Per pastaruosius 30–40 met\u0173 pasaulyje buvo atlikta labai daug psichologini\u0173 ir socialini\u0173 studij\u0173, kuriose nagrin\u0117ti bronch\u0173 astmos (BA) sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 asmenyb\u0117s, elgesio, emocini\u0173 ypatum\u0173, t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 tarpusavio santyki\u0173, specifini\u0173 psichosocialini\u0173 rei\u0161kini\u0173 tokiose \u0161eimose, t\u0117v\u0173 po\u017ei\u016brio \u012f savo sergant\u012f vaik\u0105 ir kiti su \u0161ia problema susij\u0119 klausimai.
\n\u012evairiose \u0161alyse atlikt\u0173 studij\u0173 rezultatai parod\u0117, kad bronch\u0173 astmos – neretai pa\u016bm\u0117jan\u010dios, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s l\u0117tin\u0117s ligos – gydymas, kuris tur\u0117t\u0173 b\u016bti ilgalaikis ir da\u017eniausiai nepertraukimas, pacientui (o jei tai vaikas, ir jo t\u0117vams) sukelia nema\u017eai \u012fvairi\u0173 psichosocialini\u0173 problem\u0173. Jos n\u0117ra tiesiogiai susijusios su vaist\u0173 poveikiu, ta\u010diau labai svarbios siekiant
\nefektyvios \u0161ios ligos kontrol\u0117s. Pasirod\u0117, kad neretai b\u016btent psichologiniai ar socialiniai veiksniai, o kai kuriais atvejais ir abu, neabejotinai lemia, rodos, tinkamo medikamentinio BA gydymo s\u0117km\u0119 ar nes\u0117km\u0119.
\n\u0160iame straipsnyje trumpai ap\u017evelgsime kai kuriuos psichologinius ir socialinius vaik\u0173 am\u017eiaus BA aspektus, susijus su \u0161ios ligos eiga, gydymo veiksmingumu ir kt.<\/p>\n
Psichologiniai veiksniai<\/strong> Socialiniai ir su vaiko \u0161eima susij\u0119 veiksniai<\/strong> Da\u017eniausi praktiniai klausimai, kylantys vaikui diagnozavus BA<\/strong> Tenka pasteb\u0117ti, kad labai da\u017enai t\u0117vai apie \u0161i\u0105 lig\u0105, jos etiologij\u0105, eigos variantus ir \u0161iuolaikinio gydymo galimybes \u017eino labai ma\u017eai arba i\u0161 viso nieko ne\u017eino. Neretai t\u0117v\u0173 supratimas apie BA apsiriboja pa\u017e\u012fstam\u0173 ar giminai\u010di\u0173, ypa\u010d jei jie serga sunkesn\u0117mis ligos formomis, g\u0105sdinan\u010diais pasakojimais arba atsitiktinai laikra\u0161tyje arba populiariame \u017eurnale perskaitytu straipsneliu. Apibendrinimas<\/strong> Per pastaruosius 30–40 met\u0173 pasaulyje buvo atlikta labai daug psichologini\u0173 ir socialini\u0173 studij\u0173, kuriose nagrin\u0117ti bronch\u0173 astmos (BA) sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 asmenyb\u0117s, elgesio, emocini\u0173 ypatum\u0173, t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 tarpusavio santyki\u0173, specifini\u0173 psichosocialini\u0173 rei\u0161kini\u0173 tokiose \u0161eimose, t\u0117v\u0173 po\u017ei\u016brio \u012f savo sergant\u012f vaik\u0105 ir kiti su \u0161ia problema susij\u0119 klausimai.
\nGydytojams praktikams jau seniai yra \u017einoma, kad kai kurie bronch\u0173 astma<\/a> sergantys ligoniai turi emocini\u0173 ir psichologini\u0173 problem\u0173 ir kai kada jie b\u016bna emoci\u0161kai labilesni negu sveiki j\u0173 bendraam\u017eiai. Neretai tam tikram ligoni\u0173 kontingentui \u012fvair\u016bs emociniai veiksniai turi didel\u0117s \u012ftakos tam tikr\u0173 pacient\u0173 ligos eigai.
