{"id":13507,"date":"2008-10-03T18:00:00","date_gmt":"2008-10-03T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-10-03T18:00:00","modified_gmt":"2008-10-03T18:00:00","slug":"isemines-sirdies-ligos-ypatumai-vyresniame-amziuje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/isemines-sirdies-ligos-ypatumai-vyresniame-amziuje\/13507\/","title":{"rendered":"I\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos ypatumai vyresniame am\u017eiuje"},"content":{"rendered":"

Am\u017eiaus nulemti poky\u010diai<\/strong>
\nSteb\u0117jimais \u012frodyta, kad moterys gyvena il-giau u\u017e vyrus 7 metais. Ta\u010diau, sulaukus 85-eri\u0173, vyr\u0173 ir moter\u0173 i\u0161gyvenamumo skirtumas tampa nedidelis – tik vieneri metai. Ligi \u0161iol n\u0117ra vieningos nuostatos \u0161iems skirtumams paai\u0161kinti ir d\u0117l to dar tebediskutuojama.
\nNumatoma, kad gimusieji XXI a. gyvens ilgiau, palyginti su 1900 m. gimusiais: vyr\u0173 gyvenimo trukm\u0117 pailg\u0117s nuo 48 m. iki 74 met\u0173, o moter\u0173 – nuo 51 m. iki 80 met\u0173. 2007 m. spalio m\u0117nes\u012f Lietuvoje pasira\u0161ytoje \u0160irdies sveikatos chartijoje teigiama, kad kiekvienas naujajame t\u016bkstantmetyje gim\u0119s vaikas turi teis\u0119 ir galimyb\u0119 i\u0161vengti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 iki 65 met\u0173 am\u017eiaus.
\nTaigi ateityje vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 daug\u0117s. Numatoma, kad 2050-aisiais vyresni\u0173 nei 80 m. \u017emoni\u0173 labiausiai padaug\u0117s JAV, Kanadoje, Austrijoje, Vakar\u0173 Europoje. Lietuva kol kas n\u0117ra ilgaam\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161e.
\nSen\u0117jimas gali b\u016bti normalus, kuris nekoreguojamas, ir patologinis, kuriam privalu u\u017ekirsti keli\u0105 ir gydyti. Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 lig\u0173 prie\u017eastys skirstomos \u012f biologines, organines, socialines ir psichologines.
\nVyresniame am\u017eiuje vystosi fiziologini\u0173 funkcij\u0173 poky\u010diai, kuriuos nulemia am\u017eius, genetiniai, aplinkos veiksniai, gyvensena, nelaimingi \u012fvykiai ir persirgtos ligos.
\nVyresniame am\u017eiuje did\u0117ja kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 ir \u0161irdies raumens standumas, d\u0117l to suma\u017e\u0117ja \u03b2 adrenergin\u0117s sistemos reakcija, mitochondrijose kinta ATF gamyba, sul\u0117t\u0117ja baroreceptori\u0173 reakcija, susilpn\u0117ja sinusinio mazgo funkcija bei pablog\u0117ja endotelio funkcija. Vyresniems nei 75 m. \u017emon\u0117ms \u0161irdies i\u0161varymo frakcija suma\u017e\u0117ja 70 proc.
\nB\u0117gant metams \u0161iek tiek suma\u017e\u0117ja smegen\u0173 funkcija (iki 92 proc.), taip pat poky\u010diai vyks-ta nerv\u0173 sistemoje (nerv\u0173 sistemos funkcija suma\u017e\u0117ja iki 90 proc.). Taip pat vyresniems nei 75 m. \u017emon\u0117ms iki 69 proc. suma\u017e\u0117ja inkst\u0173 filtravimo greitis, o maksimali kv\u0117pavimo apimtis – iki 43 proc.
\nPo persirgto \u016bminio i\u0161eminio sindromo d\u0117l i\u0161sivys\u010diusio \u0161irdies nepakankamumo po \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173 apie 22 vyr\u0173 ir 46 proc. moter\u0173 tampa ne\u012fgal\u016bs.
\n
\nLig\u0173 prevencijos prad\u017eia – vaikyst\u0117je<\/strong>
\n\u0160ios dienos demografijosypatumaitokie,kaddviem vaikams tenka du senjorai. Ta\u010diau prognozuojama, kad 2050-aisiais \u0161is santykis bus 2 senjorai ir vienas vaikas.
