{"id":13485,"date":"2008-10-04T18:00:00","date_gmt":"2008-10-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-10-04T18:00:00","modified_gmt":"2008-10-04T18:00:00","slug":"subklinikine-ateroskleroze-klastinga-ir-pavojinga-liga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/subklinikine-ateroskleroze-klastinga-ir-pavojinga-liga\/13485\/","title":{"rendered":"Subklinikin\u0117 ateroskleroz\u0117 &#8211; klastinga ir pavojinga liga"},"content":{"rendered":"<p><strong>Penki milijonai auk\u0173<\/strong><br \/>\nArterin\u0117 hipertenzija (AH) &#8211; viena da\u017eniausi\u0173 ir pavojingiausi\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, ji aktyviai skatina ateroskleroz\u0119 ir jos gr\u0117smingas komplikacijas. JAV 2004 m. 50 mln. amerikie\u010di\u0173 sirgo arterine hipertenzija &#8211; tai yra 217\/ 1000 gyventoj\u0173. PSO duomenimis, 2002 m pasaulyje net 5 mln. prie\u0161laiki\u0173 mir\u010di\u0173 l\u0117m\u0117 AH. Prognozuojama, kad 2025 metais vienas i\u0161 trij\u0173 suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 tur\u0117s padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f (t.y., tikimasi iki 60 proc. sergamumo padid\u0117jimo).<br \/>\nKauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytoja kardiolog\u0117 med. dr. Jolanta Marcinkevi\u010dien\u0117 sako, kad AH beveik niekada neb\u016bna izoliuota: j\u0105 da\u017enai lydi kiti \u0161ird\u012f ir kraujagysles \u017ealojantys, vadinamieji rizikos veiksniai: 65 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 AH turi dislipidemij\u0105, 16 proc. &#8211; diabet\u0105, 45 proc. antsvor\u012f ar nutukim\u0105. Rizikos veiksni\u0173 deriniai dar labiau padidina KV rizik\u0105. Antai, jei esant tik ry\u0161kiai AH (sistolinis AKS &gt; 195 mm Hg) KV rizika did\u0117ja 3 kartus, tai esant AH ir r\u016bkymui rizika i\u0161auga iki 4,5 karto, o esant AH su <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/hipercholesterolemija\/4319\">hipercholesterolemija<\/a> &#8211; net iki 9 kart\u0173. Esant trims min\u0117tiems rizikos veiksniams KV \u012fvyki\u0173 rizika padid\u0117ja net iki 16 kart\u0173.<br \/>\nAnot dr. J. Marcinkevi\u010dien\u0117s, AH ry\u0161ys su pagreitintu ateroskleroz\u0117s formavimusi visose kraujagysl\u0117se \u012frodytas seniai.<br \/>\n<strong><br \/>\nSubklinikin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">ateroskleroz\u0117<\/a><\/strong><br \/>\n<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">Ateroskleroz\u0117<\/a> prasideda anksti: \u0161irdies vainikin\u0117se kraujagysl\u0117se sklerozini\u0173 pakitim\u0173 randama 47 proc. 25-35m. am\u017eiaus asmen\u0173 ir &gt; 70 proc. vyresni\u0173 nei 35 m. Bet kurio am\u017eiaus \u017emogui AH pagreitina ateroskleroz\u0117s progresavim\u0105.<br \/>\nSubklinikine ateroskleroze vadinama krau-jagysli\u0173 b\u016bkl\u0117 arba asimptom\u0117 j\u0173 liga, kai:<\/p>\n<ul>\n<li>&nbsp;dar n\u0117ra akivaizd\u017ei\u0173 ateroskleroz\u0117s pasirei\u0161kim\u0173 (komplikacij\u0173) -kr\u016btin\u0117s anginos, miokardo infarkto, smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173, insulto ir t.t;<\/li>\n<li>&nbsp;bet \u012fvairi\u0173 basein\u0173 (galvos, \u0161irdies, periferin\u0117se) kraujagysl\u0117se jau galima nustatyti aterosklerozini\u0173 pakitim\u0173 &#8211; sieneli\u0173 sustor\u0117jim\u0105, aterosklerozines plok\u0161teles, kraujagysli\u0173 disfunkcij\u0105 (sutrik\u0119s j\u0173 atsipalaidavimas, polinkis konstrikcijai).