\nPasitaiko, kad kai kuriems BA segantiems ligoniams net ir nedidelis emocinis distresas gali pa\u016bminti ligos eig\u0105 arba net sukelti BA priepuol\u012f.
\nBA sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 psichologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai buvo labai \u012fvair\u016bs, neretai gana prie\u0161taringi. Duomen\u0173 skirtumai gali b\u016bti ai\u0161kinami tuo, kad daugelis tyrim\u0173 buvo atliekami labai selektyviose ligoni\u0173 grup\u0117se, o jose gauti rezultatai lyginami su skirtingomis kontrolin\u0117mis grup\u0117mis, t. y. \u012fvair\u016bs psichologiniai parametrai labai skyr\u0117si ir priklaus\u0117 nuo \u0161alies, kurioje min\u0117ti tyrimai buvo atliekami.
\nNepaisant to, akivaizdu, kad \u0161ios studijos i\u0161ry\u0161kino kelias neabejotinas tendencijas, leid\u017eian\u010dias daryti kai kurias i\u0161vadas, susijusias su min\u0117ta patologija. Pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu jau nekelia abejoni\u0173 faktas, kad BA sergantys vaikai turi \u017eymiai daugiau emocini\u0173 problem\u0173 negu sveiki to paties am\u017eiaus vaikai.
\nTa\u010diau b\u016btina pa\u017eym\u0117ti, jog dideli\u0173 elgesio skirtum\u0173 tarp BA sergan\u010di\u0173 ir sveik\u0173 vaik\u0173 daugelis tyrin\u0117toj\u0173 neu\u017efiksavo, kitaiptariant,\u012fvair\u016bselgesioparametraivaik\u0173am\u017eiuje yra menkai tiesiogiai susij\u0119 su BA.
\nIntelekto tyrim\u0173 rezultatai, atlikti sergan\u010di\u0173 BA ir sveik\u0173 vaik\u0173 grup\u0117se, buvo analogi\u0161ki, t. y. nerod\u0117 joki\u0173 esmini\u0173 skirtum\u0173. Jei vaikai, sergantys BA, turi koki\u0173 nors didesni\u0173 problem\u0173 mokydamiesi, da\u017eniausiai tai yra susij\u0119 su praleist\u0173 d\u0117l ligos pamok\u0173 skai\u010diumi, o ne su kokiomis nors kitomis prie\u017eastimis.
\nReikia pa\u017eym\u0117ti, kad d\u0117l suprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 vaikai, segantys BA, pamok\u0173 praleid\u017eia daugiau negu sveiki.
\nKai kuri\u0173 autori\u0173 duomenimis, tai b\u016bdingiau vyresniems (daugiau kaip 14 met\u0173) vaikams.<\/p>\n
\n\u0160eimose, kuriose auga BA sergantis vaikas, da\u017enai susiklosto specifi\u0161kit\u0117v\u0173irvaik\u0173santykiai.Daugumosautori\u0173 duomenimis, vaik\u0173 BA ypa\u010d palie\u010dia vaiko ir motinos tarpusavio ry\u0161ius. Da\u017eniausiai motinos perd\u0117tai ir personifikuotai globoja savo vaikus, o vaikai jau\u010dia priklausomyb\u0119 nuo motin\u0173. Tokiais atvejais bet koks atsiskyrimas gali labai apsunkinti ligos eig\u0105 ir net sukelti BA priepuol\u012f.
\nSergan\u010di\u0173j\u0173 BA socialin\u0117 branda yra \u0161iek tiek sul\u0117t\u0117jusi, tod\u0117l \u0161ie vaikai yra labiau priklausomi nuo t\u0117v\u0173 ir finansine, ir emocine prasme. Nustatyta, jog tokios \u0161eimos patiria \u017eymiai daugiau stres\u0173, palyginti su \u0161eimomis, kuriose vaikai neserga BA.
\nTai, beje, atsispindi ir socialiniai rodikliai: kai kuri\u0173 sociologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, tarp \u0161eim\u0173, kuriose yra BA sergantis vaikas, yra \u017eymiai didesnis skyryb\u0173, t\u0117v\u0173 nesugyvenimo, motin\u0173, kurios vienos augina vaik\u0105, procentas negu bendroje populiacijoje.