\nTaigi \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencija prasideda vaikyst\u0117je. Jau 2–15 m. am\u017eiuje gali b\u016bti matomi pradiniai aortos ir vainikini\u0173 arterij\u0173 ateroskleroz\u0117s vystymosi po\u017eymiai. Ateroskleroz\u0117s paplitimas vaikyst\u0117je susij\u0119s su tais pa\u010diais rizikos veiksniais, kaip ir suaugusiems.
\nK\u0105 galime rekomenduoti mokykloms, vaik\u0173 dar\u017eeliams? Diegti sveikos mitybos \u012fg\u016bd\u017eius, jau 2 m. vaikams prad\u0117ti riboti druskos, riebal\u0173, cukraus vartojim\u0105, steb\u0117ti, kad energijos suvartojimo balansas atitikt\u0173 svor\u012f.
\nSkatinti fizin\u012faktyvum\u0105.Ma\u017eiausiai60minu\u010di\u0173 per dien\u0105 vaikas turi jud\u0117ti. Kita vertus, ma\u017einti nejudrum\u0105, t.y. ma\u017einti laik\u0105 prie televizoriaus, kompiuterio iki 2 val. per dien\u0105.
\nTaip pat b\u016btina lipid\u0173 ir kraujosp\u016bd\u017eio korekcija. Kod\u0117l kalbama apie kraujosp\u016bd\u012f? Tod\u0117l, kad profesoriaus Apolinaro Zaborsko atlikti darbai parod\u0117, kad ma\u017edaug kas penktas Lietuvos moksleivis pagal savo am\u017ei\u0173 turi padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f (sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS) pagal am\u017ei\u0173, lyt\u012f ir svor\u012f yra padid\u0117j\u0119s 90 procentili\u0173). O didesnis nei 130\/80 mmHg kraujo spaudimas jauniems \u017emon\u0117ms beveik visada yra patologinis.
\nDidel\u0119 \u012ftak\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymui turi ir aplinka. Paskai\u010diuota, kad rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomispadid\u0117ja 1,7 karto, jeigu \u0161eimoje vyrauja neigiamos emocijos, pyktis, bausm\u0117s. 1,3 karto \u0161i rizika padid\u0117ja esant aplaidumui, prievartavimui.
\nDepresijos ir pyktis skatina i\u0161emin\u0117s ligos i\u0161sivystym\u0105: \u0161ans\u0173 susirgti jomis santykis padid\u0117ja atitinkamai 2,1 ir 2,5.
\n\u0160ie duomenys dar kart\u0105 parodo, kad did\u017eiulis d\u0117mesys turi b\u016bti skirtas vaikams. Taigi visuomen\u0117s ateit\u012f galima nusp\u0117ti pagal tai, kaip r\u016bpinamasi vaikais ir jaunimu, o civilizacijos kokyb\u0117 gali b\u016bti \u012fvertinama pagal r\u016bpest\u012f ir d\u0117mes\u012f vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117mis.
\n
\nI\u0161emin\u0117 liga vyresniame am\u017eiuje<\/strong>
\nI\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos (I\u0160L) rizikos veiksniai: hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas, nejudrumas, antsvoris, r\u016bkymas. Koreguojant \u0161iuos rizikos veiksnius, i\u0161emini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika suma\u017e\u0117ja vis\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 pacientams ir nepriklauso
\nnuo paciento am\u017eiaus.
\nKaip pasirei\u0161kia i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga? Apie 20– 50 proc. 65 m. ir vyresni\u0173 pacient\u0173 miokardo i\u0161emija gali b\u016bti be skausmo sindromo. \u0160iems pacientams I\u0160L lig\u0105 galima diagnozuoti atliekant kr\u016bvio m\u0117ginius ar ambulatorin\u012f EKG steb\u0117jim\u0105. Tylioji, beskausm\u0117 i\u0161emija yra nepalankus prognozinis atoki\u0173j\u0173 i\u0161emini\u0173 \u012fvyki\u0173 po\u017eymis ir padidina mirtinos baigties ar nemirtino miokardo infarkto i\u0161sivystymo rizik\u0105 2–3 kartus.
\nKitas klinikinis I\u0160L pasirei\u0161kimas: angininis sindromas vyresnio am\u017eiaus pacientams gali b\u016bti nesunkus, ar nedidelio intensyvumo, o vyrauti dusulys<\/a>.
