{"id":13480,"date":"2008-10-04T18:00:00","date_gmt":"2008-10-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-10-04T18:00:00","modified_gmt":"2008-10-04T18:00:00","slug":"siuolaikine-aterosklerozes-samprata-patofiziologija-ir-gydymo-akf-inhibitoriais-galimybes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/siuolaikine-aterosklerozes-samprata-patofiziologija-ir-gydymo-akf-inhibitoriais-galimybes\/13480\/","title":{"rendered":"\u0160iuolaikin\u0117 ateroskleroz\u0117s samprata, patofiziologija ir gydymo AKF inhibitoriais galimyb\u0117s"},"content":{"rendered":"

\u012evadas<\/strong>
Ateroskleroz\u0117<\/a> \u2013 sena ir labai paplitusi liga, jos po\u017eymi\u0173 rasta jau Egipto mumij\u0173 kraujagysl\u0117-se. Anks\u010diau miokardo infarktu sirgdavo tik vyresni \u017emon\u0117s. Dabar ateroskleroz\u0117<\/a> jaun\u0117ja ir nusine\u0161a vis daugiau gyvybi\u0173. Galvojama, kad ateityje jos paplitimas tik did\u0117s. Tai lemia m\u016bs\u0173 mitybos \u012fpro\u010diai, s\u0117dimas gyvenimo b\u016bdas bei nuolatinis stresas ir skub\u0117jimas. 2001 metais JAV vainikini\u0173 ir smegen\u0173 arterij\u0173 aterosklero-z\u0117 l\u0117m\u0117 daugiau nei 650 000 mir\u010di\u0173 (t. y. daugiau nei v\u0117\u017eys ir beveik 6 kartus daugiau nei nelaimingi atsitikimai). Ateroskleroze daug da\u017eniau sergama i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse, tai tarsi civilizacijos ryk\u0161t\u0117. Ta\u010diau jos da\u017enis spar\u010diai did\u0117ja ir besivystan\u010diose \u0161alyse. Manoma, kad 2020 metais ateroskleroz\u0117<\/a> bus pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis visame pasaulyje.
\nNuo seno galvota, kad ateroskleroz\u0119 nulemia sutrik\u0119s lipid\u0173 metabolizmas ir j\u0173 kau-pimasis kraujagysl\u0117s sienel\u0117je. XX am\u017eiaus tyrimai labai pakeit\u0117 supratim\u0105 apie \u0161ios li-gos patofiziologij\u0105,\u012faterogenez\u0119prad\u0117ta\u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f sud\u0117tingesn\u012f proces\u0105, o ne vien tik kaip \u012f dislipidemijos i\u0161rai\u0161k\u0105. Dabar visuotinai pripa\u017e\u012fstama, kad ateroskleroz\u0117<\/a> yra u\u017edegimin\u0117 liga. \u017dinoma, pradiniai u\u017edegiminiai kraujagysl\u0117s sienel\u0117s poky\u010diai (monocit\u0173 susikaupimas, putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 susidary-mas ir riebalini\u0173 ruo\u017eeli\u0173 susiformavimas) yra nepastebimi, ta\u010diau liga laipsni\u0161kai progre-suoja nuo aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s iki jos ply\u0161imo ir tromboz\u0117s, kuri klini\u0161kai pasirei\u0161kia \u016bmine arterijos okliuzija ir gali sukelti mirt\u012f. Nustatyta, kad dauguma kardiovaskulin\u0117s rizikos veiksni\u0173 sukelia u\u017edegim\u0105 ir taip pa\u017eeid\u017eia kraujagysles bei skatina aterogenez\u0119. Be lipid\u0173 ir j\u0173 oksiduot\u0173 frakcij\u0173, arterij\u0173 u\u017edegim\u0105 skatina angiotenzinas II, reaktyv\u016bs deguonies radikalai, infekciniai ir kiti aterogeniniai veiksniai. Pagrindiniai angiotenzino II pato-fiziologiniaipoveikiainurodyti1paveiksle.U\u017eblokavus renino ir angiotenzino sistem\u0105, galima apsisaugoti nuo angiotenzino II \u017ealojan\u010dio poveikio, o tai pad\u0117t\u0173 atitolinti ateroskleroz\u0119.<\/p>\n

Ateroskleroz\u0117<\/a> \u2013 u\u017edegimin\u0117 liga<\/strong>