\nSocialini\u0173-ekonomini\u0173 veiksni\u0173 svarbos vertinimas, besiremiantis \u012fvairi\u0173 autori\u0173 atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, gali b\u016bti labai \u012fvairus, ta\u010diau apibendrinant galima teigti, kad n\u0117ra labai \u012ftikinam\u0173, statisti\u0161kai patikim\u0173 duomen\u0173 apie BA priklausomyb\u0119 nuo \u0161eimos socialin\u0117s pad\u0117ties, t\u0117v\u0173 u\u017esi\u0117mimo, \u0161eimos pajam\u0173 ir kit\u0173 socialini\u0173 veiksni\u0173.
\nB\u016btina pa\u017eym\u0117ti, kad vaikui nustatyta BA diagnoz\u0117 visada yra susijusi su didesniu ar ma\u017eesniu vis\u0173 \u0161eim\u0173 nerimu ir stresu. Suprantama, kad kai kuriose \u0161eimose neretai imama perd\u0117tai globoti sergant\u012f vaik\u0105, tod\u0117l nei\u0161vengiamai padid\u0117ja vaiko priklausomyb\u0117 nuo t\u0117v\u0173. Tai savo ruo\u017etu pasunkina jo socialin\u0119 adaptacij\u0105 ir brendim\u0105.
\nTokiais atvejais yra didel\u0117 „ydingo rato“ susidarymo galimyb\u0117: perd\u0117ta globa ir r\u016bpinimasis sergan\u010diu vaiku → padid\u0117jusi vaiko priklausomyb\u0117 nuo t\u0117v\u0173 → pablog\u0117jusi vaiko socialin\u0117 adaptacija → dar didesnis t\u0117v\u0173 nerimas → dar didesn\u0117 globa.
\nGydytojo vaidmuo tokiais atvejais yra labai svarbus. Detalesnis ir suprantamesnis ligos esm\u0117s i\u0161ai\u0161kinimas, geras asmeninis kontaktas su t\u0117vais ir ligoniu (ypa\u010d jei jis yra paauglys) gydytojui leid\u017eia suma\u017einti nerim\u0105, \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105 \u0161eimoje ir pad\u0117ti veiksmingiau i\u0161spr\u0119sti min\u0117tas emocines, psichologines ir socialines \u0161eimos problemas, susijusias su vaik\u0173 BA.<\/p>\n
\nKai diagnoz\u0117 nustatoma jaunesnio mokyklinio am\u017eiaus vaikui, b\u016btina, kad gydytojas apie BA tiesiogiai kalb\u0117t\u0173 ne tik su t\u0117vais, bet ir su pa\u010diu vaiku, i\u0161klausyt\u0173 jo paties nuomon\u0119 apie susidariusi\u0105 nauj\u0105 situacij\u0105, susijusi\u0105 su \u0161ios diagnoz\u0117s nustatymu, \u012fsigilint\u0173 \u012f tai, kaip vaikas pats vertina savo savijautos ir nuotaikos svyravimus, nei\u0161vengiamai atsirandan\u010dius d\u0117l klinikini\u0173 BA po\u017eymi\u0173.
\nLabai svarbu, kad vaikas kuo anks\u010diau i\u0161mokt\u0173 pats taisyklingai ir tvarkingai vartoti paskirtus vaistus. Jei vaikas i\u0161moks r\u016bpintis savimi, sekti savo savijaut\u0105 ir kontroliuoti su liga susijusius simptomus, jis grei\u010diau taps savaranki\u0161kesnis ir ma\u017eiau priklausomas nuo t\u0117v\u0173, o tai labai svarbu, nes BA gydymas yra ilgalaikis.
\nSu BA sergan\u010diais paaugliais b\u016btina pasikalb\u0117ti atskirai nuo t\u0117v\u0173. Jiems reikia paprastai ir suprantamai paai\u0161kinti apie \u0161i\u0105 lig\u0105, jos metu atsirandan\u010dio dusulio mechanizm\u0105 ir svarbiausia – vartojam\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f \u012f kv\u0117pavimo takus ir b\u016btinyb\u0119 \u0161iuos vaistus vartoti reguliariai.
