Astma \u2013 tai l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 liga, susijusi su daugybe \u012fvairi\u0173 l\u0105steli\u0173 tip\u0173 ir l\u0105stelini\u0173 element\u0173.
\nD\u0117l l\u0117tinio u\u017edegimo padid\u0117ja kv\u0117pavimo tak\u0173 reaktyvumas, kuris pasirei\u0161kia pasikartojan\u010diais \u0161vok\u0161timo, kosulio ir oro tr\u016bkumo epizodais (1). U\u017edegimas i\u0161sivysto net ir intermituojan\u010dia astmos forma sergantiems pacientams (2). Kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija yra i\u0161plitusi, kintama, pasirei\u0161kia visame tracheobronchiniame medyje ir paprastai praeina savaime arba gydant. Ta\u010diau blogai gydant ji gali tapti negr\u012f\u017etama. Kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacija \u2013 tai ilgalaikis u\u017edegimo padarinys, ta\u010diau ankstyvas gydymas ma\u017eina u\u017edegimo darom\u0105 \u017eal\u0105, o inhaliuojamieji kortikosteroidai (IKS) slopina u\u017edegim\u0105.<\/p>\n
<\/p>\n
1 paveikslas. Sergan\u010di\u0173 ir nesergan\u010di\u0173 ner\u016bkan\u010di\u0173 vyr\u0173 FEV1 pokytis pagal Kopenhagos miesto \u0161irdies studij\u0105 (angl. Copenhagen City Heart Study). Parengta gavus sutikim\u0105 (5).<\/em><\/p>\n 2 paveikslas. U\u017edegimo grandin\u0117 sergant astma. Parengta gavus astmos mokymo ir prevencijos nacionalin\u0117s programos Alergin\u0117 astma<\/strong> Molekuliniai ir l\u0105steliniai poky\u010diai, sergant alergine astma<\/strong> Alerginis rinitas ir jo \u012ftaka astmai<\/strong> 1 lentel\u0117. Kv\u0117pavimo sistemos alergijos eiga (alerginis rinitas arba alergin\u0117 astma) 99 i\u0161 142 iki galo 10 met\u0173 trukm\u0117s IKS vaidmuo gydant astm\u0105<\/strong> 3 paveikslas. L\u0105steli\u0173 skai\u010diaus pokytis pacient\u0173, kuriems buvo atliktas m\u0117ginys su skiedikliu arba alergenu, bioptatuose Astmos sunkumo \u012fvertinimas<\/strong> Bendra nuomon\u0117 buvo ta, kad, remiantis gaus\u0117jan\u010diais \u012ftikinamais duomenimis, kiekvienas pacientas, \u012fskaitant ir sergan\u010dius intermituojan\u010dia ligos forma, tur\u0117t\u0173 vartoti IKS. Taip gydant suma\u017e\u0117ja pa\u016bm\u0117jim\u0173 skai\u010dius; sunkiai pa\u016bm\u0117ti gali net lengvos eigos astma. Ta\u010diau intermituojan\u010dios astmos ilgalaikis poveikis n\u0117ra \u017einomas ir tr\u016bksta duomen\u0173, pagrind\u017eian\u010di\u0173 IKS skyrim\u0105 visiems pacientams. Astma – tai l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 liga, susijusi su daugybe \u012fvairi\u0173 l\u0105steli\u0173 tip\u0173 ir l\u0105stelini\u0173 element\u0173. Remiantis \u012frodymais, d\u0117l u\u017edegimo net ir intermituojan\u010dia ligos forma sergantiems pacientams ilgainiui pasirei\u0161kia kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacija, kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija ir astmai b\u016bdingi padid\u0117jusio bronch\u0173 reaktyvumo simptomai. Manoma, kad alergine astma arba sezoniniu alerginiu rinitu sergantiems pacientams b\u016bdingas minimalus nuolatinis u\u017edegimas, be to, \u0161ios dvi ligos da\u017enai pasirei\u0161kia kartu. Manoma, kad ankstyvas gydymas inhaliuojamaisiais kortikosteroidais (IKS) modifikuoja ligos eig\u0105 ir gali apriboti ilgalaik\u0119 remodeliacij\u0105.
