{"id":13525,"date":"2008-10-02T18:00:00","date_gmt":"2008-10-02T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2008-10-02T18:00:00","modified_gmt":"2008-10-02T18:00:00","slug":"angiotenzino-receptoriu-blokatorius-olmesartanas-gerina-koronarine-kraujotaka-ir-endotelio-funkcija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/angiotenzino-receptoriu-blokatorius-olmesartanas-gerina-koronarine-kraujotaka-ir-endotelio-funkcija\/13525\/","title":{"rendered":"Angiotenzino receptori\u0173 blokatorius olmesartanas gerina koronarin\u0119 kraujotak\u0105 ir endotelio funkcij\u0105"},"content":{"rendered":"

\u012evadas<\/strong>
\nKardiovaskulin\u0117s ligos yra viena svarbiausi\u0173 sergamumo ir mir\u0161tamumo prie\u017eas\u010di\u0173 visame pasaulyje. Dabartin\u0117s gydymo gair\u0117s pabr\u0117\u017eia rizikos veiksni\u0173, kaip antai: hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, dislipidemijos, r\u016bkymo, svarb\u0105. Be abejo, did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas gyvenimo b\u016bdo keitimui, ta\u010diau gana da\u017enai vien gyvensenos modifikacijos neu\u017etenka ir tenka skirti medikamentin\u012f gydym\u0105. Pastaruoju metu vis labiau pabr\u0117\u017eiama endotelio disfunkcijos, u\u017edegimo ir oksidacinio streso svarba ateroskleroz\u0117s progresavimui. Endotelio disfunkcija yra ankstyvas ateroskleroz\u0117s prana\u0161as. Ji didina kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105 ir blogina pacient\u0173 prognoz\u0119. Ateroskleroz\u0117s patogenez\u0117je dalyvauja gana daug mediatori\u0173, vienas svarbiausi\u0173 – angiotenzinas II. 1 paveiksle nurodyti angiotenzino II patofiziologiniai poveikiai. Kaip matyti, jis skatina endotelio disfunkcij\u0105, u\u017edegim\u0105, oksidacin\u012f stres\u0105, tromboz\u0119, o tai sukelia ateroskleroz\u0119 ir \u016bminius koronarinius sindromus. Renino ir angiotenzino sistem\u0105 (RAS) galima slopinti 2 vaist\u0173 grup\u0117mis: AKF inhibitoriais ir angiotenzino receptori\u0173 blokatoriais (ARB). Tyrimuose \u012frodyta, kad ARB tiesiogiai blokuoja angiotenzino II veikim\u0105 ir taip ma\u017eina kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105.<\/p>\n

Endotelis ir jo svarba<\/strong>
\nPer pastaruosius 20 met\u0173 vis labiau pabr\u0117\u017eiama endotelio svarba, palaikant kraujagysli\u0173 funkcin\u0119 homeostaz\u0119. Endotelis reguliuoja kraujagysli\u0173 tonus\u0105 ir kraujagysl\u0117s sienel\u0117s s\u0105veik\u0105 su cirku-liuojan\u010diomis med\u017eiagomis bei kraujo l\u0105stel\u0117mis, gamindamas vazodilatatorius (azoto oksid\u0105 (NO), prostaciklin\u0105 (PGI2), endotelio hiperpoliarizuojant\u012f faktori\u0173) ir vazokonstriktorius (endotelin\u0105 1 (ET-1), angiotenzin\u0105, tromboksan\u0105 A2 prostaglandin\u0105 H2). Esant fiziologin\u0117ms s\u0105lygoms egzistuoja \u0161i\u0173 mediatori\u0173 poveikio pusiausvyra. NO gaminamas endotelio l\u0105stel\u0117se i\u0161 amino-r\u016bg\u0161ties L-arginino, veikiant NO sintazei (eNOS). Stimuliuodamas ciklin\u012f guanozino 3,5 monofosfat\u0105 kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 rau-men\u0173 l\u0105stel\u0117se, azoto oksidas (NO) skatina vazodilatacij\u0105. NO taip pat slopina kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 augim\u0105 ir migracij\u0105; trombocit\u0173 agregacij\u0105 ir tromboz\u0119; monocit\u0173 adhezij\u0105, u\u017edegim\u0105 ir oksidacijos procesus, kurie pa\u017eeid\u017eia kraujagysl\u0117s sienel\u0119. Prie\u0161ingai, vazokonstriktoriai, kaip antai angiotenzinas II, skatina kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0105 (1 pav.), skatina u\u017edegim\u0105, taip pat stimuliuoja trombocit\u0173 agregacij\u0105 ir tromboz\u0119. Angiotenzinas II skatina kraujagysli\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 migracij\u0105 ir augim\u0105; didina \u03b2 transformuojan\u010dio augimo faktoriaus ekspresij\u0105; aktyvina superoksido radikalus gaminan\u010di\u0105 NAD(P)H oksidaz\u0119. Angiotenzinas II taip pat stimuliuoja svarbaus vazokonstriktoriaus endotelino 1 ekspresij\u0105; be to, didina kraujagysli\u0173 pralaidum\u0105, stimu-liuoja angiogenez\u0119 ir MCB 1, interleukino 6 ir kit\u0173 u\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 gamyb\u0105. Taigi angiotenzinas II, ma\u017eindamas NO biologin\u012f prieinamum\u0105 ir lemdamas kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0105, skatina ateroskleroz\u0117s vystym\u0105si. Prie\u0161ingai, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento (AKF) inhibitoriai ir angiotenzino II (AT1) receptori\u0173 blokatoriai (ARB) susilpnina aterogeninius procesus.<\/p>\n