\nKuo anks\u010diau paaugliai taps patys atsakingi u\u017e savo ligos kontrol\u0119 ir i\u0161moks naudoti jiems paskirtus vaistus patys, tuo veiksmingesnis bus j\u0173 BA gydymas.
\nGydytojui, gydan\u010diam BA sergant\u012f vaik\u0105, ypa\u010d jei \u0161i diagnoz\u0117 nustatoma pirm\u0105 kart\u0105, labai svarbu \u012fd\u0117miai i\u0161klausyti t\u0117v\u0173 nuog\u0105stavimus ir net skatinti, kad jie kuo atviriau i\u0161reik\u0161t\u0173 nerim\u0105, baimes ir abejones, susijusias su vaiko liga. Tai leid\u017eia geriau suprasti, kas t\u0117vus labiausiai jaudina. Da\u017enai tik v\u0117lesnio, pakartotinio pokalbio metu pavyksta daug ramiau aptarti visas i\u0161sakytas problemas ir bendromis j\u0117gomis bandyti surasti b\u016bdus, kaip jas i\u0161spr\u0119sti.
\nDa\u017eniausiai BA sergantiems vaikams ir j\u0173 t\u0117vams nerim\u0105 keliantys klausimai:<\/p>\n\n
\nTokiais atvejais j\u0173 supratimas apie BA neatitinka realyb\u0117s.
\nNeretai tokie t\u0117vai baiminasi, kad j\u0173 vaikas bus invalidas, o ligos prognoz\u0117 bloga; tenka i\u0161klausyti perd\u0117tus nuog\u0105stavimus, kad dusulio priepuoliai labai pa\u017eeid\u017eia \u0161ird\u012f, plau\u010dius, jie labai nerimauja, kad vaikas gali u\u017edusti, kartais juos kausto vaiko mirties baim\u0117.
\nJei toks nerimas ir baim\u0117 n\u0117ra atvirai i\u0161sakomi ir aptariami kartu su gydytoju, jie da\u017eniausiai palaipsniui yra nuslopinami ir tampa ilgalaikio streso \u0161altiniu.
\nKita labai t\u0117vus g\u0105sdinanti ir varginanti aplinkyb\u0117 yra stresas ir nemiga, susijusi su vaiko kosuliu ir padid\u0117jusiu \u0161vok\u0161timu nakt\u012f, labai b\u016bdingu BA. Veiksminga tokio naktinio kosulio kontrol\u0117 labai da\u017enai padeda \u017eymiai suma\u017einti t\u0117v\u0173 emocin\u0119 \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105, kuris da\u017enai b\u016bna susij\u0119s dar ir su miego tr\u016bkumu ir pa\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 pervargimu.
\nTaip galima pasiekti, kad bendra nam\u0173 atmosfera labai pager\u0117t\u0173.
\nDa\u017enai t\u0117vams didel\u012f nerim\u0105 kelia BA sergan\u010dio vaiko prisitaikymas mokykloje. Neretai pernelyg jautrios mamos neleid\u017eia savo vaik\u0173 \u012f mokykl\u0105 esant ma\u017eiausiai slogai ar net ir vien d\u0117l to, kad ka\u017ekas tuo metu klas\u0117je kosi.
\nApibendrinant galima net teigti, kad tais atvejais, kai vaikas praleid\u017eia daug pamok\u0173, kyla pagr\u012fstas \u012ftarimas, jog t\u0117vai nesugeba tinkamai kontroliuoti su vaiko liga susijusios situacijos.
\nNeretai t\u0117vai b\u016bna susir\u016bpin\u0119, kad fizinisaktyvumasgali labai pakenkti vaikui ir nepagr\u012fstai reikalauja, kad j\u0173 vaikai visi\u0161kai nelankyt\u0173 fiziniolavinimopamok\u0173,labaiapriboja vaik\u0173 fizin\u012faktyvum\u0105irnamie,drausdamijiemsb\u0117gioti, va\u017ein\u0117ti dvira\u010diu ir t. t.