\nU\u017edegiminis procesas<\/strong>
\nAstma \u2013 tai l\u0117tinis kv\u0117pavimo tak\u0173 pa\u017eeidimas, kuriam b\u016bdingas padid\u0117j\u0119s reaktyvumas \u012f \u012fvairius stimulus, kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas, bronch\u0173 spazmas ir kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija. Astm\u0105 provokuoja antigenai, virusai, ter\u0161alai ir profesiniai veiksniai. D\u0117l j\u0173 kyla u\u017edegimin\u0117 grandin\u0117, kurioje dalyvauja daugyb\u0117 l\u0105steli\u0173 ir mediatori\u0173. \u0160i grandin\u0117 yra sud\u0117tin\u0117, joje dalyvaujantys komponentai s\u0105veikauja vienas su kitu ir ji skirtingai pasirei\u0161kia \u012fvairiems pacientams, tam pa\u010diam konkre\u010diam pacientui ir priklauso nuo am\u017eiaus, ta\u010diau visais atvejais vykstantys procesai sukelia u\u017edegim\u0105, padid\u0117jus\u012f bronch\u0173 reaktyvum\u0105, kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcij\u0105 ir astmos simptomus. U\u017edegimas ir obstrukcija da\u017eniausiai pasirei\u0161kia smulkiuosiuose kv\u0117pavimo takuose, kuri\u0173 vidinis skersmuo ma\u017eesnis kaip 2 \u03bcm (3, 4). \u0160ioms dalims b\u016bdinga lygi\u0173j\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 raumen\u0173 hipertrofija, nauj\u0173 kraujagysli\u0173 susiformavimas, padid\u0117j\u0119s taurini\u0173 epitelio l\u0105steli\u0173 kiekis ir intersticinio kolageno kaupimasis po epiteliu; be to, \u0161ie morfologiniai poky\u010diai gali tapti negr\u012f\u017etami. Tokie l\u0117tinio u\u017edegimo nulemti poky\u010diai yra susij\u0119 su kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacija, kuri toliau \u0161iame straipsnyje bus aptarta i\u0161samiau. Susikaupusios gleiv\u0117s dar labiau susiaurina kv\u0117pavimo tak\u0173 spind\u012f. Ilgalaik\u0117s astmos poveik\u012f plau\u010di\u0173 funkcijai parod\u0117 Kopenhagos miesto \u0161irdies studija (angl. Copenhagen City Heart Study) (5), kurios duomenimis, ner\u016bkan\u010di\u0173 vyr\u0173 bendroje populiacijoje, kurie, j\u0173 teigimu, sirgo astma, laikui b\u0117gant FEV1 suma\u017e\u0117jo labiau, palyginti su astma nesirgusiais vyrais (1 pav.).
\n2 paveiksle pavaizduota kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegim\u0105 sukelianti u\u017edegimo grandin\u0117 (6). Atrodo, kad astmos u\u017edegiminiame procese dalyvaujan\u010dios putliosios l\u0105stel\u0117s, eozinofilai, epitelin\u0117s l\u0105stel\u0117s, makrofagai ir aktyvinti T limfocitai gali tur\u0117ti \u012ftakos kv\u0117pavimo tak\u0173 funkcijai, nes i\u0161skiria jau sukauptus arba naujai susintetintus mediatorius, kurie veikia kv\u0117pavimo takus tiesiogiai arba netiesiogiai per nervinius mechanizmus.<\/p>\n<\/p>\n
\n(angl. National Asthma Education and Pravention Program) sutikim\u0105. LTB 4 = leukotrienas B4.<\/em><\/p>\n
\nPutlioji l\u0105stel\u0117 \u2013 tai svarbiausias ankstyvos alergin\u0117s reakcijos, kuri paprastai prasideda per kelias minutes nuo kontakto su atitinkamu antigenu, veiksnys. \u016am\u016bs simptomai pasiekia pik\u0105 per 10\u201315 min., o i\u0161nyksta paprastai per 60 min. nuo atitinkamos antigeno doz\u0117s patekimo. Brightling ir kt. (7) ir Carroll ir kt. (8) atlikti tyrimai parod\u0117, kad lygiuosiuose kv\u0117pavimo
\ntak\u0173 raumenyse ma\u017eomis salel\u0117mis kaupiasi putliosios l\u0105stel\u0117s, taigi putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 s\u0105veika lemia astmai b\u016bding\u0105 sutrikusi\u0105 kv\u0117pavimo tak\u0173 funkcij\u0105. Putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iuje esan\u010diam Ig E jungiantis su antigenu aktyvinama putlioji l\u0105stel\u0117, kuri atpalaiduoja stipriai veikian\u010dius mediatorius, pvz., histamin\u0105, leukotrienus, prostaglandin\u0105
\nD2, bradikinin\u0105 ir trombocitus aktyvinant\u012f faktori\u0173. Tod\u0117l susitraukia lygieji kv\u0117pavimo tak\u0173 raumenys, paburksta gleivin\u0117 ir sustipr\u0117ja gleivi\u0173 sekrecija, o d\u0117l to i\u0161sivysto kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija ir \u016bm\u016bs astmos simptomai, pvz., i\u0161skyros i\u0161 nosies, \u010diaudulys, bronch\u0173 spazmas, odos paraudimas ir paburkimas.
