{"id":13353,"date":"2008-11-12T20:00:00","date_gmt":"2008-11-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-11-12T20:00:00","modified_gmt":"2008-11-12T20:00:00","slug":"uminiai-ir-letiniai-galvos-smegenu-kraujotakos-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/uminiai-ir-letiniai-galvos-smegenu-kraujotakos-sutrikimai\/13353\/","title":{"rendered":"\u016aminiai ir l\u0117tiniai galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai"},"content":{"rendered":"

Apie galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 diagnostikos ir gydymo galimybes kalb\u0117jom\u0117s su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochi­rurgijos klinikos gydytoju neurologu doc. dr. Da­liumi Jatu\u017eiu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kokie pagrindiniai ir da\u017eniausiai neurolog\u0173 diagno­zuojami \u016bminiai galvos smegen\u0173 kraujotakos sutriki­mai? Koks \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 paplitimas Lietuvoje? Kuo jie gr\u0117smingi?<\/span><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/p>\n

\u016aminiams galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimams priskiriami praeinantis smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolis (PSIP) ir insultas. PSIP vadinamas \u016bminis \u017eidininis galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai t\u0119siasi iki 24 valand\u0173. Jei simptomai i\u0161lieka ilgiau, liga vadinama galvos smegen\u0173 insultu. Insulto metu pa\u017eeidimo vietoje \u017e\u016bva smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s – neuronai. I\u0161eminis insultas (s. smegen\u0173 infarktas) \u012fvyksta u\u017esikim\u0161us smegenis maiti­nan\u010diai kraujagyslei, o hemoraginis insultas (s. intrace­rebrin\u0117 arba subarachnoidin\u0117 kraujosruva) – i\u0161siliejus kraujui \u012f galvos smegenis ar j\u0173 dangalus. Da\u017eniausiai pasi­taiko i\u0161eminiai smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai, sudaran­tys apie 85 proc. vis\u0173 insult\u0173. Tiesiogin\u0117 i\u0161eminio insulto prie\u017eastis gali b\u016bti ateroskleroz\u0117s pa\u017eeistos kraujagysl\u0117s u\u017esikim\u0161imas (aterotromboz\u0117); kre\u0161uliai arba sklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173 fragmentai, patek\u0119 \u012f smegen\u0173 kraujagysles i\u0161 \u0161irdies ar kit\u0173 kraujagysli\u0173 (embolizacija); \u016bminis smege­n\u0173 kraujotakos suma\u017e\u0117jimas, nulemtas \u0161irdies veiklos su­trikimo (hipoperfuzija). Hemoraginiai insultai gali \u012fvykti ply\u0161us aneurizmai, d\u0117l arterin\u0117s hipertenzijos ar kit\u0173 lig\u0173 pa\u017eeistai kraujagyslei, perdozavus kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 slopi­nan\u010di\u0173 vaist\u0173 ir kt. Toki\u0173 insult\u0173 b\u016bna apie 15 proc.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Insultas yra da\u017eniausia suaugusi\u0173j\u0173 ne\u012fgalumo prie\u017eas­tis. Apie 50–70 proc. patyrusi\u0173j\u0173 insult\u0105 lieka daugiau ar ma\u017eiau ne\u012fgalus.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Insultas – tre\u010dia pagal da\u017enum\u0105 mirties prie\u017eastis po \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 bei v\u0117\u017eio. Persirgtas insultas (ypa\u010d – kai buv\u0119 keli insultai) neretai lemia sunkaus pro­tini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimo – kraujagyslin\u0117s demencijos vys­tym\u0105si.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Koki\u0105 viet\u0105 tarp l\u0117tini\u0173 neurologini\u0173 sutrikim\u0173 u\u017e­ima l\u0117tin\u0117 galvos smegen\u0173 i\u0161emija? K\u0105 rei\u0161kia \u0161is ter­minas (neurologai, atrodo, d\u0117l jo diskutuoja)? Kuo ji pasirei\u0161kia ir kaip diagnozuojama?<\/span><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

L<\/span><\/span>\u0117tiniai galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai yra \u012fvair\u016bs, ta\u010diau pagrindinis ir da\u017eniausiai diagnozuojamas – l\u0117tin\u0117 smegen\u0173 i\u0161emija.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