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Tai ateroskleroz\u0117s, tiksliau aterotromboz\u0117s, \u017eymenys. Jie subjektyviai nejuntami, bet yra svarus art\u0117jan\u010dios kriz\u0117s &#8211; simptomini\u0173 lig\u0173 arba net \u016bminio KV \u012fvykio, kuris ne visada b\u016bna mirtinas, prana\u0161as.<br \/>\nAnot dr. J. Marcinkevi\u010dien\u0117s, ankstyvas ikiklinikin\u0117s ateroskleroz\u0117s diagnozavimas padeda anksti persp\u0117ti pavojing\u0173 lig\u0173 ir j\u0173 komplikacij\u0173 atsiradim\u0105. Net labai ma\u017ea aterosklerozin\u0117 plok\u0161tel\u0117, veikiant auk\u0161tam kraujosp\u016bd\u017eiui, gali staiga \u012fply\u0161ti, ir ant pa\u017eeistos plok\u0161tel\u0117s greitai ima formuotis trombas, sutrikdantis kraujotak\u0105: ligon\u012f i\u0161tinka infarktas, insultas. Taip ikiklinikin\u0117, &bdquo;nejuntama&rdquo; <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/ateroskleroze\/4332\">ateroskleroz\u0117<\/a> tampa pavojingos komplikacijos prie\u017eastimi.<br \/>\nNaujose 2007 m Europos AH Gair\u0117se nurodoma, kad pasirenkant AH gydym\u0105, b\u016btina:<\/p>\n<ul>\n<li>&nbsp;\u012fvertinti subklinikin\u0117s ateroskleroz\u0117s pasirei\u0161kim\u0105 ir galim\u0105 hipertenzin\u012f organ\u0173-taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0105,<\/li>\n<li>&nbsp;nustatyti arterij\u0173 standum\u0105, inkst\u0173 kraujagysli\u0173 pakitimus (vertinant albu-minurij\u0105, kreatinino kiek\u012f kraujyje).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Subklinikinio pa\u017eeidimo nustatymas svarbus tuo, kad gydytojai, remdamiesi tik padid\u0117jusiu (kartais nedaug) kraujo spaudimu, ne\u012fvertina visumin\u0117s KV rizikos. Pacientas nepagr\u012fstai priskiriamas tik vidutin\u0117s ar ma\u017eos KV rizikos grupei. Atlikus papildomus tyrimus, galima aptikti ankstyvus aterosklerozinius pa\u017eeidimus: kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 sustor\u0117jim\u0105 ir sustand\u0117jim\u0105, &bdquo;nebylias&rdquo; plok\u0161teles ir kt. Tuomet pacientas &bdquo;pateks&rdquo; \u012f didel\u0117s rizikos grup\u0119, ir gydymo taktika labai pasikeis.<br \/>\n<strong><br \/>\nGydymo parinkimas<\/strong><br \/>\nNaujose europin\u0117se AH gair\u0117se ai\u0161kiai nuro-dyta, jog esant subklinikin\u0117s ateroskleroz\u0117s po\u017eymi\u0173, nors pacientas dar nieko blogo nejau\u010dia, b\u016btina prad\u0117ti gydym\u0105 vaistais.<br \/>\nEHD ekspert\u0173 rekomenduojamos dvi vaist\u0173 grup\u0117s:<\/p>\n<ul>\n<li>&nbsp;kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB) ir<\/li>\n<li>&nbsp;angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Pasak dr. J. Marcinkevi\u010dien\u0117s, d\u0117l efektyvumo, geros tolerancijos esant subklinikinei ate-rosklerozei ir (arba) hipertenzijai da\u017enai racio-nalu pacientui skirti AKFI. Ta\u010diau \u0161ioje vaist\u0173 klas\u0117je daug strukt\u016bra ir poveikio niuansais skirting\u0173 medikament\u0173.<br \/>\nEkspertai nurodo, kad gydymas tur\u0117t\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>&nbsp;stabdyti ateroskleroz\u0119,<\/li>\n<li>&nbsp;saugoti kraujagysles,<\/li>\n<li>&nbsp;gerinti, normalizuoti j\u0173 funkcij\u0105. Tod\u0117l rekomenduojami vaistai, turintys i\u0161skir-tini\u0173 antisklerozini\u0173 savybi\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160iomis savyb\u0117mis pasi\u017eymi AKFI, kuri\u0173 mole-kul\u0117s strukt\u016broje yra sulfidrilin\u0117 (SH-) grup\u0117. \u0160iuo metu yra du tokie preparatai: kaptoprilis ir pats naujausias AKFI &#8211; zofenoprilis. Su SH-grupe siejami antioksidacinis, kardioprotekcinis ir kraujagysles saugantis efektai.