\"Angiotenzino

\n1 pav. Patofiziologinis angiotenzino II poveikis.<\/em><\/p>\n

\nEndotelio disfunkcija apib\u016bdinama suma\u017e\u0117jusia vazodilatacija ir prou\u017edegimine b\u016bkle, kuri skatina tromboz\u0119. Endotelio disfunkcija leid\u017eia numatyti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. Endotelio funkcija periferin\u0117se ar vainikin\u0117se arterijose gali b\u016bti vertinama pagal vazodilatacin\u012f atsak\u0105 \u012f acetilcholin\u0105 ar metacholin\u0105, kuris tiesiogiai stimuliuoja NO gamyb\u0105, arba pagal hiperemij\u0105, kuri\u0105, i\u0161p\u016btus kraujosp\u016bd\u017eio matavimo aparato man\u017eet\u0119, galima pasiekti periferin\u0117je arterijoje. Nenor-malus vazomotorinis atsakas atsiranda esant \u012fprastiems rizikos veiksniams, tokiems kaip hipercholesterolemija<\/a>, hipertenzija, r\u016bkymas, diabetas, ma\u017eas didelio tankio lipoprotein\u0173 (DTL) kiekis ir hiperhomocisteinemija, o tai skatina ateroskleroz\u0117s ir kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 progresavim\u0105 (2 pav.). D\u0117l min\u0117t\u0173 rizikos veiksni\u0173 suma\u017e\u0117ja NO biologinis prieinamumas, padid\u0117ja endotelino 1, angiotenzin\u0105 konver-tuojan\u010dio fermento gamyba, tuo pa\u010diu ir angiotenzino II koncentracija audiniuose. Visa tai dar labiau didina oksidacin\u012f stres\u0105. \u0160ie ir kiti mediatoriai skatina endotelio disfunkcij\u0105 ir aktyvina augim\u0105, apoptoz\u0119, u\u017edegiminius ir protrombozinius mediatorius bei matricos metaloproteinazes. Visa tai skatina ateroskleroz\u0119, plok\u0161tel\u0117s nestabilum\u0105 bei ply\u0161im\u0105, tromboz\u0119 ir kardiovaskulinius \u012fvykius.<\/p>\n

\"Angiotenzino
NO \u2014 azoto oksidas; AKF – angiotenzin\u0105 konvertuojantis fermentas: ET-1 – endotelinas I; PAI-1 -plazminogeno aktyvatoriaus inhibitorius 1; VCAM – kraujagysli\u0173 l\u0105steli\u0173 adhezijos molekul\u0117s; ICAM – intral\u0105stelin\u0117s adhezijos molekul\u0117s; MMP – matricos metaloproteinaz\u0117s; MI – miokardo infarktas; \u0160N – \u0161irdies nepakankamumas.<\/em><\/p>\n

2 pav. Ry\u0161ys tarp endotelio disfunkcijos ir kardiovaskulini\u0173 lig\u0173.<\/em><\/p>\n