\nAnkstyvos alergin\u0117s reakcijos metu FEV1 gali suma\u017e\u0117ti 25% (9, 10). Be to, akies jungin\u0117s alergeno kontakto tyrimas (11) parod\u0117, kad ankstyvos alergin\u0117s reakcijos metu padid\u0117ja triptaz\u0117s kiekis.
\nV\u0117lyvai alerginei reakcijai, kuri pasiekia pik\u0105 4\u20136 val. po kontakto su alergenu, b\u016bdingas T limfocit\u0173, B limfocit\u0173 ir eozinofil\u0173 kaupimasis. 2 tipo T helperi\u0173 sekretuojami citokinai ypa\u010d skatina eozinofil\u0173 susikaupim\u0105 ir aktyvinim\u0105, Ig E gamyb\u0105, gleivi\u0173 sekrecij\u0105 ir adhezini\u0173 molekuli\u0173 ekspresij\u0105, pvz., kraujagysli\u0173 l\u0105steli\u0173 adhezijos molekul\u0117s 1, kuri yra b\u016btina selektyviam
\neozinofil\u0173 susikaupimui, ir tarpl\u0105stelin\u0117s adhezijos molekul\u0117s 1 (ICAM 1), kuri skiriama ant epitelini\u0173 l\u0105steli\u0173 tik kontakto su alergenu metu ir kuri laikoma skiriamuoju vykstan\u010dio alerginio u\u017edegimo \u017eenklu (12). Eozinofil\u0173 sud\u0117tyje yra stipriai veikian\u010di\u0173
\nmediatori\u0173, kurie gali pa\u017eeisti kv\u0117pavimo takus ir padidinti reaktyvum\u0105, pvz., pagrindinis bazinis proteinas, eozinofilinis katijoninis proteinas, i\u0161 eozinofil\u0173 kil\u0119s neurotoksinas ir eozinofilin\u0117 peroksidaz\u0117. Be to, eozinofilai geba gaminti ir kitas svarbias med\u017eiagas, kurios gali sukelti kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcij\u0105 ir pa\u017eeisti juos. Pvz., leukotrienus, citokinus, matricos metaloproteinaz\u0119 ir reaktyvi\u0105sias deguonies atmainas.
\nV\u0117lyvi ir u\u017esit\u0119s\u0119 alerginiai simptomai pasirei\u0161kia nosies paburkimu, u\u017esit\u0119susia astma ir dilg\u0117line. Paprastai v\u0117lyv\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 metu FEV1 gali suma\u017e\u0117ti 75% (9, 10).<\/p>\n
\nTiriant pacientus, sergan\u010dius besimptomiu erki\u0173 sukeltu alerginiu rinitu, nustatyta, kad j\u0173 jungin\u0117s ir nosies gleivin\u0117s epitelyje prad\u0117jo daugiau i\u0161siskirti ICAM 1 (13). \u0160is tyrimas (13) parod\u0117, kad pacientams, kurie jautr\u016bs daugiame\u010di\u0173 augal\u0173 alergenams, visuomet, net ir tada, kai nepasirei\u0161kia joki\u0173 simptom\u0173, b\u016bdinga tai, kad ICAM 1 nuolat i\u0161skiriamas; \u0161is rei\u0161kinys \u017einomas kaip minimalus u\u017esit\u0119s\u0119s u\u017edegimas, kuris b\u016bdingas ir sezoninio alerginio rinito ligoniams (14). Alergija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 tyrimas (15) parod\u0117, kad ICAM 1 ekspresij\u0105 ant jungin\u0117s epitelio nulemia endogenin\u0117 sintez\u0117.