\nTais atvejais, kai BA n\u0117ra susijusi su fiziniukr\u016bviu,t.y.kai vaikas serga ne vadinam\u0105ja fiziniokr\u016bviosukeliamaastma, toks grie\u017etas vaiko fizinioaktyvumoapribojimasyra visi\u0161kai nereikalingas ir tik sunkina jo socialin\u0119 ir emocin\u0119 adaptacij\u0105 mokykloje, apriboja socialinius kontaktus ir santykius su bendraam\u017eiais.
\nT\u0117vams b\u016btina paai\u0161kinti, jog absoliuti dauguma BA sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 taisyklingai, nurodytomis doz\u0117mis ir laiku naudodami gydytojo skiriamus vaistus gali ir turi gyventi normal\u0173, j\u0173 am\u017ei\u0173 atitinkant\u012f gyvenim\u0105. Pabr\u0117\u017etina, kad beveik visi tokie vaikai gali b\u016bti fizi\u0161kaiaktyv\u016bs,o kai kurie i\u0161 j\u0173 net ir sportuoja.
\nNeretai t\u0117vus suglumina \u017einia apie tai, kad j\u0173 vaikas ilg\u0105 laik\u0105 tur\u0117s naudoti kelet\u0105 – neretai du ar net tris – vaistus. Paprastai jie ma\u017eai arba klaidingai \u017eino apie j\u0173 veikimo mechanizm\u0105 ir galim\u0105 nepageidaujam\u0105 poveik\u012f.
\nS\u0105moningi t\u0117vai grie\u017etai laikosi gydytojo instrukcij\u0173, ta\u010diau yra nema\u017eai ir toki\u0173, kurie kaupia vaistus lentynoje ir juos naudoja tik tada, kai patys nusprend\u017eia, kad vaikui j\u0173 reikia.
\nVisi\u0161ka (stabili) astmos kontrol\u0117 galima tik taikant ilgalaik\u012f, o ne vien \u012f simptomin\u012f gydym\u0105. Tik reguliariai vartojant vaistus gali b\u016bti veiksmingai slopinamas kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas, stabdomas ligos progresavimas ir negr\u012f\u017etam\u0173 strukt\u016bros poky\u010di\u0173 vystymasis.
\nKas yra astmos kontrol\u0117? Tai vis\u0173 pirma naktini\u0173 simptom\u0173 nebuvimas, FEV1 ir rytinis PEF atitinkantis am\u017eiaus norm\u0105, kitaip tariant, normali arba beveik normali kv\u0117pavimo funkcija, kai n\u0117ra trumpo veikimo beta 2 agonist\u0173 poreikio, normalus aktyvumas, d\u0117l ligos nepraleid\u017eiamos pamokos, n\u0117ra pa\u016bm\u0117jim\u0173, tinkamas astmos gydymas ir kt.
\nKai kuri\u0173 studij\u0173, atlikt\u0173 daugelyje i\u0161sivys\u010diusi\u0173 Europos \u0161ali\u0173 ir JAV (AIA \/ AIRE Survey, 1999, 2002), surinkti duomenys rodo, kad \u012f klausim\u0105 „Ar visuomet vadovaujat\u0117s savo gydytojo rekomendacijomis?“ teigiamai vidutini\u0161kai atsak\u0117 42% respondent\u0173 (Pranc\u016bzijoje – 55%, Italijoje – 58%, Ispanijoje ir Olandijoje – 54%, Did\u017eiojoje Britanijoje – 41%, JAV – 39%, Vokietijoje – tik 38%).
\nTaigi, i\u0161ai\u0161k\u0117jo, kad apie 58% pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 bronch\u0173 astma<\/a>, neklauso gydytojo nurodym\u0173.
\nLabai svarbu pasistengti \u012ftikinti t\u0117vus, kad BA yra l\u0117tin\u0117 liga, kuriai b\u016btinas ilgalaikis, nepertraukiamas vaist\u0173 vartojimas net ir tada, kai atrodo, kad visi su \u0161ia liga susij\u0119 simptomai visi\u0161kai i\u0161nyko.
\nTais atvejais, kai gydytojas tik paskiria vaistus, tinkamai nepaai\u0161kin\u0119s j\u0173 poveikio ir naudojimo svarbos, BA gydymas b\u016bna nevisavertis ir da\u017enai nes\u0117kmingas, nes t\u0117vai nevykdo vaisto vartojimo reikalavim\u0173: arba jo visai neduoda, arba duoda nereguliariai, da\u017eniausiai tik pa\u016bm\u0117jus patologiniam procesui.