\nJau 1958 metais eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 su triu\u0161iais metu nustatyta, kad ankstyvose atero-skleroz\u0117s stadijose monocitai prilimpa prie en-dotelio. \u0160i ateroskleroz\u0117s samprata pl\u0117tota por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 ir dabar visuotinai pripa\u017e\u012fstama, kad ateroskleroz\u0117<\/a> yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 krau-jagysli\u0173 liga, kuri pasirei\u0161kia sergant arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir kt. ligomis. Ateroskleroz\u0119 skatina kardiovaskuliniai rizikos veiksniai (dislipidemija, cukrinis diabetas, hiper-tenzija, sen\u0117jimas ir kiti), kurie sukelia endotelio disfunkcij\u0105. Tada sutrinka azoto oksido sintez\u0117 ir atsipalaidavimas bei skatinama adhezijos molekuli\u0173 (intraceliulin\u0117s adhezijos molekul\u0117s 1, kraujagysl\u0117s sienel\u0117s adhezijos molekul\u0117s 1 ir selektin\u0173) ir chemotaksio faktori\u0173 (monocit\u0173 chemotaksio baltymo 1, makrofag\u0173 kolonij\u0105 stimuliuojan\u010dio faktoriaus, interleukino 1, interleukino 6 ir interferon\u0173 \u03b1 bei \u03b3) ekspresija. Jiems veikiant cirkuliuojan\u010dios imunin\u0117s l\u0105stel\u0117s ir ma\u017eo tankio lipoproteinai prikimba prie u\u017edegimo pa\u017eeistos kraujagysl\u0117s sienel\u0117s. Subendoteliniame tarpe kaupiasi lipid\u0173 fragmentai, kurie oksiduojami ir skatinamas u\u017edegiminis atsakas \u012f juos, i\u0161skiriami \u012fvair\u016bs chemotaksiniai ir augimo faktoriai. Kaip atsakas \u012f \u0161iuos faktorius, aktyvinamos lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s ir makrofagai, prasideda j\u0173 migracija, proliferacija ir d\u0117l to sustor\u0117ja kraujagysl\u0117s sienel\u0117. \u0160ias molekules b\u016bt\u0173 galima tirti kaip kraujagysli\u0173 u\u017edegimo \u017eymenis. Ypa\u010d svarbi kraujagysli\u0173 sienel\u0117s adhezijos molekul\u0117 1 (VCAM-1), kuri skatina monocit\u0173 ir limfocit\u0173 adhezij\u0105 prie endotelio. B\u016btent \u0161i\u0173 imunini\u0173 l\u0105steli\u0173 randama ateromoje. VCAM-1 ekspresij\u0105 skatina prou\u017edegiminiai citokinai ir oksiduoti lipoproteinai. Chemokinai (pvz.: monocit\u0173 chemotaksio baltymas 1) skatina leukocit\u0173 migracij\u0105 \u012f pa\u017eeist\u0105 kraujagysl\u0117s sienel\u0119. \u0160iuos chemokinus gamina endotelio ir lygi\u0173j\u0173 rau-men\u0173 l\u0105stel\u0117s. U\u017edegimo s\u0105lygota citokin\u0173, naviko nekroz\u0117s faktori\u0173 ir kit\u0173 biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 gamyba galiausiai sukelia intimos fibroz\u0119 ir aterosklerozei b\u016bdingus pa\u017eeidimus. Labai svarbus ankstyvas ateroskleroz\u0117s po\u017eymis, kuris randamas ir visose kitose stadijose, yra makrofagai su lipid\u0173 intarpais kraujagysl\u0117s sienel\u0117je. \u0160i\u0173 l\u0105steli\u0173 susidarymui labai svarbios NADPH oksidaz\u0117s ir mieloperoksidaz\u0117s fermentin\u0117s sistemos. NADPH oksidaz\u0117 skatina reaktyvi\u0173 deguonies radikal\u0173 (superoksido, vandenilio peroksido) susidarym\u0105. Mieloperoksidaz\u0119 gamina akty-vinti fagocituojantys leukocitai. Mieloperoksidaz\u0117 vandenilio peroksid\u0105 paver\u010dia daug stip-resniu citotoksiniu oksidantu ir taip skatina ateoskleroz\u0117s vystym\u0105si bei progresavim\u0105.
