vienas j\u0173 yra pra­miracetamas, priskiriamas naujiems nootropams bei racetam\u0173 grupei. Jo veikimas siejamas su teigiamu poveikiu neuron\u0173 membranoms, neuroplastiniams bei neurometaboliniams procesams. Nustatyta, kad pramiracetamas lengvina acetilcholino i\u0161siskyrim\u0105 hippocampus, tod\u0117l gerina trumpalaik\u0119 atmint\u012f, d\u0117­mes\u012f ir koncentracij\u0105, o skatindamas neuromodu­liacinius procesus – ilgalaik\u0119 atmint\u012f. Didindamas eritrocit\u0173 deformacijos galimybes, ma\u017eindamas j\u0173 adhezij\u0105 prie kraujagysl\u0117s sienel\u0117s, didindamas pro­staciklin\u0173 gamyb\u0105 ir aktyvum\u0105, Pramiracetamas ge­rina mikrocirkuliacijos procesus galvos smegenyse. \u0160ios savyb\u0117s vertingos gydant ligonius, KD ir mi\u0161­riomis demencijomis. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Nekognityvini\u0173 po\u017eymi\u0173 valdymas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

Ligoni\u0173 sujaudinimas su delyru, psichoze, agresija ar pyk\u010diu rekomenduojama skirti atipinius antip­sichozinius medikamentus, kurie yra efektyv\u016bs bei re\u010diau sukelia ekstrapiramidinius simptomus. Esant fizin\u0117s agresijos rizikai – skiriami valproatai. Selek­tyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai si\u016blomi depresijos, disinhibicijos, emocij\u0173 labilumui gydy­mui. Nerekomenduojama sergant demencija skirti antidepresantus, turin\u010dius anticholinergin\u012f poveik\u012f, nes tai gali bloginti pa\u010di\u0105 demencij\u0105. Nerimui ma\u017ein­ti vartojami benzodiazepinai, atipiniai antipsichozi­niai vaistai bei antidepresantai, turintys anksiolitin\u012f poveik\u012f (escitalopramas, sertralinas). Klonazepamas, trazodonas, zolpidemas rekomenduojami miego su­trikim\u0173 gydymui priklausomai nuo sutrikim\u0173 r\u016b\u0161ies. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Apibendrinimas<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/span><\/p>\n

KD – viena da\u017eniausi\u0173 demencij\u0173 vyresniame am­\u017eiuje, ta\u010diau duomenys apie jos paplitim\u0105 – neviena­ly\u010diai. To prie\u017eastis – skirtingi KD diagnozavimo kri­terijai ir tai, kad KD terminas neapibr\u0117\u017eia vienintel\u0117s ir specifi\u0161kos ligos patofiziologine prasme, o apima skirtingas cerebrovaskulines ligas su sunkiu kognity­vini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu, be to skiriasi j\u0173 eiga ir pro­gnoz\u0117. \u0160iomis dienomis diagnozavimo proces\u0105 \u017een­kliai palengvina neurovizualiniai tyrimai. Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 vaskuline demencija gydymas susideda i\u0161 trij\u0173 strategini\u0173 kryp\u010di\u0173: cerebrovaskulin\u0117s ligos rizikos faktori\u0173 koregavimas, kognityvini\u0173 funkcij\u0173 gerinimas, nekognityvini\u0173 po\u017eymi\u0173 valdymas.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kraujagyslin\u0117 demencija (KD) yra \u017eymiai da\u017enesn\u0117 liga nei buvo manoma iki \u0161iol. Jos pa­plitimas senstant populiacijai nenumaldomai did\u0117ja. Did\u0117jant ilgaam\u017ei\u0161kumui bei did\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 daliai visuomen\u0117je KD tampa viena svarbiausi\u0173 problem\u0173 medici­noje. Klini\u0161kai KD, kaip liga, n\u0117ra vienalyt\u0117 ir susideda i\u0161 keleto sindrom\u0173: vieno strateginio insulto demencija, multiinfarktin\u0117 demencija, subkortikin\u0117 kraujagyslin\u0117 demencija, demen­cija susijusi su smegen\u0173 kraujosruvomis ir mi\u0161ri demencija. KD diagnoz\u0117 remiasi po\u017eymiais, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausi yra insulto buvimas ir ai\u0161kus jo ry\u0161ys laike su demencijos atsiradimu bei daugy­biniai infarktai \u017eiev\u0117je bei po\u017eievyje, nustatomi neurovizualiniais tyrimais. Kraujagyslini\u0173 rizi­kos veiksni\u0173 i\u0161siai\u0161kinimas ir kontrol\u0117 – viena pagrindini\u0173 gydymo strategij\u0173, prailginan\u010di\u0173 ligoni\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[689,275,431,141,748,137,85,62,291,749,751,415,653,813,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13351","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnostika","tag-diagnoze","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-kognityvines","tag-ligonis","tag-miego","tag-mineti","tag-naudojamas","tag-pagerino","tag-placebo","tag-profilaktika","tag-siekia","tag-tyrimai-parode","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13351","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13351"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13351\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13351"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13351"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13351"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13351"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13351"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}