\nU\u017edegimo sunkumo vertinimas<\/strong>
\nKadangi u\u017edegimo sunkumas nulemia astmos prognoz\u0119, b\u016btina j\u012f \u012fvertinti (16, 17). Ta\u010diau vertinama invazyviu b\u016bdu ir tokios proced\u016bros negali b\u016bti da\u017enos (18). Tod\u0117l buvo sukurti neinvazyv\u016bs metodai, paremti priverstinai i\u0161kos\u0117tuose skrepliuose esan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 ir tirpi\u0173 mediatori\u0173, i\u0161kv\u0117pto oro sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 ir cirkuliuojan\u010di\u0173 eozinofil\u0173 \u017eymen\u0173 tyrimu. I\u0161kv\u0117pto oro kondensato kaupimas \u2013 tai paprastas, neinvazyvus b\u016bdas, kuris suteikia i\u0161samios informacijos apie apatinius kv\u0117pavimo takus. \u0160iuo metu jis naudojamas tyrimams ir diagnostikai, kai reikalinga informacija apie plau\u010diuose vykstan\u010dio u\u017edegimo sunkum\u0105 ir tip\u0105, o ypa\u010d da\u017enai, kai reikia \u012fvertinti galim\u0173 u\u017edegimo \u017eymen\u0173 \u2013 cisteinilleukotrien\u0173 ir anglies monoksido \u2013 kiek\u012f. Patobulinus \u0161\u012f b\u016bd\u0105, bus galima j\u012f pritaikyti klinikin\u0117je praktikoje. Be to, \u012frodyta, kad eozinofil\u0173 kiekio skrepliuose ir azoto oksido kiekio i\u0161kv\u0117ptame ore skai\u010diavimas yra vertingi diagnozuojant ir gydant astm\u0105 (19\u201321). <\/p>\n
\nAlerginis rinitas \u2013 tai labai paplitusi liga, kuria serga 15\u201350% \u017emoni\u0173 pasaulyje (22). Tai l\u0117tinis u\u017edegiminis sutrikimas, kuris neigiamai veikia pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 ir yra susij\u0119s su lydin\u010diomis ligomis, pvz., astma.
\nGenujos universitete atliktas astmos ir alerginio rinito tyrimas, kuriame dalyvavo Italijos karinio j\u016br\u0173 laivyno rekrutai (23), parod\u0117, kad astma sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriems pasirei\u0161k\u0117 rinitas, padaug\u0117jo nuo 41% (1983 m.) iki 77% (1993\u20131995 m.). Epidemiologiniai tyrimai (24) parod\u0117, kad iki 78% astma sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 pasirei\u0161k\u0117 rinito simptomai ir kad rinitas i\u0161sivysto
\nbeveik visiems astmos ligoniams. Kv\u0117pavimo sistemos alergijos eigos tyrimo (25) metu 10 met\u0173 buvo stebimi 142 tyrime dalyvav\u0119 pacientai, kurie sirgo arba alerginiu rinitu, arba alergine astma. \u012evertinus 99 iki galo tyrime dalyvavusi\u0173 pacient\u0173 b\u016bkl\u0119 (25), 50% astmos ligni\u0173 pasirei\u0161k\u0117 rinitas, o 31,8% rinitu sirgusiems pacientams i\u0161sivyst\u0117 astma. Nustatyta, kad teigiama \u0161eimin\u0117 atopijos anamnez\u0117 susijusi su rinito arba astmos i\u0161sivystymu sergant astma arba rinitu atitinkamai (1 lentel\u0117;
\np = 0,01). Be to, \u012frodyta, kad gydant rinit\u0105, suma\u017e\u0117ja b\u016btin\u0173 apsilankym\u0173 pas gydytoj\u0105 d\u0117l astmos (26).
\nKalbant apie gydymo pasirinkim\u0105, rinitui gydyti da\u017eniausiai vartojami geriamieji arba \u012f nos\u012f pur\u0161kiami antihistamininiai vaistai ir \u012f nos\u012f pur\u0161kiami kortikosteroidai, o ilgalaikio astmos gydymo \u201ekertinis akmuo\u201c ir \u201eaukso standartas\u201c yra IKS. Leukotrien\u0173 receptori\u0173 antagonist\u0173 (LRA), kurie pla\u010diai vartojami astmai gydyti, galima skirti astma sergantiems pacientams, kuriems
\npasirei\u0161k\u0117 rinitas (27). \u03b22 receptori\u0173 agonistai veiksmingi gydant astm\u0105, ta\u010diau jie nevartojami gydant rinit\u0105 (27). Manoma, kad IKS yra stipriausiai veikiantys ir visada i\u0161liekantys efektyv\u016bs ilgalaikiam astmos gydymui skirti vaistai (6).
\nKv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacija<\/strong>
\nRemodeliacija \u2013 tai lemiamas bet kokio organo pa\u017eeidimo gijimo momentas (28, 29). Jis atspindi dinamin\u012f reakcijos \u012f u\u017edegimo sukelt\u0105 pa\u017eeidim\u0105 proces\u0105 (30). Sergant astma d\u0117l remodeliacijos pakinta kv\u0117pavimo tak\u0173 sieneli\u0173 l\u0105stelin\u0117 ir molekulin\u0117 sud\u0117tis, j\u0173 kiekis ir i\u0161sid\u0117stymas (31).