L\u0117tiniu galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimu, arba l\u0117tine smegen\u0173 i\u0161emija, apib\u016bdinami nespecifiniaine­urologiniai ir psichikos simptomai, atsirad\u0119 d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nulemto ilgalaikio galvos smegen\u0173 kraujotakos suma\u017e\u0117jimo, da\u017eniausiai vyresniems \u017emon\u0117ms. J\u0173 prie­\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios: galvos smegenis maitinan\u010di\u0173 ar­terij\u0173 susiaur\u0117jimai ir u\u017esikim\u0161imai, mikroangiopatijos, ortostatin\u0117 hipotenzija, sutrikusi smegen\u0173 kraujotakos autoreguliacija ir kt. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

L\u0117tin\u0117s smegen\u0173 i\u0161emijos diagnoz\u0117 tarptautin\u0117je lig\u0173 klasifikacijoje(TLK-10)Lietuvojevartojamada\u017enai,ka­dangi fakti\u0161kai pakeit\u0117 anks\u010diau paplitus\u012f termin\u0105 – „dis­cirkuliacin\u0117 encefalopatija“. L\u0117tin\u0117 smegen\u0173 i\u0161emija – api­bendrintas \u012fvairi\u0173 galvos smegen\u0173 kraujotakos nepakan­kamumo variant\u0173 pavadinimas.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

U\u017esienio literat\u016broje l\u0117tin\u0117s smegen\u0173 i\u0161emijos diagnoz\u0117 minima palyginti retai, nes da\u017eniau nustatomos konkre­tesn\u0117s ligos prie\u017eastys ir mechanizmai.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Diskusijos ir sunkum\u0173 diagnozuojant atsiranda d\u0117l to, kad l\u0117tin\u0117 smegen\u0173 i\u0161emija neturi toki\u0173 ai\u0161ki\u0173 diagnosti­ni\u0173 kriterij\u0173, kaip, pvz., \u016bminis insultas, demencija ir t.t. Viena vertus, kraujagyslini\u0173 rizikos veiksni\u0173 ir nespeci­fini\u0173simptom\u0173(galvosskausmas,svaigimas)b\u016bnadau­gumai vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, ir neretai, nesigilinant \u012f simptom\u0173 prie\u017east\u012f, jiems diagnozuojamas l\u0117tinis galvos smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumas. Antra vertus, tie patys simptomai gali atsirasti ir d\u0117l visai kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kurios tiesiogiai nesusijusios su galvos smegen\u0173 kraujota­kos b\u016bkle. Tod\u0117l diagnozuojant b\u016btina atmesti kitas ligas, kuri\u0173 gydymas skiriasi: vestibulinio aparato ligas (gerybi­n\u012f pozicin\u012f galvos svaigim\u0105, klausos nervo neuropatij\u0105), Alzheimerio lig\u0105, l\u0117tin\u0119 subdurin\u0119 hematom\u0105, normalaus spaudimo hidrocefalij\u0105, galvos smegen\u0173 navik\u0105, senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 depresij\u0105 ir kt.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Nepaisant terminologinio neapibr\u0117\u017etumo, kraujagys­li\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniai ir smegen\u0173 kraujotakos poky\u010diai yra neabejotinai reik\u0161mingi, labai paplit\u0119 ir gali tiek su­kelti savaranki\u0161kas l\u0117tines ligas (l\u0117tin\u0119 smegen\u0173 i\u0161emij\u0105, kraujagyslin\u0119 demencij\u0105), tiek paskatinti kitokios kilm\u0117s lig\u0173 (neurodegeneracini\u0173 – Alzheimerio tipo demencij\u0173, klausos nerv\u0173 neuropatij\u0173, vestibulopatij\u0173 ir kt.) atsiradi­m\u0105 ir pabloginti j\u0173 eig\u0105. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kokiems asmenims yra padid\u0117jusi rizika susirgti l\u0117tine smegen\u0173 i\u0161emija (LSI)? Kaip jie gal\u0117t\u0173 apsisau­goti? Kaip \u0161\u012f sutrikim\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012ftarti\/nustatyti BPG ar psichiatras?<\/span><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

LSI prie\u017eastys yra: hemodinami\u0161kai reik\u0161mingos eks­trakranijini\u0173 ir intrakranijini\u0173 arterij\u0173 stenoz\u0117s arba u\u017e­sikim\u0161imai (ateroskleroz\u0117<\/a>), smulki\u0173j\u0173 cerebrini\u0173 arterij\u0173 pa\u017eeidimai (arterin\u0117 hipertenzija, vaskulitai), mikro­angiopatijos (cukrinis diabetas), ortostatin\u0117 hipotenzija, kuri\u0105 vyresniems \u017emon\u0117ms da\u017enai sukelia medikamentai, suma\u017e\u0117j\u0119s smegen\u0173 kraujotakos autoreguliacijos efekty­vumas d\u0117l kraujagysli\u0173 elastingumo suma\u017e\u0117jimo.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