\nMiokardo i\u0161emijos klinikiniai po\u017eymiai taip pat gali b\u016bti atipiniai: gali b\u016bti peties ar nugaros skausmai<\/a>. Kartais d\u0117l to klaidingai diagnozuojamos degeneracin\u0117s stuburo ar jungiamojo audinio ligos.
\nAtsiradus skausmui epigastriumo srityje, I\u0160L gali b\u016bti klaidingai palaikoma opalig\u0117s prie\u017eastimi.
\nPo valgio atsirad\u0119s diskomfortas d\u0117l diafrag-min\u0117s i\u0161var\u017eos, GERL gali b\u016bti klaidingai vertinamas kaip miokardo i\u0161emijos i\u0161rai\u0161ka. Miokardo i\u0161emija gali pasireik\u0161ti \u016bminiu kairiojo skilvelio nepakankamumu.
\nVyresniojo am\u017eiaus pacientams gali b\u016bti diagnozuojama trij\u0173 vainikini\u0173 arterij\u0173 liga, i\u0161liekant pakankamai gerai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai. Miokardo i\u0161emija gali pasireik\u0161ti ritmo sutrikimais ir gali b\u016bti staigios mirties prie\u017eastis, kai n\u0117ra buv\u0119 tipin\u0117s i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos klinikini\u0173 po\u017eymi\u0173.
\n
\nGydymo tikslai<\/strong>
\nGydymo tikslai tie patys ir vyresnio am\u017eiaus pacientams. Tai: suma\u017einti klinikinius simptomus ir stabilizuoti \u016bminius i\u0161eminius sindromus, apsaugoti nuo pasikartojan\u010dios i\u0161emijos, stabdyti ligos progresavim\u0105, gerinti gyvenimo kokyb\u0119, prognoz\u0119 ir i\u0161gyvenamum\u0105, aktyviai gydyti gretutines ligas.
\nMedikamentinio gydymo principai nepriklauso nuo pacient\u0173 am\u017eiaus. Ta\u010diau gydant vyresnio am\u017eiaus pacientus b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f pakitusi\u0105 vaist\u0173 farmakokinetik\u0105. Tod\u0117l skiriant vaist\u0173 privaloma \u012fvertinti kepen\u0173 funkcij\u0105, inkst\u0173 glomerul\u0173 filtracijospakitimus,kuriegalitur\u0117ti\u012ftakos vaist\u0173 metabolizmui ir ekskrecijai.
\nKokie vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 gydymo ypatumai?
\nVyresnio am\u017eiaus pacientai vartoja daugiau papildom\u0173 vaist\u0173. Tod\u0117l dozes reikt\u0173 parinkti individualiai. Rekomenduojama prad\u0117ti nuo ma\u017eesni\u0173 dozi\u0173 ir palaipsniui jas didinti.
\n
\nHipertenzija vyresniame am\u017eiuje<\/strong>
\nI\u0161 ties\u0173 hipertenzijos problema vyresniame am\u017eiuje labai svarbi. Ir kuo daugiau did\u0117ja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas, tuo labiau did\u0117ja i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizika.
\nHipertenzija vyresniame am\u017eiuje pasirei\u0161kia padid\u0117jusiu sistoliniu kraujo spaudimu ir pulsiniu spaudimu, o diastolinis spaudimas did\u0117ja l\u0117\u010diau arba visi\u0161kai nedid\u0117ja. Taip pat kairiojo skilvelio mas\u0117 ir sienel\u0117s storis tampa didesnis, did\u0117ja arterij\u0173 standumas ir bendras periferinis pasiprie\u0161inimas. Kartu ma\u017e\u0117ja i\u0161metimo t\u016bris ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis, inkst\u0173 kraujotaka, renino aktyvumas plazmoje, angiotenzino II dydis, kraujo t\u016bris (mas\u0117), diastolinis kraujo spaudimas.
\nKraujagysli\u0173 elastingumo poky\u010diai: jauname am\u017eiuje kraujagysl\u0117 elastin\u0117 ir ple\u010diasi sistol\u0117s metu, vyresniame am\u017eiuje kraujagysl\u0117s sienel\u0117 standi ir nereaguoja \u012f kraujosp\u016bd\u017eio pakitimus.