\nManoma, kad nenormalus endotelio atsakas atsiranda anks\u010diau, nei pradeda vystytis ateroskleroz\u0117<\/a>, ir, esant \u0161iems rizikos veiksniams, endotelio disfunkcij\u0105 galima nustatyti prie\u0161 atsirandant angiografini\u0173 ligos po\u017eymi\u0173. Endotelio disfunkcija skatina ne tik kardiovaskulines ligas, \u012fskaitant hipertenzij\u0105, koronarin\u0119 \u0161irdies lig\u0105, l\u0117tin\u012f \u0161irdies nepakankamum\u0105, bet ir periferini\u0173 arterij\u0173, inkst\u0173 ligas, 2 tipo cukrin\u012f diabet\u0105 bei l\u0117tin\u012f inkst\u0173 nepakankamum\u0105. Be to, endotelio disfunkcija skatina \u016bminius kraujagyslinius \u012fvykius ir pripa\u017e\u012fstama kaip prognostinis arterin\u0117s hipertenzijos ir KSL veiksnys (nes sutrikusi\u0105 nuo endotelio priklausom\u0105 dilatacij\u0105 galima nustatyti dar prie\u0161 randant ateroskleroz\u0119).<\/p>\n

\"Angiotenzino<\/p>\n

3 pav. MK prie\u0161 gydym\u0105 olmesartanu ir amlodipinu ir po jo.<\/em><\/p>\n

Endotelio disfunkcijos gydymas prasideda nuo gyvensenos keitimo, \u012fskaitant fizinio kr\u016bvio didinim\u0105, sveik\u0105 mityb\u0105 ir metim\u0105 r\u016bkyti. Be to, endotelio funkcij\u0105 galima pagerinti medikamentais – statinais. RAS blokatoriais, aspirinu bei III kartos beta blokatoriais (nebivololiu).<\/p>\n

\"Angiotenzino

\n4 pav. VAR prie\u0161 gydym\u0105 olmesartanu ir amlodipinu ir po jo.<\/em>

<\/strong>Olmesartanas labiau nei amlodipinas gerina koronarin\u0119 kraujotak\u0105<\/strong>
\nAngiotenzino II receptori\u0173 blokatoriaus (ARB) olmesartano ir kalcio kanal\u0173 blokatoriaus (KKB) amlodipino poveikis vainikini\u0173 arterij\u0173 endotelio disfunkcijai tirtas 26 pacientams, sergantiems arterine hipertenzija. Pacientams 12 savai\u010di\u0173 skirtas gydymas olmesartanu arba amlodipinu. Prie\u0161 gydym\u0105 ir po jo vertinta miokardo kraujotaka pozitronin\u0117s emisin\u0117s tomografijos b\u016bdu, naudojant radioaktyviuoju deguonimi (15O) \u017eym\u0117t\u0105 vanden\u012f. Taip pat vertinta miokardo kraujotakos ir vainikini\u0173 arterij\u0173 atsparumo atsakas \u012f \u0161al\u010dio test\u0105, atlikti kraujo tyrimai: lipidograma, gliukoz\u0117s, insulino, C reaktyviojo baltymo, interleukino 6, \u03b1 navik\u0173 nekroz\u0117s faktoriaus (TNF-\u03b1) koncentracija, superoksido dismutaz\u0117s (SOD) aktyvumas. Poveikis miokardo kraujotakai
\nTiek olmesartanas, tiek amlodipinas pana-\u0161iai suma\u017eino kraujo spaudim\u0105 (atitinkamai -28,7\u00b116,2 mm Hg ir -26,7\u00b110,8 mm Hg, p=0,71). Abiejose grup\u0117se prie\u0161 gydym\u0105 po \u0161al\u010dio testo reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo miokardo kraujotaka (MK), palyginti su pradin\u0117mis reik\u0161m\u0117mis. Po gydymo olmesartano grup\u0117je MK ramyb\u0117je ir atliekant \u0161al\u010dio test\u0105 nesiskyr\u0117, o amlodipino grup\u0117je ji suma\u017e\u0117jo. Koreguota MK \u0161al\u010dio testo metu labai padid\u0117jo olmesartano, bet ne amlodipino grup\u0117je. Miokardo kraujotakos padid\u0117jimas ( MK) olmesartano grup\u0117je buvo didesnis nei amlodipino grup\u0117je (3pav.).

\nPoveikis vainikini\u0173 arterij\u0173 rezistenti\u0161kumui<\/strong>
\nAbiejose gydymo grup\u0117se vainikini\u0173 arterij\u0173 rezistenti\u0161kumas (VAR) ramyb\u0117je ir \u0161al\u010dio testo metu reik\u0161mingai nekito. Po gydymo olmesartanu VAR \u0161al\u010dio testo metu labai suma\u017e\u0117jo, palyginti su VAR ramyb\u0117je. Amlodipino grup\u0117je VAR nekito. Vainikini\u0173 arterij\u0173 rezistenti\u0161kumas \u0161al\u010dio testo metu po gydymo olmesartanu labai suma\u017e\u0117jo, o amlodipinas netur\u0117jo tam didesn\u0117s \u012ftakos. VAR suma\u017e\u0117jimas ( VAR) buvo daug didesnis olmesartano grup\u0117je (p<0,05) (4pav).<\/p>\n