\n\u016aminio u\u017edegimo sukelti pa\u017eeidimai paprastai gyja normaliai, o esant l\u0117tiniam u\u017edegimui gijimas sutrinka ir prasideda remodeliacija (32). D\u0117l remodeliacijos sukeltos subepitelinio sluoksnio fibroz\u0117s, miofibroblast\u0173 hiperplazijos, epitelio hipertrofijos bei gleives i\u0161skirian\u010di\u0173 liauk\u0173 bei taurini\u0173 l\u0105steli\u0173 hiperplazijos sustor\u0117ja kv\u0117pavimo tak\u0173 sienel\u0117s (33). Kv\u0117pavimo tak\u0173 sienel\u0117 paburksta, o gleivin\u0117je ir pogleivyje susikaupia eozinofil\u0173 ir T limfocit\u0173. Sustor\u0117ja pamatin\u0117 membrana
\nir lupasi epitelis. Apibendrinant, patologini\u0173 b\u016bkli\u0173 metu vykstantys kv\u0117pavimo tak\u0173 strukt\u016bros ir geometrijos pakitimai vadinami remodeliacija. Kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacijos metu pa\u017eeid\u017eiamas epitelis, bazin\u0117 membrana, kv\u0117pavimo tak\u0173 lygieji raumenys, gleives i\u0161skirian\u010dios liaukos, tarpl\u0105stelinis audinys ir smulkiosios bei stambiosios kraujagysl\u0117s.
\nManoma, kad remodeliacijos metu miofibroblastai vaidina pagrindin\u012f vaidmen\u012f, nes jie i\u0161skiria tirpi\u0173 mediatori\u0173, kurie sustiprina ir perduoda signalus i\u0161 bronch\u0173 epitelio \u012f gilesnius pogleivio sluoksnius. Paprastai miofibroblastai apib\u016bdinami pagal \u03b1 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 aktino buvim\u0105. Nors miofibroblast\u0173 pirmtakai grei\u010diausiai yra bronchuose esantys fibroblastai, nustatyta, kad miofibroblastai gali b\u016bti kil\u0119 i\u0161 periferini\u0173 i\u0161 kraujo kilusi\u0173 pirmtak\u0173, vadinam\u0173 fibrocitais (34). Kv\u0117pavimo takuose miofibroblastai ir lygieji raumenys i\u0161sid\u0117st\u0119 labai arti vienas kito, o po kontakto su alergenais astma sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 tinkliniame sluoksnyje (lot. lamina reticularis) padaug\u0117ja \u012f miofibroblastus pana\u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173. Fenotipi\u0161kai miofibroblastas yra tarpe tarp fibroblasto ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s, tod\u0117l manoma, kad galb\u016bt miofibroblastai tiesiogiai prisideda prie lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 mas\u0117s did\u0117jimo. \u012erodyta, kad po paciento kontakto su alergenais padaug\u0117ja ne tik fibroblast\u0173, bet ir miofibroblast\u0173 (3 paveikslas) (35). Nors \u012frodyta, kad kv\u0117pavimo tak\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s, paimtos i\u0161 astma sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kult\u016broje proliferuoja gerokai grei\u010diau nei paimtos i\u0161 kontrolini\u0173 asmen\u0173 (4 paveikslas) (36), ne\u012frodyta,
\nkad tai vyksta in vivo (37, 38). Tiriant kremzli\u0173 turin\u010dias kv\u0117pavimo tak\u0173 dalis nustatyta, kad nuo astmos mirusi\u0173 pacient\u0173 visos sienel\u0117s, jos vidin\u0117s ir i\u0161orin\u0117s dalies storis, lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173, gleives i\u0161skirian\u010di\u0173 liauk\u0173 ir kremzli\u0173 kiekis buvo didesnis nei sergan\u010di\u0173 ir nesergan\u010di\u0173 astma pacient\u0173, kurie netik\u0117tai mir\u0117 ne d\u0117l kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos (p < 0,05) (39).
\n\u017dmoni\u0173 plau\u010di\u0173 fibroblast\u0173 tyrimo metu (40) nustatyta, kad interleukinas 4 (IL 4) ir interleukinas 13 (IL 13) vystantis astmai dalyvauja aktyvinant \u012fvairius plau\u010di\u0173 fibroblast\u0173 pogrupius ir remodeliacijos procese.