LSI rizikos veiksniai – tie patys, kaip ir \u016bminio insulto bei kit\u0173 basein\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173. Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 insulto rizikos veiksni\u0173 – am\u017eius: 70 proc. insult\u0173 \u012fvyksta \u017emon\u0117ms, vyresniems nei 65 m. am\u017eiaus, ir kiekvien\u0105 de­\u0161imtmet\u012f po 55 m. insulto da\u017enis padvigub\u0117ja. Padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas insulto rizik\u0105 vidutini\u0161kai didina 3–4 kartus. Tai yra da\u017eniausia hemoraginio insulto prie\u017eastis, nustatoma 72–81 proc. atvej\u0173. Cukrinis diabetas insulto rizik\u0105 vidutini\u0161kai padidina 6–8 kartus, \u0161irdies ligos – 2 kartus, sutrik\u0119s \u0161irdies ritmas (prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas) – 4–17 kart\u0173. Neseniai \u012frodyta, kad nepriklausomas insulto rizikos veiksnys yra ir cholesterolio bei kit\u0173 lipid\u0173 pagau­s\u0117jimas kraujyje.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kiti insulto rizikos veiksniai: vidin\u0117s miego arterijos susiaur\u0117jimas, praeinantys smegen\u0173 i\u0161emijos priepuoliai, r\u016bkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris, nejud­rus gyvenimo b\u016bdas, homocisteino ir fibrinogenopa­gaus\u0117jimas kraujyje. Kai kurios insult\u0105 sukelian\u010dios ligos (arteriopatijos, kraujo kre\u0161\u0117jimo sutrikimai<\/a>) gali b\u016bti pa­veldimos.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Insulto neretai galima i\u0161vengti: rekomenduojama tin­kamai gydyti padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, \u0161irdies ligas ir cukrin\u012f diabet\u0105, operuoti didelio laipsnio vidin\u0117s miego arterijos susiaur\u0117jim\u0105, ner\u016bkyti, vengti riebaus maisto, antsvorio ir nepiktnaud\u017eiauti alkoholiu, propa­guoti fizin\u012faktyvum\u0105irjudr\u0173gyvenimob\u016bd\u0105.Tinkamasantihipertenzinis gydymas vyresniems \u017emon\u0117ms, sergan­tiems sunkia hipertenzija (kai kraujosp\u016bdis didesnis nei 180\/110 mmHg), per metus suma\u017eina reliatyvi\u0105 vis\u0173 r\u016b­\u0161i\u0173 insulto rizik\u0105 beveik 50 proc. Metus r\u016bkyti rizika taip pat smarkiai suma\u017e\u0117ja ir per 5 metus susilygina su ner\u016b­kan\u010di\u0173j\u0173 populiacijos insulto rizika.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Nekoreguojant insulto rizikos veiksni\u0173, atsiranda pavo­jus susirgti ne tik insultu, bet ir kitomis kraujagysli\u0173 ligo­mis: koronarine \u0161irdies liga ir miokardo infarktu, gal\u016bni\u0173 arterij\u0173 ateroskleroze, kurias gydyti nelengva. \u012evykus i\u0161­eminiam insultui, mir\u0161tamumas per 28 paras sudaro 7–11 proc., o sergant hemoraginiu insultu siekia apie 50 proc. Insultas – da\u017eniausia nuolatinio suaugusi\u0173j\u0173 ne\u012fgalumo prie\u017eastis. Jis gali sukelti i\u0161liekant\u012f paraly\u017ei\u0173, kalbos su­trikimus, skausm\u0105, protini\u0173 funkcij\u0173 ir emocinius sutriki­mus, sutrikdyti daugel\u012f kasdienio gyvenimo funkcij\u0173. Po jo da\u017enai vystosi depresija<\/a> arba kraujagyslin\u0117 demencija.<\/span><\/span> <\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