\nKai kurie t\u0117vai bijo susipainioti, kaip, kokius vaistus ir kada reikia duoti vaikui. Tokiais atvejais j\u0173 nerim\u0105 galima suma\u017einti paprastai ir suprantamai sura\u0161ius kiekvieno paskirto medikamento pavadinim\u0105, jo davimo laik\u0105 ir doz\u0119. Tai labai supaprastina t\u0117v\u0173 u\u017eduot\u012f laiku ir teisingai vartoti j\u0173 vaikui paskirtus vaistus ir suma\u017eina \u012ftamp\u0105 bei nerim\u0105 d\u0117l galimos klaidos.
\n\u0160ia proga norisi pabr\u0117\u017eti, kad labai didel\u0119 reik\u0161m\u0119 gydant BA turi ir rekomenduojamo inhaliatoriaus savyb\u0117s: skiriant vaistus ilg\u0105 laik\u0105, paprastesnis j\u0173 naudojimas kartais turi lemiamos reik\u0161m\u0117s, siekiant, kad pacientai ar j\u0173 t\u0117vai tiksliai vykdyt\u0173 gydytoj\u0173 nurodymus ir d\u0117l inhaliacijos sud\u0117tingumo tiesiog nenumot\u0173 ranka \u012f privalom\u0105 kasdienin\u012f vaisto naudojim\u0105. Galima ilgai kalb\u0117ti apie pilnos BA kontrol\u0117s b\u016btinyb\u0119, ta\u010diau tai bus tik tu\u0161\u010dias laiko gai\u0161inimas, jei nebus skiriama pakankamai d\u0117mesio \u012f ilgalaikio ir teisingo skiriamo vaisto naudojimo u\u017etikrinim\u0105.
\nO tai, kaip parod\u0117 nema\u017ea klinikini\u0173 tyrim\u0173, lemia ne vien geros vaist\u0173 doz\u0117s ar j\u0173 kombinacijos parinkimas, o neretai daug prakti\u0161kesni dalykai, da\u017eniausiai susij\u0119 su skiriamo preparato i\u0161pur\u0161kimo sistemos naudojimo patogumu ir paprastumu, kitaip tariant su inhaliatoriaus savyb\u0117mis.
\n\u0160ia prasme, vienas i\u0161 geriausi\u0173 inhaliatori\u0173 yra, greitai populiar\u0117jantis inhaliacinis prietaisas – Easyhaler (Berlin-Chemie), turintis akivaizd\u017ei\u0173 privalum\u0173, lyginant su kitais. Easyhaler turi special\u0173 kandikl\u012f, neleid\u017eiant\u012f prilipti vaistui prie inhaliatoriaus sieneli\u0173, o taip pat i\u0161orin\u012f dangtel\u012f, kuris apsaugo kandikl\u012f nuo dr\u0117gm\u0117s. Inhaliatoriaus vidin\u0117 sandara u\u017etikrina optimal\u0173 \u012fkvepiamo vaisto daleli\u0173 dyd\u012f -tai labai svarbu u\u017etikrinant ger\u0105 ir tolyg\u0173 vaisto patekim\u0105 \u012f kv\u0117pavimo takus. Kaip rodo daugelis atlikt\u0173 tyrim\u0173, dauguma pacient\u0173 Easyhaler renkasi svarbiausia d\u0117l jo naudojimo patogumo ir paprastumo: \u010dia neb\u016btina neretai kai kuriems ligoniams (ypa\u010d vaikams) sunkiai \u012fveikiama tiksli \u012fkv\u0117pimo ir vaisto \u012fpur\u0161kimo momento sinchronizacija, labai svarbi naudojant kitus inhaliatorius, o taip pat n\u0117ra svarbus maksimalus \u012fkv\u0117pimo greitis- tyrimai parod\u0117, kad net esant vidutinio stiprumo \u012fkv\u0117pimui, Easyhaler esantys vaistai gerai patenka \u012f plau\u010dius.
