{"id":13435,"date":"2008-10-16T18:00:00","date_gmt":"2008-10-16T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-10-16T18:00:00","modified_gmt":"2008-10-16T18:00:00","slug":"siandien-pasauline-maisto-diena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/siandien-pasauline-maisto-diena\/13435\/","title":{"rendered":"\u0160iandien \u2013 Pasaulin\u0117 maisto diena"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Jungtini\u0173 Taut\u0173 atstov\u0117 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacija nuo 1945 m. kasmet spalio 16-aj\u0105 mini Pasaulin\u0119 maisto dien\u0105. \u0160iemet \u0161ios \u0161vent\u0117s \u0161\u016bkis &bdquo;Pasaulio maisto saugumas: klimato kaitos ir bioenergijos i\u0161\u0161\u016bkiai&ldquo; kvie\u010dia suvienyti skirting\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 pastangas, adaptuojantis prie klimato poky\u010di\u0173. Gerindamos \u017eem\u0117s, vandens, oro kokyb\u0119 bei \u017eem\u0117s \u016bkio efektyvum\u0105, pasauli\u0173 vyriausyb\u0117s kvie\u010diamos kartu spr\u0119sti opiausias \u0161iuolaikinio pasaulio problemas &ndash; bado panaikinimo, kokybi\u0161kos mitybos ir sveikatai palankios aplinkos i\u0161saugojimo. <\/p>\n<p>Klimato kaita daro \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 kasdieniam gyvenimui. Nuo kaitros ar \u0161al\u010dio protr\u016bki\u0173 nuken\u010dia milijonai \u017emoni\u0173, kuri\u0173 mityba tiesiogiai priklauso nuo juos supan\u010di\u0173 mi\u0161k\u0173, \u017eem\u0117s, vandens \u0161altini\u0173 kokyb\u0117s. Did\u0117ja maisto produkt\u0173 kainos, auga biodegal\u0173, gaminam\u0173 i\u0161 maistini\u0173 augal\u0173, poreikis. Visa tai dar labiau pablogina nepasiturin\u010diai gyvenan\u010di\u0173 pasaulio \u017emoni\u0173 galimybes sveikai maitintis. <\/p>\n<p>Kiekviena pasaulio valstyb\u0117 aktyviai dalyvauja, \u012fgyvendinama Maisto produkt\u0173 ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacijos (angl. FAO) tikslus &ndash; gerinti mityb\u0105 ir kelti gyvenimo lyg\u012f, tobulinti fermose, mi\u0161kuose ir \u017evejybos plotuose i\u0161gaunam\u0173 maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 gavyb\u0105, apdirbim\u0105, marketing\u0105 ir paskirstym\u0105, skatinti kaimo pl\u0117tr\u0105 ir gerinti kaimo gyventoj\u0173 gyvenimo s\u0105lygas, o taip pat, naudojant \u0161ias priemones, pad\u0117ti bado i\u0161tiktiems \u017emon\u0117ms. <\/p>\n<p>Visais laikais milijonai planetos gyventoj\u0173 kent\u0117 bad\u0105. Daugiau nei 852 milijonai \u0161iuolaikinio pasaulio gyventoj\u0173 d\u0117l nepakankamos mitybos turi sunki\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacija siekia iki 2015 m. dvigubai suma\u017einti badaujan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010di\u0173. S\u0117kmingam \u0161ios veiklos koordinavimui pla\u010dioji visuomen\u0117 vienijama \u012f tarptautin\u012f aljans\u0105, turint\u012f u\u017etikrinti pagrindin\u0119 \u017emogaus teis\u0119 &ndash; b\u016bti sveikam ir nepriklausomam nuo bado. <\/p>\n<p>Vykstant civilizacijos raidai ai\u0161k\u0117ja, kad m\u016bs\u0173 \u017dem\u0117 n\u0117ra tokia didel\u0117, o jos maisto i\u0161tekliai n\u0117ra beribiai. Prognozuojama, kad XXI a. planetos gyventoj\u0173 skai\u010dius padvigub\u0117s ir am\u017eiaus pabaigoje sieks 10 milijard\u0173. Tod\u0117l pasaulio mokslo visuomen\u0117 ir valstybi\u0173 vadovai susir\u016bpino, kaip i\u0161maitinti \u017emones, nes tai tampa nebe atskir\u0173 \u0161ali\u0173 vidaus, bet globaline problema, tiesiogiai susijusia su civilizacijos i\u0161likimu. &bdquo;Ar i\u0161maitins mus \u017eem\u0117 XXI am\u017eiuje?&ldquo; &ndash; klausia pasaulio politikai. <\/p>\n<p>Lietuvoje bei kitose \u0161alyse atliktais tyrimais nustatyta, kad apie 60 &ndash; 70 proc. vis\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173, \u012fskaitant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas bei v\u0117\u017e\u012f, prie\u017eastis &ndash; netinkama mityba. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pra\u0117jus\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvos gyventoj\u0173 mityba smarkiai pakito &ndash; maistui gaminti prad\u0117ta vartoti augalin\u012f aliej\u0173, suma\u017e\u0117jo sviesto poreikis. \u017dmon\u0117s prad\u0117jo valgyti daugiau \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. Po\u017ei\u016bris \u012f sveik\u0105 mityb\u0105 \u0161alyje tampa atsakingesnis. <\/p>\n<p>&bdquo;Mes esame tai, k\u0105 valgome&quot;, &ndash; \u0161is sen\u0173 laik\u0173 posakis teigia, kad visa, kas gyva, susideda i\u0161 to, kuo mintama. M\u016bs\u0173 k\u016bno chemin\u0117 sud\u0117tis &ndash; tai m\u016bs\u0173 maisto sud\u0117tis, m\u016bs\u0173 mityba &ndash; tai m\u016bs\u0173 sveikata. Saugokime savo sveikat\u0105! <\/p>\n<p>SAM info<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Jungtini\u0173 Taut\u0173 atstov\u0117 Maisto ir \u017eem\u0117s \u016bkio organizacija nuo 1945 m. kasmet spalio 16-aj\u0105 mini Pasaulin\u0119 maisto dien\u0105. \u0160iemet \u0161ios \u0161vent\u0117s \u0161\u016bkis &bdquo;Pasaulio maisto saugumas: klimato kaitos ir bioenergijos i\u0161\u0161\u016bkiai&ldquo; kvie\u010dia suvienyti skirting\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 pastangas, adaptuojantis prie klimato poky\u010di\u0173. Gerindamos \u017eem\u0117s, vandens, oro kokyb\u0119 bei \u017eem\u0117s \u016bkio efektyvum\u0105, pasauli\u0173 vyriausyb\u0117s kvie\u010diamos kartu spr\u0119sti opiausias \u0161iuolaikinio pasaulio problemas &ndash; bado panaikinimo, kokybi\u0161kos mitybos ir sveikatai palankios aplinkos i\u0161saugojimo. <br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1176],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-13435","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-zeme"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13435"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13435\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13435"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13435"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13435"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13435"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}