LSI simptomai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia nespecifiniaisnegalavimais: miego sutrikimais, psichiniu-emociniu nuovargiu, galvos svaigimu ir skausmais, nestabilia pu­siausvyra ir eisena, \u016b\u017eimu ausyse, nauj\u0173 \u012fvyki\u0173 atsimi­nimo pablog\u0117jimu (ta\u010diau ne tokiu smarkiu kaip sergant Alzheimerio liga<\/a>) ir kt. Neurologini\u0173 \u017eidinini\u0173 simptom\u0173 neb\u016bna arba jie yra atsirad\u0119 po persirgto \u016bminio insulto.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

LSI diagnoz\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatoma tik atmetus kitas galimas min\u0117t\u0173 simptom\u0173 prie\u017eastis bei patvirtinus krau­jagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnius. Teisingiausia b\u016bt\u0173 \u0161iuo terminu apib\u016bdinti b\u016bkles, kai \u012f galvos smegenis patenka neabejotinai suma\u017e\u0117j\u0119s ir neatitinkantis neuron\u0173 porei­kio kraujo kiekis, pvz., esant galvos smegenis maitinan\u010di\u0173 stambi\u0173j\u0173 ar smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 susiaur\u0117jimui, \u0161irdies nepakankamumui, dislipidemijai ir pan.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Diagnozuoti LSI vien pa\u017ei\u016br\u0117jus \u012f ligonio am\u017ei\u0173 ir ne­sigilinant \u012f simptom\u0173 genez\u0119, nerekomenduojama. I\u0161 tyrim\u0173 bent vien\u0105 kart\u0105 rekomenduo\u010diau atlikti kaklo kraujagysli\u0173 ultragarsin\u012f i\u0161tyrim\u0105 ir galvos kompiuterin\u0119 tomografij\u0105,kurieleist\u0173atmestireik\u0161mingusstrukt\u016bri­nius galvos smegen\u0173 ir jas maitinan\u010di\u0173 kraujagysli\u0173 pa­\u017eeidimus, kurie gali i\u0161 esm\u0117s keisti tolimesnio gydymo taktik\u0105.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kaip gydomas l\u0117tin\u0117s galvos smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumas? Kokie pagrindiniai Lietuvoje var­tojami vaistai?<\/span><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Gydant l\u0117tin\u012f smegen\u0173 kraujotakos nepakankamum\u0105, greta antitrombozini\u0173 vaist\u0173 insulto profilaktikai(aspi­rino, klopidogrelio arba antikoaguliant\u0173), da\u017enai – anti­hipertenzini\u0173 preparat\u0173, vartojama smegen\u0173 kraujotak\u0105 ir metabolizm\u0105 veikian\u010di\u0173 medikament\u0173: nicergolino, vinpocetino, cinarizino, nootrop\u0173, memantino, pentoksi­filino,ginkmed\u017eiopreparat\u0173.Klinikin\u0117praktika\u012fvairiose\u0161alyse skiriasi, kadangi grie\u017etai apibr\u0117\u017et\u0173 l\u0117tin\u0117s smegen\u0173 i\u0161emijos gydymo nuorod\u0173 ir algoritm\u0173 n\u0117ra – konkre­\u010diam pacientui tenka parinkti individual\u0173 gydym\u0105. Vaist\u0173 pasirinkimas priklauso nuo ligonio pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173, kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo laipsnio, gretutini\u0173 lig\u0173 (pvz., ar­terin\u0117s hipertenzijos, dislipidemijos, cukrinio diabeto ir kt.), kit\u0173 vartojam\u0173 vaist\u0173. Lietuvoje prieinami ir skiriami visi auk\u0161\u010diau min\u0117ti medikamentai, galb\u016bt da\u017eniau skiria­ma nicergolino, vinpocetino, nootrop\u0173.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kokia vieta gydant neurologines ligas \u0161iuo metu ten­ka \u0161iuolaikiniams nootropams (pvz., pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a>)? Kokie j\u0173 privalumai, palyginti su kitais vaistais? Kaip jie var­tojami? Kokioms ligoms gydyti jie vartojami? Koki\u0173 gydymo rezultat\u0173 tik\u0117tis vartojant nootrop\u0173?<\/span><\/b><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a>) – naujos kartos nootro­pinis preparatas, slopinantis smegen\u0173 neuropeptidazes, stiprinantis metamfetamino poveik\u012f, aktyvinantis acetil­cholino apykait\u0105. Jo skiriama esant senatviniams atmin­ties bei d\u0117mesio sutrikimams, demencijai. Skiriamas per os po 600 mg 2 kartus per dien\u0105.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Naujos kartos nootropas pramiracetamas (pramistar<\/a>\/6859″>Pramistar<\/a>) priklauso racetam\u0173 grupei. Nootropai klinikin\u0117je prakti­koje vartojami jau apie 3 de\u0161imtme\u010dius. Jie veiksmingai gydo amnezij\u0105, izoliuotus kognityvinius sindromus (afa­zij\u0105, vaik\u0173 disleksij\u0105), su am\u017eiumi susijusius kognityvinius sutrikimus, demencij\u0105.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Kai kuri\u0173 nootrop\u0173 veiksmingumas \u012frodytas gydant ne­kognityvin\u0119 patologij\u0105: smegen\u0173 kraujotakos sutrikimus, \u017eievin\u0119 mioklonij\u0105, galvos svaigim\u0105, depresij\u0105, epilepsij\u0105. J\u0173 veikimo mechanizmas siejamas su teigiamu poveikiu neuron\u0173 membranoms, neuroplastiniams ir neurome­taboliniams procesams, receptori\u0173 skai\u010diaus padid\u0117jimu daugelyje neuromediatori\u0173 sistem\u0173.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Galima i\u0161skirti bendr\u0105 daugeliui nootrop\u0173 poveik\u012f neuronams (aktyvuoja smegen\u0173 kognityvines funkcijas: atmint\u012f, d\u0117mesio koncentracij\u0105, mokym\u0105si; palengvina adaptacij\u0105 ir sutrikusi\u0173 neurologini\u0173 funkcij\u0173 atsinaujini­m\u0105) ir poveik\u012f kraujotakai (gerina galvos smegen\u0173 per­fuzij\u0105).<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