\nDabar manoma, kad remodeliacija prasideda anks\u010diau nei manyta i\u0161 prad\u017ei\u0173 (41), o preliminar\u016bs duomenys rodo, kad ankstyvas gydymas vaistais nuo u\u017edegimo gali suma\u017einti kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacij\u0105 (42). Remiantis \u012frodymais, astma sergantiems pacientams IKS gali suma\u017einti kolageno kaupim\u0105si subepiteliniame sluoksnyje (43) ir fibroblast\u0173 diferenciacij\u0105
\n\u012f miofibroblastus (44).<\/p>\n<\/p>\n
\ntyrime dalyvavusi\u0173 pacient\u0173*<\/em><\/p>\n
\nPagal hipotez\u0119 u\u017edegimas yra ankstyvas ir nuolatinis astmos komponentas (12). Remiantis \u012frodymais, ankstyvas gydymas vaistais nuo u\u017edegimo gali modifikuoti ligos eig\u0105 (45); manoma, kad kortikosteroidai yra stipriausiai veikiantys ir visada i\u0161liekantys efektyv\u016bs ilgalaikiam astmos gydymui skirti vaistai (12). Net ir sergant intermituojan\u010dia astmos forma, u\u017edegimas
\nyra pastovus, tod\u0117l, norint gydyti efektyviai, IKS reik\u0117t\u0173 vartoti nuolatos (2).
\nL\u0105steliniu lygiu kortikosteroidai suma\u017eina u\u017edegime dalyvaujan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173, pvz., putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173, eozinofil\u0173, dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173, ir mediatori\u0173, pvz., T limfocit\u0173 ir makrofag\u0173 gaminam\u0173 citokin\u0173, kiek\u012f (46). Be to, jie suma\u017eina endotelini\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010di\u0173 ir pralaidum\u0105, taurini\u0173 l\u0105steli\u0173 gleivi\u0173 sekrecij\u0105 ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 citokin\u0173 gamyb\u0105. Daug tyrim\u0173 (20, 21, 47, 48) apra\u0161\u0117 IKS poveik\u012f neinvazyviu b\u016bdu i\u0161matuojamiems kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimo rodikliams \u2013 i\u0161samesn\u0117s informacijos skaitytojai gali rasti pateiktoje literat\u016broje.
\n\u012erodyta, kad gydant kortikosteroidais slopinamas \u03b1 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 aktino i\u0161siskyrimas ankstyv\u0173 diferenciacijos stadij\u0173 fibroblastuose. Pradinis \u03b1 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 aktino i\u0161siskyrimas buvo nedidelis ankstyv\u0173 diferenciacijos stadij\u0173 miofibroblastuose, vidutinis \u2013 vidutini\u0161kai diferencijuot\u0173 plau\u010di\u0173 fibroblastuose ir u\u017ebaigtas \u2013 visi\u0161kai diferencijuot\u0173 plau\u010di\u0173 miofib roblast\u0173 kult\u016brose. Kortikosteroiteroidai visi\u0161kai nuslopino \u03b1 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 aktino i\u0161siskyrim\u0105 ankstyv\u0173
\ndiferenciacijos stadij\u0173 miofibroblast\u0173 kult\u016brose ir i\u0161 dalies \u2013 vidutini\u0161kai diferencijuotose kult\u016brose, ta\u010diau netur\u0117jo jokio poveikio i\u0161siskyrimui visi\u0161kai diferencijuotose l\u0105stel\u0117se. Pana\u0161iai kortikosteroidai slopino navik\u0173 augimo faktoriaus \u03b2 sukelt\u0105 \u03b1 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 aktino i\u0161siskyrim\u0105 ankstyvos ir vidutin\u0117s diferenciacijos fibroblastuose, ta\u010diau v\u0117l netur\u0117jo jokio poveikio \u0161iam procesui visi\u0161kai diferencijuotose miofibroblastuose (44). \u0160ie duomenys padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l astmos eiga pager\u0117ja anksti paskyrus IKS ir kod\u0117l pa\u017eengusi astma yra atsparesn\u0117 gydymui \u0161iais vaistais. \u012erodyta, kad vaik\u0173, kurie IKS prad\u0117jo vartoti per 2 metus nuo astmos prad\u017eios, FEV1 buvo \u017eenkliai didesnis (p < 0,05) nei vaik\u0173, kurie IKS prad\u0117jo vartoti pra\u0117jus daugiau nei 5 metams po astmos prad\u017eios (45).
\nSiekiant ilgalaik\u0117s astmos kontrol\u0117s, IKS i\u0161lieka \u201ekertinis akmuo\u201c (6). Remiantis naujausiais tyrimais, u\u017edegimo slopinam\u0105j\u012f
\nIKS poveik\u012f galima sustiprinti<\/strong>
\nIKS skiriant kartu su ilgo veikimo \u03b22 agonistais (ILBA). Ta\u010diau dar reikia nustatyti, ar ILBA pasi\u017eymi klini\u0161kai reik\u0161mingu poveikiu u\u017edegiminiams mediatoriams (49). Nors IKS laikomi \u201eauksiniu standartu\u201c gydant astm\u0105, susir\u016bpinim\u0105 kelia vietin\u0117s ir sistemin\u0117s nepageidaujamos reakcijos (50, 51). \u0160is klausimas aptariamas Irwin para\u0161ytame straipsnyje apie nepageidaujamas reakcijas. Kai kurias i\u0161 \u0161i\u0173 problem\u0173 pad\u0117t\u0173 i\u0161spr\u0119sti saugesni\u0173 IKS suk\u016brimas.