<\/p>\n<p><strong>Zofenoprilis<\/strong><br \/>\n\u012erodyta, kad zofenoprilio \u0161ie poveikiai stipresni nei kaptoprilio. Zofenoprilis kaptopril\u012f pranoksta ir daug racionalesne farmakokineti-ka &#8211; jis veikia 24 val. ar net ilgiau ir geriamas kart\u0105 per par\u0105 (kaptoprilis -3-4 kartus).<br \/>\nZofenoprilis pasi\u017eymi didesniu nei kiti AKFI lipofili\u0161kumu &#8211; \u0161i savyb\u0117 u\u017etikrina veiksming\u0105 vaisto patekim\u0105 \u012f audinius (ypa\u010d \u0161ird\u012f ir kraujagysles)<br \/>\nir ilgalaik\u012f poveik\u012f organuose taikiniuo-se. SH &#8211; suteikia zofenopriliui ry\u0161k\u0173 antioksidacin\u012f aktyvum\u0105: nustatyta, kad zofenoprilis veiksmingai<br \/>\nneutralizuoja nesuperoksidinius laisvuosius deguonies radikalus, d\u0117l to slopinama ma\u017eo tankio (&bdquo;blogojo&rdquo;) cholesterolio oksidacija ir adhezijos molekuli\u0173 ekspresija, ger\u0117ja endotelio<br \/>\nl\u0105steli\u0173 funkcija, stabdomas aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173 susidarymas. SH &#8211; neturintys AKFI \u0161iuo poveikiu nepasi\u017eymi.<br \/>\nZofenoprilis i\u0161siskiria ir kardioprotekciniu veikimu &#8211; neutralizuodamas O2 laisvuosius radikalus (kuri\u0173 daug susidaro esant i\u0161emijai) bei slopindamas AKF \u0161irdies raumenyje, apsaugo miokard\u0105 nuo i\u0161emijos sukelt\u0173 pa\u017eeidim\u0173. \u012erodyta, kad kardioprotekcinis zofenoprilio poveikis patikimai stipresnis nei kit\u0173 AKFI.<br \/>\nI\u0161vados:<\/p>\n<ul>\n<li>&nbsp;zofenopriliui b\u016bdingos geriausios nau-jausios kartos AKFI savyb\u0117s &#8211; poveikio stiprumas ir specifi\u0161kumas, ilga veikimo trukm\u0117 ir kt;<\/li>\n<li>&nbsp;zofenoprilis pasi\u017eymi savitu, nuo SH- priklausomu antioksidaciniu veikimu. Tod\u0117l zofenoprilis rekomenduojamas ne tik AH, bet ir kartu esan\u010diai subklinikinei aterosklerozei gydyti. Pasak gyd. J. Marcinkevi\u010dien\u0117s, skirdami \u0161\u012f vaist\u0105, galime tik\u0117tis tiesioginio ateroskleroz\u0117s stabdymo, jos \u017ealojan\u010dio poveikio KV sistemai slopinimo.<\/li>\n<\/ul>\n<p><em><br \/>\nMed. dr. Jolanta Marcinkevi\u010dien\u0117, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinika<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Penki milijonai auk\u0173 Arterin\u0117 hipertenzija (AH) &#8211; viena da\u017eniausi\u0173 ir pavojingiausi\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, ji aktyviai skatina ateroskleroz\u0119 ir jos gr\u0117smingas komplikacijas. JAV 2004 m. 50 mln. amerikie\u010di\u0173 sirgo arterine hipertenzija &#8211; tai yra 217\/ 1000 gyventoj\u0173. PSO duomenimis, 2002 m pasaulyje net 5 mln. prie\u0161laiki\u0173 mir\u010di\u0173 l\u0117m\u0117 AH. Prognozuojama, kad 2025 metais vienas&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[76,431,93,141,360,711,710,138,1140],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13485","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-ateroskleroze","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kardiologijos","tag-kraujagysles","tag-ploksteles","tag-vaistai","tag-zofenoprilis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13485"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13485\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13485"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13485"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}