Pramiracetamas turi kai kuri\u0173 i\u0161skirtini\u0173 bruo\u017e\u0173: selek­tyviai veikdamas cholino apykait\u0105 hipokampe, jis gerina trumpalaik\u0119 atmint\u012f, d\u0117mes\u012f ir koncentracij\u0105, o, skatinda­mas neuromoduliacinius procesus ir ilgalaik\u0119 potenciaci­j\u0105, – gerina ilgalaik\u0119 atmint\u012f. Be to, pramiracetamas pasi­\u017eymi lengvu antidepresiniu poveikiu.<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160ios savyb\u0117s labai praver\u010dia gydant ligonius, patyrusius galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0105, galvos smegen\u0173 traum\u0105, sergan\u010dius hipoksine arba metaboline encefalo­patija. D\u0117l \u012fvairiapusi\u0161ko poveikio vaistas ypa\u010d tinka mi\u0161­rioms demencijoms ir lengvam pa\u017eintiniam sutrikimui gydyti. Anksti po insulto prad\u0117jus gydyti pramiracetamu, pavyksta stabilizuoti ir pagerinti pa\u017eintines funkcijas, ne­retai – i\u0161vengti gresian\u010dios kraujagyslin\u0117s demencijos. Palanki \u0161io vaisto savyb\u0117 skiriant kompleksin\u012f gydym\u0105 – galima s\u0117kmingai derinti su kraujotak\u0105 gerinan\u010diais medikamentais. Kita teigiama savyb\u0117 – pramiracetamas nesijungia su plazmos baltymais ir nekei\u010dia kit\u0173 vaist\u0173 (pvz., antikoaguliant\u0173) koncentracijos kraujyje. <\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Aktualijos <\/span><\/span>2007, Rugpj\u016btis<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/strong><\/p>\n

2007, Nr. 03(27)<\/span><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Apie galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 diagnostikos ir gydymo galimybes kalb\u0117jom\u0117s su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochi­rurgijos klinikos gydytoju neurologu doc. dr. Da­liumi Jatu\u017eiu.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1008,723,109,400,275,1203,431,1195,93,1199,141,1200,746,1204,1205,743,827,85,1202,328,125,1206,1198,1201,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13353","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterijos","tag-arterines","tag-depresija","tag-diabetas","tag-diagnoze","tag-encefalopatija","tag-hipertenzija","tag-hipotenzija","tag-infarktas","tag-insultai","tag-insultas","tag-kraujagyslines","tag-kraujagysliu-ligu-rizikos","tag-kraujotakos-nepakankamumas","tag-letines-smegenu-isemijos","tag-ligu-rizikos","tag-medikamentai","tag-miego","tag-mikroangiopatijos","tag-nepakankamumas","tag-rukymas","tag-smegenu-kraujotakos-nepakankamumas","tag-uminis","tag-uzsikimsimai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13353","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13353"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13353\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13353"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13353"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13353"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13353"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13353"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}