\nKiti vaistai nuo u\u017edegimo, skirti astmai gydyti LTRA, Ig E blokatoriai ir prie\u0161 IL 5 veikiantys (anti IL 5) vaistai \u2013 tai dar vieni vaistai nuo u\u017edegimo, skirti astmai gydyti, kurie arba vartojami \u0161iuo metu (LTRA, Ig E blokatoriai), arba dar yra kuriami (prie\u0161 IL 5 veikiantys vaistai). Kadangi \u0161ie vaistai atskirai neaptariami, skaitytojai i\u0161samesn\u0117s informacijos apie \u0161i\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f u\u017edegimui gali rasti literat\u016broje (52\u201356).<\/p>\n<\/p>\n
\n(35).
<\/em><\/p>\n
\nSpirometrija \u2013 tai tyrimas, skirtas astmai diagnozuoti, pla\u010diai taikomas vertinant padid\u0117jus\u012f kv\u0117pavimo tak\u0173 reaktyvum\u0105 ir atsak\u0105 \u012f gydym\u0105. Norint \u012fvertinti ir sekti \u016bmin\u0117s astmos eig\u0105, plau\u010di\u0173 funkcijos tyrim\u0105 rekomenduojama atlikti rutini\u0161kai, kadangi gydytojai da\u017enai, ypa\u010d pirm\u0105 kart\u0105 tirdami, nepakankamai \u012fvertina kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcijos sunkum\u0105 (57). Spirometrij\u0105 galima atlikti vaikams nuo 6 met\u0173 am\u017eiaus (58).
\nBe to, padid\u0117jus\u012f kv\u0117pavimo tak\u0173 reaktyvum\u0105 galima \u012fvertinti atlikus kv\u0117pavimo m\u0117ginius su metacholinu arba histaminu. Ta\u010diau klinikini\u0173 ir terapini\u0173 alergin\u0117s astmos ypatum\u0173 tyrimas, kuriame dalyvavo 115 suaugusi\u0173 pacient\u0173, parod\u0117, kad plau\u010di\u0173 funkcijos ir odos alerginiai m\u0117giniai niekada nebuvo atlikti 14% pacient\u0173, o 42% pacient\u0173 nebuvo paskirtas joks gydymas (59). Tik 15% nuolatine astma sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 vartojo vaistus nuolat. \u0160ie duomenys pabr\u0117\u017eia geresnio astmos gydymo b\u016btinyb\u0119. Astmos sunkumo klasifikacija i\u0161samiau aptarta Graham straipsnyje.<\/p>\n
\n4 paveikslas. Sergant astma padid\u0117ja kv\u0117pavimo tak\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 proliferacija. L\u0105steli\u0173 skai\u010dius pacientams, sergantiems astma (n = 12), reik\u0161mingai padid\u0117jo 3, 5 ir 7 dien\u0105, palyginti su pacientais, nesergan\u010diais astma (n = 10; p < 0,05). Parengta gavus sutikim\u0105 (35).<\/em><\/p>\n
\nDalyvi\u0173 atsiliepimai ir aptarimas<\/strong>
\nSeminaro dalyvi\u0173 buvo papra\u0161yta aptarti toliau pateiktus su \u0161ia prezentacija susijusius klausimus:<\/p>\n\n
\n IKS monoterapija, derini\u0173 terapija, ILBA, trumpo veikimo \u03b2 agonistai, LTRA.<\/li>\n
\nVis dar manoma, kad dauguma u\u017edegimo \u017eymen\u0173, pvz., azoto oksidas ir leukotrienai, geriau pritaikomi moksliniuose tyrimuose nei klinikin\u0117je praktikoje.
\nAstma \u2013 tai sud\u0117tin\u0117, daugelio veiksni\u0173 nulemta liga, kurios mechanizmas, tik\u0117tina, yra skirtingas kiekvienam pacientui, tod\u0117l gali b\u016bti, kad n\u0117 vienas \u017eymuo nebus naudojamas klinikin\u0117je praktikoje.