\nPastaruoju metu labai domimasi ir didelio jautrumo C reaktyviuoju baltymu (angl. high sensitivity C reactive protein \u2013 hsCRB), kuris yra \u016bmin\u0117s u\u017edegimo faz\u0117s baltymas, vertinamas kaip prognostinis kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 \u017eymuo ateroskleroze sergantiems pa-cientams. Tai buvo \u012frodyta daugelyje didel\u0117s apimties perspektyvini\u0173 tyrim\u0173. CRB \u012ftaka kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikai priklauso nuo jo koncentracijos. Kai ji yra 1\u20133 mg\/l, rizika vidutin\u0117, kai >3 mg\/l \u2013 didel\u0117. Kaip u\u017edegimo \u017eymenys taip pat naudojami citokinai TNF-\u03b1, IL-6, adhezijos molekul\u0117s, chemotaksio faktorius. Neseniai atlikti tyrimai atskleid\u0117, kad hsCRB koncentracij\u0105 galima suma\u017einti tiek nefarmakologiniais b\u016bdais, pvz., ma\u017einant svor\u012f, tiek farmakologin\u0117mis priemon\u0117mis, pvz.: vartojant aspirino, statin\u0173. \u017dinoma, kad angiotenzinas II taip pat pasi\u017eymi u\u017edegim\u0105 skatinan\u010diomis savyb\u0117mis, tod\u0117l tik\u0117tina, kad RAS blokada taip pat slopina u\u017edegim\u0105.

\"\u0160iuolaikin\u0117
<\/strong>1 pav. PatofiziologiniaiangiotenzinoIIpoveikiai.<\/em><\/p>\n

\"\u0160iuolaikin\u0117<\/p>\n

<\/strong>2 pav. Reaktyvi\u0173 deguonies radikal\u0173 (RDR) svarba ateroskleroz\u0117s metu. MP \u2013 metaloproteinaz\u0117s, KLRL \u2013 kraujagysl\u0117s lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s.<\/em><\/p>\n

Oksidacinio streso svarba<\/strong>
\nDaugelyje eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 su gyv\u016bnais nustatyta, kad pagrindiniai atero-skleroz\u0117s rizikos veiksniai skatina laisv\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 gamyb\u0105 ne tik endotelio l\u0105stel\u0117se, bet ir kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 ir adventicijos l\u0105stel\u0117se. Taigi dislipidemija, diabetas, hipertenzija, r\u016bkymas, sen\u0117jimas ir nitrat\u0173 netoleravimas skatina reaktyvi\u0173j\u0173 deguonies radikal\u0173 (RDR) gamyb\u0105 ir taip sukelia ateroskleroz\u0119 \u2013 per adhezijos molekuli\u0173 ekspresij\u0105, kraujagysl\u0117s lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 proliferacij\u0105 ir migracij\u0105, apoptoz\u0117s endotelyje stimuliavim\u0105, lipid\u0173 oksidacij\u0105, metaloproteinazi\u0173 aktyvacij\u0105 ir kt. (2 pav.). Paai\u0161k\u0117jo, kad reaktyv\u016bs deguonies radikalai svarb\u016bs ne tik ateroskleroz\u0117s, bet ir hipertenzijos bei restenoz\u0117s po angioplastikos i\u0161sivystymui ir yra reperfuzinio pa\u017eeidimo po i\u0161emijos me-diatoriai. RDR susidarymui svarbios kelios fermentin\u0117s sistemos, kaip antai: ksantino oksidaz\u0117, nikotinamido adenino dinukleotido fosfato (NADFH) oksidaz\u0117, mitochondrijos ir azoto oksido sintetaz\u0117. \u0160ie fermentai, kaip elektron\u0173 \u0161altin\u012f naudodami \u012fvarius substratus, molekulin\u012f deguon\u012f paver\u010dia RDR. I\u0161 deguonies at\u0117mus 1 elektron\u0105 susidaro superoksidas, o deguonies oksidacija 2 elektronais suformuoja vandenilio peroksid\u0105. Superoksidas, veikiant superoksido dismutazei, taip pat gali virsti van-denilio peroksidu. Taip pat gali susiformuoti ir kiti RDR, kaip antai: lipid\u0173 radikalai, hidroksilo radikalai, hipochloro r\u016bg\u0161tis ir kiti. Kraujagysli\u0173 sienel\u0117je kaip RDR \u0161altinis labai svarbi NADFH oksidaz\u0117. Jos aktyvum\u0105 s\u0105lygoja an-giotenzinas II, u\u017edegiminiai citokinai ir kiti veiksniai. Eksperimentiniuose tyrimuose su gyv\u016bnais nustatyta, kad gydymas angiotenzino receptori\u0173 blokatoriais suma\u017eina NADFH oksidaz\u0117s aktyvum\u0105 ir superoksido gamyb\u0105, taip pat ir ateroskleroz\u0119. Taigi angiotenzinas II svarbus tiek hipertenzijos, tiek ir ateroskleroz\u0117s i\u0161sivystymui, o renino ir angiotenzino sistemos blokada apsaugo nuo \u0161i\u0173 proces\u0173, nes ma\u017eina oksidacin\u012f stres\u0105 kraujagysl\u0117s sienel\u0117je. Be to, pacientams, sergantiems koronarine \u0161ir-dies liga, oksidacinis stresas padid\u0117ja d\u0117l su-ma\u017e\u0117jusio ekstraceliulinio superoksido dismutaz\u0117s kiekio, kuris yra svarbus fermentas, apsaugantis nuo superoksido anijon\u0173 \u017ealingo poveikio.