\nVystosi ir aortos pakitimai. Vyresniame am\u017eiuje aortos sienel\u0117s morfologin\u0117je strukt\u016broje ma\u017e\u0117ja elastini\u0173 skaidul\u0173, raumeninio sluoksnio, did\u0117ja kolagenini\u0173 skaidul\u0173 ir d\u0117l to kinta aortos sutraukiamoji galia.
\nKoreguoti kraujosp\u016bd\u012f pakankamai veiksmingai galima ir be medikament\u0173. To galima pasiekti koreguojant hipertenzijos rizikos veiks-nius. Pavyzd\u017eiui, svorio suma\u017e\u0117jimas sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f ma\u017eina 5–10 mmHg\/10 kg, DASH dietos taikymas – 8–14 mmHg, druskos vartojimo suma\u017einimas – 2–8 mmHg, pagal paciento galimybes fizinio aktyvumo didinimas – 4–9 mmHg, alkoholio vartojimo ribojimas – 2–4 mmHg.
\nNepakankamos kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0117s vyresnio am\u017eiaus pacientams prie\u017eastys: netinkama arterinio kraujosp\u016bd\u017eio matavimo kokyb\u0117, da\u017eniau vertinamas diastolinis kraujosp\u016bdis nei sistolinis. Taip pat nepakanka mai \u012fvertinama absoliuti hipertenzijos rizika, gyvensenos koregavimo nauda, neparenkama veiksming\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 derini\u0173 ir j\u0173 optimali\u0173 dozi\u0173, neatsi\u017evelgiama \u012f diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017einimo naud\u0105, rezistentin\u0119 hipertenzij\u0105.
\nVyresniame am\u017eiuje svarbu ma\u017einti sis-tolin\u0119 hipertenzij\u0105 ir taip suma\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105. Tarptautin\u0117s multicentrin\u0117s programos „Syst–Eur“ tyrimo rezultatai \u012frod\u0117, kad, suma\u017einus sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo rizika suma\u017e\u0117ja 42 proc., I\u0160L rizika – 26 proc. ir \u0161irdies nepakankamumo i\u0161sivy-tymo rizika – 36 proc.<\/p>\n

Medikamentinis hipertenzijos gydymas<\/strong>
\nNaujosiose 2007 m. Hipertenzijos gydymo gair\u0117se nurodomos penkios svarbiausios antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 grup\u0117s: diuretikai, kalcio kanal\u0173 blokatoriai (KKB), angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai (AKFI), \u03b2 adrenoreceptori\u0173 blokatoriai (BAB) ir angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB). Naujos rekomendacijos – AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 hipertenzijai gydyti.
\nTiazidiniai diuretikai, kalcio kanal\u0173 blokato-riai, AKF inhibitoriai arba sartanai – \u0161ios trys vaist\u0173 grup\u0117s optimaliausios gydant hipertenzij\u0105 vyresniame am\u017eiuje.
\nSiekiama, kad pacientai kuo daugiau tur\u0117t\u0173 gerojo cholesterolio ir ma\u017einame ma\u017eojo, t.y. aterogeninio cholesterolio, kiek\u012f kraujyje. Tyrimo rezultatai rodo, kad ma\u017eo tankio cholesterolio, triglicerid\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimo galime pasiekti gydydami statinais ir taip suma\u017einti i\u0161emijos i\u0161sivystymo rizik\u0105 vyresniame am\u017eiuje. Taigi daugyb\u0117 klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 \u012frod\u0117, kad d\u0117l am\u017eiaus statin\u0173 skyrimas neturi b\u016bti ribojamas.
\n
\nMedikamentinis i\u0161emijos gydymas<\/strong>
\nI\u0161emijai gydyti skirtos tos pa\u010dios vaist\u0173 grup\u0117s: antiagregantai ir antikoaguliantai. Skiriant antiagregant\u0173 ir antikoaguliant\u0173, reikia steb\u0117ti, ar neatsiranda galimi kraujavimai, ar n\u0117ra poveiki\u0173 vir\u0161kinamajam traktui. Skiriant \u03b2 adrenoblokatori\u0173, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f didesn\u0119 bradikardijos i\u0161sivystymo tikimyb\u0119, a-v laidumo sutrikimus, b\u016btina steb\u0117ti, ar nesivysto cukrinis diabetas, periferini\u0173 arterij\u0173 ligos, l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga<\/a>, depresija<\/a>.