\nNors dalyviai diskutavo apie galim\u0105 IVBA ir inhaliuojam\u0173j\u0173 kortikosteroid\u0173 s\u0105veik\u0105 (IVBA sustiprina IKS veikim\u0105), dauguma sutiko, kad \u0161am teiginiui pagr\u012fsti reikia daugiau tyrim\u0173. Tik JAV gair\u0117se astmai gydyti rekomenduojami leukotrien\u0173 receptori\u0173 antagonistai, skiriami kaip pirmiausia pasirenkami vaistai pacientams, atsisakantiems arba netoleruojantiems kortikosteroid\u0173. Esant sunkesnei ligos eigai pacientams gali b\u016bti naudingi fiksuoti deriniai, da\u017eniausiai skiriami i\u0161m\u0117ginus IKS monoterapij\u0105. Susir\u016bpinim\u0105 k\u0117l\u0117 tai, kad vartojama per daug derini\u0173 ir per da\u017enai diagnozuojama astma, o d\u0117l to pernelyg supaprastinamas astmos gydymas, ypa\u010d pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros grandyje.
\nKlinikin\u0117 remodeliacijos svarba i\u0161lieka gin\u010dytina. Reikia atsakyti \u012f klausimus, ar u\u017edegimas sukelia remodeliacij\u0105 (pasekm\u0117), ar abu \u0161ie rei\u0161kiniai prasideda vienu metu (paraleliai). Buvo i\u0161kelta prielaida, kad sunki remodeliacija gali pasireik\u0161ti ir lengviausia ligos forma sergantiems pacientams, ta\u010diau, norint nustatyti klinikin\u0119 remodeliacijos svarb\u0105, reikia atlikti daugiau tyrim\u0173 (56, 60).
\nU\u017edegim\u0105 ir remodeliacij\u0105 nagrin\u0117jan\u010dioje literat\u016broje gydym\u0105 IKS si\u016bloma prad\u0117ti ankstyvose ligos stadijose, ta\u010diau pripa\u017e\u012fstama, kad reikia daugiau ilgalaiki\u0173 duomen\u0173 apie kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacij\u0105.
\nI\u0161vados<\/strong>
\nSergant astma b\u016btina gydyti u\u017edegim\u0105, kuris pasirei\u0161kia visame tracheobronchiniame medyje, \u012fskaitant pa\u010dias smulkiausias kv\u0117pavimo tak\u0173 dalis.
\nKv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacij\u0105 sukelia l\u0117tinis su astma susij\u0119s u\u017edegimas, kuris sutrikdo normal\u0173 gijimo proces\u0105. Sutrikus gijimui d\u0117l subepitelinio sluoksnio fibroz\u0117s, miocit\u0173 hiperplazijos ir hipertrofijos, miofibroblast\u0173 hiperplazijos, epitelio hipertrofijos ir gleives i\u0161skirian\u010di\u0173 liauk\u0173 bei taurini\u0173 l\u0105steli\u0173 hiperplazijos sustor\u0117ja kv\u0117pavimo tak\u0173 sienel\u0117s. D\u0117l u\u017edegimo ir jo sukeltos kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacijos susilpn\u0117ja plau\u010di\u0173 funkcija, ta\u010diau anksti paskyrus u\u017edegim\u0105 slopinant\u012f gydym\u0105 galima suma\u017einti kv\u0117pavimo tak\u0173 remodeliacij\u0105 ir pagerinti klinikines i\u0161eitis. Manoma, kad alergine astma arba sezoniniu alerginiu rinitu sergantiems pacientams b\u016bdingas minimalus nuolatinis u\u017edegimas, be to, \u0161ios dvi ligos da\u017enai pasirei\u0161kia kartu. Sergant astma gydymas kortikosteroidais veikia daug \u012fvairi\u0173 u\u017edegimini\u0173 ir strukt\u016brini\u0173 l\u0105steli\u0173 tip\u0173 ir i\u0161lieka \u201eauksinis standartas\u201c. Kadangi sergant astma u\u017edegimas yra pastovus, gydym\u0105 IKS reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti anksti ir, norint gydyti efektyviai, vaistus vartoti nuolat.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nGydant astm\u0105 IKS i\u0161lieka „kertinis akmuo“ ir „aukso standartas“. (CHEST 2006 m.; 130:21S – 28S)
\nEsminiai \u017eod\u017eiai: alerginis rinitas, astma, kortikosteroidai, u\u017edegimas, remodeliacija.
\nSantrumpos: ICAM – tarpl\u0105stelin\u0117s adhezijos molekul\u0117, IKS – inhaliuojamieji kortikosteroidai, Ig E – imunoglobulinas E, IL – interleukinas, IVBA – ilgo veikimo \u03b2 agonistas, LTRA – leukotrien\u0173 receptori\u0173 antagonistai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[174,96,997,794,291,1125,195,813,138,181],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13491","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergija","tag-alergijos","tag-icam","tag-molekules","tag-naudojamas","tag-proteinas","tag-raumenys","tag-tyrimai-parode","tag-vaistai","tag-visiems"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13491","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13491"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13491\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13491"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13491"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13491"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13491"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13491"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}