\nKitaip tariant, \u0161\u012f inhaliatori\u0173 labai s\u0117kmingai gali naudoti visi pacientai, tame tarpe ir ligoniai su ma\u017eesne plau\u010di\u0173 talpa, t.y. ir vaikai bei sunkiau sergantys suaugusieji.
\nKai kurie t\u0117vai tiki, kad BA galima visi\u0161kai i\u0161gydyti, ir neretai ie\u0161ko pagalbos pas alternatyvios medicinos propaguotojus.
\nJie gyvena viltimi, kad koks nors kitas, iki \u0161iol dar nenaudotas \u017eoleli\u0173 mi\u0161inys ar kita si\u016bloma priemon\u0117 pagaliau lems greit\u0105 ir visi\u0161k\u0105 pasveikim\u0105. Ta\u010diau galiausiai t\u0117vai nei\u0161vengiamai nusivilia \u012fvairiausiais gydymo metodais ir vaistais, kurie buvo nes\u0117kmingai skiriami j\u0173 vaikui.
\nD\u0117l \u0161ios prie\u017easties b\u016btina i\u0161 karto nusta\u010dius diagnoz\u0119 pasistengti i\u0161ai\u0161kinti t\u0117vams BA esm\u0119 ir pad\u0117ti susitaikyti su faktu, kad \u0161i liga, taikant naujausius gydymo metodus, vaik\u0173 am\u017eiuje gali b\u016bti labai veiksmingai kontroliuojama, ta\u010diau visi\u0161ko i\u0161gijimo sunku tik\u0117tis.<\/p>\n
\nApibendrinant reikia pasakyti, kad su BA, kaip ir su kiekviena l\u0117tin\u0117s eigos liga, yra susij\u0119 daugelis \u012fvairi\u0173 nemedikamentini\u0173 veiksni\u0173, kurie neretai daugiau ar ma\u017eiau lemia medikamentinio ligos gydymo s\u0117km\u0119. Tad diagnozavus \u0161i\u0105 lig\u0105, net ir gydant pacient\u0105 (ypa\u010d jei gydymas n\u0117ra pakankamai veiksmingas), neretai tenka atsi\u017evelgti \u012f vaiko psichologines ypatybes, \u0161eimoje vyraujan\u010di\u0105 nuostat\u0105 ligos at\u017evilgiu ir kitus veiksnius, galin\u010dius tur\u0117ti \u012ftakos siekiant visi\u0161kos ligos kontrol\u0117s.<\/p>\n
\nDoc. Sigitas Dum\u010dius, Vilniaus universiteto Vaik\u0173 lig\u0173 klinika<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\n\u012evairiose \u0161alyse atlikt\u0173 studij\u0173 rezultatai parod\u0117, kad bronch\u0173 astmos – neretai pa\u016bm\u0117jan\u010dios, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s l\u0117tin\u0117s ligos – gydymas, kuris tur\u0117t\u0173 b\u016bti ilgalaikis ir da\u017eniausiai nepertraukimas, pacientui (o jei tai vaikas, ir jo t\u0117vams) sukelia nema\u017eai \u012fvairi\u0173 psichosocialini\u0173 problem\u0173. Jos n\u0117ra tiesiogiai susijusios su vaist\u0173 poveikiu, ta\u010diau labai svarbios siekiant
\nefektyvios \u0161ios ligos kontrol\u0117s. Pasirod\u0117, kad neretai b\u016btent psichologiniai ar socialiniai veiksniai, o kai kuriais atvejais ir abu, neabejotinai lemia, rodos, tinkamo medikamentinio BA gydymo s\u0117km\u0119 ar nes\u0117km\u0119.
\n\u0160iame straipsnyje trumpai ap\u017evelgsime kai kuriuos psichologinius ir socialinius vaik\u0173 am\u017eiaus BA aspektus, susijus su \u0161ios ligos eiga, gydymo veiksmingumu ir kt.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[275,272,108,12,486,1121,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13494","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnoze","tag-motinu","tag-nerimas","tag-plaucius","tag-psichologines","tag-vaiko-priklausomybe","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13494","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13494"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13494\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13494"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13494"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13494"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13494"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13494"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}