\nVartojantiesiems AKF inhibitori\u0173 ir ARB blokatori\u0173 b\u016btina steb\u0117ti inkst\u0173 funkcij\u0105, hiperkalemij\u0105.
\nNitratai gali sukelti hipotenzij\u0105, galvos skausmus. Statinai ir metabolizm\u0105 gerinantys vaistai tinka visiems pacientams.<\/p>\n

Perkutanin\u0117 angioplastika ir chirurginis gydymas<\/strong>
\nKoks tinkamiausias \u016bmin\u0117s miokardo i\u0161emijos gydymas vyresnio am\u017eiaus pacientams: tromboliz\u0117 ar perkutanin\u0117 angioplastika?
\nDiskusija truko ilg\u0105 laik\u0105. Ta\u010diau \u0161iuo metu perkutanin\u0117s angioplastikos prana\u0161um\u0105 \u012frod\u0117 daugelis tyrim\u0173. Vienas j\u0173 – SENIOR PAMI – \u012frod\u0117 perkutanin\u0117s angioplastikos naud\u0105 vyresniems kaip 70–80 met\u0173 pacientams. Tyrimo rezultatai skelbia, kad infarkto rizika ma\u017eesn\u0117 tiems pacientams, kuriems buvo atlikta angiografijairperkutanin\u0117 angioplastika.
\nPenkeri\u0173 met\u0173 i\u0161gyvenamumas po operacijos tiek iki 75 m. am\u017eiaus, tiek vyresni\u0173 grup\u0117je didesnis nei 80 proc. (vyresni\u0173 kaip 75 m. i\u0161gyvenamumas yra 84,3 proc., jaunesni\u0173 nei 75 m. – 92,5 proc.).
\n
\nRekomendacijos<\/strong>
\nPagalba vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms turi b\u016bti kompleksin\u0117, o j\u0105 teikti tur\u0117t\u0173 daugiaprofilin\u0117, daugiadisciplinin\u0117 medik\u0173 komanda, t.y., be \u012fvairi\u0173 specialybi\u0173 gydytoj\u0173, tur\u0117t\u0173 dalyvauti geriatrai, klinikiniai farmakologai, reabilitaci-jos specialistai, psichologai, socialiniai dar-buotojai. Vyresnio am\u017eiaus pacientai da\u017enai serga depresija<\/a>, patiria socialin\u0119 atskirt\u012f, finansini\u0173 sunkum\u0173 – tai didina j\u0173 sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105. \u0160io am\u017eiaus \u017emon\u0117ms labai svarbi yra psichosocialin\u0117 pagalba. Tod\u0117l rekomenduojama sukurti vyresnio am\u017eiaus ligoni\u0173, turin\u010di\u0173 fizin\u0119 ir psichin\u0119 negali\u0105, adaptacijos sistem\u0105.<\/p>\n

\n
\nU\u017era\u0161\u0117 Natalija Voronaja.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Visuomen\u0117 sensta. Vienas i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 gyventoj\u0173 – apie 12,4 proc. populiacijos – yra vyresnio am\u017eiaus. Kasdien daugiau nei 6000 amerikie\u010di\u0173 \u0161ven\u010dia savo 65-\u0105j\u012f gimtadien\u012f, o nuo 1900-\u0173j\u0173 vyresni\u0173 kaip 65 m. \u017emoni\u0173 padaug\u0117jo tris kartus. Daug\u0117jant vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, daug\u0117ja ir sveikatos problem\u0173, o \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos tampa pagrindine vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 am\u017eiaus asmen\u0173 mirties prie\u017eastimi pasaulyje.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1097,109,400,431,7,1096,1098,795,1094,1099,712,1090,1093,1019,125,1092,426,724,1091,138,1095,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13507","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-butina-stebeti","tag-depresija","tag-diabetas","tag-hipertenzija","tag-inhibitoriai","tag-isemijos-gydymas","tag-isemines-sirdies-ligos","tag-mase","tag-medikamentinis","tag-miokardo-isemija-pasireiksti","tag-mmhg","tag-patologinis","tag-pyktis","tag-receptoriu-blokatoriai","tag-rukymas","tag-senjorai","tag-sirdies-ligos","tag-sistolinis","tag-standumas","tag-vaistai","tag-vaistu-grupes","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13507","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13507"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13507\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13507"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13507"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13507"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13507"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13507"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}