\nPastaruoju metu i\u0161tirtas ry\u0161ys tarp RAS, endotelio funkcijos ir oksidacinio streso. NO gali s\u0105veikauti su superoksido anijonu (O2\u2013) ir sudaryti peroksinitrit\u0105 (ONOO\u2013), tai susieja endotelio funkcij\u0105 ir oksidacin\u012f stres\u0105. \u0160i reakcija paprastai yra minimali, ta\u010diau padid\u0117jus su-peroksido koncentracijai (po angiotenzino II stimuliacijos ar kt.), ji sustipr\u0117ja ir suma\u017e\u0117ja apsaugin\u0117s NO galimyb\u0117s. Per didel\u0117 reaktyvi\u0173 azoto radikal\u0173 gamyba, sukelianti oksidacin\u012f stres\u0105 ir endotelio disfunkcij\u0105, svarbi daugelio kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 patofiziologijoje,\u012fskaitantdislipidemij\u0105, cukrin\u012f diabet\u0105, hipertenzij\u0105 ir \u0161irdies nepakankamum\u0105. Angiotenzinas II ir AT1 receptori\u0173 stimuliacija skatina superoksido anijono gamyb\u0105 ir taip per oksidacin\u012f stres\u0105 susieja RAS ir endotelio funkcij\u0105. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l AKF inhibitoriai yra antioksidantai, gerinantys endotelio funkcij\u0105. Be to, padid\u0117jusi MTL koncentracija didina AT1 receptori\u0173 ekspresij\u0105 kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105ste-l\u0117se, tod\u0117l dislipidemijos metu gali padid\u0117ti kraujagysl\u0117s sienel\u0117s jautrumas angiotenzinu II.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012evadasAteroskleroz\u0117 \u2013 sena ir labai paplitusi liga, jos po\u017eymi\u0173 rasta jau Egipto mumij\u0173 kraujagysl\u0117-se. Anks\u010diau miokardo infarktu sirgdavo tik vyresni \u017emon\u0117s. Dabar ateroskleroz\u0117 jaun\u0117ja ir nusine\u0161a vis daugiau gyvybi\u0173. Galvojama, kad ateityje jos paplitimas tik did\u0117s. Tai lemia m\u016bs\u0173 mitybos \u012fpro\u010diai, s\u0117dimas gyvenimo b\u016bdas bei nuolatinis stresas ir skub\u0117jimas. 2001 metais JAV vainikini\u0173 ir smegen\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[76,995,400,1012,431,992,711,1154,1137,634,794,1156,1152,994,1130,993,125,1155,991,1153,1151,95],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13480","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-ateroskleroze","tag-chemotaksio","tag-diabetas","tag-disfunkcija","tag-hipertenzija","tag-issivystymui","tag-kraujagysles","tag-kraujagysles-sieneles","tag-lygiuju-raumenu-lasteles","tag-migracija","tag-molekules","tag-nadfh-oksidaze","tag-oksidaze","tag-radikalai","tag-raumenu-lasteles","tag-reaktyvus","tag-rukymas","tag-sieneles-adhezijos","tag-stresas","tag-superoksidas","tag-svarbios","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13480","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13480"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13480\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13480"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13480"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13480"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13480"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13480"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}