Kraujo biocheminiai rodikliai<\/strong>
\nKraujo tyrimai, \u012fskaitant bendrojo cholesterolio, DTL ir MTL cholesterolio, tri-glicerid\u0173, gliukoz\u0117s, insulino, C reaktyviojo baltymo, interleukino 6 ir TNF-\u03b1 koncentracijas bei HOMA-IR rodikl\u012f, abiejose gydymo grup\u0117se reik\u0161mingai nesiskyr\u0117. SOD aktyvumas kraujyje buvo didesnis olmesartano nei amlodipino grup\u0117je (p=0,07). Olmesartano grup\u0117je steb\u0117ta reik\u0161minga neigiama koreliacija tarp SOD aktyvumo kraujyje ir VAR \u0161al\u010dio testo metu.<\/p>\n

Apibendrinimas<\/strong>
\nPastaruoju metu visame pasaulyje vis didesnis d\u0117mesys skiriamas endotelio disfunkcijai. Endotelio disfunkcija yra pradin\u0117 ateroskleroz\u0117s stadija, kuri\u0105 prad\u0117jus anksti gydyti galima i\u0161vengti pavojing\u0173 lig\u0173, kaip antai: nestabilioskr\u016btin\u0117s anginos, miokardo infarkto, insulto, inkst\u0173 lig\u0173 ir kt. Tyrimuose \u012frodyta, kad endotelio disfunkcij\u0105 ma\u017eina statinai, AKF inhibitoriai, angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai, kai kurie vaistai nuo diabeto, beta adrenoblokatorius nebivolo-lis. \u0160iame tyrime nustatyta, kad gydymas olmesartanu, bet ne amlodipinu, pagerina nuo endotelio priklausom\u0105 vainikini\u0173 arterij\u0173 dilatacij\u0105, nors kraujo spaudimo suma\u017e\u0117jimas abiejose gydymo grup\u0117se buvo pana\u0161us. Be to, tik olmesartano grup\u0117je padid\u0117jo SOD aktyvumas kraujyje, kuris reik\u0161mingai koreliavo su vainikini\u0173 arterij\u0173 endotelio disfunkcijos suma\u017e\u0117jimu. ARB olmesartanas slopina angiotenzino II sukelt\u0105 superoksido gamyb\u0105 ir taip suma\u017eina oksidacin\u012f stres\u0105 bei gerina endotelio funkcij\u0105. Taigi olmesartanas ne tik padeda koreguoti kraujo spaudim\u0105, bet ir ma\u017eina endotelio disfunkcij\u0105, o tuo pa\u010diu ir ateroskleroz\u0117s bei kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105.<\/p>\n

Pareng\u0117 gyd E. Rink\u016bnien\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012evadas Kardiovaskulin\u0117s ligos yra viena svarbiausi\u0173 sergamumo ir mir\u0161tamumo prie\u017eas\u010di\u0173 visame pasaulyje. Dabartin\u0117s gydymo gair\u0117s pabr\u0117\u017eia rizikos veiksni\u0173, kaip antai: hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, dislipidemijos, r\u016bkymo, svarb\u0105. Be abejo, did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas gyvenimo b\u016bdo keitimui, ta\u010diau gana da\u017enai vien gyvensenos modifikacijos neu\u017etenka ir tenka skirti medikamentin\u012f gydym\u0105. Pastaruoju metu vis labiau pabr\u0117\u017eiama endotelio disfunkcijos,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[731,76,1016,996,1023,1012,1020,998,1015,716,431,93,7,1018,711,1022,1014,634,1021,794,1013,1009,713,1019,125,1017,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-13525","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-amlodipino","tag-ateroskleroze","tag-azoto-oksidas","tag-baltymo","tag-baltymo-interleukino","tag-disfunkcija","tag-disfunkcija-skatina","tag-endotelino","tag-endotelio-disfunkcija","tag-endotelio-priklausoma","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-inhibitoriai","tag-inhibitoriai-angiotenzino","tag-kraujagysles","tag-kraujo-tyrimai","tag-matricos","tag-migracija","tag-miokardo-kraujotakos","tag-molekules","tag-oksidas","tag-olmesartanas","tag-plusmn","tag-receptoriu-blokatoriai","tag-rukymas","tag-skatina-aterosklerozes","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13525","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13525"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13525\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13525"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13525"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13525"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=13525"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=13525"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}